Administracinė byla Nr. A-2755-552/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02121-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.7; 18.10; 18.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2020 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 8S-381-(14.8.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. J.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,0407 ha V. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės (duomenys neskelbtini) atkūrimo, suteikiant neatlygintinai naują žemės sklypą, kurį J. J. įpėdinis pareiškėjas V. J. pasirinks.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. 2019 m. spalio 9 d. vykusiame Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo posėdyje, kaip J. J. įpėdinis, pasirinko naujo 0,0920 ha žemės sklypo Nr. 2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu pretendentu (V. V. M. įpėdiniu S. M., kurį atstovavo E. V.). 2020 m. vasario mėnesį gavo NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 26 d. raštą Nr. 8SD-1174-(14.8.94.), kuriuo buvo nurodoma, kad iki šiol nepateiktas susitarimas dėl konkrečių tenkančių sklypo dalių 0,0920 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat buvo nurodyta, jog iki 2020 m. kovo 10 d. Kauno miesto skyriui būtina pateikti susitarimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo dalių.
2.2. Toks susitarimas NŽT nebuvo pateiktas, kadangi kilo nesutarimų su kitu pretendentu. To pasėkoje buvo sudarytas 2020 m. kovo 4 d. susitarimas (registracijos Nr. 8FP-725) (toliau – ir Susitarimas), kuriuo prašoma šį sklypą atkurti V. V. M. vardu. 2020 m. kovo 6 d. NŽT Kauno miesto skyriuje buvo parengta pažyma dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kurioje nurodoma, kad 2019 m. spalio 9 d. vykusiame naujų žemės sklypų skirstymo posėdyje J. J. įpėdinis V. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu piliečiu pasirinko naują 0,0920 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau Susitarime sutiko, kad nuosavybės teisės į visą šį žemės sklypą būtų atkurtos kito piliečio vardu. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), už J. J. (miręs) priklausantį žemės plotą (0,0407 ha) parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigine kompensacija (905 Eur). 2020 m. kovo 6 d. NŽT Kauno miesto skyriaus taip pat buvo parengta Žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, kai pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, vertės nustatymo išvada, kurioje nurodoma, jog piliečio J. J. (miręs) įpėdiniams, atsisakiusiems naujo žemės sklypo individualiai statybai Kauno mieste, už 4,07 aro kompensuojamos sumos dydis yra 905,29 Eur.
2.3. 2020 m. kovo 20 d. pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą, kuriuo prašė nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui nedalyvaujant, kadangi jis nori susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo byla ir išsiaiškinti nuosavybės teisių atkūrimo galimybes. 2020 m. birželio 11 d. pareiškėjas pateikė atsakovui 2020 m. birželio 10 d. prašymą, kuriame nurodė, kad žemės sklypo neatsisakė, jokio prašymo ar pareiškimo, kuriuo atsisakytų žemės sklypo, anksčiau taip pat nepateikė. Į šį pareiškėjo raštą atsakovas atsakė 2020 m. liepos 8 d. raštu Nr. 8SD-3176-(14.8.94.), kuriame nurodė, kad turint teisę gauti žemės sklypo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau sutinkant, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos kito piliečio, lygiaverčiai turinčio teisę jį šio žemės sklypo dalį, vardu, yra tapatu savo teisių į minėtą žemės sklypą atsisakymui. Dėl to ir buvo priimtas NŽT Sprendimas, kuriuo už priklausantį žemės plotą – 0,0407 ha atlyginama pinigine kompensacija (indeksuota vertė – 905 Eur).
