Civilinė byla Nr. e2-1004-1171/2024
Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00418-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei UAB „Admeo“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – D. S.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė AAS BTA Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, pareikštu ieškiniu po teismo įsakymo išdavimo prašo iš atsakovės UAB „Admeo“ priteisti 509,59 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2023 m. sausio 22 d. dėl vandens prasiskverbimo per namo fasadinę sieną buvo apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis draudimo sutartimi, sudaryta su trečiuoju asmeniu D. S., išmokėta 509,59 Eur draudimo išmoka. Ieškovės teigimu, šiuo atveju atsakomybė kyla pastatą (duomenys neskelbtini), administruojančiai UAB „Admeo“, kuri, būdama bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoja, tame tarpe namo konstrukcijų, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, savalaikiai nustatyti namo konstrukcijų būklę, apie būtinybę remontuoti informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus. Atsakovė, būdama daugiabučio namo administratoriumi, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe atlyginti padarytą žalą. Taigi įvykus avarijai būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą.
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad vanduo per pastato fasadinę sieną neprasiskverbė. Byloje keliamas klausimas dėl mikro įtrūkimų namo sienoje, kurie vizualiai nėra pastebimi ir iki žalos atsiradimo nenustatomi, t. y. iš esmės savo prigimtimi paslėptų defektų. Atsakovės nuomone ir vertinimu, šiuo atveju pirmasis pastebėjęs potencialią žalą turėjo būti apdrausto turto savininkas, kuris turėjo apie tai pranešti atsakovei. Taigi, ginčo atveju atsakovė, būdama butų ir kitų patalpų savininkų kolektyvines teises ir pareigas įgyvendinančiu asmeniu, neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negalėjo be pastato butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Vien atsakovės teisinis statusas savaime nereiškia (ir negali reikšti), kad atsakovė taip pat visais atvejais yra besąlygiškai atsakinga ir už absoliučiai kiekviename jos administruojame pastate paslėptų defektų nuolatinę paiešką, jų nustatymą prevenciškai ir pan. – tai nėra neįmanoma, tačiau to kaštai (kuriuos galutiniame rezultate turėtų dengti vartotojai – paslaugų gavėjai) būtų milžiniški, neproporcingi. Viso daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), sienos, pradedant nuo pirmo aukšto laiptinės iki pat viršutinių aukštų, yra kurioje nors vietoje skilusios, jose yra ne tik mikro, tačiau ir didesnių įtrūkimų, ištrupinėjimų, kurie yra jose ilgą laiką ir nedaro jokios įtakos nei pastato naudojimui, nei gali padaryti žalą. Minėti įtrūkimai daugiabučiame name yra jau ne vienerius metus ir buvo dar prieš atsakovei pradedant atlikti šio pastato administravimą. Atsakovei vykdžius periodinę apžiūrą (4 mėnesiams po įvykio) ties draudėjo butu išskirtinių vietų dėl sienų įtrūkimo rasta nebuvo, nors bendrai pastato sienoje įtrukimai buvo matomi, tačiau vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 9 ir 11 p. nuostatomis, tokie mikro įtrūkimai yra leistini, todėl nelaikytini defektu. Atitinkamai, atsakovė neturėjo jokių galimybių iki įvykio nustatyti galimus defektus ir imtis prevencinių veiksmų – žiemą – užkirsti kelią jų atsiradimui, ar jiems atsiradus – jų pašalinimui. Teigia, kad vien tik faktas, kad bute yra apgadintos sienos (dėl pelėsio) savaime nesudaro prielaidos teiginiui, kad žala kilo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir jokių neginčijamų įrodymų, tam pagrįsti į bylą nepateikta. Padarytą žalą galėjo nulemti eilė veiksnių, nepriklausančių nuo pačios atsakovės – netinkamas buto vėdinimas, netinkamas buto šildymas (šilumos bute palaikymas), remonto darbai šiame bute ar gretimuose butuose, natūralus medžiagų susidėvėjimas ar giluminiai šių medžiagų defektai. Pastebi, kad tokio dydžio pelėsis negalėjo susidaryti per vieną dieną, o tik ilgą laiką situaciją ignoruojant. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Taigi, nustačius, jog buto savininkas nesielgė kaip atsargus ir rūpestingas bendraturtis ir esant jo neteisėtam neveikimui ir abejingumui galimų neigiamų pasekmių atsiradimui (t. y. dideliam neatsargumui, esančiam tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala jo paties ar kitų asmenų turtui), buto savininkas būtų bent jau solidariai atsakingas su atsakove už padarytą žalą (nustačius ir atsakovės neteisėtus veiksmus, kuriuos atsakovė neigia). Pažymi ir tai, kad Atsakovė siūlė renovuoti namą dar 2021 metais atsižvelgiant į bendrą jo būklę, tačiau patys butų ir kitų patalpų savininkai tam nepritarė, o Atsakovė prieš jų valią veikti negali.
