Civilinė byla Nr. 2-149-903/2014

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01314-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

116.4.; 128.2.

KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 12 d.

Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant pareiškėjui B. Š., suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau - VSDFV Klaipėdos skyrius) atstovei D. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. Š. pareiškimą, suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

n u s t a t ė:

pareiškėjas pareiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis laikotarpiu nuo 1960-06-01 iki 1963-11-02 buvo kolūkio „Laukstėnai“ nariu ir dirbo šiame kolūkyje. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jis gimė 1944-01-02, tuo metu jo tėvai J. Š. ir P. Š. gyveno Jokubiškės k., Gardamo sen., Šilutės r. ir abu buvo kolūkio „Laukstėnai“ nariai, todėl jis automatiškai tapo to kolūkio nariu, nes tuo metu galiojo įstatymas, kad visi šeimos nariai yra kolūkio nariai. Dar paauglystėje jis pradėjo dirbti kolūkyje, visas vasaras dirbo paprastus lauko darbus, todėl nuo šešiolikos metų amžiaus, t.y. nuo 1960 metų, jis jau pilnai dirbo kolūkyje ir išdirbdavo priklausomus išdirbti darbadienius. Tai patvirtina Klaipėdos apskrities archyvo išduotos 1958-1960, 1961-1963 metų Jokūbiškės kaimo ūkinėse knygose esančių įrašų apie B. Š. šeimą kopijos, kuriose jis 1960 m. įvardijamas kolūkio „Laukstėnai“ kolūkiečiu, ir „Laukstėnų“ kolūkio valdybos 1962 m. vasario 6 d. posėdžio išrašas, iš kurio matosi, kad 1962-02-06 jis tikrai buvo kolūkio nariu, dirbo kolūkyje ir buvo 2 brigadoje įrašytas į sąrašą kukurūzų auginimo grandyje, bei 1962-12-21 posėdžio išrašas, iš kurio matosi, kad tą dieną svarstytas klausimas dėl jo prašymo atleisti iš kolūkio, tačiau jis nebuvo atleistas, nes buvo sąlyga broliui eiti dirbti pakrovėju, be to, reikėjo atsisakyti 1961 metais uždirbtų pinigų. VSDFV Klaipėdos skyrius, skirdamas jam senatvės pensiją, neįskaitė darbo kolūkyje „Laukstėnai“ į darbo stažą, nes esą nepakanka rašytinių įrodymų, jog tuo metu jis buvo kolūkio nariu ir išdirbo reikiamą darbo dienų skaičių. Juridinę reikšmę turintis faktą reikalinga nustatyti, kad jis gautų didesnes senatvės pensijos išmokas.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066) (toliau - Nuostatai) 16 punktą, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas kolūkio narių darbo kolūkiuose iki 1966 m. sausio 1 d. laikas į stažą įskaitomas neatsižvelgiant į tai, ar buvo išdirbtas nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, išskyrus nesukakusius 16 metų kolūkio narių vaikus (kolūkinio kiemo narius), į kurių stažą įskaitomas dokumentais įrodytas faktiškai dirbtų dienų kolūkyje skaičius. Vadovaujantis Nuostatų 24 punktu, jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka. Iki 1966 m. sausio 1 d. darbo kolūkyje laikas įskaitomas į stažą, esant šioms sąlygoms: 1) asmuo buvo kolūkio narys; 2) asmuo dirbo kolūkyje (darbo kolūkyje laikas). Nenustačius darbo kolūkyje fakto, tik buvimo