2.4. Situacija, kuomet sudaromas susitarimas, jog nuosavybės teisės būtų atkuriamos kito piliečio, lygiaverčiai turinčio teisę į šio žemės sklypo dalį, vardu, nėra tiesiogiai reglamentuota nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad toks susitarimas yra tolygus savo teisių į naują žemės sklypą atsisakymui ir nėra numatytos tokio susitarimo pasekmės, leidžiančios jį traktuoti kaip atsisakymą nuo nuosavybės teisių atkūrimo nauju žemės sklypu, atkuriant nuosavybės teises pinigais. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Tvarka) 34 punkte nurodoma, kad jeigu pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo įrengto ar neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam kompensuojama (jo pageidavimu) vidutinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1243 „Dėl Žemės sklypo mieste, už kuri kompensuojama pinigais, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“ nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, nepaisant prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos, jeigu šis prašymas pateiktas laikantis šio įstatymo nustatytų terminų. Remiantis Tvarkos 34 punkto formuluote, darytina išvada, jog piliečio valia atsisakyti jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo turi būti įforminama būtent atsisakymu, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai turi būti išreikšta piliečio valia, kad jis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo. Tuo tarpu pareiškėjas nėra atsakovui pateikęs atsisakymo, kuriame būtų išreiškęs valią atsisakyti jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo. Darytina išvada, jog piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo, ne visais atvejais jam gali būti kompensuojama pinigais, o tik piliečio pageidavimu. Tai reiškia, jog piliečiui nepageidaujant, kad jam būtų kompensuojama pinigais, jis turi teisę prašyti rinktis kitą naują žemės sklypą. Pareiškėjas nėra išreiškęs nei atsisakymo nuo naujo žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (priešingai jo valia visada buvo nuosekli, siekiant nuosavybės teisių atkūrimo ne pinigais, o būtent žeme), nei pageidavimo gauti piniginę kompensaciją. Pareiškėjas yra pateikęs atsakovui 2020 m. birželio 10 d. prašymą, kuriame nurodė, kad dėl nesutarimų su kitu pretendentu, susitarta, jog sklypas atkuriamas S. M. vardu, pareiškėjui pabrėžiant, kad žemės sklypo neatsisako, jokio prašymo ar pareiškimo, kuriuo atsisakytų žemės sklypo, nepateikė, bei prašo už neatkurtą žemę (4,07 arus) leisti rinktis naują žemės sklypą.
2.5. Atsakovas Susitarimą tapatina su savo teisių į naują žemės sklypą atsisakymu ir taiko analogiškas pasekmes, kokios yra numatytos Tvarkos 38 punkte nurodytais atvejais. Remiantis Tvarkos 38 punktu, kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančiu aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomu rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį. Taigi, Tvarkos 38 punktas įsakmiai nurodo, kad piliečiams žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvykus (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvykus į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirinkus iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės šiems piliečiams gali būti atkuriamos vieninteliu būdu – pinigais. Piniginė kompensacija yra atitinkama pretendentų veiksmų (neveikimo) pasekmė. Tvarkos 34 punkte piniginė kompensacija nėra įtvirtinta kaip vienintelis nuosavybės teisių atkūrimo būdas piliečiui, atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo. Pagal Tvarkos 34 punktą yra svarbi pretendento valia – ar dėl tam tikrų priežasčių atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo, pilietis pageidauja rinktis kitą naują žemės sklypą, ar gauti piniginę kompensaciją.
2.6. Atsakovas, gavęs Susitarimą, turėjo pareigą išsiaiškinti pareiškėjo valią (pageidavimą) dėl nuosavybės teisių atkūrimo išmokant piniginę kompensaciją, o ne vienašališkai nuspręsti ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais.
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog:
3.1. NŽT Kauno miesto skyriuje 2019 m. spalio 9 d. komisijos posėdyje pretendento J. J. (miręs, eilės Nr. 10) įpėdinis V. J. (pareiškėjas) pasirinko naujo 0,0920 ha žemės sklypo Nr. 2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu pretendentu, kuriuo tapo V. V. M. (mirusi, eilės Nr. 52), kai jos įpėdinio S. M. įgaliotas asmuo E. V. 2019 m. spalio 10 d. posėdyje taip pat pasirinko kitą paminėto sklypo dalį. Posėdyje dalyvaujantis asmenys buvo informuoti, kad tuo atveju, jeigu asmuo nuspręs rinktis didesnio ploto naują žemės sklypą individualiai statybai nei jam priklausanti atkurti dalis, šio žemės sklypo dalis galės būti perduota nuosavybėn neatlygintinai bendrosios dalinės nuosavybės teise tik tuo atveju, jeigu susirinkimo metu sutikimą gauti nuosavybėn neatlygintinai šio žemės sklypo dalį išreikš ir kitas pretendentas. Jei susirinkimo metu kitas pretendentas (esantis žemesniu eilės numeriu), nepasirinks anksčiau pretendento, esančio aukštesniu numeriu, pasirinkto žemės sklypo dalies bendroje dalinėje nuosavybės teisėje, piliečiui pasirinkusiam dalį sklypo nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais.
