Civilinė byla Nr. e2A-638-798/2017

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-553-00247-2016-7

                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                            2.1.2.4.1.1.;2.6.8.6.;2.6.8.11.1.;2.6.16.8.;

                            3.3.1.18.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

                        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Poškaus, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-123-577/2017 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centras, uždarajai akcinei bendrovei „MG Valda“, valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, pirkimo–pardavimo sutarties bei priėmimo–perdavimo akto dalies pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo išregistruoti statinius.

                      Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ieškinyje, kurį patikslinęs, prašė:
1. pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SZN-(14.49.57)-41/25-1268;
2. pripažinti negaliojančiais 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. JŠ-8304, 2.1.10. punktą dėl 120 ir 60 metrų aukščio radijo antenų, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pirkimo–pardavimo ir 2.3. punktą dėl nuomos teisės perleidimo;
3. pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo akto, notarinio reg. Nr. JŠ-8377, 2.1.10. punktą dėl 120 ir 60 metrų aukščio radijo antenų, unikalus numeris duomenys neskelbtini ir 2.2. punktą dėl nuomos teisės perleidimo;
4. iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos radijo ir televizijos centras priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei  (toliau – UAB) ,,MG Valda“ 247 080,00 Eur, sumokėtus už radijo antenas, unikalus numeris duomenys neskelbtini;
5. įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą (toliau – VĮ) „Registrų centras“ išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kitus inžinerinius staliniu – radijo antenas (2 vnt.), unikalus numeris duomenys neskelbtini;
6. pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. JŠ-8304, 6.6 punktą.
2. Nurodė, jog pagal teisės aktų nuostatas ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą kaip išimtinė (lengvatinė) tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausiančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams bei įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šiuo atveju AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, sudarydamas 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį neatitiko valstybinės žemės ne aukciono būdu nuomos statinių savininkui keliamų reikalavimų. Valstybinės žemės nuomos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, nes jos turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, keliamų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutartims (nėra aptartos statinių naudojimo sąlygos). Ginčijama 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „MG Valda“ buvo parduoti jau neegzistuojantys statiniai – radijo antenos. Šia sutartimi šalys siekė nesąžiningo nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus perleidimo bei išsinuomoti daug didesnę valstybinio žemės sklypo dalį. Tokiu būdu šalys pažeidė viešąjį interesą. Taip pat 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 papunkčio sąlygos dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra nesąžiningos, nes šalys siekė ne tik pirki ir parduoti valstybinės žemės sklypo dalyje esančius statinius, bet ir siekė įgyti teisę ne aukciono būdu išsinuomoti visą 72 600 kv. m. ploto valstybinio žemės sklypo dalį ir joje vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, nenusijusią su statinių eksploatavimu.
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime prašė ieškinio reikalavimus dalyje dėl valstybinės žemė nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinti, kitus ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.
4. Atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
5. Atsakovė UAB „MG Valda“ prašė ieškinio reikalavimus atmesti.
6. Atsakovė VĮ „Registrų centras“ su ieškinio reikalavimais dėl įpareigojimo išregistruoti statinius nesutiko, prašė juos atmesti. Kitus ieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Dėl sąlygų sudaryti žemės nuomos sutartį be aukciono

8. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, jog atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, sudarydama ginčo žemės nuomos sutartį, nenaudojo ir neketino naudoti nekilnojamojo turto pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl ginčo žemės nuomos sutarties sudarymas prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pirma, įstatymo leidėjas teisę nuomoti valstybinę žemę sieja su teisėtu šioje žemėje esančių statinių valdymu. Ginčijamos žemės nuomos sutarties sudarymo metu visi statiniai, esantys nuomojamame žemės sklype, nuosavybės teise priklausė atsakovei AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, jie įrašyti Nekilnojamojo kadastro registre nurodant jų naudojimo paskirtį ir byloje nėra duomenų, jog žemė nebuvo nereikalinga statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Antra, siekiant sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono, nuomininkas privalo įrodyti ketinimą nuosavybės teise valdomus pastatus ir statinius eksploatuoti. Iš ieškovo nurodomų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo nuomos sutarties sudarymo metu) turinio akivaizdu, jog statinio naudojimo pagal paskirtį aplinkybė turi būti vertinama, tačiau statinio naudojimas pagal paskirtį, žemės sklypo faktinis naudojimas daugiau yra reikšmingi formuojant sklypo ribas ir sprendžiant dėl nuomojamo sklypo ploto, kuris ir nustatomas tokio dydžio, kad būtų galima naudoti pastatą pagal jo paskirtį, o ne dėl pačios teisės sudaryti nuomos sutartį. Nuomotino žemės sklypo dydis ir nustatomas pagal faktinį jo naudojimą, atitinkantį tikslinę paskirtį, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų institucijų aktais patvirtintu planu. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad nuo 1999 m. buvo sprendžiama dėl ginčo sklypo ribų, jo priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui, laikinos nuomos. Atsižvelgiant į sklype esančių pastatų naudojimo paskirtį buvo nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, buvo parengtas sklypo planas, suformuota kadastro duomenų byla. Trečia, ieškovė byloje neįrodinėjo aplinkybės dėl ginčo nuomos sutartimi išnuomoto žemės sklypo ploto dydžio (ne) pagrįstumo, ginčo dėl to, ar sklypas buvo suformuotas ir jo plotas nustatytas atsižvelgiant į statinių naudojimą pagal paskirtį, būtinumą, nekėlė, taip pat administracinių aktų, kuriais patvirtinti statiniams naudoti priskirtas žemės sklypo plotas, neginčijo. Ketvirta, nors prokuroras grindė savo argumentus kasacinio teismo praktika, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog nei vienos iš prokurorės paminėtos kasacinio teismo išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl teismas neturi pagrindo jomis remtis. Penkta, priešingai nei teigia ieškovas, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo žemės nuomos sutarties sudarymo metu ir po jos sudarymo sklype esantys pastatai nebuvo naudojami. Teismo vertinimu, atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 2012 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 5A-747/2.6-07, kuriuo jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama išduoti leidimą pastatų ir statinių, esančių žemės sklype, pardavimui bei atsakovės 2012 m. lapkričio 13 d. direktoriaus įsakymas Nr. 393, priimtas vadovaujantis bendrovės ilgalaikio turto bei mažaverčio inventoriaus likvidavimo komisijos 2012 m. lapkričio 6 d. Nr. 7 ir 2012 m. lapkričio 9 d. Nr. 7 pasiūlymais, kuriuo atsakovės direktorius pripažino sklype esantį turtą nereikalingu bei sudarė laikiną komisiją parduoti turtą viešojo aukciono būdu, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė, sudarydama ginčo žemės nuomos sutartį, nenaudojo ir neketino naudoti nekilnojamojo turto. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad aptariami statiniai 2012 m. parduoti nebuvo, vėliau atsakovė, įgyvendindama savo, kaip statinių savininkės, teises. Kitaip tariant, atsakovė iki ir po ginčo žemės nuomos sutarties sudarymo ėmėsi visų jai prieinamų priemonių kaip įmanoma ilgiau užtikrinti pastatų ir statinių naudingųjų savybių prieinamumą. Apie ketinimą parduoti statinius ir jų pardavimą atsakovė informavo žemės nuomotoją, gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. balandžio 7 d. sutikimą perleisti žemės sklypo dalies nuomos teisę. Taigi, atsakovė savo nuožiūra realizavo savo nuosavybės teisę, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdė, naudojo nuosavybės teisės objektus ir jais disponavo. Šešta, aplinkybė, jog atsakovė vėliau, po ginčo žemės nuomos sutarties sudarymo, statinius pardavė, negali būti vertinama kaip teisiškai reikšminga sprendžiant dėl žemės nuomos sutarties negaliojimo nagrinėjamo ginčo kontekste. Septinta, bylos nagrinėjimo metu prokuroro pateiktas UAB „Orkanas“ parengtas 2016 m. žemės sklypo planas irgi nepaneigia ginčo sklype esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti žemės reikalingumo fakto, o priešingai, šio plano pateikimas patvirtina, jog pats ieškovas pripažįsta aplinkybę, kad sklype esantiems pastatams naudoti turėjo būti išnuomota žemė. Šiuo aspektu teismas įžvelgė ieškovo nenuoseklumą, nes ieškinio reikalavimai grindžiami argumentais, kad 2014 m. žemės nuomos sutartis iš viso neturėjo būti sudaryta, t. y. atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių ginčo sklype, esą nenaudojo ir neketino naudoti pagal paskirtį. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 9 d. aktas surašytas jau po to, kai atsakovė pardavė statinius UAB „MG Valda“. Tai, kad naujai parengtas žemės sklypo planas yra mažesniam plotui nei buvo išnuomotas, nagrinėjamam ginčui įtakos neturi, nes ginčo žemės nuomos sutartimi išnuomotos žemės ploto klausimas byloje nėra keliamas, todėl teismas šiuo aspektu plačiau nepasisakė.