kolūkio nariu kolūkyje laikas į stažą neįskaitomas. Siekiant nustatyti darbo stažą asmeniui - kolūkio nariui, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar asmuo buvo kolūkio narys, nuo kada buvo priimtas į kolūkio narius, kada atleistas iš kolūkio narių, ar yra tą faktą patvirtinantys dokumentai. Į kolūkio narius asmenys buvo priimami ir atleidžiami visuotiniame kolūkio narių (įgaliotinių) susirinkime, o laikotarpiu tarp susirinkimų - kolūkio valdybos nutarimu. Atsižvelgiant į tai, narystę kolūkyje įrodančiu dokumentu yra kolūkio narių (įgaliotinių) arba kolūkio valdybos susirinkimo protokolas. Pareiškėjas nurodo, kad nuo gimimo datos 1944-01-02 kartu su tėvais automatiškai tapo kolūkio „Laukstėnai“ nariu ir nuo šešiolikos metų amžiaus, t.y. nuo 1960 metų pilnai dirbo kolūkyje ir išdirbdavo priklausomus išdirbti darbadienius. B. Š. pateikė Klaipėdos apskrities archyvo 2013-07-05 raštu Nr. (2.3.6) 6R-804 išduotų Šilutės rajono Gardamo apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyviniame fonde saugomų 1958-1960, 1961-1963 metų Jokūbiškės kaimo ūkinėse knygose esančių įrašų apie B. Š. šeimą (1960, 1963 metų B. Š. šeimos asmeninių sąskaitų) kopijas, tačiau juose duomenų už 1961, 1962 metus nepateikta. Minėtame rašte pažymėta, kad Šilutės rajono Gardamo apylinkės kolūkio „Laukstėnai“ archyviniame fonde saugomuose 1961 metų protokoluose duomenų apie B. Š. priėmimą į darbą ir kolūkio narius nėra. Minėti dokumentai neįrodo, nuo kada iki kada pareiškėjas buvo „Laukstėnų“ kolūkio narys ir kokiu laikotarpiu (kokiais metais) dirbo kolūkyje. Teismui pateiktoje „Laukstėnų“ kolūkio valdybos 1962-02-06 posėdžio protokolo Nr. 4 kopijoje nurodyta, kad trečiuoju darbų tvarkos klausimu buvo svarstytas kukurūzų auginimo grandžių sudarymo klausimas ir nutarta sudaryti kukurūzų auginimo grandis iš jaunimo pagal brigadas ir kad II-oje brigadoje 7 numeriu įrašyta B. Š. pavardė. Taip pat pateikta „Laukstėnų“ kolūkio valdybos 1962 m. gruodžio 21 d. posėdžio protokolo Nr. 18 kopija, kurioje nurodyta, kad trečiuoju dienotvarkės klausimu buvo svarstytas Š. B. pareiškimas, kuriuo prašo atleisti jį iš kolūkio, bei nutarta „siūlyti atleisti, jei brolis eis pakrovėju, be to, tegul atsiskaito išleistus pinigus už mokymąsi 1961 m.“. Iš to darytina išvada, kad „Laukstėnų“ kolūkis B. Š. mokymuisi 1961 metais buvo skyręs tam tikrą pinigų sumą, kurią pareikalavo grąžinti B. Š. „Laukstėnų“ kolūkio valdybai pateikus prašymą atleisti jį iš kolūkio. Pareiškime B. Š. nurodo, kad visur kaip 1961, taip ir 1962 bei 1963 metais įrašytas kolūkiečiu, nes visą šį laiką dirbo kolūkyje, kad iš darbo kolūkyje nebuvo atleistas 1962 m. gruodžio 21 d. kolūkio valdybos posėdyje svarstant jo prašymą dėl atleidimo, kad 1962 m. dirbdamas kolūkyje tuo pačiu mokėsi į traktorininkus ir kolūkyje liko, kol buvo pašauktas į sovietinę armiją (1963-11-02). B. Š. nemini mokymosi fakto 1961 metais. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 1960-06-01 - 1963-11-02 buvo kolūkio nariu ir dirbo „Laukstėnų" kolūkyje byloje nepateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal B. Š. darbo knygelėje, išduotoje 1962 m. lapkričio 20 d., esančius duomenis apie B. Š. darbą į pensijos apskaičiavimą jau yra įtraukti laikotarpiai nuo 1962-05-16 iki 1962-11-20, nuo 1963-02-20 iki 1963-06-14, nuo 1963-07-17 iki 1963-10-29 asmeniui dirbant Kaliningrado vandens transporto valdyboje, Nemano (Kaliningrado sritis) mašinų ir traktorių stotyje (toliau - MTS), o nuo 1963-03-23 po Nemano MTS reorganizacijos - Dobrovolsko MTS, Lietuvos Žemės Ūkio Technikos Šilutės MSV Ž. Naumiesčio statybų aikštelėje. Pagal darbo knygelėje esančius įrašus B. Š. 1963-10-29 buvo atleistas iš Lietuvos Žemės Ūkio Technikos Šilutės MSV Ž.Naumiesčio statybų aikštelės ryšium su išvykimu į Tarybinę Armiją Tai kelia abejonių dėl B. Š. darbo „Laukstėnų“ kolūkyje 1962-1963 metais. Aukščiau nurodyti darbo laikotarpiai jau yra įtraukti į pareiškėjo pensijos apskaičiavimą, todėl jo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad šiais laikotarpiais jis, būdamas kolūkio nariu, dirbo „Laukstėnų“ kolūkyje, nesukurs teisinių pasekmių, nes pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį per kalendorinius metus negali būti įskaityta daugiau kaip vieni stažo metai. T. P. nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad laikotarpiu nuo 1960-06-01 iki 1963-11-02 jis buvo kolūkio narys ir dirbo Šilutės r. „Laukstėnų“ kolūkyje, taip pat nepaaiškino, kokiu būdu laikotarpiu nuo 1962-05-16 iki 1963-10-29 galėjo dirbti Kaliningrado srities (Rusija) organizacijose ir tuo pačiu metu Šilutės r. kolūkyje „Laukstėnai“ (21-24 b.l.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas reikalavimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad jo papildomai pateiktos „Laukstėnų“ kolūkio visuotinio narių susirinkimo 1962-01-14 posėdžio protokolo Nr. 1 ir „Laukstėnų“ kolūkio valdybos 1963-01-11 posėdžio protokolo Nr. 1 kopijos, iš kurių matyti, kad jis buvo svarstomas dėl apmokestinimo dėl neišdirtų darbadienių minimumo už praėjusius metus, įrodo, kad jis dirbo kolūkyje atitinkamai 1961 m. ir 1962 m. Jo nuomone, nors 1962-01-14 protokolo datoje taisyti metai ir nėra aiškūs, tačiau, jo nuomone, protokolo data yra 1962-01-14, o ne 1963-01-14, kadangi dviejų tų pačių metų protokolų tais pačiais numeriais negali būti.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovė su pareiškėjo pareiškimu sutiko iš dalies, paaiškino, kad pateiktais protokolais įrodytas yra tik B. Š. darbas kolūkyje 1962 metais, įrodymų, galinčių patvirtinti, kad B. Š. dirbo kolūkyje kitais jo prašomais laikotarpiais, nėra pateikta, apie tai yra išsamiai paaiškinta atsiliepime. Jos nuomone, pareiškėjo pateiktas „Laukstėnų“ kolūkio visuotinio narių susirinkimo protokolas, kuris pareiškėjo vertinamas kaip 1962-01-14, yra ne 1962-01-14, o 1963-01-14, kadangi tai logiškai seka iš kito pateikto „Laukstėnų“ kolūkio valdybos 1963-01-11 posėdžio protokolo, kuriame buvo nutarta pasiūlyti būtent visuotinio narių susirinkimui apmokestinti kolūkiečius, kuriuos ir buvo nutarta apmokestinti 1963-01-14 protokole.