3.2. 2020 m. kovo 4 d. V. V. M. įgaliotas asmuo ir pareiškėjo įgaliotas asmuo pateikė Susitarimą, kuriame nurodė, jog žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0920 ha, prašo paskirti tik V. V. M. vardu. Turint teisę gauti žemės sklypo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau sutinkant, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos kito piliečio, lygiaverčiai turinčio teisę į šio žemės sklypo dalį, vardu, yra tapatu atsisakyti savo teisių į paminėtą žemės sklypą. Atsakovas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, 2020 m. birželio 11 d. priėmė Sprendimą atkurti nuosavybės teises pinigais.
3.3. Institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Tvarkos nuostatomis ir kitais teisės aktais. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.
3.4. NŽT Kauno miesto skyrius nuo 2019 m. spalio 9 d. iki spalio 19 d. vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūras pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies, Tvarkos 38 punkto nuostatų reikalavimus, t. y. jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų. Siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (470), todėl jų pakako visiems 369 pretendentams, t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ir galutinai užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Tvarkos 34 punkte nustatyta, kad naujas žemės sklypas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Turint teisę gauti žemės sklypo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau sutinkant, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos kito piliečio, lygiaverčiai turinčio teisę į šio žemės sklypo dalį, vardu, yra tapatu atsisakyti savo teisių į minėtą žemės sklypą. Tą padarė pareiškėjas per savo įgaliotą asmenį 2020 m. kovo 4 d. Kauno miesto skyriui pateiktame Susitarime. Tvarkos 82 punkte nustatyta, kad valstybė piliečiams atlygina pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą. Kadangi pareiškėjas atsisakė jau pasirinkto naujo žemės sklypo individualiai statybai, todėl ir buvo priimtas Sprendimas.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.
5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
5.1. Pareiškėjo senelis V. J. (miręs (duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. visuotinės žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,1475 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Jo sūnui J. J. (miręs (duomenys neskelbtini)) tenkanti žemės ploto dalis yra 0,0407 ha. 1991 m. spalio 10 d. prašyme J. J. nurodė, kad pageidauja nuosavybės teises atkurti natūra. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1013-(14.8.2.) „Dėl piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo“ patvirtintoje eilėje ir Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame sąraše J. J. (miręs) buvo įrašytas Nr. 10 (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys). Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.
5.2. NŽT Kauno miesto skyriuje 2019 m. spalio 9 d. Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdyje pretendento J. J. (miręs, eilės Nr. 10) įpėdinis – sūnus V. J. (pareiškėjas) pasirinko naujo 0,0920 ha žemės sklypo Nr. 2 dalį, suformuoto pagal žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą ir kadastrinių matavimų bylą (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu pretendentu, kuriuo tapo V. V. M. (mirusi, eilės Nr. 52), kai jos įpėdinio S. M. įgaliotas asmuo E. V. 2019 m. spalio 10 d. posėdyje taip pat pasirinko to pačio sklypo kitą dalį. 2020 m. kovo 4 d. V. V. M. įgaliotas asmuo ir pareiškėjo įgaliotas asmuo atsakovui pateikė susitarimą Nr. 8FP-725, kuriame nurodė, kad žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0920 ha, prašo paskirti tik V. V. M. vardu. NŽT Kauno miesto skyrius, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, 2020 m. birželio 11 d. priėmė Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui atlyginant pinigais (ginčo dėl piniginės išraiškos dydžio pareiškėjas nekelia).
5.3. Byloje nėra ginčo, kad NŽT Kauno miesto skyriaus siūlomų pretendentams rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo 470 sklypų, o pretendentų į šiuos žemės sklypus – 369 asmenys.
