Civilinė byla Nr. e2-1705-1089/2021
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-26218-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,
sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,
dalyvaujant ieškovės vadovui S. L.,
atsakovės atstovui advokatui Ž. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SGM Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autoerdvė“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo ir atsakovės priešieškinį dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SGM Service“ pareikštame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės UAB „Autoerdvė“ 7 814,20 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais ieškinyje (2020 m. rugsėjo 14 d. CBP-26151):
1.1. 2020 m. gegužės 5 d. ieškovė ir atsakovė sudartė Negyvenamųjų patalpų ir kilnojamojo turto nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir šiose patalpose esantį turtą. Po Nuomos sutarties sudarymo ieškovė nustatė, kad išnuomotas turtas nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, nurodytą Nuomos sutartyje. Dėl to ieškovė 2020 m. liepos 3 d. pateikė atsakovei pretenziją. Atsakovei nepašalinus patalpų trūkumų, ieškovė Nuomos sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. Atsakovei vengiant priimti patalpas, ieškovė jas perdavė vienašališkai.
1.2. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, ieškovė patyrė 7 814,20 Eur nuostolius, kuriuos sudaro atsakovės negrąžintas pagal Nuomos sutartį ieškovės sumokėtas depozitas.
2. Atsakovė UAB „Autoerdvė“, gindamasi nuo ieškinio, pareiškė priešieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiu ieškovės atliktą Nuomos sutarties vienašalį nutraukimą, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus atsakovė grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais priešieškinyje (2020 m. spalio 22 d. DOK-205835):
2.1. Pagal Nuomos sutartį ieškovei buvo išnuomotos serviso patalpos, kuriose atsakovė anksčiau vykdė automobilių serviso veiklą, su remonto įranga. Iš pradžių dėl patalpų įsigijimo į atsakovę G. P. ir S. L. (ieškovės vadovas) kreipėsi kaip UAB „Lengvas pirmadienis“ atstovai. Paaiškėjus, kad UAB „Lengvas pirmadienis“ patalpų negalėtų nusipirkti, buvo susitarta, kad patalpos UAB „Lengvas pirmadienis“ bus išnuomotos ir dėl to 2020 m. vasario 26 d. sulygta dėl Ketinimų protokolo. 2020 m. balandžio 6 d. UAB „Lengvas pirmadienis“ fiziškai įsikėlė į serviso patalpas, nors nuomos sutartis dar nebuvo pasirašyta. 2020 m. balandžio 8 d. S. L. pateikė atsakovei prašymą ginčo patalpų nuomos sutartį sudaryti ne su UAB „Lengvas pirmadienis“, o su ieškove. Su šiuo pasiūlymu atsakovė sutiko ir 2020 m. gegužės 5 d. buvo pasirašyta Nuomos sutartis.
2.2. Pretenzijų dėl serviso patalpų nei G. P., nei S. L., nei UAB „Lengvas pirmadienis“, nei ieškovė UAB „SGM Service“ atsakovei iki 2020 m. liepos 3 d. nebuvo pareiškę. Tikrasis nurodytą dieną ieškovės pareikštos pretenzijos pagrindas yra ne patalpų trūkumai, o G. P. ir S. L. nesutarimai dėl tolesnės partnerystės versle. 2020 m. liepos 3 d. pranešime ieškovė, be kita ko, pasiūlė, kad atsakovė grąžintų pusę įmonės įmokėto depozito, o kitą pusę įskaitytų kaip nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. Šiuo pasiūlymu ieškovė pripažino, kad patalpos buvo tinkamos bei naudojamos pagal paskirtį.
2.3. Atsakovė vienašališkai Nuomos sutartį dėl ieškovės kaltės (nemokamo nuomos mokesčio) nutraukė nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. Iki šios dienos patalpų raktai atsakovei nėra grąžinti. Ieškovės pagal Nuomos sutartį įmokėtas depozitas buvo įskaitytas į ieškovės skolą atsakovei.
