Teisėjas Kęstutis Rimkus                                            Nr. 1S-280-350/2013

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.,                                                                                        2.2.3., 2.2.3.1.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N  U  T  A  R  T  I  S

2013 m. kovo 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo VĮ Ignalinos miškų urėdijos atstovui advokatui R. R.

teismo posėdyje išnagrinėjo VĮ Ignalinos miškų urėdijos atstovo advokato R. R. skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-02-20 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2012-12-27 nutarimo atsisakyti tenkinti skundą ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-10-26 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,

n u s t a t ė:

              Skundžiama Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-02-20 nutartimi atmestas pareiškėjo skundas dėl 2012-12-27 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo atsisakyti tenkinti skundą ir 2012-10-26 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 59-1-00126-11. 

              Teismas nustatė, kad prokurorų nutarimai pagrįsti ir teisėti, ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo V. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

              Skundu VĮ Ignalinos miškų urėdijos atstovas advokatas R. R. skundžia Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-02-20 nutartį, prašo ją bei prokurorų nutarimus panaikinti ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad kadastriniai matavimai galėjo būti atlikti asmeniniu V. V. ir A. L. žodiniu susitarimu nes licenciją geodeziniams darbams atlikti bylai reikšmingu metu turėjo ne A. L., o juridinis asmuo VĮ Ignalinos miškų urėdija. Tokiu būdu, atlikdama kadastrinius matavimus A. L. veikė ne savo, o VĮ Ignalinos miškų urėdijos vardu ir tiek A. L., tiek ir V. V. negalėjo nesuprasti, kad galiojančius kadastrinius matavimus, kuriuos būtų galima įregistruoti VĮ Registrų centre, gali atlikti tik VĮ Ignalinos miškų urėdija, o ne A. L.. Šį faktą patvirtina ir tai, kad pranešimai šalia V. V. žemės sklypų esančių kitų žemės sklypų savininkams buvo išsiųsti ant VĮ miškų urėdijos blankų ir be jų kadastriniai matavimai nebūtų galiojantys, nes jų nebūtų galima įregistruoti VĮ Registrų centre. Pareiškėjas pažymi, kad net pripažinus, jog V. V. savo pavaldinei A. L. ir nebuvo nurodęs atlikti jam priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų (kas prieštarauja byloje surinktiems duomenims), o dėl to tik tarėsi, akivaizdu, kad tai jau yra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, nes tokio pobūdžio prašymo įvykdymą ar susitarimo galimybę dėl privačių žemės sklypų neatlygintinų kadastrinių matavimų atlikimo sąlygojo V. V. tarnybinė padėtis.

Pareiškėjas nesutinka su teismo nutartyje išdėstyta pozicija, kad VĮ Ignalinos miškų urėdijai ir valstybei nebuvo padaryta didelė materialinė žala, nes pranešimų dėl žemės sklypų paženklinimo išsiuntimo išlaidos (100,50 Lt) nepatenka net į nedidelės vertės sąvoką išaiškintą BK 190 str.. Pareiškėjas pažymi, kad teismų praktikoje asmenys buvo nuteisti už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi dėl valstybei padarytos panašaus dydžio turtinės žalos (2011-03-15 LAT nutartis 2K-7-75/2011). Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra išaiškinta, kad  didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to V. V., jam pavaldžiam darbuotojui, t. y., VĮ Ignalinos miškų urėdijos sąskaita atlikus V. V. žemės sklypų kadastrinius matavimus, už atliktus darbus su VĮ Ignalinos miškų urėdija neatsiskaitė, gavo kadastrinių matavimų darbų rinkos vertės dydžio naudą, todėl ši vertė laikytina VĮ Ignalinos miškų urėdijos dėl V. V. piktnaudžiavimo patirta žala.

Pareiškėjas nesutinka su prokurorų ir teismo sprendimuose išdėstyta nuomone, kad VĮ Ignalinos miškų urėdija dėl neteisėtų V. V. veiksmų nepatyrė didelę neturtinę žalą, nes tokios išvados prieštarauja tyrimo medžiagai – ką patvirtina liudytojos A. K. parodymai, bei neigiami atgarsiai viešoje erdvėje.  Pažymi, kad net ir nesant visuomenės reakcijos į padarytas veikias, tai negali būti pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą (LAT nutartys 2K-531/2011; 2K-516/2010).