5.4. 2020 m. kovo 20 d. pareiškėjo atstovas atsakovui pateikė prašymą Nr. 8FP-837, kuriuo prašė nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui nedalyvaujant, kadangi nori susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo byla ir išsiaiškinti nuosavybės teisių atkūrimo galimybes kitu būdu. Atsakovui 2020 m. birželio 11d. vėl buvo pateiktas pareiškėjo atstovo 2020 m. birželio 10 d. prašymas Nr. 8FP-1153, kuriame pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypo neatsisako ir jokio prašymo ar pareiškimo, kuriuo atsisakytų žemės sklypo, nepateikė. Šiame prašyme buvo išreikšta pareiškėjo valia už neatkurtą žemės plotą (4,07 arus) leisti rinktis naują žemės sklypą (2020 m. birželio 11 d. taip pat buvo priimtas Sprendimas). Į šį pareiškėjo prašymą atsakovas atsakė 2020 m. liepos 8 d. raštu Nr. 8SD-3176-(14.8.94.), kuriame nurodė, kad turint teisę gauti žemės sklypo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau sutinkant, jog nuosavybės teisės būtų atkuriamos kito piliečio, lygiaverčiai turinčio teisę jį šio žemės sklypo dalį, vardu, yra tapatu atsisakyti savo teisių į paminėtą žemės sklypą. Dėl to leisti rinktis dar vieną naują žemės sklypą Kauno mieste pareiškėjas neturi teisinio pagrindo (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys).
6. Teismas aptarė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 16 straipsnio 9 dalies 8 punktą, 21 straipsnio 7 dalį, Tvarkos 34, 38, 82 ir 94 punktus ir pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo, jog pareiškėjas (pretendentas atkurti nuosavybės teises – gauti naują 0,0407 ha žemės sklypą Kauno mieste) 2019 m. spalio 9 d. susirinkimo metu pasirinko naujo didesnio ploto – 0,0920 ha žemės sklypo Nr. 2 dalį, o V. V. M. įpėdinio įgaliotas asmuo 2019 m. spalio 10 d. posėdyje taip pat pasirinko paminėto žemės sklypo kitą dalį. Teismas priėjo prie išvados, kad Tvarkos 34 punktas suteikė teisę atsakovui perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams bendrosios nuosavybės teise naują įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, tai patvirtino 2019 m. spalio 18 d. protokolų Nr. 8PRT-28-(14.8.6)-10 ir Nr. 8PRT-29-(14.8.6) duomenys. Teismas vertino, kad Susitarimas patvirtina, jog pareiškėjas iš esmės savo valia atsisakė prieš 4 mėnesius jo paties jau pasirinkto naujo žemės sklypo dalies, nes neprieštarauja, jog nuosavybės teisės į visą žemės sklypą būtų atkurtos kitam pretendentui – tik V. V. M. vardu. Teismas nustatė, jog jokie teisminiai ginčai dėl Susitarimo nevyksta, pareiškėjas nekelia ginčo dėl galimų procedūrinių pažeidimų, pasirenkant naują žemės sklypą, buvimo iš NŽT ar kitų asmenų pusės. Tokių pažeidimų teismas nenustatė ir savo iniciatyva. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai taip pat neginčijo aplinkybės, kad NŽT suteikė galimybę 369 pretendentams rinktis iš 470 naujų žemės sklypų. Teismas nurodė, kad pagal Tvarkos 38 punktą piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę tvirtina žemėtvarkos skyrių vedėjai, o žemės sklypas, kurį turėjo galimybę pasirinkti pareiškėjas (ginčo atveju – po 4 mėnesių atsisakė), gali būti siūlomas kitam kviestam ir atvykusiam į susirinkimą piliečiui pagal patvirtintą piliečių eilę.
7. Teismas darė išvadą, kad ginčo situacijos (kai pareiškėjas savo noru po 4 mėnesių atsisakė jau pasirinkto naujo žemės sklypo ir reikalauja galimybės iš naujo rinktis žemės sklypą) teisinis reglamentavimas numato, jog įstatymų leidėjas (tuo pačiu ir įgyvendinanti institucija – LRV) pretendentui suteikė tik vieną galimybę per mėnesį išsirinkti naują žemės sklypą iš NŽT pateiktų sklypų , nes Tvarkos 38 punktas numatė, kad žemės sklypas, kurį turėjo galimybę pasirinkti pilietis, gali būti siūlomas kitam kviestam ir atvykusiam į susirinkimą piliečiui pagal anksčiau patvirtintą piliečių eilę. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo eilės numeris buvo tik 10, o pateiktų rinktis žemės sklypų skaičius – 470 (realiai buvo užtikrintas pakankamai platus pasirinkimo spektras).
8. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui nepasirinkus naujo žemės sklypo arba atsisakius jau pasirinkto, nuosavybės teisės jam gali būti atkurtos tik vieninteliu būdu – pinigais ir joks jo pageidavimas nereikalingas. Daliai pretendentų nuosavybės teisės pinigais atkuriamos net ir tuo atveju, jeigu pateiktų rinktis žemės sklypų yra mažiau negu pretendentų, siekiančių gauti naują žemės sklypą. Teismas pažymėjo, jog laikantis pareiškėjo logikos, kad jis turi teisę pasirinkto naujo žemės sklypo atsisakyti ir iš naujo rinktis iš likusių nepasirinktų naujų žemės sklypų (galimai net kelis kartus kartojant procedūrą), akivaizdžiai būtų apribotos pasirinkimo galimybės pretendentams, turintiems teisę rinktis sklypus jau po pareiškėjo pasirinkimo.
9. Dėl pareiškėjo argumento, kad atsakovas kompensuoti pinigais (priimti Sprendimą) turėjo teisę tik gavęs jo sutikimą arba pageidavimą, teismas įvertino Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 16 straipsnio 9 dalies 8 punkto, 21 straipsnio 7 dalies nuostatas, nurodė, kad esant šiai normų konkurencijos rūšiai, turi būti taikomos specialiosios normos, o suteikiant pirmenybę taikyti bendrąją normą, nuosavybės teisių atkūrimo procesas į miesto žemę taptų begalinis laike, kadangi pretendentai, turintys teisę gauti naują žemės sklypą mieste ir pasirinkę konkretų sklypą, jo atsisakytų ir reikalautų organizuoti naujus susirinkimus dėl naujų žemės sklypų pasirinkimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad už valstybės išperkamą žemę mieste atlyginti pinigais praktiškai nebūtų galimybės (atsižvelgiant į negrąžintinos žemės vertės nustatymo metodikos nuostatas), jeigu pretendentai nesutiks pasirinkti piniginės kompensacijos. Teismas priėjo prie išvados, jog esant aukščiau išdėstytam teisiniam reglamentavimui, užbaigti žemės reformą praktiškai beveik nebūtų galimybės. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti NŽT Sprendimą.
10. Dėl įpareigojimo NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,0407 ha V. J. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytos žemės (duomenys neskelbtini), atkūrimo, suteikiant neatlygintinai naują žemės sklypą, kurį J. J. įpėdinis pareiškėjas V. J. pasirinks, teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasirinkti naują sklypą, pareiškėjas ja pasinaudojo, o tai, kad po 4 mėnesių pareiškėjas pakeitė savo poziciją, nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka kviesti naują susirinkimą, kad pareiškėjas vėl galėtų rinktis naują žemės sklypą. Teismas pažymėjo, jog atsakovui tai padaryti draudžia nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisinis reglamentavimas.
11. Likusių tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentų teismas neanalizavo ir nevertino, nes laikė juos pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas atmetė ir jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
12. Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, faktines aplinkybes ir argumentus, susijusius su nesančiu teisiniu reglamentavimu analizuojamai situacijai dėl Susitarimo vertinimo, su tuo, jog Susitarimas negali būti laikomas atsisakymu savo teisių į naują žemės sklypą, jog atsakovas Susitarimą vertino izoliuotai nuo kitų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų bei papildomai nurodo, kad:
13.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog Susitarimu pareiškėjas atsisakė nuosavybės teisių atkūrimo nauju žemės sklypu. Sudarant Susitarimą, tikėtasi, kad bus galimybė rinktis kitą žemės sklypą, juo nebuvo atsisakyta teisės nuosavybės teises atsikurti nauju žemės sklypu. Atsakovas nei 2020 m. vasario 26 d. rašte, nei jokiais kitais būdais neišaiškino, kokius teisinius padarinius sukeltų susitarimo, kuriuo prašoma nuosavybės teises į visą žemės sklypą atkurti tik vieno iš jį pasirinkusių pretendentų vardu, sudarymas. Atsisakymas nuo žemės sklypo galėtų būti atliekamas tik laisva valia. O nagrinėjamu atveju laisvos valios nebuvo, nes nuosavybės teisių, iškilus nesutarimams, bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjas atsikurti realių galimybių neturėjo. Kaip pretendento įpėdiniui, pareiškėjui nuosavybės teisės dar buvo neatkurtos į 0,0407 ha buvusio savininko turėtos žemės, todėl nebuvo galima tikėtis gauti visą 0,0920 ha žemės sklypą. Nelikus realių, racionalių galimybių nuosavybės teises į šį sklypą atsikurti bendrosios dalinės nuosavybės teise, nebuvo kitos išeities, kaip siekti, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos kitu žemės sklypu.