Dėl žemės nuomos sutarties turinio ir nuomos termino

9. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad ginčo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms dar ir tuo aspektu, kad jo turinys neatitinka visų įstatymų reikalavimų, keliamų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutartims; nuomos sutartyje nenurodyti statiniai, nebuvo aptartos statinių naudojimo sąlygos, be to nėra duomenų apie nuomos termino nustatymo motyvus. Pirma, teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nurodomas valstybinės žemės nuomos terminas bei kiti sutarties duomenys, o administraciniame akte (teritorinio skyriaus įsakyme), kurio pagrindu priimtas sprendimas išnuomoti valstybinės žemės sklypą – kokiais teisės aktais vadovaujantis nusprendžiama išnuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį. Nagrinėjamu atveju ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuomos sutartis sudaroma vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-11217-(01) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(1449.2.)-148. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypo dalis išnuomojama 58 metams, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 2.3-11217-(01) preambulėje nurodyta, kad remiamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“. Antra, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad visi žemės sklype esantys statiniai buvo pastatyti iki 1996 m., todėl nustatant ekonomiškai pagrįstą pastato, statinio ar įrenginio naudojimo trukmę, reikia vadovautis Termino nustatymo tvarka. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2016-10-14 rašte Nr. (7.9)-2D-14724 nurodyta, jog ginčo žemės esančių statinių gyvavimo trukmė 80–100 metų (išskyrus tvoros – 30 metų, baseino – 30 metų, kiemo aikštelės – 15 metų, radijo antenų – 50 metų). Kadastro duomenys buvo nustatyti 1996-10-17, juos nustatant buvo fizinio nusidėvėjimo lygis, pvz: administracinio pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) – 50 proc., radijo centro (unikalus numeris duomenys neskelbtini) – 50 proc., transformatorinės (unikalus numeris 1393- 8000-1043) – 48 proc., sandėlio (unikalus numeris duomenys neskelbtini) – 58 proc. Trečia, nagrinėjamu atveju ginčijama žemės nuomos sutartis yra parengta Taisyklėse pateiktos pavyzdinės sutarties pagrindu ir atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Teismas akcentavo, jog ginčijamos žemės nuomos sutarties 4 punkte aiškiai nurodyta, kad išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos yra tokios, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) ir kituose įstatymuose. Toks sąlygų aptarimas, nukreipiant į teisės aktus, laikytinas tinkamu ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendė, kad ir šis įstatymo reikalavimas nurodyti naudojimo sąlygas nebuvo pažeistas, todėl ieškovo nurodytais motyvais teismas neturėjo pagrindo konstatuoti imperatyvių normų pažeidimą, sudarant 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį.

Dėl pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 ir 2.1.10 p. ir priėmimo–perdavimo akto 2.2 ir. 2.1.10 p. pripažinimo negaliojančiais, vienašalės restitucijos taikymo

10. Teismas konstatavo, kad buvo demontuota tik antenų metalinė konstrukcija, tačiau antenų pamatai, tvirtinimo atotampų pamatai, po žeme įrengti antenų įžeminimo (ekrano) kontūrai išliko, t. y. nebuvo nugriautas visas statinys. UAB „MG Valda“ neginčija fakto, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį bendrovei buvo žinoma, jog dalis statinio (antenų stiebai) demontuota. Teismas pritarė ieškovo argumentams, kad demontavus dalį statinio, likusi nedemontuota antenų statinio dalis atskirai nebetenka antenų statinio paskirties reikalavimų ir neatlieka antenų statinio funkcijos, tačiau pažymėjo, jog teismas nagrinėja ginčą ieškinio pagrindo ir dalyko ribose, o prokuroras jokių kitų argumentų, išskyrus nurodytus dėl neegzistuojančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo, nenurodė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovų AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ir UAB „MG Valda“ pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10. papunkčiu susitarta dėl neegzistuojančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo bei spręsti, kad tokio pobūdžio veiksmų atlikimas, jais sukurtos civilinės pasekmės, neatitiko viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų.
11. Teismas atkreipė dėmesį, jog valstybinę žemės naudojimo kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės nuomos sutartyje (Sutarties 3 p.) yra numatyta galimybė įstatymo nustatyta tvarka keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį. Taigi, įstatymų nustatyta tvarka, atitinkamai koreguojant ir žemės nuomos sutarties sąlygas, gali būti keičiama ir pačių statinių, ir nuomojamos žemės paskirtis. Nustačius ginčijamojoje nuomos sutartyje nustatytų sąlygų pažeidimą, gali būti svarstomas klausimas dėl jos nutraukimo. Todėl, teismo vertinimu, ieškovo argumentai, dėl pirkėjo siekių ginčo sandoriu įgyti teisę ne aukciono būdu išsinuomoti daug didesnę valstybinio žemės sklypo dalį, nesudaro pagrindo daryti priešingą nei teismo aukščiau padaryta išvadą.
12. Teismas padarė išvadą, jog prokuroro reikalavimai dėl pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 papunkčio, dėl 120 m. ir 60 m. aukščio radijo antenų, pripažinimo negaliojančiu nepagrįsti, todėl juos atmetė. Tais pačiais motyvais, jų nekartojant, teismas atmetė ir ieškovo reikalavimus dėl priėmimo–perdavimo akto 2.1.10 papunkčio pripažinimo negaliojančiu bei išvestinį reikalavimą dėl vienašalės restitucijos – 247 080,00 Eur iš AB Lietuvos radijo ir televizijos centras UAB „MG Valda“ priteisimo. Atmetęs ieškinio reikalavimus dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimų dėl pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 papunkčio ir priėmimo–perdavimo akto 2.2 papunkčio pripažinimo negaliojančiais.

Dėl pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 p. pripažinimo negaliojančiu

13. Teismas nesutiko su ieškovo tvirtinimu, jog sutarties 6.6 papunkčio nuostatos pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, užtikrinančią pardavėjo interesų apsaugą, nes jame aptartas vienašalis sutarties nutraukimas yra siejamas ne su teisių ir pareigų nevykdymu dėl nekilnojamųjų daiktų perdavimo priėmimo bei nustatytos kainos sumokėjimo. Pirma, civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Antra, pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų lygiaverčių privačių juridinių asmenų, pelno siekiančių teisinių santykių subjektų; ginčo sąlyga dėl sutarties nutraukimo, kaip ir kitos sutarties sąlygos, yra šalių derybų rezultatas; ginčo tarp sutartį sudariusių šalių dėl jo sąlygų nėra. Sutarties nutraukimo atveju šalys sulygo gražinti vieną kitai tą, ką gavo sutarties pagrindu, todėl visiškai nesuprantami ieškovo argumentai, kad Sutarties 6.6. papunkčio nuostatos nenaudingos atsakovei AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, jos tikslams siekti pelno ir racionaliai naudoti lėšas, iškreipia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Teismo vertinimu, sutarties nutraukimo atveju centras privalės grąžinti pirkimo–pardavimo sutartimi gautą sumą ir dėl to sumažėtų į valstybės biudžetą mokėtina šios bendrovės pelno dalis. Teismas pažymėjo, kad iš visų prokurorės išdėstytų argumentų konteksto neaišku, kaip sandorio ginčijama sąlyga dėl sutarties nutraukimo, joje šalių aptartos išlygos, ar laikantis įstatymo reikalavimų įgyvendinami šalių siekiai, gali lemti tai, kad valstybinė žemė bus valdoma ir naudojama pažeidžiant viešosios teisės principus ir įstatymo reikalavimus.

Dėl reikalavimo įpareigoti VĮ „Registrų centras“ išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kitus inžinerinius statinius – radijo antenas (2 vnt.)