Pareiškėjas daro išvadą, kad V. V. veiksmai neabejotinai sumenkino valstybinės valdžios ir valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos prestižą ir reputaciją, pakenkia valstybinių miškų pareigūnų autoritetui, todėl negali būti laikoma, kad jo padarytos veikos nesukėlė valstybės įmonei Ignalinos miškų urėdijai ir valstybei didelės neturtinės žalos, dėl ko ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, nesant tam pagrindo.

Skundas tenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas  šį  skundą  pasisako, jog  nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal LR BPK 212 str., yra išimtinai prokuroro kompetencija. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu negali būti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis ir būdais apkaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti taip pat yra išimtinė prokuroro teisė.

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis, konstatuoja, kad prokurorų nutarimuose daromos išvados, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kurias skundžiama nutartimi teisėtomis pripažino apylinkės teismas, yra nepagrįstos, jos padarytos nesurinkus bei neįvertinus visų reikšmingų šio klausimo teisingam ištyrimui duomenų. Dėl to skundžiama nutartis, o tuo pačiu ir prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą bei aukštesniojo prokuroro nutarimas atmesti pareiškėjo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo negali būti laikomi pagrįstais.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 59-1-00126-11 duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. pagal VĮ Ignalinos miškų urėdijos miškų urėdo A. A. skundą buvo pradėtas dėl to, kad iki 2010-04-14 miškų urėdo pareigas ėjęs V. V. galimai piktnaudžiavo tarnyba, o būtent, organizavo jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, kuriuos jo nurodymu atliko VĮ Ignalinos miškų urėdijos darbuotoja – žemėtvarkos inžinierė A. L., prieš tai miškų urėdijos sąskaita, ant firminių miškų urėdijos blankų išsiųsdama pranešimus, kviečiant kaimyninių sklypų savininkus dalyvauti nustatant ir ženklinant V. V. privačių žemės sklypų ribas, prašant apie neatvykimą informuoti miškų urėdiją.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. V. paaiškino, kad jis, kaip įmonės vadovas jokio spaudimo A. L. dėl jo žemės kadastrinių matavimų nedarė, matavimus ji sutiko atlikti pati, neatlygintinai, siekdama įgyti darbo patirties, norėdama tinkamai ir kvalifikuotai toliau dirbti savo darbą VĮ „Ignalinos miškų urėdijoje“. Be to teigė, kad nurodymo jai išsiųsti pranešimus gretimų sklypų savininkams ant firminių miškų urėdijos blankų įmonės sąskaita taip pat nedavė, nes tai tik formali ir nereikšminga procedūra, niekas nebūtų pasikeitę, jei pranešimai būtų atspausdinti ant paprastų lapų. Pranešimus, sumaišiusi su kitais įmonės siunčiamais dokumentais juos užregistravusi išsiuntė įmonės sekretorė. (2 T. b.l. 116). Šiuos įtariamojo parodymus apklausų metu patvirtino liudytoja A. L. (2 T. b.l. 1-4). Apie minimų raštų išsiuntimo procedūrą, liudytoja A. B. (2 T.b.l. 110-111). 

Kaip matyti, tyrimo metu, be aukščiau aptartų asmenų parodymų, buvo renkami tyrimui reikšmingi duomenys: apklausiami asmenys – V. V. nuosavybės teise priklausančių žemių kaimyninių sklypų savininkai, išreikalauti duomenys iš laikraščių redakcijų dėl straipsnių apie V. V. ir kita tyrimui reikšminga medžiaga ir savo kompetencijos ribose įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, prokuroras padarė išvadą, kad V. V. veika negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, nes dėl išsiųstų raštų įmonei padaryta 100,50 Lt žala negali būti vertinama kaip didelė žala (didelė žala yra būtina pasekmė kilti atsakomybei pagal BK 228 str.), be to, VĮ „Ignalinos miškų urėdija“ A. L. už jos atliktus darbus atlikus kadastrinius matavimus nemokėjo, spaudimas dėl darbų atlikimo ar raštų siuntimo jai daromas nebuvo, apklausti asmenys, kuriems buvo siunčiami pranešimai dėl kadastrinių matavimų nesureikšmino fakto, kad pranešimai atspausdinti ant firminių blankų, o spaudoje jokių straipsnių dėl V. V. žemės sklypų kadastrinių matavimų nebuvo. Remiantis šiais duomenimis prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė, jo sprendimą teisėtu savo nutarimu pripažino aukštesnysis prokuroras bei skundžiama nutartimi apylinkės teismas.