13.2. Teismas nepagrįstai teigia, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Tvarkos 34 punkto nuostatos, numatančios, kad piliečiui atsisakius naujo žemės sklypo nuosavybės teisės pinigine kompensacija gali būti atkuriamos tik tuo atveju, jei pilietis atkūrimo šiuo būdu pageidauja, visiškai eliminuoja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį bei Tvarkos 38 punktą, kaip tariamai specialiąsias teisės normas. Išanalizavus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, Tvarkos 38 punktą, atkreiptinas dėmesys, kad teisės normos yra aiškintinos vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aiškinant teisės normas būtina atsižvelgti į jų tarpusavio ryšius (sisteminis teisės aiškinimo metodas), teisės normų tikslus (teleologinis teisės aiškinimo metodas), įstatymų leidėjo ketinimus (įstatymų leidėjo ketinimų metodas) ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo doktrina, yra išaiškinęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ir pareigūnų neteisėtų veiksmų (2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1941-502/2020).
13.3. Nagrinėjamu atveju į 2019 m. spalio 9 d. vykusį Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo posėdį buvo atvykta, sąžiningai dalyvauta ir tinkamai įvykdytos pareigos, susijusios su sklypo pasirinkimu, t. y. pasirinkta naujo 0,0920 ha žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), kuriam buvo suteiktas Nr. 2, dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu pretendentu. 2019 m. spalio 9 d. posėdžio metu buvo neįmanoma numatyti ateityje kilsiančių nesutarimų su kitu asmeniu. Tačiau vėliau jiems kilus, teigtina, jog sklypo realiai nepavyko pasirinkti ir tai įvyko dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių.
13.4. Jei teismas vis dėl to spręstų, kad Susitarimu pareiškėjas atsisakė naujo žemės sklypo, bet kuriuo atveju jis turi teisę rinktis kitą žemės sklypą pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Tvarkos 34 punktą. Realus teisingumas būtų įvykdytas tik tuo atveju, jei pareiškėjui būtų pripažintina teisė rinktis naują žemės sklypą. Teismas nagrinėjamu atveju pritaikė ne teisės normas (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p., Tvarkos 34 p.), reglamentuojančias naujo žemės sklypo atsisakymo teisinius padarinius, o teisės normas reglamentuojančias neatvykimo į susirinkimą ir sklypo nepasirinkimo dėl paties piliečio kaltės teisinius padarinius (Atkūrimo įstatymo 21 str. 7 d., Tvarkos 38 p.).Šie padariniai nėra taikomi tais atvejais, kai pilietis žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Jau vien tai paneigia teismo argumentus, kad įstatymų leidėjas numatė piliečiui tik vieną galimybę per vieną mėnesį laiko išsirinkti žemės sklypą. Įstatymų leidėjo ketinimas ir šių teisės tikslas yra tas, kad neigiami padariniai – nuosavybės teisių atkūrimas pinigine kompensacija, o ne nauju žemės sklypu – būtų taikomi tik tiems piliečiams, kurie neatvyksta naujo sklypo rinktis ar jo nepasirenka dėl savo pačiu kaltės ir kad nebūtų taikomi tiems piliečiams, kurie neatvyksta ir nepasirenka dėl objektyvių priežasčių, t. y. nesant kaltės toks pilietis nepraranda teisės nuosavybės teises atsikurti nauju žemės sklypu. Atsakovas neturi teisinio pagrindo nuosavybės teises per prievartą atkurti pinigine kompensacija.