2.4. Ieškovės pranešime dėl Nuomos sutarties nutraukimo nurodyti nutraukimo pagrindai yra prieštaringi. Ieškovė teigia tiek tai, kad patalpos tapo netinkamos naudoti po sutarties sudarymo, tiek tai, kad įmonei buvo perduotos netinkamas pagal paskirtį naudoti turtas. Nuomos sutarties 7.5.2 punktu šalys susitarė, kad sutartis gali būti nutraukiama tik tokiu atveju, jeigu išnuomotas turtas po sutarties pasirašymo ne dėl ieškovės veiksmų taps netinkamu naudotis serviso veiklai. Siekdama nutraukti Nuomos sutartį, ieškovė negalėjo remtis nurodyta Nuomos sutarties sąlyga, nes patalpos jų perdavimo ieškovei metu trūkumų neturėjo. Be to, pagal Nuomos sutarties 7.6 punktą ieškovė būtų galėjusi nutraukti Nuomos sutartį remiantis sutartiniu pagrindu tik praėjus 30 dienų nuo 2020 m. liepos 30 d., kai baigėsi terminas atsakovei ištaisyti tariamus ieškovei išnuomotų serviso patalpų trūkumus. Taigi ieškovė bet kuriuo atveju pažeidė Nuomos sutarties vienašalio nutraukimo tvarką.
2.5. Nuomos sutarties 4.1 punkto sąlyga suponuoja, kad ieškovė patvirtino, jog, prieš pasirašant Nuomos sutartį, patikrino išsinuomoto turto būklę. Pastaroji sąlyga su ieškove buvo aptarta individualiai. Net ir darant niekuo nepagrįstą prielaidą, kad ieškovė suklydo dėl serviso patalpų, pripažintina, jog ieškovė prisiėmė tokio suklydimo riziką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.485 straipsnis). Taigi ieškovė neturėjo jokio pagrindo sutarčiai nutraukti.
3. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašo priešieškinio netenkinti. Savo poziciją ieškovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais (2020 m. lapkričio 17 d. DOK-223484):
3.1. Ieškovės vadovas S. L. iki 2019 m. gruodžio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini). Grįžęs į Lietuvą, jis pradėjo domėtis, kaip sekasi automobilių serviso verslas G. P., kuris buvo jam skolingas. S. L. dalyvavo kartu su G. P. atsakovei priklausančių patalpų apžiūroje, bet ne kaip verslo partneris, o vedinas intereso padėti skolininkui, kad greičiau atgautų skolą. G. P. negrąžinant skolos, S. L. pranešė, kad ketina kreiptis dėl to į teismą. Tuomet G. P. pasiūlė S. L. įsteigti naują įmonę ir pradėti serviso verslą – tokiu atveju G. P. paaiškino, kad skolą grąžintų įrankių ir įrangos verte. Dėl to S. L. su M. R. įsteigė ieškovę, kurios vardu pasirašė Nuomos sutartį. Pradėjus išnuomotose patalpose veiklą, paaiškėjo, kad autokeltuvai negali iškelti automobilių aukščiau 149 cm. Toks aukštis automobilių remontui yra netinkamas.
3.2. Nuomos sutartį ieškovė nutraukė vienašališkai, nes atsakovė perdavė netinkamą pagal pagrindinę paskirtį naudoti turtą – autokeltuvus, kurie nėra tinkami iškelti automobilius į reikiamą aukštį. Ieškovei nekilo abejonių, kad atsakovė, kuri ginčo patalpose ilgą laiką vykdė serviso veiklą, galėjo išnuomoti patalpas, sąmoningai nuslėpdama faktą apie autokeltuvų iškėlimo aukštį.
3.3. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė turėjo teisę nutraukti Nuomos sutartį pagal sutarties 7.5.2 punktą. Ši sąlyga turi būti aiškinama plečiamai, t. y. kaip suteikianti teisę ieškovei nutraukti sutartį, jeigu, be kita ko, sutarties vykdymo metu išaiškėja turto trūkumai. Perduoto turto trūkumai išaiškėjo greitai, tačiau ieškovė toliau bandė vykdyti veiklą, tikintis, kad, nepaisant perduoto turto trūkumų, ieškovei pavyks siekti pelno. Dėl turto trūkumų ieškovė negalėjo darbuotojams užtikrinti reikiamų ir sveikatai nežalingų sąlygų. Tą įrodo profesinės rizikos vertinimas.