Ieškovė dublike palaiko poziciją, kad avarijos priežastis – vandens pratekėjimas per lauko sieną. Už lauko sienų priežiūrą atsakinga bendrojo naudojimo objektų administratorius – atsakovė. Atsakovė turėjo vykdyti išorinių lauko sienų priežiūrą, tikrinti jų sandarumą, tačiau įrodymų, jog tokius veiksmus atliko, atsakovė nepateikė. Avarijos kilimas ir jos sukeltos pasekmės patvirtina, kad atsakovė neatliko savo kaip administratoriaus pareigų prižiūrėti išorines lauko sienas. Atsakovas niekaip nereagavo į ieškovo pateiktą pretenziją ir net po įvykio, neapžiūrėjo savo kliento – 4 buto savininko buto, t. y. net nebandė nustatyti įvykio priežasčių ir jas pašalinti.
Atsakovė triplike paliko poziciją, kad nėra aišku ir tai nebūtinai yra Atsakovės atsakomybė, tačiau dėl to spręsti byloje nėra pakankamai įrodymų (atsiliepimo 13, 18-19, 22, 31 p.), kadangi, Atsakovės vertinimu, „avarija“ nutiko dėl nepakankamo patalpų vėdinimo ir rūpinimosi patalpos vidaus priežiūra. Nėra jokio pagrindo teigti, kad „avarija“ kilo dėl Atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o ne dėl kitų, nuo Atsakovės nepriklausančių priežasčių. Atsakovė, įskaitant ir jos vadovą, apžiūrėjo butą, bendravo su jo savininku, bandė nustatyti pelėsio susidarymo priežastis, siūlė savininkui priemonės, kurių šis galėtų imtis tam, kad ateityje pelėsis jo bute nesusidarytų.
Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškinys tenkintinas.
2023 m. sausio 22 d. įvykio metu buvo padaryta žala trečiajam asmeniui priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas gyventojų turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir draudėjui išmokėta 509,59 Eur draudimo išmoka, kurios atlyginimo regreso tvarka ieškovė kreipęsi į atsakovę, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
Nagrinėjamu atveju, reikalavimai dėl žalos atlyginimo atsakovei pareikšti tuo pagrindu, kad būdama pastato administratoriumi, nevykdė ir/ar galimai netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas prižiūrėt bendrojo naudojimo objektus (pastato konstrukcijas), dėl ko kilo žala trečiajam asmeniui (buto savininkui).
Pagal CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, 1 dalies nuostatą, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės.
Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.266 straipsnio 1 dalies normą, ne kartą yra pažymėta, kad ši norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).
Tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).
Atsakovė atskirsdama į ieškinį nurodo, kad byloje keliamas klausimas dėl mikro įtrūkimų namo sienoje, kurie vizualiai nėra pastebimi ir iki žalos atsiradimo nenustatomi, todėl šiuo atveju pirmasis pastebėjęs potencialią žalą turėjo būti apdrausto turto savininkas, kuris turėjo apie tai pranešti atsakovei. Be to, atsakovės nuomone ir vertinimu, tokio dydžio pelėsis negalėjo susidaryti per vieną dieną, o tik ilgą laiką situaciją ignoruojant, taigi pats buto savininkas prisidėjo prie žalos padidėjimo, nes nepakankamai vėdino patalpų ir rūpinosi patalpos vidaus priežiūra. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus.
Šio ginčo atveju, pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad žala draudėjo D. S. butui adresu (duomenys neskelbtini), padaryta pro išorinę pastato sieną prasiskverbus vandeniui ir pelėsiui pažeidus kambario sienos kampą ties grindimis ir dalį sienos siūlės. Iš pateiktos remonto darbų sąmatos matyti, kad reikia dažyti sienas, keisti grindlentes ir grindjuostes, permontuoti rozetes ir jungiklius. Byloje pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuojama, kad sienos dažai atšokę, po dažais susidaręs oro tarpas, rodo, kad į patalpas buvo patekęs vanduo, drėgmė į butą pateko ne iš kito buto, ne iš kitų patalpų, o dėl namo konstrukcijų nesandarumo. Duomenų, jog sienos būtų pažeistos dėl kitų veiksnių, byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).
Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).
Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta (ir byloje ginčo dėl to nekilo), kad daugiabutį gyvenamąjį namą – (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė UAB „Admeo“ (buv. UAB „Castrade Service“).
Teismas pažymi, kad daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas).
Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas), rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (Nuostatų 4.5. punktas), organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6. punktas), vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (Nuostatų 4.11 p.). Administratorius patalpų savininkams į pašto dėžutes arba jų pageidavimu paštu ar elektroniniu paštu pateikia: objektų aprašo, ilgalaikio plano, ūkinio plano, metinės veiklos ataskaitos kopijas, sąskaitas faktūras, mėnesinius mokėjimų pranešimus, informaciją apie patalpų savininkų susirinkimų šaukimą, organizuojant balsavimą raštu – patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį, patalpų savininkų priimtus sprendimus, kitą informaciją savo nuožiūra (Nuostatų 14.4 p.). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus namo administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7. p.). Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (Nuostatų 11. p.). Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus (Nuostatų 12. p.). Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus (Nuostatų 13. p.).
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ normose, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Už bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 punktas, Nuostatų 3 punktas).
Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (Reglamento 88.1, 88.2, 88.3 punktai). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą (Reglamento 89.1 punktas). Periodines (sezonines) apžiūras atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, susijusius su namo priežiūra ir atnaujinimu (remontu), dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui (įgaliotiniui), jei toks yra (Reglamento 89.2 punktas). Specializuotas apžiūras – bendrojo naudojimo objektų valdytojo sprendimu sudaryta specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti vienos iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas (Reglamento 89.3 punktas).
Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 92 punktas). Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar esminių statinių reikalavimų pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir (ar) gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje (Reglamento 95 punktas).
Taigi, sprendžiant bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybės dėl žalos atlyginimo vykdant priežiūros funkcijas klausimą, atsiranda pareiga įrodyti, jog buvo imtasi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti, t. y. administratorius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines apžiūras, organizavo bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.
Atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, jog 2023 m. sausio 17 d. apžiūros metu nustatyta galima defektų atsiradimo priežastis – mikro įtrūkimai namo fasadinėje sienoje, kurie atsiranda pastatui natūraliai senėjant, kai keičiasi medžiagų savybės ir nutinka nepastebimai, todėl nėra galimybės vizualiai nustatyti defektų dar iki jiems padarant žalą; atsakovė kreipėsi į rangovus dėl pasiūlymo pateikimo ir dės pastangas darbus organizuoti kaip galima operatyviau. Nors atsakovė teigia, kad visos namo sienos yra kurioje nors vietoje skilusios, jose yra ne tik mikro, tačiau ir didesnių įtrūkimų, ištrupinėjimų, kurie yra jose ilgą laiką ir nedaro jokios įtakos nei pastato naudojimui, nei galėtų daryti žalą gyventojų turtui, atsakovė neturėjo jokio pagrindo imtis kažkokių veiksmų, tačiau jau po ginčo draudiminio įvykio 2023 m. gegužės 23 d. statinio apžiūros akte konstatuojama, kad matomi mikro įtrūkimai sienose, vietomis išbyrėję tarpblokinės siūlės, rekomenduojama stebėti būklę ir pagal konkretaus buto/ patalpos savininko prašymą organizuoti defektų šalinimo darbus.
Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, jog namo administratorius, žinodamas apie sienų būklę, jokių veiksmų gerinant namo konstrukcijų būklę nei prieš įvykį, nei po jo neatliko. Atsakovės teiginys, jog jai nekyla teisinė atsakomybė, nes butų savininkai nepritarė namo renovacijai, bei patys yra atsakingi tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, nėra atleidžiantis nuo pareigos atlyginti žalą. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nėra galimybės daryti nevienareikšmišką išvadą, kad, kaip nurodė atsakovė, administratorė nuosekliai, laiku ir tinkamai atliko jai teisės aktuose įtvirtintas pareigas. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo domėtis, dėl kokių priežasčių pradėjo sunktis vanduo pro buto sieną, imtis priemonių drėgmės atsiradimo priežasčiai nustatyti ir ją pašalinti, tačiau namo administratorė atsiradusios žalos administravimo procese nedalyvavo, nepateikė jokių duomenų apie galimą kitą vandens prasiskverbimo priežastį.
CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).
Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).
Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
Apibendrinant nurodytas faktines aplinkybes, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstytas pozicijas, prieinama prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, jog buto (duomenys neskelbtini), apliejimas įvyko dėl vandens prasiskverbimo per namo bendrąsias konstrukcijas. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto (fasado) būklė draudžiamojo įvykio dieną buvo netinkama (sienos praradusios fizines savybes), tai turėjo tiesioginę įtaką kilti buto užliejimui. Atsakovė apie šią būklę žinojo, tačiau įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusis reikiamų veiksmų, susijusių su ginčo namo išorinių sienų nuolatine priežiūra, teismui nepateikė. Tokiu atveju konstatuojama, kad būtent tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – nepakankamo rūpinimosi administruojamo daugiabučio namo pagrindinėmis konstrukcijomis (sienomis) bei jų priežiūros ir kilusios žalos dėl aplieto buto sugadinant turtą yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad pelėsio atsiradimo priežastis yra drėgmė, tačiau nagrinėjamu atveju pelėsis atsirado ne visame bute, o tik vandens pažeistoje vietoje – sienų kampe. Byloje nėra įrodymų, kad dėl draudėjo kaltės yra padidėjusi santykinė drėgmė, kas galėjo lemti didesnį pelėsio išplitimą ir žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog regreso tvarka priteistinas žalos atlyginimas yra nustatytas neteisingai, nustačius visas atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra įrodytas, todėl ieškovei priteisima iš atsakovės 509,59 Eur žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų.
Teismui pripažinus, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti (CPK 171, 185 straipsniai), ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 2 d.; teismo įsakymo išdavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teisme bei patyrė 22 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėdamas žyminį mokestį. Tenkinus ieškinį šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270–279 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiai per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, j. a. k. 300665654, iš atsakovės UAB „Admeo“, j. a k. 302746208, 509,59 Eur žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 509,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 522 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Brazinskienė