14. Teismas pažymėjo, jog įpareigojančio pobūdžio reikalavimas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui galėtų būti reiškiamas tik tuo atveju, jei Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, priėmęs nepagrįstus sprendimus atsisakyti atlikti atitinkamus veiksmus, tačiau byloje tokių duomenų nepateikta. Įstatymas numato pareigą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre, jei jam teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami įstatymų reikalavimus atitinkantys dokumentai, todėl atskiro įpareigojimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atlikti įstatymų nustatytus veiksmus reikšti nereikia. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti VĮ „Registrų centras“ veiksmuose teisės aktų pažeidimo dėl netinkamo veikimo ar neveikimo, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti VĮ „Registrų centras“ išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kitus inžinerinius statinius irgi laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centro prašė priteisti iš ieškovo 6 292,00 Eur, o atsakovė UAB „MG Valda“– 8 823,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs šalių advokatų suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų apimtį, ginčo sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių bei proceso šalių ruoštų procesinių dokumentų skaičių, remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis, bei atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principus, sprendė, jog yra pagrindas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas vertinti kaip pernelyg dideles, nebūtinas, todėl prašymus tenkino iš dalies, sumažinęs prašomas priteisti sumas iki 4 000,00 Eur (kiekvienai atsakovei), kitoje dalyje prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16. Apeliaciniame skunde ieškovas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
17. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:
1. Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia
1. Ieškovo, ginančio viešąjį interesą, ieškinys pareikštas ginčijant valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovių AB Lietuvos radijo ir televizijos centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.). Šios bylos nagrinėjimas susijęs su teisės į valstybinės žemės sklypo dalies nuomą įgijimu ir įgyvendinimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, t. y. CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymi, jog ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė – lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Dėl to būtinas teisinis vertinimas, ar žemės sklype buvo vykdoma veikla, susijusi su statinių naudojimu, ar buvo numatoma toliau vystyti šią veiklą. Nuo to priklauso, ar atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras turėjo teisę nuomoti žemės sklypą (jo dalį) ne aukciono tvarka.
2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinyje nurodytos teisės normose nenustatytas imperatyvus reikalavimas, kad siekiant sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono, nuomininkas privalo įrodyti ketinimą nuosavybės teise valdomus pastatus ir statinius eksploatuoti; jog statinio naudojimas pagal paskirtį, žemės sklypo faktinis naudojimas daugiau yra reikšmingi formuojant sklypo ribas ir sprendžiant dėl nuomojamo sklypo ploto, o ne dėl pačios teisės sudaryti nuomos sutartį, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijai bylose dėl valstybinės žemės nuomos, pvz., 2013 m. spalio 2 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013.
3. Taip pat Vilniaus apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės nuostatas, kas sąlygojo neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pasak apelianto, statinių savininko turto valdymas nuo eksploatavimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą jų tiesioginę paskirtį pagal jų tiesioginę paskirtį skiriasi. Teismas rėmėsi tik atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centro pateiktais įrodymais, o prokuroro pateiktų įrodymų visumos neanalizavo ir nevertino, nors ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, kad atsakovė, sudarant ginčijamą žemės sklypo dalies nuomos sutartį, sklype esančių statinių nenaudojo ir neketino naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre numatytą tiesioginę paskirtį.
4. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė imperatyvias teisės normas, kuriomis numatyti valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka sutarties turinio bei sąlygų, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad įstatymo reikalavimas sutartyje nurodyti pastatų ir statinių naudojimo sąlygas nebuvo pažeistas, o vien termino nustatymo motyvų nenurodymas negali būti pagrindas nuomos sutartį pripažinti negaliojančia. Motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas nenurodė įrodymų, kuriais grindžiama išvada, kad valstybinės žemės nuomos sutarties 58 metų terminas nustatytas pagrįstai.
2. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto dalies pripažinimo negaliojančiais bei dėl pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 p. ir priėmimo–perdavimo akto 2.1.10 p.
3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovių AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ir UAB „MG Valda“ pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 papunkčiu susitarta dėl neegzistuojančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo bei spręsti, kad tokio pobūdžio veiksmų atlikimas, jais sukurtos civilinės pasekmės atitiko viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimus (tais pačiais motyvais atmesdamas ir reikalavimą dėl priėmimo–perdavimo akto 2.1.10 papunkčio pripažinimo negaliojančiu bei išvestinį reikalavimą dėl vienašalės restitucijos), todėl priėmė neteisingą, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismo išvados prieštaringos, sprendimas nepagrįstas įrodymais ir teisiniais argumentais: 1) teismas pritarė prokuroro pozicijai, kad demontavus dalį statinio likusi nedemontuota antenų statinio dalis atskirai nebetenka antenų statinio paskirties reikalavimų ir neatlieka antenų statinio funkcijos ir ši aplinkybė atsakovei UAB „MG Valda“ buvo žinoma iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau konstatavo, jog pagrindo teigti, kad atsakovių AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ir UAB „MG Valda“ pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 papunkčiu susitarta dėl neegzistuojančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo, jog tokio pobūdžio veiksmų atlikimas, jais sukurtos civilinės pasekmės atitiko viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimus, nėra. 2) Nustačius ginčijamos nuomos sutartyje nustatytų sąlygų pažeidimą, gali būti svarstomas klausimas dėl jos nutraukimo. Šiuo atveju demontavus antenų statinių dalį, likusioji dalis neturėjo visų jam būdingų sudėtinių dalių bei neatitiko antenos statinio paskirties veiklai keliamų reikalavimų, todėl negalėjo būti naudojama pagal paskirtį.
4. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 p.
1. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 punkto nuostatas vienašalis sutarties nutraukimas yra siejamas ne su teisių ir pareigų nevykdymu dėl nekilnojamųjų daiktų perdavimo–priėmimo bei nustatytos kainos sumokėjimo, t. y. ne su šalių teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš sutarties, o su trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kitos kompetentingos institucijos veiksmais, su kuriais AB Lietuvos radijo ir televizijos centras nesusijusi ir jokios įtakos sprendimams padaryti negali. Šių ieškovo argumentų pirmosios instancijos teismas nevertino ir priimdamas skundžiamą sprendimą dėl jų nepasisakė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2014 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014.
2. Apelianto nuomone, šiuo atveju sutarties 6.6 punkto nuostatos neatitinka sutarties šalių sąžiningumo, proporcingumo bei interesų pusiausvyros principų ir sudaro sąlygas UAB „MG Valda“ piktnaudžiauti savo teisėmis pažeidžiant kitos sutarties šalies AB Lietuvos radijo ir televizijos centras interesus, neužtikrina sutartinių teisinių santykių stabilumo, nuo kurio priklauso sutartinių santykių šalių subjektinių teisių apsauga, asmenų tikrumas dėl jų teisinio saugumo, teisinės padėties apibrėžtumo, ir tokiu būdu pažeidžia viešąjį interesą.
5. Dėl reikalavimo įpareigoti VĮ „Registrų centras“ išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kitus inžinerinius statinius – radijo antenas (2 vnt.)
1. Ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktu. Šis reikalavimas buvo reiškiamas kaip išvestinis, teismui išsprendus pirkimo–pardavimo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto dalies dėl antenų pirkimo–pardavimo teisėtumo klausimą, neginčijant VĮ „Registrų centras“ veiksmų teisėtumo.
18. Apeliaciniame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
19. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus:
1. AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, sudarydama ginčijamą nuomos sutartį neketino naudoti statinių pagal jų tiesioginę paskirtį, kas parodo šalių neteisėtus, prieštaraujančius viešajai tvarkai, veiksmus. Pažymi, kad valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimas susijęs tiek su civilinės teisės, tiek su viešosios teisės normomis, nes teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Šiuo atveju Nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normų nuostatas, todėl laikytina niekine ir negaliojančia.
2. Nesutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad vien termino nustatymo motyvų nenurodymas negali būti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje turi būti nurodytas valstybinės žemės nuomos terminas bei kiti sutarties duomenys, o administraciniame akte (teritorinio skyriaus įsakyme), kurio pagrindu priimtas sprendimas išnuomoti valstybinės žemės sklypą – kokiais teisės aktais vadovaujantis nusprendžiama išnuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį. Apeliantės nuomone, remiantis teisės aktų reikalavimais turėjo būti įvertinti žemės sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenys bei nuspręsta, kokiam terminui gali būti išnuomojamas žemės sklypas. Šiuo atveju ginčijamojoje nuomos sutartyje nenurodyta, kokių statinių eksploatavimui išnuomojamas žemės sklypas, taip pat nėra duomenų apie žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus, nors, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, daugumos statinių nusidėvėjimo lygis buvo nuo 48 iki 70 procentų.
3. Pažymi, kad demontavus radijo antenų metalines konstrukcijas, likusi nedemontuota antenų statinio dalis atskirai nebetenka antenų statinio paskirties reikalavimų ir neatlieka antenų statinio funkcijos. AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ir UAB „MG Valda“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10. papunkčiu susitarė dėl statinio, kurio nėra galimybės naudoti pagal paskirtį, pardavimo / pirkimo, todėl turi būti sprendžiama, ar tokių veiksmų atlikimas atitiko viešąją tvarką. Kadangi demontavus antenų statinio dalį negalima minėto statinio naudoti pagal paskirtį, laikytina, kad pirkimo – pardavimo sutartis turi esminį trūkumą – neturi sutarties dalyko (CK 6.396 str. 3 d.), o jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 str. 2 d.).
20. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Nurodo šiuos nesutikimo su ieškovo apeliaciniu skundu argumentus:
1. Dėl sąlygų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono
1. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad  valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais. Tuo tarpu pastatų, statinių ir įrenginių eksploatavimas yra vertinamas ne kaip sąlyga nuomos sutarčiai sudaryti, bet kaip aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti sprendžiant dėl nuomojamo valstybinio žemės sklypo ploto.
2. Dėl pastatų, statinių ir įrenginių valdymo nuosavybės teisės pagrindu
1. Atsakovė neginčija, kad byloje aptariami teisės aktai yra imperatyvūs, o šių teisės aktų nuostatų nesilaikymo pasekmės yra administracinio akto ir jo pagrindu sudarytos žemės nuomos sutarties negaliojimas, tačiau pažymi, jog siekiant pripažinti ginčijamą žemės nuomos sutartį negaliojančia, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovė neturėjo nuosavybės ar nuomos teisės į statinius sutarties sudarymo metu. Šiuo atveju nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis  visi ginčo statiniai priklausė atsakovei AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, todėl nėra pagrindo taikyti CK 1.80 straipsnį ir pripažinti žemės nuomos sutartį negaliojančia.
3. Kasacinio teismo praktika valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomos ne aukciono tvarka klausimu
1. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisė nuomotis valstybinę žemę be aukciono savo prigimtimi yra teisių garantija, suteikiama tik tiems asmenims, kurie šiai žemei turi įstatymo pripažintą interesą – statinius, pastatus ar įrenginius. Prokuroro cituojamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų civilinėse bylose Nr. 3K-3-120/2007, Nr. 3K-3-570/2008, Nr. 3K-3-550/2013, Nr. 3K-3-461/2013, Nr. 3K-3-491-684/2015, ratio decidendi iš esmės nesutampa su nagrinėjama byla.
4. Dėl pastatų eksploatavimo
1. Turto savininko ketinimai nėra įvardinami imperatyviose teisės aktų normose kaip viena iš sąlygų valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti. Tai, kad valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymui yra svarbus faktinis turto naudojimas (o ne ateities planai). Nagrinėjamu atveju atsakovė 77 m. paslaugas teikė eksploatuodamas statinius, esančius žemės sklype, rūpinosi pastatų būkle, įrengė apšvietimą, prižiūrėjo žaliuosius plotus, užtikrino teritorijos apsaugą bei keitė atskiras statinių dalis, prevenciškai demontavo antenų metalines konstrukcijas; taip pat atsakovė žemės sklype esančiuose pastatuose sandėliavo bendrovės turtą bei panaudos teisėmis leido naudotis vienu iš pastatų Sausio 13-ąją nukentėjusiųjų draugijai. Be to, buvo sudaryta likvidavimo komisija ir kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl turto pardavimo; ėmėsi spręsti klausimą dėl žemės sklypo naudojimo įteisinimo. Galiausiai buvo nuspręsta statinius parduoti, kadangi toks sprendimas atrodė ekonomiškai labiausiai pagrįstas ir naudingas. Taigi, prokuroro argumentai, jog Telecentras žemės sklype esančio turto neeksploatavo yra nepagrįsti.
5. Dėl eksploatavimui reikalingo žemės sklypo dydžio
1. Žemės sklype įrengtos antenos, kaip inžineriniai įrenginiai, susideda iš keleto elementų: pamatų, tvirtinimo atotampų pamatų, metalinių stiebų, fiderinių linijų, fiderinių linijų metalinių atramų bei po žeme įrengto Antenų įžeminimo (ekrano) kontūro. Minėtas kontūras (net ir nugriovus antenų metalines konstrukcijas) išliko žemės sklype bei yra viena esminių antenų sudedamųjų dalių. Nacionalinė žemės tarnyba, paskirdama žemės sklypo plotą tinkamam atsakovės tuo metu valdomo turto eksploatavimui, elgėsi pagrįstai ir vadovavosi ne tik galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, bet ir atsižvelgė į specifinį žemės sklype esančių inžinerinių įrenginių pobūdį bei jų įrengimą. Ieškovo pateiktas UAB „Orkanas“ 2016 m. parengtas žemės sklypo planas patvirtinta, kad faktinę aplinkybę dėl žemės sklypo nuomos būtinumo. IĮ „Geoidas“ parengtas 2016 m. gegužės 25 d. žemės sklypo planas, kuriuo nustatytas 50 887 kv. m. būtinas žemės sklypo plotas statiniams eksploatuoti patvirtina, kad UAB „Orkanas“ parengtas žemės sklypo planas galimai yra su trūkumais.
6. Dėl valstybinės žemės nuomos termino
1. Prokuroras, neteisingai bando interpretuoti aktualių teisės aktų nuostatas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bando klaidinti ir apeliacinės instancijos teismą, nes neteisingai aiškina, kad terminas yra nustatomas atsižvelgiant į realų statinio amžių, kai iš tikrųjų jis nustatomas remiantis teoriniu taisyklėse nustatytu laikotarpiu ir atžvelgiant į konkretaus pastato nusidėvėjimą. Pagrindinių pastatų teorinė gyvavimo trukmė siekia iki 100 m., o nusidėvėjimo lygis šiuo metu yra tik 50 proc., tad statinio gyvavimo trukmė yra 50 m.. Šiuo atveju administracinio ir radijo centro pastatų nusidėvėjimo lygis yra 50 proc., o pagal STR reglamentą jų naudojimo trukmės terminas yra 100 m., šių pastatų likęs naudojimo terminas yra apytikriai 50 m. Ginčo pastatų, statinių ir įrenginių eksploatavimas kartu kaip vieno funkcinio vieneto yra neatsiejamai susijęs, todėl žemės nuomos sutartis turėjo būti sudaroma atsižvelgiant į ilgiausią sklype esančių statinių saugaus naudojimo terminą.
7. Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties prieštaravimo teisės aktų reikalavimams
1. Sudaryta žemės nuomos sutartis yra parengta Taisyklėse pateiktos pavyzdinės sutarties pagrindu (Taisyklių 3 priedas) ir atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Prokuroro argumentas, kad žemės nuomos sutartyje nebuvo aptarti patys statiniai, kaip to reikalauja teisės normos, laikytinas nepagrįstu, nes nei CK, nei Taisyklės nenumato reikalavimo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyti statinius.
8. Dėl sutarties ir akto 2.1.10. p. pripažinimo negaliojančiais
1. Antenos yra nekilnojamieji pagal prigimtį daiktai, o nugriautos metalinės konstrukcijos – bokštai yra tik antenų metalinės dalys. Atsakovės įsitikinimu, vadovaujantis prokuroro logika, pavyzdžiui, langų, durų ar stogo išėmimas / nuėmimas iš / nuo namo, turėtų reikšti, kad namas faktiškai nebeegzistuoja. Šiuo atveju, antenos ginčo sutarties sudarymo metu egzistavo ir vis dar stovi žemės sklype. Prokuroras, prašydamas pripažinti sutarties ir akto 2.1.10. papunkčius negaliojančiais, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad minėtos aplinkybės egzistavo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad sutarties objektas sutarties sudarymo metu iš tiesų neegzistavo. Priešingai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2016 m. lapkričio 29 d. potvarkis patvirtina aplinkybę, jog atitinkami statiniai (antenos) nebuvo ir nėra nugriauti. Antenų pamatai, tvirtinimo atotampų pamatai, taip pat po žeme įrengti antenų įžeminimo (ekrano) kontūrai yra susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Būtent šie elementai yra esminės antenų, kaip nekilnojamųjų daiktų, dalys. 120 ir 60 metrų aukščio metalinės antenų konstrukcijos – bokštai kvalifikuotini kaip kilnojamieji daiktai, kurie buvo fiziškai pritvirtinti prie nekilnojamųjų daiktų – pamatų. Atsižvelgiant į tai, kad demontuojant antenų metalines konstrukcijas, likusios statinio inžinerinės dalys liko (t. y. pamatai, įžeminimo kontūras, elektros įvadas ir kt.) atlikti darbai negali būti vertinami kaip visų statinio konstrukcijų išardymas (išmontavimas). Tuo tarpu ieškovo apeliaciniame skunde pateikiamos Statybos įstatymo nuostatų interpretacijos dėl statinio sąvokos yra visiškai nepagrįstos, kadangi toks aiškinimas turėtų reikšti, kad, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (butų, namų ir kt.), kurio baigtumas pirkimo–pardavimo metu nėra 100 proc. ar kuris tuo metu dar nėra pripažintas tinkamu naudotis, pardavimo sandoriai turėtų būti vertinami kaip niekiniai. Atsakovės nuomone, dviejų šalių susitarimas pirkti–parduoti antenas, kaip egzistuojančius (tiek teisiškai, tiek faktiškai) nekilnojamuosius daiktus, neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei.
2. Taip pat prokuroras nepagrįstai teigia, jog turėjo būti taikoma vienašalė restitucija (CK 1.78 str.) dėl sutarties ir akto 2.1.10. papunkčių negaliojimo (t. y. grąžinami už antenas gauti 247 080,00 Eur), kadangi nesant juridinių faktų sudėties dėl sutarties ir akto negaliojimo CK 1.81 straipsnio pagrindu, nėra pagrindo taikyti ir vienašalę restituciją.
2. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo skundą tenkinti.
1. Nurodo šiuos sutikimo su ieškovo apeliaciniu skundu motyvus:
1. Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia
1. Tam, kad atsirastų reali galimybė valstybinę žemę išsinuomoti be aukciono, turėtų būti nustatoma, ar žemės sklypas, kurį siekiama nuomoti, yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Pažymi, kad aplinkybė, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio realiu naudojimu. Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, sudarydamas nuomos sutartį neketino naudoti statinių pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. neatitiko valstybinės žemės ne aukciono būdu nuomos statinių savininkui keliamų sąlygų bei žinojo, kad išnuomotame žemės sklype nebus vykdoma veikla, susijusi su pastatų eksploatavimų pagal jų tiesioginę paskirtį. Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas rėmėsi tik atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centras pateiktais įrodymais, o apelianto pateiktų įrodymų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nurodomas valstybinės žemės nuomos terminas bei kiti sutarties duomenys, o administraciniame akte (teritorinio skyriaus įsakyme), kurio pagrindu priimtas sprendimas išnuomoti valstybinės žemės sklypą – kokiais teisės aktais vadovaujantis nusprendžiama išnuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį (Taisyklių redakcija galiojusi nuo 2011-05-05 iki 2014-02-24) 30.1 p., 30.5 p., 38.5 p.). Dėl to turėjo būti įvertinti žemės sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenys bei nuspręsta, kokiam terminui gali būti išnuomojamas žemės sklypas, tačiau nuomos sutartyje nenurodyta, kokių statinių eksploatavimui išnuomojamas žemės sklypas, taip pat, nėra duomenų apie žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus, nors, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, daugumos statinių nusidėvėjimo lygis buvo nuo 48 iki 70 procentų. Ginčijama nuomos sutartis pripažintina negaliojančia ir kaip prieštaraujanti CK 6.550 straipsnio 1 dalies 6 punktui. Ginčijama Nuomos sutartis buvo sudaryta dėl valstybinės žemės sklypo dalies jame esantiems ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centras priklausantiems statiniams eksploatuoti, tačiau sutartyje nei patys statiniai, nei jų naudojimo sąlygos, kaip to reikalauja minėti teisės aktai, nebuvo aptartos.
2. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto dalies pripažinimo negaliojančiais bei dėl pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 papunkčio ir priėmimo–perdavimo akto 2.1.10 papunkčio
1. Demontavus radijo antenų metalines konstrukcijas, likusi nedemontuota antenų statinio dalis atskirai nebetenka antenų statinio paskirties reikalavimų ir neatlieka antenų statinio funkcijos. Atsakovių AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ir UAB „MG Valda“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 papunkčiu susitarta dėl statinio, kurio nėra galimybės naudoti pagal paskirtį, pardavimo bei spręsti, kad tokio pobūdžio veiksmų atlikimas, jais sukurtos civilinės teisinės pasekmės neatitiko viešosios tvarkos, todėl yra niekinis, t. y. demontavus antenų statinio dalį ir negalint minėto statinio naudoti pagal paskirtį, laikytina, kad pirkimo–pardavimo sutartis turi esminį trūkumą – neturi sutarties dalyko. Pripažinus pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 papunktį negaliojančiu, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tais pačiais pagrindais turėtų būti pripažintas negaliojančiu priėmimo – perdavimo akto 2.1.10 papunktis.
3. Dėl reikalavimo įpareigoti VĮ „Registrų centras“ išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kitus inžinerinius statinius – radijo antenas
1. Likusi antenų statinio dalis, kuri neatitinka statiniui keliamų reikalavimų (neturi visų jam būdingų sudėtinių dalių) ir negali būti naudojama pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, dėl to turi būti išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Teismui pripažinus, kad sutarties 2.1.10 papunktis negalioja, teismo sprendimas būtų daiktinių teisių išregistravimo pagrindas.
2. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „MG Valda“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodo šiuos nesutikimo su ieškovo apeliaciniu skundu motyvus:
1. Dėl nuomos sutarties, pirkimo–pardavimo sutarties 23 p. bei akto 2.2 p., dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo pripažinimo negaliojančiais
1. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Byloje nustatyta, jog nuomos sutarties sudarymo metu visi statiniai, esantys nuomojamame žemės sklype, nuosavybės teise priklausė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuomos sutarties sudarymo metu ir po jos sudarymo sklype esantys statiniai nebuvo naudojami. Prokuroras ieškinyje nekėlė ginčo dėl žemės sklypo ploto dydžio, tačiau IĮ „Geoidas“ parengtas 2016 m. gegužės 25 d. žemės sklypo planas, kuriuo nustatytas 50 887 kv. m būtinas žemės sklypo plotas statiniams eksploatuoti, patvirtina aplinkybę, jog nuomos sutartimi AB Lietuvos radijo ir televizijos centras buvo pagrįstai išnuomota 72 600 kv. m valstybinės žemės sklypo dalis. Iš kadastrinių matavimų bylų matyti, jog statiniai yra išdėstyti po visą 72 600 kv. m žemės sklypą. Jie nėra koncentruoti vienoje žemės sklypo dalyje.
2. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 p. ir akto 2.1.10 p. pripažinimo negaliojančiais
1. Valstybinėje žemėje buvę 120 m. ir 60 m. aukščio antenų stiebai, kurie įėjo į inžinerinio statinio sudėtį, bet buvo ne vienintelės jo sudedamosios dalys, turi tvirtinimo atotampas ir jų pamatus, išsidėsčiusius dideliu spinduliu aplink antenų stiebus. Valstybinės žemės teritorijoje po žeme yra įrengti fideriai, t. y. antenų įžeminimo (ekrano) kontūrai, kurie reikalingi antenų stiprinimo–spinduliavimo diagramos tinkamam formavimui ir elektromagnetinio lauko antenos aplinkoje sumažinimui. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2016 m. lapkričio 29 d. potvarkis Nr. Pl-39 įrodo, kad antenos nebuvo ir nėra nugriautos. Demontuojant antenų stiebus, kitos inžinerinio statinio dalys – antenų pamatai, tvirtinimo atotampų pamatai, po žeme įrengti antenų įžemino (ekrano-) kontūrai išliko.
3. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 p.
1. Vien tai, kad Telecentro akcijos priklauso Lietuvos Respublikai nesudaro pagrindo teisės kištis į privačius bendrovių ūkinės-komercinės veiklos santykius, suteikti AB Lietuvos radijo ir televizijos centras privilegijas. Valstybės ar savivaldybės dalyvavimas civiliniuose santykiuose savaime nereiškia viešojo intereso buvimo ir nesuteikia pagrindo, kokių nors privilegijų suteikimui. Pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 papunktis buvo skirtas apsaugoti atsakovės UAB „MG Valda“ interesus, jei paaiškėtų, kad AB Lietuvos radijo ir televizijos centras patvirtinimai ir garantijos, išdėstyti sutartyje dėl nuomos sutarties, nėra teisingi; sutarties 6.6 papunktis buvo šalių derybų rezultatas.
3. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
1. Atsakovės apeliacinį skundą palaiko pilnai ir sutinka su jame išdėstytais argumentais, jog: a) pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės nuostatas, b) neteisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, c) nesivadovavo ginčo santykiui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomos ne aukciono tvarka.
4. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog ieškovo reikalavimas pripažinti žemės nuomos sutartį negaliojančia yra nepagrįstas. Antenos yra nekilnojamieji pagal prigimtį daiktai, o nugriautos metalinės konstrukcijos – bokštai yra tik antenų metalinės dalys. Antenos sutarties sudarymo metu egzistavo ir vis dar stovi žemės sklype; UAB „MG Valda“ antenų būklė tiko ir būtent tokie (be metalinės dalies) esantys nekilnojamojo turto objektai buvo parduoti. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų faktą, kad sutarties objektas sutarties sudarymo metu egzistavo. Atsižvelgiant į tai, kad demontuojant antenų metalines konstrukcijas, likusios statinio inžinerinės dalys liko (t. y. pamatai, įžeminimo kontūras, elektros įvadas ir kt.) atlikti darbai negali būti vertinami kaip visų statinio konstrukcijų išardymas (išmontavimas). Dviejų šalių susitarimas pirkti–parduoti antenas, kaip egzistuojančius nekilnojamuosius daiktus, neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei, atitinkamai, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas.
5. Atsiliepime į ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus atsakovė VĮ „Registrų centras“ prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas įpareigoti VĮ „Registrų centras“ išregistruoti iš registro kitus inžinerinius statiniu – radijo antenas (2 vnt.), unikalus Nr. duomenys neskelbtini; kitus apeliacinių skundų reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra. Patenkinus ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus iš atsakovės VĮ „Registrų centras“ bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
6. Nurodo šiuos nesutikimo su ieškovo apeliaciniu skundu argumentus, susijusius su  atsakovės VĮ „Registrų centras“ teisėmis ir pareigomis:
1. Skundžiamame sprendime teisingai pažymėta, jog įpareigojančio pobūdžio reikalavimas registro tvarkytojui galėtų būti reiškiamas tik tuo atveju, jei registro tvarkytojas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, priėmęs nepagrįstus sprendimus atsisakyti atlikti atitinkamus veiksmus, tačiau byloje tokių duomenų nebuvo pateikta, ką apeliaciniame skunde pripažįsta ir pats apeliantas. Įstatymas numato pareigą registro tvarkytojui keisti duomenis registre, jei jam teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami įstatymų reikalavimus atitinkantys dokumentai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti VĮ „Registrų centras“ veiksmuose teises aktų pažeidimo jo netinkamu veikimu ar neveikimu, todėl ieškovo reikalavimus pagrįstai atmetė. Pažymi, kad Nekilnojamųjų daiktų išregistravimą iš registro reglamentuoja Registro nuostatų 71 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Kadastro nuostatai), kurių pagrindu registre išregistruojami visiškai (o ne dalinai) nugriauti statiniai; registro tvarkytojui turi būti pateikti teisės aktuose nustatyti dokumentai, patvirtinantys statinių nugriovimo faktą. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad buvo demontuota tik viršutinė dalis antenų, likusios dalys liko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 punktu, statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemes paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu. Taigi, statinių dalies demontavimas gali būti laikomas statinio rekonstravimu ar kapitaliniu remontu, tačiau negali būti laikomas statinio nugriovimu. Nagrinėjamu atveju ginčo statinių nugriovimo faktą turi konstatuoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, išduodama teisės aktu nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį statinio nugriovimo faktą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. vasario 1 d. pažymoje Nr. (23.2)-2D-1506 nurodyta, kad 2015 m. liepos 10 d. pažyma apie statinio nugriovimą Nr. PSN-00-150710-00021 buvo išduota tik dėl paruoštame griovimo projekte numatytų ginčo radijo antenų dalies griovimo, tačiau visiškai nugriauti šiuos statinius griovimo projekte nebuvo numatyta. Byloje nustačius, kad ginčo statiniai nebuvo visiškai nugriauti (nes griovimo projekte nebuvo numatytas jų nugriovimas),  pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl įpareigojimo išregistruoti iš registro statinius, nes tokio reikalavimo patenkinimas prieštarautų teisės aktams, reglamentuojantiems statinių išregistravimą iš registro (Kadastro nuostatų 84–1.6 p.). Taip pat nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog likusi nedemontuota ginčo statinių dalis neatitinka statinio paskirties reikalavimų ir neatlieka statinio funkcijos, netinkamai taikė imperatyviąsias teisės normas dėl daiktinių teisių ir ginčo statinių išregistravimo iš registro. Teigia, jog dalies statinio demontavimas, t. y. kai statinys negali būti naudojamas pagal registre įrašytą paskirtį, nelaikomas statinio nugriovimu, todėl minėta aplinkybė nėra teisinis pagrindas statinius išregistruoti iš registro.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nagrinėjamos bylos ribų

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio pripažinimo yra niekiniu ir negaliojančiu

22. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies normą sandorio pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką; įstatyme šių interesų apsaugai suteikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir privačių interesų atžvilgiu – imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu, jo negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 str. 1 d.) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009). Taigi, įstatymų leidėjas nustatė galimybę sandorį CK 1.80 straipsnio pagrindu traktuoti niekiniu ir negaliojančiu tik tuo atveju, kai jis prieštarauja imperatyviosioms normoms, yra pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to buvo pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai, tačiau galiausiai pripažinti jį niekiniu ir negaliojančiu ex officio ar suinteresuoto asmens prašymu gali tik teismas – pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, Teismų įstatymo 1 straipsnį, CPK 6 straipsnį teisingumą vykdo teismai. Tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje  Nr. 3K-3-62/2003; 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012).

Dėl faktinių aplinkybių

23. Vilniaus miesto deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1971 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 365 16 ha valstybinės žemės sklypas, šiuo metu esantis duomenys neskelbtini, kuriame yra pastatas – kontrolės postas, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; pastatas administracinis, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė; pastatas radijo centras, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė; pastatas transformatorinė, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis– kita; pastatas sandėlis, unikalus numeris: duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis –sandėliavimo; pastatas sandėlis, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo; pastatas antenos aptarnavimo, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio; pastatas antenos aptarnavimo, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio; pastatas šunų virtuvė, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio; kiti inžineriniai statiniai: kiemo statiniai (tvora, baseinas, kiemo aikštelė, radijo antena (2 vnt.)), unikalus numeris duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (toliau –  ir ginčo turtas), buvo perduotas atsakovei UAB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – ir Telecentras). Vilniaus miesto meras 1999 m. birželio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 113  išnuomojo trejų metų laikotarpiui išnuomojo atsakovei Lietuvos radijo ir televizijos centras nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti 17 460 kv. m ploto (arba 1,746 ha) žemės sklypą duomenys neskelbtini, kurio ribos ir plotas patvirtinti Vilniaus miesto valdybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 770V. Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gruodžio 7 d. sprendimu V 2365V nutraukta 1999 m. birželio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis  ir nuspręsta įtraukti į laisvos valstybinės žemės fondą  17 460 kv. m ploto žemės sklypą duomenys neskelbtini. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-11217-(01) minėta žemės sklypas, kadastrinis Nr. 0101/0029:235 priskirtas laisvos žemės fondui. Atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 2005 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 4A-279/25-02 kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministeriją  bei 2005 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 4A-279/2.5-02 kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, tačiau atsakymo negavo. Atsakovė 2008 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 5A161/2.6-07 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoją su prašymu dėl atsakovei priklausančio ginčo turto eksploatavimui suformuoti naują žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-62 „Dėl sklypo duomenys neskelbtini duomenų ir naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo naudojimo sąlygas bei nustatė žemės sklypo duomenis, remdamasis savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ matininko A. K. 2009-01-16 parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla.  Atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką su 2009 m. gegužės 1 d. prašymu dėl sutikimo davimo išsinuomoti žemės sklypą jame esančių statinių ir įrenginių eksploatacijai. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-11217-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui, sklypo duomenys neskelbtini, įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre ir sklypo dalies išnuomojimo akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui“ nuspręsta  žemės sklypą ne aukciono tvarka penkiasdešimt aštuoneriems metams (toliau – ir 58 m.) išnuomoti Telecentrui. 2010 m. liepos 1 d. panaikinus apskričių viršininkų administracijas, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba perėmė jose veikusių žemėtvarkos skyrių ir kitas apskričių viršininkų administracijų funkcijas, susijusias su žemės tvarkymu. AB Lietuvos radijo ir televizijos centras kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su 2012 m. gegužės 7 d. prašymu dėl leidimo išdavimo pastatų (ginčo turto) pardavimui Nr. 5A-747/2.6-07. Nacionalinę žemės tarnybos Vilniaus skyrius 2012 m. birželio 13 d. sutikimu „Dėl nekilnojamųjų daiktų  perleidimo“ Nr. 49PSR-(14.49.5.) neprieštaravo, jog būtų perleisti valstybinėje žemėje esantis ginčo turas. AB Lietuvos radijo ir televizijos centras direktoriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymu „Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo nereikalingu ir šio turto pardavimo“ Nr. 393 ginčo turtas buvo pripažintas nereikalingu ir sudaryta šio turto pardavimo viešojo aukciono būdu komisija. Ginčijama 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba išnuomojo lengvatine (ne aukciono) tvarka atsakovei AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 72 60 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 126 kv. m. žemės sklype Tujų g. 2, Vilniuje dėl išnuomotame žemės sklype jai nuosavybės teise esančių statinių eksploatavimo bei priežiūros.