Liudytoja B. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ji iki 18 metų gyveno Laukstėnų k., gretimai Jokūbiškės k., kuriame gyveno B. Š.. B. Š. pažįsta nuo 9 metų, jis draugavo su jos broliu. Patvirtino, kad B. Š. dirbo kolūkyje nuo 16 metų iki tol, kol išėjo tarnauti į sovietų armiją.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

1958-1960 metų Jokūbiškės kaimo ūkinėje knygoje nuo 1958 m. kolūkio „Laukstėnai“ kolūkiečiais įrašyti J. Š. ir P. Š., šeimos nariais B. Š., gim. 1944 m., V. Š., gim. 1942 m., R. G., gim. 1952 m., 1959 m. padarytas vėlesnis įrašas „Klaipėdos internatas“ V. Š. grafoje, 1960 m. padaryti vėlesni įrašai „tas pats“ J. Š. ir P. Š. grafose, „kolūkio „Laukstėnai“ kolūkiekis“ B. Š. grafoje, bei įrašai kitų asmenų grafoje (7 b.l.). 1961-1963 metų Jokūbiškės kaimo ūkinėje knygoje kolūkio „Laukstėnai“ kolūkiečiais įrašyti J. Š., P. Š. ir B. Š., 1962 m. vietoj J. Š., įrašą apie jį išbraukiant, kaip šeimos galva įrašyta P. Š., taip pat J. Š. grafoje išbraukti jo duomenys bei įrašyta „miręs 1962 m.“, 1963 m. vėlesnių įrašų nepadaryta (9 b.l.). Šilutės rajono savivaldybės administracijos kanceliarijos 2013-06-20 pažymoje nurodyta, kad „Laukstėnų“ kolūkio dokumentai Šilutės rajono savivaldybės administracijos archyvui neperduoti, todėl duomenų apie B. Š. priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir išdirbtas darbo dienas pateikti negali (11 b.l.). „Laukstėnų“ kolūkio valdybos 1962-02-06 posėdžio protokolo Nr. 4 kopijoje nurodyta, kad trečiuoju darbų tvarkos klausimu buvo svarstytas kukurūzų auginimo grandžių sudarymo klausimas ir nutarta sudaryti kukurūzų auginimo grandis iš jaunimo pagal brigadas ir kad II-oje brigadoje 7 numeriu įrašyta B. Š. pavardė (13 b.l.). „Laukstėnų“ kolūkio valdybos 1962-12-21 posėdžio protokolo Nr. 18 kopijoje nurodyta, kad trečiuoju dienotvarkės klausimu buvo svarstytas B. Š. pareiškimas, kuriuo jis prašo atleisti jį iš kolūkio, bei nutarta siūlyti atleisti, jei brolis eis pakrovėju, be to, tegul atsiskaito išleistus pinigus už mokymąsi 1961 m. (14 b.l.). 1999-01-12 B. Š. išduotame traktorininko pažymėjime kaip ypatinga žyma įrašyta BL Nr.04944 1962-09-06 (15-16 b.l.). Iš Suvestinių duomenų apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą iki 1994-01-01 matyti, kad į B. Š. stažą įskaičiuoti laikotarpiai nuo 1962-05-16 iki 1962-11-20, nuo 1963-02-20 iki 1963-06-14, nuo 1963-07-17 iki 1963-10-29 (25, 26 b.l.). „Laukstėnų“ kolūkio valdybos 1963-01-11 posėdžio protokolo Nr. 1 kopijoje nurodyta, kad pirmuoju darbų tvarkos klausimu buvo svarstytas klausimas dėl apmokestinimo kolūkiečių, kurie 1962 m. neišdirbo darbadienių minimumo ir nutarta siūlyti apmokestinti visuotiniam kolūkiečių susirinkimui sekančius kolūkiečius, tarp jų II-oje brigadoje dirbusį B. Š. (48 b.l.). „Laukstėnų“ kolūkio visuotinio narių susirinkimo 1963-01-14 posėdžio protokolo Nr. 1 kopijoje nurodyta, kad pirmuoju darbų tvarkos klausimu buvo svarstytas klausimas dėl kolūkiečių apmokestinimo, kurie neišdirbo darbadienių minimumo ir nutarta apmokestinti sekančius kolūkiečius ir 4 punkte nurodytas B. Š. (49 b.l.).

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau - senatvės pensija) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) (toliau - Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066) (toliau - Nuostatai).

Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui (toliau - stažas), įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m, birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Nuostatų 23 punktas nustato, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbas kolūkyje - kolūkiečio darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose - darbo stažo nustatymo komisijų sprendinių išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais.

Pagal Nuostatų 16 punktą, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas kolūkio narių darbo kolūkiuose iki 1966 m. sausio 1 d. laikas į stažą įskaitomas neatsižvelgiant į tai, ar buvo išdirbtas nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, išskyrus nesukakusius 16 metų kolūkio narių vaikus (kolūkinio kiemo narius), į kurių stažą įskaitomas dokumentais įrodytas faktiškai dirbtų dienų kolūkyje skaičius.

Pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra, kai nustatomos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas.

