Civilinė byla Nr. e2-220-943/2015

Procesinio sprendimo kategorija 99.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. J. T. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovų prašymas iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje Nr. 2-5078-160/2014 pagal ieškovų V. J. T. ir J. T. ieškinį atsakovams antstoliams V. Š. ir T. U., BTA Insurance Company SE filialui Lietuvoje, UAB „Vaivorykštė“, UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir UAB „Šiaulių lyra“ dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. J. T. ir J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais ab initio UAB „Transnetas“ visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus, kuriais 2003 ir 2004 metais buvo padidintas UAB „Transnetas“ įstatinis kapitalas, o taip pat ir kitus dėl šio sprendimo priimtus sprendimus (sprendimą dėl įstatų keitimo dalyje dėl įstatinio kapitalo dydžio, įstatų registravimą viešajame registre ir pan.).; pripažinti negaliojančiais ab initio: (i) atsakovės antstolės V. Š. 2004-10-28 surašytą Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 71-2148; (ii) atsakovo antstolio T. U. 2005-11-16 surašytą Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 71-1126; (iii) atsakovės antstolės V. Š. 2007-08-28 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 71-1126; taikyti restituciją: (i) iš atsakovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ ieškovei V. J. T. priteisti pinigų skirtumą tarp tikrosios 2004-10-28 vykusiose varžytynėse parduotų UAB „Transnetas“ 720 vnt. akcijų rinkos vertės ir 72000 Lt sumos, kurią atsakovas UAB „Tikroji vaivorykštė“ sumokėjo ieškovei V. J. T.; (ii) iš atsakovo UAB „Vaivorykštė“ ieškovui J. T. priteisti pinigų skirtumą tarp tikrosios 2005-11-16 vykusiose varžytynėse parduotų UAB „Vaivorykštė“ 300000 vnt. akcijų rinkos vertės ir 180000 Lt sumos, kurią atsakovas UAB „Vaivorykštė“ sumokėjo ieškovui J. T.; (iii) iš atsakovo UAB „Vaivorykštė“ ieškovui J. T. priteisti pinigų skirtumą tarp tikrosios 2007-08-28 vykusiose varžytynėse parduotų UAB „Vaivorykštė“ 368441 vnt. akcijų rinkos vertės ir 227000 Lt sumos, kurią atsakovas UAB „Vaivorykštė“ sumokėjo ieškovui J. T.; ieškovei V. J. T. solidariai iš atsakovų, antstolės V. Š., draudiko „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, UAB „Vaivorykštė“ ir UAB „Tikroji vaivorykštė“ priteisti patirtą turtinę žalą, kilusią dėl šių atsakovų neteisėtų veiksmų, varžytynėse vykdant ieškovei priklausiusių UAB „Transnetas“ akcijų pardavimą 2004-11-28; ieškovui J. T. solidariai iš atsakovų, antstolės V. Š., antstolio T. U., draudiko „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, UAB „Vaivorykštė“ ir UAB „Šiaulių lyra“ priteisti patirtą turtinę žalą, kilusią dėl šių atsakovų neteisėtų veiksmų, varžytynėse vykdant ieškovui priklausiusių UAB „Vaivorykštė“ akcijų pardavimą 2005-11-16 ir 2007-08-28; ieškovei V. J. T. iš atsakovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ priteisti patirtą turtinę žalą, kilusią dėl nepagrįsto UAB „Transnetas“ įstatinio kapitalo didinimo 2003 ir 2004 metais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi įpareigojo V. J. T. primokėti 500 Lt žyminio mokesčio dalį, o J. T. – 1500 Lt žyminio mokesčio dalį bei atleido ieškovus nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Teismas nustatė, kad ieškovai ieškinį pareiškė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už ieškinio reikalavimus turėjo būti mokami 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 str. 7 d.). Ieškovė pareiškė vieną turtinį reikalavimą dėl 72000 Lt priteisimo ir du neturtinius reikalavimus, už kuriuos iš viso turėjo sumokėti 1836 Lt (1620 Lt + 108 + 108). Ieškovas pareiškė du turtinius reikalavimus bendrai 407000 Lt sumai, už kuriuos mokėtinas 6053 Lt žyminis mokestis. Teismas nustatė, kad ieškovai sumokėjo po 50 Lt žyminio mokesčio, dėl ko likusi ieškovės nesumokėto žyminio mokesčio dalis sudaro 1786 Lt, ieškovo – 6003 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovų argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovai dėl turtinės padėties negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, kas sudaro pagrindą atleisti ieškovus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau būtų neteisinga nepareikalauti iš ieškovų sumokėti bent dalies jiems tenkančio žyminio mokesčio.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovai V. J. T. ir J. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio dalies primokėjimo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovų pateiktus jų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Teismo nustatyta ieškovams primokėti žyminio mokesčio dalis yra jiems per didelė ir pažeis jų teisę į teisminę gynybą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str.) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.) institutus. Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje buvo kilęs ieškovų V. J. T. ir J. T. atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovė V. J. T. pagal įstatymą turi pareigą už ieškiniu pareikštus reikalavimus sumokėti 1836 Lt dydžio žyminį mokestį, iš kurio yra sumokėjusi 50 Lt žyminio mokesčio dalį, o ieškovas J. T. turi pareigą sumokėti 6053 Lt dydžio žyminį mokestį, iš kurio yra sumokėjęs 50 Lt žyminio mokesčio dalį, o taip pat įvertinęs ieškovų į bylą pateiktus jų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, pripažino ieškovės V. J. T. pareigą papildomai sumokėti 500 Lt ir ieškovo J. T. pareigą papildomai sumokėti 1500 Lt žyminio mokesčio dalį, atleidžiant juos nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Ieškovai, atskirajame skunde prašydami panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria jiems nustatyta dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pareiga, savo atskirąjį skundą grindžia netinkamu jų turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų vertinimu, kuris lemia, jog tokios pareigos nustatymu jiems yra užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl jų pažeistų teisių teisminės gynybos.

Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Taigi pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu savo procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne su jo turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiga pateikti savo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus tenka prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pateikiančiam asmeniui.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, nustatyta, jog ieškovai V. J. T. ir J. T. neturi jų vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (2 t., b. l. 23, 33-34). Ieškovė V. J. T. niekur nedirba, o jos per mėnesį gaunamas pajamas, atlikus išskaitas, sudaro 394,73 Lt dydžio invalidumo/netekto darbingumo pensija (2 t., b. l. 27-29). Ieškovas J. T. niekur nedirba, nuo 2013 m. vasario 22 d. yra įregistruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 91) ir, kaip nurodo ieškinyje, gauna 350 Lt dydžio bedarbio pašalpą.

Ieškovės V. J. T., kaip skolininkės, atžvilgiu yra atliekami vykdymo veiksmai dešimtyje vykdomųjų bylų, kuriose preliminariai išieškotina įsiskolinimo suma sudaro 195 368,54 Lt (2 t., b. l. 47-52). Ieškovo J. T., kaip skolininko, atžvilgiu yra atliekami vykdymo veiksmai 29 vykdomosiose bylose, kuriose preliminariai išieškotina įsiskolinimo suma sudaro 400 229,45 Lt (2 t., b. l. 35-46). Be to, ieškovas J. T. įsiteisėjusio Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo pagrindu turi piniginę prievolę kiekvieną mėnesį teikti išlaikymą savo dviems nepilnamečiams vaikams - kiekvienam po 200 Lt iki jų pilnametystės (iki 2017 m. birželio 13 d.) (2 t., b. l. 53-54).

Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai atlikęs šių ieškovo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų vertinimą, sprendžia, jog sunki ieškovų turtinė padėtis ir galimybės, jog ji artimiausiu metu gali pagerėti, nebuvimas, sudaro pagrindą pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta kiekvienam iš ieškovų papildomai sumokėtino žyminio mokesčio dalis, kuri ieškovei V. J. T. sudaro 500 Lt, o ieškovui J. T. – 1500 Lt, neatitinka jų finansinių galimybių ir riboja jų teisės į teisminę gynybą prieinamumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų turtinę padėtį atitiktų ir jų teisės į teisminę gynybą nepažeistų pareigos kiekvienam iš jų papildomai už ieškinį sumokėti po 30 Eur žyminio mokesčio dalį nustatymas, atleidžiant juos nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. skundžiama nutarties dalis yra keistina, sumažinant kiekvieno iš ieškovų už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalį bei atleidžiant juos nuo likusios už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria ieškovė V. J. T. įpareigota papildomai sumokėti 500 Lt žyminio mokesčio dalį, o ieškovas J. T. įpareigotas papildomai sumokėti 1500 Lt žyminio mokesčio dalį.

Įpareigoti ieškovus V. J. T. ir J. T. iki 2015 m. kovo 6 d. papildomai sumokėti į valstybės biudžetą (VMI sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5660) po 30 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui šios už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Likusias Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėja                                                                      Egidija Tamošiūnienė