13.5. Teismo argumentai, kad pripažinus pareiškėjui teisę rinktis kitą žemės sklypą tariamai užsitęstų bendra nuosavybės teisių atkūrimo trukmė, yra teisiškai nereikšmingi, o argumentai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros taptų begalinės laike ar, kad jei pareiškėjo situacijoje būtų pripažįstama teisė rinktis kitą žemės sklypą, praktiškai nebūtų galimybių įgyvendinti atlyginimo būdą kompensuojant pinigais, vertintini kaip prielaidos ir spėlionės. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų spartos negalima siekti pareiškėjo teisių ir teisėtų lūkesčių sąskaita. Teismas nepagrįstai teigė, jog teisę aiškinant tokiu būdu, kaip ją aiškina pareiškėjas, būtų apribotos piliečių, turinčių teisę rinktis sklypus po jo teisės. Piliečių, turinčių teisę rinktis sklypus po pareiškėjo, teisės nėra ribojamos daugiau, nei numatyta teisės normose. Pastebėtina, kad nuosavybės teisės atkuriamos pagal piliečių eiliškumą. Eiliškumas yra taikomas ir pareiškėjo atveju – jo padėtis yra šiek tiek prastesnė nei aukštesnį eilės numerį turinčių asmenų. Kadangi teisės aktų nuostatos dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal eiliškumą yra galiojančios, nėra pagrindo teigti, kad suteikus galimybę pareiškėjui pasirinkti kitą sklypą būtų papildomai ir neleistinai suvaržytos piliečių, turinčių žemesnį eilės numerį, teisės.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
14. . Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 8S-381-(14.8.3.), kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į žemę, išmokant piniginę kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
15. Pareiškėjas, akcentuodamas aplinkybę, jog jis nėra neatvykęs į pretendentų susirinkimą, nepasirinkęs ar atsisakęs pasirinkto žemės sklypo, manė, jog jis turi teisę iš naujo pasirinkti žemės sklypą, todėl prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą sudaryti jam galimybę pasirinkti kitą žemės sklypą.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, kokia susiklostė nagrinėjamu atveju, pareiškėjui Sprendimu pagrįstai atkurtos nuosavybės teisės, išmokant piniginę kompensaciją.
17. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, pirmiausiai dėl to, kad, jo nuomone, teismas netinkamai bylai reikšmingų aplinkybių kontekste taikė materialiosios teisės normas.
18. Bylos duomenimis nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad: pareiškėjas yra teisėtas pretendentas į jo senelio V. J. (miręs (duomenys neskelbtini)) iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto 0,1475 ha žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini). Jo tėvas J. J. (miręs (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad pageidauja nuosavybės teises atkurti natūra, bet nesant tokios galimybės NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1013-(14.8.2.) ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.) patvirtintame piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo sąraše J. J. buvo įrašytas Nr. 10 . Pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d. Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdyje pasirinko naujo 0,0920 ha žemės sklypo Nr. 2 dalį, suformuoto pagal žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą ir kadastrinių matavimų bylą (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu pretendentu, tačiau 2020 m. kovo 4 d. kito pretendento įgaliotas asmuo ir pareiškėjo įgaliotas asmuo atsakovui pateikė susitarimą Nr. 8FP-725, kuriame nurodė, kad žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0920 ha, prašo įforminti tik kito pretendento vardu. NŽT Kauno miesto skyriaus siūlomų pretendentams rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo 470 sklypų, o pretendentų į šiuos žemės sklypus – 369 asmenys.
19. 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. birželio 10 d.pareiškėjo atstovas atsakovui pateikė prašymus , kuriuose nurodė, kad žemės sklypo neatsisako, prašė nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui nedalyvaujant, kadangi nori susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo byla ir išsiaiškinti nuosavybės teisių atkūrimo galimybes kitu būdu. Atsakovas 2020 m. birželio 11 d. priėmė Sprendimą pareiškėjui atkurti nuosavybės teises išmokant piniginę kompensaciją, motyvuodamas tuo, jog sutikimas, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos kito piliečio, lygiaverčiai turinčio teisę į šio žemės sklypo dalį, vardu, yra tapatus žemės sklypo atsisakymui.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su Sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo aiškinimu ir taikymu.
21. Bylai aktualios redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta: „jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė“.