Nors pareiškėjas nepateikė į bylą „Laukstėnų“ kolūkio visuotinio narių susirinkimo arba kolūkio valdybos susirinkimo protokolų, patvirtinančių jo priėmimo į darbą ir kolūkio narius faktą, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis nuo 1960-06-01 iki 1963-11-02 buvo kolūkio „Laukstėnai“ nariu ir dirbo šiame kolūkyje, juolab, kad jo nurodytas aplinkybes, kad jis dirbo kolūkyje nuo 16 metų amžiaus, teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja B. D.. Be to, iš į bylą pateiktų 1958-1960 ir 1961-1963 metų Jokūbiškės kaimo ūkinės knygos įrašų matyti, kad pareiškėjas kaip kolūkio „Laukstėnai“ kolūkietis įrašytas 1960 metais, šis įrašas persikėlė ir į kitus metus (1961-1963 m.), įrašų 1961-1963 metais apie jo išbraukimą iš kolūkio narių nėra, nors kiti tuo metu reikšmingi įrašai buvo daromi. Mažai tikėtina, kad pagal tuometinę tvarką kolūkio narys nedirbtų darbų kolūkyje (pagal pateiktus protokolus tokie kolūkiečiai iškart buvo svarstomi dėl apmokestinimo už neišdirbtas valandas). Beje, „Laukstėnų“ kolūkio valdybos 1962-02-06 posėdžio protokolo Nr. 4 kopijoje nurodyta, kad trečiuoju darbų tvarkos klausimu buvo svarstytas kukurūzų auginimo grandžių sudarymo klausimas ir nutarta sudaryti kukurūzų auginimo grandis iš jaunimo pagal brigadas ir kad II-oje brigadoje 7 numeriu įrašyta B. Š. pavardė, kas rodo, kad tuo metu pareiškėjas buvo kolūkio narys ir dirbo atitinkamoje brigadoje. Be to, iš „Laukstėnų“ kolūkio valdybos 1963-01-11 posėdžio protokolo Nr. 1 ir „Laukstėnų“ kolūkio visuotinio narių susirinkimo 1963-01-14 posėdžio protokolo Nr. 1 kopijų matyti, kad pareiškėjas buvo svarstomas dėl apmokestinimo ir apmokestintas, nes 1962 m. neišdirbo darbadienių minimumo. Šie protokolai ne tik patvirtina, kad pareiškėjas 1962 metais dirbo kolūkyje, bet taip pat leidžia daryti išvadą, jog tokie protokolai buvo rašomi tik tų kolūkiečių atžvilgiu, kurie neišdirbdavo darbadienių, o jų nebuvimas rodo, kad pareiškėjas nebuvo svarstomas kaip neišdirbęs darbadienių už 1960, 1961 ir 1963 metus. Atitinkamai tokių dokumentų apie pareiškėją ir negali būti, tačiau tai nepaneigia, kad jis tuo laikotarpiu dirbo kolūkyje.

Taigi aptartų byloje surinktų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą apie pareiškėjo įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, juolab, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie neginčijamai leistų daryti išvadą, jog pareiškėjas tuo metu nebuvo kolūkio narys ir nedirbo jame. Kadangi į B. Š. pensijos apskaičiavimą jau yra įtraukti laikotarpiai nuo 1962-05-16 iki 1962-11-20, nuo 1963-02-20 iki 1963-06-14, nuo 1963-07-17 iki 1963-10-29 asmeniui dirbant Kaliningrado vandens transporto valdyboje, Nemano (Kaliningrado sritis) mašinų ir traktorių stotyje (toliau - MTS), o nuo 1963-03-23 po Nemano MTS reorganizacijos - Dobrovolsko MTS, Lietuvos Žemės Ūkio Technikos Šilutės MSV Ž. Naumiesčio statybų aikštelėje, todėl pareiškimas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas juridinis faktas, kad B. Š. laikotarpiu nuo 1960-06-01 iki 1963-11-02 buvo kolūkio „Laukstėnai“ nariu ir laikotarpiais nuo 1960-06-01 iki 1962-05-15, nuo 1962-11-21 iki 1963-02-19, nuo 1963-06-15 iki 1963-07-16, nuo 1963-10-30 iki 1963-11-02 dirbo šiame kolūkyje. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui gauti didesnes senatvės pensijos išmokas.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1960-06-01 iki 1963-11-02 buvo kolūkio „Laukstėnai“ nariu ir laikotarpiais nuo 1960-06-01 iki 1962-05-15, nuo 1962-11-21 iki 1963-02-19, nuo 1963-06-15 iki 1963-07-16, nuo 1963-10-30 iki 1963-11-02 dirbo šiame kolūkyje.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui gauti didesnes senatvės pensijos išmokas.

Kitoje dalyje pareiškimą netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                    Gintaras Stonkus