Tačiau, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad vien nurodytų duomenų įvertinimo sprendžiant nesukalstamos veikos požymių buvimo V. V. veiksmuose klausimą nepakanka.

Pirmiausia, šioje byloje liko neįvertinta tai, kad V. V. žemės sklypų kadastrinius matavimus atliko A. L., kuri šiuos darbus atliko ne kaip fizinis asmuo, o veikdama VĮ Ignalinos miškų urėdija vardu, (kuriai tuo metu vadovavo V. V.) nes pagal atitinkamus reikalavimus šiuos darbus gali atlikti tik juridiniai asmenys, turintys licencijas šiam darbui, išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM. A. L. tokios licencijos kaip fizinis asmuo neturėjo ir negalėjo turėti, todėl V. V. prašomus atlikti kadastrinius matavimus ji galėjo atlikti tik jo (V. V.) vadovaujamos įmonės vardu. Tokiu būdu V. V. tardamasis dėl jam priklausančių sklypų kadastrinių matavimų su A. L. pagal savo kompetenciją privalėjo žinoti, kad A. L., kaip fizinio asmens, atlikti kadastriniai matavimai bus niekiniai ir negaliojantys ir tokių matavimų duomenų registruoti VĮ Registrų centre jis negalės, tokiu būdu jis negalėjo su ja dėl atliekamu matavimų tartis kaip su fiziniu asmeniu. Tai, kad A. L. atlikdama kadastrinius matavimus veikė įmonės vardu, parodo ir ta aplinkybė, kad pranešimai gretimų sklypų savininkams buvo siunčiami VĮ „Ignalinos miškų urėdijos“ vardu, nes be jų matavimai taip pat neatitiktų įstatymų keliamų reikalavimų ir nesukeltų juridinių pasekmių, kurios būtent V. V. buvo reikalingos.

Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančios licencijos G-670-(891) kopijos matyti, kad VĮ Ignalinos miškų urėdija nuo 2008-08-07 turi teisę atlikti geodezinius darbus- nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kurios pagrindu A. L. ir atliko V. V. žemės sklypų kadastrinius matavimus. Tačiau, teismo nuomone, šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, kokia apimtimi ši licencija suteikia teisę VĮ „Ignalinos miškų urėdijai“ vykdyti geodezinius darbus, t.y.  ar VĮ „Ignalinos miškų urėdija“ turi teisę atlikti kadastrinius matavimus privačių sklypų savininkams ir ar tokus darbus atlieka.

Be to, šiuo atveju liko neišsiaiškinta, kokia A. L. atliktų kadastrinių matavimų rinkos kaina, kokią pinigų sumą už analogiškas paslaugas V. V. būtų sumokėjęs kitose įmonėse. K. V. V. už jam suteiktas paslaugas, atliktas A. L., kuri tyrimui reikšmingu metu jam buvo tiesiogiai pavaldi ir veikė V. V. vadovaujamos įmonės vardu, neatsiskaitė, būtina įvertinti, ar jis tuo nesiekė ir negavo sau turtinės naudos ir dėl A. L., veikusios įmonės vardu, atliktų darbų įmonei negavus atitinkamų pajamų, nebuvo padaryta žala Ignalinos miškų urėdijai. 

Tik nustačius ir įvertinus šias aplinkybes galima spręsti apie nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą V. V. veiksmuose. 

Kadangi konstatuotina, jog ikiteisminis tyrimas atliktas nepilnai ir neišsamiai, neišnaudotos visos galimybės objektyviems ir neginčijamiems duomenims apie nusikalstamos veikos padarymą nustatyti ir įvertinti, todėl 2013-02-20 Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartis bei 2012-10-31 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir 2012-12-27 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimas negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, todėl skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, o tuo pačiu ir prokurorų nutarimai naikinami, o ikiteisminis tyrimas turi būti atnaujintinas.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

n u t a r i a:

Panaikinti 2013 m. vasario 20 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atmestas VĮ Ignalinos miškų urėdijos atstovo skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

2012-10-31 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2012-12-27 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą atmesti VĮ Ignalinos miškų urėdijos atstovo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrai tolimesniam ikiteisminiam tyrimui organizuoti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                         Algirdas Gaputis