4. Dublike atsakovė papildomai nurodomi tokius esminius argumentus ir atsikirtimus, susijusius su ginčo esme (2020 m. gruodžio 7 d. DOK-238159):
4.1. S. L. veiksmai, dalyvaujant derybose dėl patalpų nuomos, siunčiant UAB „Lengvas pirmadienis“ vardu parengtus dokumentus, patvirtina, kad atsakovė negalėjo netikėti bendra ieškovės ir UAB „Lengvas pirmadienis“ valios išraiška. Taigi S. L. dar iki Nuomos sutarties pasirašymo buvo susipažinęs su serviso patalpomis, jose esančia įranga.
4.2. Ginčo sutartį ieškovė turėjo teisę nutraukti remiantis sutarties 7.5.2 punktu tik dėl priežasčių, susijusisių su nuomotų patalpų būkle, atsiradusių Nuomos sutarties vykdymo metu.
4.3. Ieškovės pateiktas profesinės rizikos vertinimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Apie tokį vertinimą atsakovė nebuvo informuota. Vertinimui ieškovė pateikė tik vieną iš kelių autokeltuvų, kuris kėlė mikroautobusą. Į bylą nepateikti duomenys apie vertinimą atlikusios UAB „Verslo pagreitis“ kvalifikaciją. Be to, profesinės rizikos vertinimas patvirtina tik tai, kad serviso patalpos daugiau kaip 90 procentų atitinka teisės aktų reikalavimus, o trūkumai gali būti ištaisyti, užtikrinant, kad nebūtų darbuotojų pozų, kurios sukeltų pusiausvyros sutrikimų. Be to, ieškovė teikė platų spektrą paslaugų, kurias visas galėjo veikti vienas iš daugelio serviso patalpose buvusių keltuvų.
4.4. Ieškovės veiksmai patvirtina, kad įmonė, pasibaigus neatlygintino naudojimosi patalpomis laikotarpiui, sugalvojo, kad išsinuomotos patalpos tariamai turi trūkumų.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
5. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovė UAB „SGM Service“ ir atsakovė UAB „Autoerdvė“ 2020 m. gegužės 5 d. pasirašė Nuomos sutartį. Pagal šią sutartį atsakovė išnuomojo ieškovei autoserviso veiklai patalpas (duomenys neskelbtini), su jose esančiu turtu ir įranga. Nuomos terminas – iki 2025 m. balandžio 30 d. (Nuomos sutarties 2.4 punktas). Ieškovė ir atsakovė susitarė, kad nuomos mokestis bus pradėtas skaičiuoti praėjus trisdešimt dienų nuo karantino pabaigos (Nuomos sutarties 3.1 ir 3.2 punktai). Užtikrindama prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, ieškovė 2020 m. gegužės 6 d. sumokėjo atsakovei 10 000 Eur dydžio depozitą.
6. Nuomos sutarties 4.1 punkte buvo nustatyta, kad sutartis yra ir turto perdavimo aktas. Taip pat išskirta, kad, prieš pasirašant sutartį, ieškovė patikrino turto būklę ir kad turtas yra tinkamas ieškovės ketinamai vykdyti veiklai. Prie Nuomos sutarties, kaip sudėtinė jos dalis, buvo pridėtas ne tik ieškovei išnuomoto turto aprašas, bet ir turto, įskaitant patalpas, fotonuotraukos (Nuomos sutarties 8.1 punktas).
7. 2020 m. liepos 3 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl trūkumų pašalinimo ir (ar) sutarties nutraukimo. Pranešime ieškovė nurodė, kad nustatė, jog įmonei perduoti autokeltuvai negali pakelti automobilių į reikiamą aukštį ir dėl to turtas neatitinka Nuomos sutartyje numatytų sąlygų, negali būti naudojamas pagal paskirtį (Nuomos sutarties 7.5.2 punktas). Taip pat ieškovė pareikalavo iki 2020 m. liepos 18 d. pašalinti daiktų trūkumus ir informavo, kad to nepadarius, vienašališkai nutrauks Nuomos sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. Be to, ieškovė alternatyviai pasiūlė atsakovei nutraukti Nuomos sutartį abipusiu sutarimu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d., grąžinti pusę depozito, o kitą dalį užskaityti kaip nuomos mokesčio skolą.