22. Teisėjų kolegija, paminėtą teisinį reglamentavimą įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, prieina prie išvados, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) įtvirtinta teisės norma skirta reglamentuoti kitiems visuomeniniams santykiams, nei susiklostė nagrinėjamu atveju. Paminėtoje nuostatoje įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, tokios teisės atkuriamos atlyginant pinigais, nepaisant to, kad mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą. Šios sąlygos tiesiogiai siejamos su dviem eksplicitiškai įtvirtintais alternatyviais pretendentų elgesio modeliais: 1) jie Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis; arba 2) atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų. Trečioji sąlyga – objektyvi aplinkybė, kad pretendentams naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2790-968/2021).
23. Iš esmės analogiškai tokie teisiniai santykiai reglamentuojami ir Tvarkos 38 punkte, kurio 5 dalis numatė, jog kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį. Jeigu iki sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku į susirinkimą neatvykusiems piliečiams priėmimo paaiškėja, kad į susirinkimą šie piliečiai neatvyko dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, šiems piliečiams sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priimamas tik tuo atveju, kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką šie piliečiai nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime.
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ( veikdamas per įgaliotą atstovą) atvyko rinktis žemės sklypo ir pasirinko vieną iš naujų žemės sklypų. Be to, Kauno mieste suformuotų naujų žemės sklypų skaičius viršija pretendentų skaičių, atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad naujo žemės sklypo (ar jo dalies perduoti neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjui nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo. Darytina išvada, jog neegzistavo sąlygos, nurodytos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkte, todėl šios teisės normos negalėjo būti taikomos.
25. Kitos teisės normos, aktualios nagrinėjamai situacijai yra Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas bei Tvarkos 34 punktas, numatantys, kad nuosavybės teisės į miestų teritorijoje esančią žemę atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją).. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
26. Taigi šios teisės normos sieja piniginės kompensacijos už žemės sklypą skyrimą su piliečio pageidavimu.Tokio pageidavimo pareiškėjas neišreiškė, todėl atsakovui nebuvo pagrindo taikyti ir šių teisės normų.
27. Atskirai pažymėtina, kad atsakovo veiksmai šių nurodytų faktinių aplinkybių kontekste neatitinka gero administravimo principo reikalavimų bei pažeidžia viešosios teisės principą, kad leidžiama veikti taip, kaip nustatyta teisės aktuose.Nuosavybės teisių atkūrimas pagal Įstatymą yra grindžiamas pretendentų valia ir jai teikiamas prioritetas, kiek tai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, paisant imperatyvų, kylančių iš protingo asmens elgesio standarto (lot. bonus pater falias) ir gero administravimo principo.
28. Šiuo atveju, kai nėra nustatyta aiškių pareiškėjo ar jo atstovo piktnaudžiavimo teise ar nesąžiningo teisių įgyvendinimo faktų, nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus labiausiai atitinka tokio pobūdžio viešojo administravimo subjekto veiksmai, kuriais sukuriamos prielaidos pretendento valiai įgyvendinti, o ne taikyti administracinį nuosavybės teisių atkūrimo būdo nustatymo metodą , numatytą Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje.
29. Atsakovas savo poziciją grindė ir abstrakčiu argumentu, kad pareiškėjo valios įgyvendinimas neleistų užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo proceso, tačiau, kaip jau minėta šio sprendimo 24 punkte, neteikė įrodymų, kad tokie pareiškėjo veiksmai iš esmės trukdytų nuosavybės teisių atkūrimo procesui, kad Kauno mieste nėra laisvų žemės sklypų, į kuriuos pareiškėjas galėtų pretenduoti ar kad pretendentų atsisakymai nuo pasirinktų žemės sklypų yra dažnas reiškinys, realiai trukdantis Nacionalinės žemės tarnybos darbui.
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, atsakovas nepagrįstai netenkino pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. prašymo Nr. 8FP-1153 Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies, Tvarkos 38 punkto pagrindu bei priėmė skundžiamą Sprendimą. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Sprendimą ir įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,0407 ha V. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės (duomenys neskelbtini) atkūrimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo V. J. skundą patenkinti
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 8S-381-(14.8.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. J.“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,0407 ha V. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės (duomenys neskelbtini) atkūrimo
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius