Civilinė byla Nr. e2YT-1273-435/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17667-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

Kauno apyLINKĖs teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 18 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, V. R..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Pareiškėjos reikalavimai ir argumentai

1.       Pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas A. E. R. po savo sutuoktinės A. R. mirties priėmė palikimą faktiškai valdydamas paveldimą turtą.

1.1.                      Pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas A. E. R. (gimęs (duomenys neskelbtini)). Kadangi palikėjo A. E. R. sutuoktinė A. R. (pareiškėjos mama) mirusi, todėl pareiškėja yra vienintelė tėvo A. E. R. turto paveldėtoja (pirmos eilės), kadangi brolis V. R. atsisakė nuo palikimo. Po tėvo mirties pareiškėja priėmė palikimą.

1.2.                      (duomenys neskelbtini) A. E. R. ir A. R. buvo sudarę ir įregistravę civilinę santuoką. 1992 m. kovo 3 d. sutarties pagrindu A. E. R. įgijo nuosavybės teisę į patalpą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei 2Ip ūkio pastatą 10,83 kv. m. Šis turtas buvo įgytas A. E. R. ir A. R. santuokos metu.

1.3.                      A. R. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties jai priklausiusį turtą priėmė pareiškėjos tėvas, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Jis toliau liko gyventi sutuoktiniams priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), o mirusiosios vaikai palikimo jokiu būdu nepriėmė, todėl jos sutuoktinis A. E. R. paveldėjo pagal įstatymą visą mirusiosios A. R. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

1.4.                      1995 m. liepos 12 d. Kauno rajono 1-ojo notarų biuro išduotame liudijime matyti, jog dėl mirusios A. R. palikimo (1/2 nekilnojamo turto (buto ir negyvenamos patalpos)) priėmimo byla nebuvo pradėta. 1995 m. liepos 12 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, jog buvo kreiptasi dėl paveldimo turto, kurį sudarė žemės sklypas bei kompensacija. Tačiau dėl santuokos metu įgyto buto (ir negyvenamos patalpos) paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Dėl kokių aplinkybių tai įvyko, pareiškėjai nėra žinoma.

1.5.                      Pareiškėja nustatyti juridinį faktą prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

II.       Suinteresuotų asmenų atsiliepimai

2.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, iš esmės pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.

3.       Suinteresuotas asmuo V. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškimą tenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos D. G. motina A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties sutuoktinis A. E. R. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo 3,56 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir kompensaciją už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas A. E. R. mirė (duomenys neskelbtini). 

5.       A. E. R. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ūkio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), šį turtą pareiškėjos tėvas įsigijo 1992 m. kovo 3 d. sutartimi, šiuo adresu savo gyvenamąją vietą pareiškėjos tėvas deklaravęs nuo 1952 m. balandžio 2 d. 1994 m. gruodžio 12 d. A. E. R. sudarė atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį, 1999 m. birželio 24 d. sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, 2001 m. balandžio 6 d. su uždarąja akcine bendrove „Vankasa“ sudarė atliekų išvežimo sutartį, 2004 m. gegužės 21 d. sudarė komunalinių atliekų išvežimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Dzūtra“; 2012 m. rugsėjo 20 d. sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo su uždarąja akcine bendrove „Giraitės vandenys“.

6.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini), priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius

7.       Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

8.       Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog po A. R. mirties jos sutuoktinis A. E. R. perėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – iš karto po sutuoktinės mirties A. E. R. toliau gyveno jiems priklausiusiame bute, mokėjo komunalinius mokesčius už šį turtą, su komunalinių paslaugų tiekėjais sudarinėjo sutartis, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Į notaro biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėjos tėvas kreipėsi, jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, tačiau prie turto, kuriam išduotas liudijimas, buvo nurodytas tik 3,56 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kompensacija už 2,04 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prie paveldimo turto butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – ūkio patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), galimai nebuvo nurodyti, nes jie buvo registruoti A. E. R. vardu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos tėvas A. E. R. po sutuoktinės A. R. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. 

9.       Pažymėtina, jog 1964 m. CK taip pat buvo nustatyta, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).  

10.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. E. R., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės A. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11.       Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis A. E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Rūta Jankauskaitė-Jocė