8. Atsakovė 2020 m. liepos 3 d. raštu pranešė ieškovei, kad su pretenzija nesutinka. Bylos šalims nepasiekus bendro sutarimo dėl ieškovės pareikštos pretenzijos, atsakovės atstovas 2020 m. liepos 31 d. elektroniniu laišku informavo ieškovės atstovą, kad atsakovė laiko, jog Nuomos sutarties ieškovė neturi teisės vienašališkai nutraukti. Savo ruožtu atsakovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu informavo ieškovę, kad vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį, praėjus 30 dienų nuo pranešimo įteikimo ieškovei dienos, vadovaujantis Nuomos sutarties 3.6 punktu. Taip pat nustatyta, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 26 d. pranešimu nurodė ieškovei, jog Nuomos sutartis yra vienašališkai dėl ieškovės kaltės nutraukta nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. Šių atsakovės veiksmų teisėtumo ieškovė nekvestionuoja.
9. Pridurtina, kad nustatyta ir tai, jog atsakovė 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimais atliko vienašalius 7 025,80 Eur dydžio įskaitymus iš ieškovės pagal Nuomos sutartį įmokėto 10 000 Eur dydžio depozito. Likusią nepanaudotą 2 974,20 Eur dydžio ieškovės įmokėto depozito dalį atsakovė įskaitė kaip nuomos mokesčio skolą 2020 m. rugsėjo 16 d. ir apie tai pranešė ieškovei tos pačios dienos pranešimu.
10. Išanalizavus bylos šalių pareikštų reikalavimų faktinius pagrindus, akivaizdu, kad esminis ginčo aspektas, ar atsakovė pagrįstai teigia, kad ieškovė neteisėtai sustabdė savo įsipareigojimų, prisiimtų Nuomos sutartimi, vykdymą ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį. Pripažinimas, kad ieškovė neteisėtai vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį, savaime lemtų išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl 7 814,20 Eur priteisimo yra nepagrįstas. Tokį vertinimą suponuoja faktas, kad ieškinys, visų pirma, yra motyvuotas aplinkybe, jog atsakovė, ieškovei nutraukus Nuomos sutartį, negrąžino ieškovei pagal Nuomos sutartį įmokėto depozito dalies (būtent taip apibrėžtas ieškinio faktinis pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nepriklausomai nuo to, kaip ieškinio reikalavimas turėtų būti teisiškai kvalifikuotas, akivaizdu, kad priešieškinio tenkinimas savaime patvirtintų ieškinio nepagrįstumą.
11. Kaip jau nurodyta, sprendimą inicijuoti vienašalį Nuomos sutarties nutraukimą ieškovė grindė tuo, kad, pasak ieškovės, išnuomotos patalpos negali būti naudojamos pagal paskirtį. Išklausius teismo posėdyje ieškovės vadovo S. L. paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovės pozicija dėl to, kokie buvo patalpų trūkumai, yra nevienareikšmė. Vis dėlto iš ieškovės atsakovei teiktų pranešimų ir įmonės vadovo paaiškinimų visumos galima spręsti, kad ieškovė laiko, jog nuomotos patalpos negalėjo būti naudojamos serviso veiklai, nes dėl patalpų aukščio autokeltuvais nebuvo galima pakelti didesnių gabaritų transporto priemonių į tokį aukštį, kuriame būtų buvę galima atlikti priemonių remonto darbus, užtikrinant ieškovės darbuotojams tinkamas ir saugias darbo sąlygas.