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia

24. Apeliantas, prokuroras, ginantis viešąjį interesą, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.551 straipsnio 2 dalį. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde pritaria atsakovo argumentams, papildomai nurodo, jog atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – ir Telecentras), sudarydama ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį, neatitiko valstybinės žemės ne aukciono būdu nuomos statinių savininkui keliamų reikalavimų bei žinojo, kad išnuomotame žemės sklype UAB „MG Valda“ nevykdys veiklos, susijusios su pastatų eksploatavimų pagal jų tiesioginę paskirtį.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs dėl valstybės žemės nuomos santykių imperatyvumo ir šiuo aspektu pažymėjęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai. Taigi, valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).
26. Pagal CK 6.551 straipsnio 1 dalį valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 str. 2 d.). Minėta įstatymo nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės) . Pagal Taisyklių 28 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2011-05-05 iki 2014-02-25), išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taisyklių 2.2 papunktyje numatyta, kad parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti; žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (Taisyklių 2.4. papunktis). Pagal žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01) valstybinė žemės išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausiančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinierinius tinklus bei neturinčia aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti, t. y. būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka (išimtine–lengvatine) yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).
27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamojo sprendimo motyvais ir atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centras atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą išdėstytais  argumentais dėl sąlygų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono, kadangi atsakovei Telecentras pagrindas įgyvendinti teisę nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka yra teisėtas šioje žemėje esančio ginčo turto valdymas (valstybinis žemės sklypas yra užstatytas atsakovei nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu) (CK 6.551 str. 2 d.; ŽĮ 9 str. 6 d. 1 p.; Taisyklių 28 p.). Tačiau, teisėjų kolegija visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog AB Lietuvos radijo ir televizijos centro 2012 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 5A-747/2.6-07, kuriuo atsakovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu išduoti leidimą pastatų ir statinių, esančių žemės sklype, pardavimui bei atsakovės direktoriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymas Nr. 393, kuriuo ginčo turtas pripažintas nereikalingu bei sudaryta laikina komisija parduoti turtą viešojo aukciono būdu, nesudarė apygardos teismui pagrindo išvadai, kad atsakovė, sudarydama ginčo žemės nuomos sutartį, nenaudojo ir neketino naudoti nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į imperatyvias teisės aktų nuostatas, kad ne aukciono būdu galėjo būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas, ne tik užstatytas atsakovei nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu, bet ir su tikslu šiam turtui eksploatuoti toliau pagal jų tiesioginę paskirtį. Byloje esantys įrodymai patvirtina visiškai kitas faktines aplinkybes, jog Telecentras iki ginčijamos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo nenaudojo statinių pagal jų tiesioginę paskirtį: 1) AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 2012 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 5A-747/2.6-07, kuriuo atsakovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrių su prašymu išduoti leidimą pastatų ir statinių, esančių sklype, pardavimui (t. y. buvo numačiusi ginčo turtą ne naudoti pagal paskirtį, o parduoti); 2) AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ilgalaikio turto bei mažaverčio inventoriaus likvidavimo komisijos 2012 m. lapkričio 6 d. ir 2012 m. lapkričio 9 d. pasiūlymuose nurodyta, kad ginčo turtas bendrovės veikloje nebenaudojamas, o jų kasmetinis išlaikymas, priežiūra, žemės bei nekilnojamojo turto mokesčiai reikalauja papildomų lėšų (t. y. ginčo turtas nebuvo eksploatuojamas ir jį valdymas reikalavo papildomų išlaidų); 3) AB Lietuvos radijo ir televizijos centro direktoriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 393 ginčo turtas pripažintas nereikalingu ir sudaryta laikina komisija parduoti turtą viešojo aukciono būdu. Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Taigi, Telecentras nuo 2012 m. pabaigos ginčo turto neeksploatavo, pripažino jį nereikalingu, ekonomiškai nenaudingu bei nusprendė turtą parduoti, tačiau 2014 m. vasario 14 d. sudarė ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį, o po šios sudarymo – ginčo turto 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „MG Valda“.
28. Atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą konstatuotina, jog AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ginčijamos valstybinės žemės nuomos sudarymo metu neatitiko būtinos ir svarbios sąlygos valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka, t. y. neturėjo siekio bei tikslo išsinuomotą valstybinės žemės sklypą naudoti būtent ginčo turto eksploatavimo bei naudojimo pagal jų tiesioginę paskirtį tikslais. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovės veiksmai, susiję su pastatų apsaugos užtikrinimu, apšvietimo įrengimu, lietvamzdžių, langų keitimu, einamojo remonto atlikimu, antenų demontavimu prevencijos tikslais, elektros tiekimu, šildymo, buitinių atliekų išvežimu ir kitų komunalinių paslaugų teikimu, žemės sklype esančių žaliųjų plotų priežiūra ir kt., nėra susiję su ginčo turto ekonominiu išnaudojimu, objektų naudojimu pagal jų paskirtį, o yra tik rūpestingo savininko ginčo turto valdymas (tvarkymas, apsauga, priežiūra ir kt.).
29. Apeliantai nesutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad vien sutartyje termino nustatymo motyvų nenurodymas negali būti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą Telecentras teigia, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis administracinio ir radijo centras priklausančio ginčo turto (pastatų) nusidėvėjimo lygis yra 50 proc., todėl jų likęs naudojimo terminas yra apytiksliai 50 m., nes pagal STR reglamento 29.1 punktą, administracinės paskirties plytų mūro pastatų ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas yra 100 m.
30. Taisyklių (galiojusi redakcija nuo 2011-05-05 iki 2014-02-24) 30.1 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas ne ilgesnis kaip 99 m. Taisyklių 30.5 papunktis numatė, kad kitais atvejais (nei nurodyti 30.2–30.4 p.) žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ patvirtinimo“, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 237 „Dėl pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarkos patvirtinimo“. Taisyklių 30.6 papunktyje įtvirtinta, kad nuomotojas sprendime dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo privalo nurodyti valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus, Taisyklių 38.5 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodomas žemės nuomos terminas. Taigi, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje turi būti nurodomas valstybinės žemės nuomos terminas bei kiti sutarties duomenys, o administraciniame akte (teritorinio skyriaus įsakyme), kurio pagrindu priimtas sprendimas išnuomoti valstybinės žemės sklypą – kokiais teisės aktais vadovaujantis nusprendžiama išnuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį.
31. Ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties 1 punkte nurodyta, kad sutartis sudaroma vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-11217-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui, sklypo duomenys neskelbtini įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre ir sklypo dalies išnuomojimo akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(1449.2.)-148 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 2.3-11217-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui, sklypo duomenys neskelbtini įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre ir sklypo dalies išnuomojimo AB Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pakeitimo“. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypo dalis išnuomojama 58 m., skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 2.3-11217-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui, sklypo duomenys neskelbtini, įregistravimo Valstybės įmonėje registrų centre ir sklypo dalies išnuomojimo AB Lietuvos Radijo ir televizijos centrui preambulėje pasisakyta, kad remiamasi Statybos techniniu reglamentu STR1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ patvirtinimo“.
32. Pirmosios instancijos teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, jog kadastro duomenys buvo nustatyti 1996 m. spalio 17 d., nurodant ginčo turto statybos metus (nuo 1938 m. iki 1967 m.) bei fizinio nusidėvėjimo lygį, pvz.: administracinio pastato – 50 proc., radijo centro – 50 proc., transformatorinės  – 48 proc., sandėlio – 58 proc., t. y. daugumos statinių nusidėvėjimo lygis buvo 48–70 proc. Taigi, žemės nuomos terminas, atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, galėjo būti nustatytas pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis.
33. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog remiantis galiojusiais teisės aktų reikalavimais turėjo būti įvertinti žemės sklype esančio ginčo turto nusidėvėjimo duomenys bei nuspręsta, kokiam terminui gali būti išnuomojamas žemės sklypas, o administraciniame akte (teritorinio skyriaus įsakyme), kurio pagrindu priimtas sprendimas išnuomoti valstybinės žemės sklypą – kokiais teisės aktais vadovaujantis nusprendžiama išnuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį (Taisyklių 30.1 p., 30.5 p., 38.5 p.). Dėl to turėjo būti įvertinti žemės sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenys bei nuspręsta, kokiam terminui gali būti išnuomojamas žemės sklypas. Šiuo atveju ginčijamojoje nuomos sutartyje nėra duomenų apie žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus.
34. Iš kadastrinių matavimų bylų matyti, jog statiniai yra išdėstyti po visą žemės sklypą, jie nėra koncentruoti vienoje žemės sklypo dalyje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra pateikti duomenys apie atskirų ginčo turto objektų paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog visi statiniai turi būti vertinami ne kaip atskiri objektai, o kaip vienas funkcinis vienetas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamojoje nuomos sutartyje turėjo būti nurodyta kokių statinių (kontrolės posto, ir  / ar radijo centro, ir / ar transformatorinės,  ir / ar sandėlių, ir / ar antenų aptarnavimo, ir / ar šunų virtuvės, ir / ar kiemo statinių: tvoros, baseino, kiemo aikštelės, 2 vnt. radijo antenų) eksploatavimui bei naudojimui pagal paskirtį išnuomojamas valstybinės žemės sklypas.
35. Pagal CK 6.550 straipsnio 1 dalies 6 punktą žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos bei naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas, šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus; jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).
36. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-(14.49.57)-41/25-1268, sudaryta tarp atsakovių AB Lietuvos radijo ir televizijos centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažįstama niekine ir negaliojančia (CK 1.80 str.), kadangi buvo nesilaikyta imperatyvių įstatymo reikalavimų nurodyti ginčo turto naudojimo sąlygas ir nusidėvėjimo lygį.
37. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties. ir 2.1.10 p.,  2.3 p. ir priėmimo–perdavimo akto 2.1.10 p., 2.2 p.. ir vienašalės restitucijos taikymo
38. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esantis daiktas turi būti individualizuotas (CK 6.396 str.). Pagal CK 6.396 straipsnį sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte (CK 6.396 str. 3 d.), o jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 str. 2 d.).
39. 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.10 papunkčiu AB Lietuvos radijo ir televizijos centras pardavė, o UAB „MG Valda“ nusipirko kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius (tvorą baseiną, kiemo aikštelę, radijo antenas (2 vnt.), unikalus Nr. duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžinieriniai statiniai; šio turto kaina buvo 617 700,00 Eur (Sutarties 3.1 p.). Pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 papunkčiu šalus susitarė, jog sklypo dalį 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu AB Lietuvos radijo ir televizijos centras valdo nuomos teise iki 2072 m. vasario 14 d.; iki Sutarties pasirašymo yra gautas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2014 m. balandžio 7 d. sutikimas perleisti žemės sklypo nuomos teisę Nr. 49ST-(14.49.5)-440. 2015 m rugsėjo 3 d. turto priėmimo–perdavimo akto 2.1.10 papunkčiu Telecentras pardavė UAB „MG Valda“ kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius (tvorą baseiną, kiemo aikštelę, radijo antenas (2 vnt.), unikalus Nr. duomenys neskelbtini, pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžinieriniai statiniai. Priėmimo–perdavimo akto 2.2 papunkčiu AB Lietuvos radijo ir televizijos centras perdavė UAB „MG Valda“ nuosavybės teisę i ginčo turtą kartu su perleidžiamu 72 600 kv. m.  žemės sklypo dalies, esančios 126 456 kv. m.  valstybiniame žemės sklype, nuomos teisę, kylančią iš 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57)-41/25-1268.
40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. spalio 9 d. rašytiniam pritarimui Nr. RP-01-0141009-01104, pagal UAB „Empower-Fidelitas“ parengtą projektą ginčo turto (antenų) metalinė dalis (bokštai) buvo demontuoti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 10 d. pažymoje Nr. PSN-00-150710-00021 nurodoma, jog nugriautos radijo antenos 120 m. ir 60 m. aukščio. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. potvarkiu Nr. (23.10-P3-379) panaikinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. liepos 10 d. pažyma Nr. PSN-00-150710-00021, kadangi Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 punkto nuostatos numato, kad statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Dėl procedūrinių pažeidimų Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. potvarkis Nr. (23.10-P3-379) taip pat panaikintas.
41. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog antenų bokštų statiniai pagal jų naudojimo paskirtį priklauso inžinerinių tinklų pogrupiui – elektroninių ryšių (tarp jų ir telekomunikacinių sistemų) infrastruktūros statiniams. Antenų statiniai – radijo sistemos įtaisai laisvai sklindančioms radijo bangoms spinduliuoti arba priimti. Radijo antenų statinius sudarė antenų konstrukcijų pagrindas – pamatai, antenos konstrukcija (taip pat atotampos, jų pamatai) ir antenų įžeminimo kontūras. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė UAB „MG Valda“ teigia, kad valstybinėje žemėje buvę 120 m. ir 60 m. aukščio antenų stiebai įėjo į inžinerinio statinio sudėtį, bet buvo ne vienintelės jo sudedamosios dalys, nes antena turi tvirtinimo atotampas ir jų pamatus, išsidėsčiusius dideliu spinduliu aplink antenų stiebus. Demontavus antenų stiebus, kitos inžinerinio statinio dalys – antenų pamatai, tvirtinimo atotampų pamatai, po žeme įrengti antenų įžemino (ekrano) kontūrai išliko.
42. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, kuris yra nekilnojamasis turtas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 dalies nuostatas statinio paskirtis – statinio viešame registre nurodytas naudojimo tikslas <„.> kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veikos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Kaip minėta, vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami jų 2.1, 2.2 ir 2.4 papunkčiuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (Taisyklių 28 p.).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog dviejų radijo antenų metalinė konstrukcija buvo demontuota, o antenų pamatai, tvirtinimo atotampų pamatai, po žeme įrengti antenų įžeminimo (ekrano) kontūrai išliko, tačiau neįvertino nagrinėjamai bylai svarbių ir reikšmingų faktinių aplinkybių, o būtent: 1) parduotos / nupirktos bei perduotos / priimtos faktiškai neegzistavusios dvi radijo antenos, kaip inžineriniai statiniai, o ne jų atskiros lanksčiosios konstrukcijos (pamatai, kontūrai) (atsiliepime į skundus UAB „MG Valda“ patvirtino aplinkybę, jog UAB „MG Valda“ pirko antenas be jų metalinės dalies); 2) išardžius radijo sistemų konstrukcijas, t. y. demontavus radijo antenų bokštus (stiebus) ir palikus tik antenos stiebų pamatus, ekrano kontūrus, įžeminimus, išnyko galimybė minėtą turtą eksploatuoti pagal registre numatytą jų tiesioginę paskirtį; 4) pirkėja UAB „MG Valda“ iš viso neturėjo suinteresuotumo radijo antenas eksploatuoti pagal jų tiesioginę ir tikslinę paskirtį.
44. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, jog šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo, jog perka / parduoda bei perduoda / priima ne inžinierinius statinius – dvi radijo antenas, o tik laikančiųjų konstrukcijų dalis, kurios buvo paliktos po antenų demontavimo ir paliktos antenų konstrukcijų dalys negali būti eksploatuojamos pagal tiesioginę radijo antenų paskirtį, t. y. neliko aukštai įrengtų stiebų laisvai sklindančioms radijo bangoms spinduliuoti arba priimti, taip pat pardavėja negalėjo perleisti pirkėjai ne aukciono būdu išsinuomotą valstybinio žemės sklypo dalį spręstina, jog 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.3. ir 2.1.10 papunkčiai bei 2015 m. rugsėjo 3 d. turto priėmimo–perdavimo akto 2.1.10 ir 2.2. papunkčiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažįstami niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.80 str.).
45. Imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio padariniai nurodyti CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, tokiu atveju viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Pripažinus 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei 2015 m. rugsėjo 3 d. turto priėmimo–perdavimo akto 2.1.10 papunkčius niekiniais ir negaliojančiais, tenkinamas ieškovo išvestinis reikalavimas taikyti vienašalę restituciją – priteisti iš atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centras atsakovei  UAB „MG Valda“. 247 080,00 Eur sumokėtus už radijo antenas.

Dėl eksploatavimui reikalingo žemės sklypo dydžio

46. Pirmosios instancijos teisme ieškovas neįrodinėjo aplinkybės dėl ginčo nuomos sutartimi išnuomoto žemės sklypo ploto dydžio nepagrįstumo. Tarp šalių ginčo, ar sklypas buvo suformuotas ir jo plotas nustatytas atsižvelgiant į statinių naudojimą pagal paskirtį nekėlė, taip pat administracinių aktų, kuriais patvirtinti statiniams naudoti priskirtas žemės sklypo plotas, neginčijo. Apeliaciniuose skunduose minėti klausimai taip pat nėra keliami, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl Telecentras atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodytų argumentų, susijusių su eksploatavimui reikalingo žemės sklypo dydžiu.

Dėl pirkimo–pardavimo sutarties 6.6. p.

47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.6. papunkčiu šalys sutarė, kad tuo atveju, jeigu Nacionalinė žemės tarnyba ar kita kompetentinga institucija atsisako su pirkėju sudaryti susitarimą dėl nuomininko pakeitimo į pirkėją sutarties 2.3. papunktyje nurodytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje arba sudaryti naują sklypo dalies nuomos sutartį, ir / ar atsisako papildyti sklypo naudojimo būdus gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdu bei atitinkamai pakeisti sklypo dalies nuomos sutartį (išlaikant tą patį sklypo dalies plotą su galima 5 (penkių) procentų paklaida), pirkėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį; vienašalis sutarties nutraukimas vykdomas per notarų biurą.
48. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant vienašalį sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėta, kad įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 str.), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 str. 1, 2 d., specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 str. 5 d.), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi, sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad tais atvejais, kai šalys nutraukimo pagrindą įtvirtina sutartyje, teismas netikrina, ar šis pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015), tačiau sutartyje įtvirtinti jos nutraukimo pagrindai yra sutarties sąlygos, kurių teisėtumas ir sąžiningumas teismo gali būti patikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641-313/2015).
49. CK 1.66 straipsnio 4 dalis nustato, jeigu teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą šalys padarė priklausomus nuo neteisėtos arba viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančios sąlygos įvykdymo arba nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, tai toks sandoris yra niekinis. Šiuo atveju pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 punktu šalys susitarė dėl vienašalio sutarties nutraukimo tuo atveju, jeigu Nacionalinės žemės tarnyba ar kitos kompetentingos institucijos atliks veiksmus, nesusijusius su sutarties dalyku ir šalių teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš sutarties. Taip pat pirkimo–pardavimo sutarties 3.2 papunktyje atsakovės susitarė, jog turto kaina padidės 1 000 000,00 Eur premija, t. y. iki 7 177 000,00 Eur bendros turto kainos, šioje Sutartyje nurodytomis sąlygomis bei dalimis: kai AB Lietuvos radijo ir televizijos centras sudarys atitinkamą susitarimą su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriumi dėl nuomininko pakeitimo į UAB „MG valda“ Sutarties 2.3 punkte nurodytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje arba <...>; kai pirkėjui bus išduoti statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę  pirkėjo nuomos ar nuosavybės teise valdomoje sklypo dalyje statyti pastatus <...>; kai pirkėjui bus išduoti statybą leidžiantys dokumentai (Sutarties 3.2.1 – 3.2.4 p.). Prievolė mokėti premiją baigiasi atveju, jeigu pirkėjas gauna kompetentingos institucijos ar organizacijos sprendimą, dėl kurio UAB „MG valda“ netenka galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą statyti pastatų <...> (Sutarties 3.4.2 p.). Taigi, sudariusi susitarimus su Nacionaline žemės tarnyba dėl nuomininko pakeitimo Sutarties 2.3 papunktyje nurodytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje, atsakovė Telecentras būtų premijuota, o Nacionalinei žemės tarnybai ar kitai kompetentingai institucijai atsisakius su UAB „MG Valda“ sudaryti susitarimą dėl nuomininko pakeitimo Sutarties 2.3 papunktyje nurodytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje arba sudaryti naują sklypo dalies nuomos sutartį, UAB „MG Valda“ turėjo teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, Sutartį nutraukti. Nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 papunkčiu atsakovės teisių ar pareigų atsiradimą ir pabaigą susiejo ne su šalimis, o su Nacionalinės žemės tarnybos ar kitos kompetentingos institucijos valiniais sprendimais; už sandorio tikslo pasiekimą atsakovei AB Lietuvos radijo ir televizijos centras numatant premiją (Sutarties 3.2 p.), o už nepasisekimą – vienašališką sutarties nutraukimą (Sutarties 6.6 p.). Taigi, galima konstatuoti, jog iš esmės pirkimo–pardavimo sutarties tikslas buvo ne parduoti / nupirkti ginčo turtą tolimesniam jo eksploatavimui, o gauti iš Nacionalinės žemės tarnybos ar kitos kompetentingos institucijos sutikimą dėl nuomininko iš AB Lietuvos radijo ir televizijos centras į UAB „MG Valda“ pakeitimo ir tokiu būdu, t. y. ne aukciono būdu išsinuomoti visą 72 600 kv. m ploto (su 5 procentų paklaida) valstybinio žemės sklypo dalį. Taip pat ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, nesusijusią su nuosavybėn įgytų pastatų ir statinių eksploatavimu. Šią aplinkybę dar kartą patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktas UAB „MG Valda“ 2015 m. lapkričio 18 d. prašymas pakeisti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies naudojimo būdą iš susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių nuomos ne aukciono tvarka paskirčiai.
50. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 papunktis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 str.), viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 str.) bei neatitinka sutarties šalių sąžiningumo, kuriuo turi būti vadovaujamasi sutartiniuose santykiuose bei šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CK 6.158 str., 6.200 str.).

Dėl radijo antenų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro

51. Ieškovas neginčija atsakovės VĮ „Registrų centras“ veiksmų teisėtumo, tačiau prašo teismo įpareigoti VĮ Registrų centrą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro radijo antenas (2 vnt.), unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kurios neegzistuoja. Atsakovė VĮ „Registrų centras“ teigia, jog aplinkybė, kai statinys negali būti naudojamas pagal registre įrašytą paskirtį, nelaikomas statinio nugriovimu ir nėra teisinis pagrindas statinius išregistruoti iš registro. Teigia, kad ginčo radijo antenų nugriovimo faktą turi konstatuoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, išduodama teisės aktu nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį statinio nugriovimo faktą.
52. Nagrinėjamojoje byloje yra nustatytos faktines aplinkybes, jog nėra dokumento, kuriuo remiantis VĮ „Registrų centras“ turėtų pagrindą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ginčo radijo antenas kaip nugriautą statinį, kadangi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 10 d. pažyma Nr. PSN-00-150710-00021 dėl nugriautų 120 m. ir 60 m. aukščio radijo antenų panaikinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. potvarkiu Nr. (23.10-P3-379), o pastarasis taip pat panaikintas dėl procedūrinių pažeidimų. Taip pat nagrinėjamojoje byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog demontavus dalį radijo antenų statinių, likusios antenų konstrukcijų dalys neatitinka antenų statinio paskirties (inžinierinis statinys) reikalavimų, neatlieka funkcijų ir yra neeksploatuojamos, t. y. nekilnojamasis turtas išnyko, nes po fizinio pažeidimo (demontavimo) išliko tik radijo antenų pamatai ir požeminiai įžeminimo kontūrai, kurie negali būti naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį.
53. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis. Šis straipsnis numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintame Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punkte numatyta, jog daiktinės teisės išregistruojamos, kai žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas.
54. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į apeliacinius skundu nurodytais argumentais, jog nekilnojamieji daiktai iš registro išregistruojami visiškai, o ne dalinai nugriauti statiniai ir registro tvarkytojui turi būti pateikti teisės aktuose nustatyti dokumentai, patvirtinantys statinių nugriovimo faktą, tačiau pažymi, jog nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, kurie yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-319/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1383/2013; 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje kalbama apie įstatymų nustatytus dokumentus, patvirtinančius, kad atitinkamas juridinis faktas yra pasibaigęs. Tokia nuoroda į įstatymų nustatytus dokumentus yra blanketinė, todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus sutartinių santykių nutraukimą (pasibaigimą) reglamentuojančių CK normų taikymo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-71-12). Šiuo atveju ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis ir 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei 2015 m rugsėjo 3 d. turto priėmimo–perdavimo akto ginčijami papunkčiai pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, todėl taikytina Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis.
55. Nekilnojamojo turto registro įrašai daromi kitų kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų, išvardytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-172/2013). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
56. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada tenkinti ieškinio reikalavimą ir įpareigoti atsakovę VĮ „Registrų centras“ išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kitus stalinius (inžinerinius) – radijo antenas (2 vnt.), unikalus numeris duomenys neskelbtini (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str., 22 str., Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 p.).

Dėl procesinės bylos baigties

57. Vilniaus apygardos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad demontavus dalį antenų statinio, likusi nedemontuota antenų statinio dalis atskirai jau nebetenka antenų statinio paskirties reikalavimų ir toliau neatlieka antenų statinio funkcijos, todėl teismas netinkamai taikė imperatyvias teisės normas, įpareigojančias Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją išregistruoti daiktines teises, kai <...> žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas, dėl ko priėmė neteisingą, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
58. Vilniaus apygardos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, t. y. CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.
59. Apeliacinių skundų argumentai sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą  – ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SZN-(  14.49.57)-41/25-1268; pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. JŠ-8304, 2.1.10. punktą dėl 120 ir 60 metrų aukščio radijo antenų, unikalus numeris duomenys neskelbtini, pirkimo-pardavimo ir 2.3. punktą dėl nuomos teisės perleidimo; pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo akto, notarinio reg. Nr. JŠ-8377, 2.1.10. punktą dėl 120 metrų ir 60 metrų aukščio radijo antenų, unikalus numeris duomenys neskelbtini ir 2.2. punktą dėl nuomos teisės perleidimo; iš atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centras priteisti atsakovei UAB,,MG Valda“ 247 080 Eur, sumokėtus už radijo antenas, unikalus numeris duomenys neskelbtini; pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. JŠ-8304, 6.6 punktą; įpareigoti atsakovę VĮ „Registrų centras“ išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kitus inžinerinius stalinius-radijo antenas (2 vnt.), unikalus numeris duomenys neskelbtini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Tenkinus apeliacinius skundus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinio suma yra 247 080,00 Eur (CPK 85 str. 12 d, 11 p., 2 d.). Mokėtina žyminio mokesčio suma už ieškinį ir apeliacinį skundą sudaro 3 771,00 Eur (CPK 80 str. 1 d., 4 d. ). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys bei ieškovo Lietuvos Respublikos prokuratūros prokuroro bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniai skundai tenkinti, iš atsakovių AB Lietuvos radijo ir televizijos centras bei UAB „MG Valda“ lygiomis dalimis priteisiama 11 313,00 Eur (3 771,00 Eur × 3 (žyminis mokestis už ieškinį ir du apeliacinius skundus)) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

              Ieškinį tenkinti.

              Pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SZN-(14.49.57)-41/25-1268.

              Pripažinti negaliojančiais 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. JŠ-8304, 2.1.10. papunktį dėl 120 metrų ir 60 metrų aukščio radijo antenų, unikalus numeris duomenys neskelbtini ir pirkimo–pardavimo ir 2.3. papunktį dėl nuomos teisės perleidimo.

              Pripažinti negaliojančiais 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo akto, notarinio reg. Nr. JŠ-8377, 2.1.10. papunktį dėl 120 metrų ir 60 metrų aukščio radijo antenų, unikalus numeris duomenys neskelbtini ir 2.2. papunktį dėl nuomos teisės perleidimo.

              Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centras, j. a. k. 120505210, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,MG Valda“, j. a. k.123010339, 247 080,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis tūkstančius aštuoniasdešimt eurų), sumokėtus už radijo antenas, unikalus numeris duomenys neskelbtini.

              Pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. JŠ-8304, 6.6 papunktį.

              Įpareigoti atsakovę valstybės įstaigą „Registrų centras“ išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kitus inžinerinius stalinius – radijo antenas (2 vnt.), unikalus numeris duomenys neskelbtini.

              Priteisti valstybei iš AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, j. a. k. 120505210, bei UAB „MG Valda“, j. a. k.123010339, lygiomis dalimis po 5 656,50 Eur (iš viso 11 313,00 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus trylika eurų)) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis.

Teisėjai                                                                                                                              Alvydas Poškus

                                                                                                                                            Antanas Rudzinskas

                                                                                                                                            Egidijus Žironas