12. Paminėta reiškia, kad pagrindinis bylos teisminio nagrinėjimo klausimas – ar ieškovei išnuomotos patalpos buvo netinkamos naudoti pagal Nuomos sutartyje numatytą paskirtį. Šis teisminio nagrinėjimo dalyko klausimas, priklausomai nuo teisinio kvalifikavimo, yra sudėtinis. Tai yra, jam reikšmingi du momentai: 1) ar ieškovės minimas patalpų trūkumas buvo patalpų perdavimo metu ir ieškovė apie jį žinojo ar turėjo žinoti, ar galėjo pastebėti be papildomo tyrimo (CK 6.485 straipsnio 5 dalis); 2) ar ieškovės minimas patalpų trūkumas atsirado po Nuomos sutarties sudarymo (Nuomos sutarties 7.5.2 punktas). Būtent tokius, nors ir tarpusavyje prieštaraujančius, Nuomos sutarties nutraukimo pagrindus ieškovė išskyrė 2020 m. liepos 3 d. pranešime dėl trūkumų pašalinimo ir (ar) sutarties nutraukimo.
Ar ieškovei UAB „SGM Service“ išnuomotos patalpos buvo netinkamos naudoti pagal Nuomos sutartyje numatytą paskirtį?
13. Iš ieškovės 2020 m. liepos 3 d. pranešimo, procesinių dokumentų turinio ir teismo posėdyje įmonės vadovo paaiškinimų galima spręsti, kad ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovės nuomotos patalpos dėl autokeltuvų trūkumų neatitiko esminių ieškovės lūkesčių dėl transporto priemonių remonto verslo masto ir perspektyvų. Pasak ieškovės vadovo, išnuomoto turto trūkumai objektyviai ribojo ieškovės galimybes dirbti pelniningai, nes įmonė negalėjo remontuoti aukštesnių nei paprasti lengvieji automobilių.
14. Su tuo susijusius ieškovės argumentus galima išskaidyti į dvi alternatyvias grupes: arba kad nuo įmonės buvo nuslėpta, jog serviso patalpose sumontuoti keltuvai negali į reikiamą aukštį (saugų profesinės rizikos prasme) pakelti didesnių gabaritų transporto priemonių, arba (ir) kad įmonės vadovas, būdamas rūpestingas ir atsargus, protingai negalėjo to numatyti ir nustatyti iki Nuomos sutarties sudarymo. Šioje vietoje išskirtina, kad pozicija, jog ieškovės minimi patalpų trūkumai galėjo atsirasti po Nuomos sutarties sudarymo, yra negalima. Ieškovės nurodomi trūkumai yra objektyviai nulemti ginčo patalpų, autokeltuvų fizinių savybių, kurios po Nuomos sutarties sudarymo nesikeitė, ar bent tokio fakto ieškovė neįrodinėjo.
15. Kiek tai susiję su nurodytomis versijomis ir jų faktiniu ir (ar) teisiniu pagrįstumu, visų pirma, išskirtina, kad byloje nebuvo ginčo, jog iš pradžių patalpas iš atsakovės siekė išsinuomoti UAB „Lengvas pirmadienis“, o patalpas apžiūrinėjo, domėjosi jų nuoma ir (ar) įsigijimu ne tik UAB „Lengvas pirmadienis“ vadovas G. P., bet kartu su juo ir S. L. (ieškovės vadovas ir akcininkas). Teismo posėdyje, teikdamas paaiškinimus, S. L. pripažino, kad G. P. vertėsi autoservisų veikla ir turėjo specialiųjų žinių šioje srityje. Įrodymų, kad S. L. būtų buvusios ribotos galimybės visapusiškai apžiūrėti patalpas, jose esančią įrangą, ieškovė nepateikė. Byloje esančių įrodymų visetas suponuoja priešingą išvadą, t. y. kad iki Nuomos sutarties sudarymo ieškovė turėjo galimybę įsitikinti, ar atsakovės nuomotos patalpos yra tinkamos autoserviso veiklai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).
16. Faktą, kad S. L. asmeniškai aktyviai dalyvavo tarp atsakovės ir UAB „Lengvas pirmadienis“ vykusiose derybose dėl patalpų nuomos pagrindžia atsakovės pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad: 1) S. L. 2020 m. kovo 26 d. elektroniniu paštu atsakovei pateikė UAB „Lengvas pirmadienis“ pasiūlymą dėl nuomos sąlygų; 2) S. L. 2020 m. balandžio 15 d. atsakovei pateikė UAB „Lengvas pirmadienis“ prašymą dėl patalpų nuomos sutarties projekto sąlygų; 3) susirašinėjimas dėl patalpų nuomos sąlygų tiesiogiai vyko tarp atsakovės vadovo ir S. L.. Taip pat nustatyta, kad S. L. 2020 m. balandžio 28 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei siūlymą patalpų nuomos sutartį sudaryti ne su UAB „Lengvas pirmadienis“, o su UAB „SGM Service“.
17. Paminėta tarp S. L. ir atsakovės vadovo vykusio susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga patvirtina, kad vyko realios, o ne formalios derybos dėl nuomos sąlygų. Atsižvelgdama į S. L. UAB „Lengvas pirmadienis“ vardu pateiktus siūlymus atsakovė sutiko pakeisti dalį sąlygų ir apie tai pranešė 2020 m. kovo 30 d. raštu ir 2020 m. balandžio 20 d. elektroniniu laišku. Sulyginus atsakovės 2020 m. balandžio 20 d. elektroniniu paštu S. L. siųstą nuomos sutarties projektą su ginčo Nuomos sutarties tekstu, aišku, kad Nuomos sutartis buvo pasirašyta pagal atsakovės ir S. L., veikusio kaip UAB „Lengvas pirmadienis“ įgalioto atstovo ar tarpininko, suderintas sąlygas. Dėl to atsakovė pagrįstai akcentuoja, kad visos Nuomos sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos. Ir tai buvo padaryta ne su trečiaisiais asmenimis, o asmeniškai dalyvaujant derybose S. L.. Atitinkamai paminėta sudaro pagrindą išvadai, kad S. L., teikdamas paaiškinimus, nepagrįstai menkino savo ryšį su UAB „Lengvas pirmadienis“, o kartu ir įmonės ginčo patalpose atliktais veiksmais.
18. Ieškovė procesiniuose dokumentuose neneigia atsakovės atsikirtimo, kad ginčo patalpos UAB „Lengvas pirmadienis“ buvo perduotos 2020 m. balandžio 6 d. (CPK 178 straipsnis). Aplinkybę, kad UAB „Lengvas pirmadienis“ ar ieškovė UAB „SGM Service“ faktiškai naudojosi patalpomis iki Nuomos sutarties sudarymo, patvirtina: 1) atsakovės vadovo 2020 m. balandžio 27 d. elektroninis laiškas, adresuotas S. L., kuriuo, be kita ko, paprašyta atsiųsti dujų skaitiklio parodymus; 2) Nuomos sutarties priedu esančios patalpų nuotraukos. Pastarąsias pasirašė abiejų bylos šalių vadovai, o pačios nuotraukos, kaip galima spręsti iš pirmoje nuotraukoje atlikto įrašo, padarytos 2020 m. gegužės 2 d., t. y. iki Nuomos sutarties pasirašymo. S. L. paaiškinimas, kad paminėtos nuotraukos darytos kitu laiku, prieštarauja jo paties parašu patvirtintam įrašui ir kartu stokoja faktinio pagrindimo. Iš nuotraukų matosi, kad nuomotose patalpose jau 2020 m. gegužės 2 d. vykdyta automobilių remonto veikla, naudoti ieškovės minimi autokeltuvai.
19. Šioje vietoje išskirtina, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog UAB „Lengvas pirmadienis“ ar ieškovė būtų reiškusi atsakovei pretenzijas dėl patalpų ar jose esančios įrangos tinkamumo naudoti pagal paskirtį iki Nuomos sutarties sudarymo.
20. Apibendrinant tai, kas nurodyta 15–19 punktuose, išskirtinos šios tarpinės išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių:
20.1. nors iš pradžių derybos dėl ginčo patalpų nuomos vyko tarp atsakovės ir UAB „Lengvas pirmadienis“, tačiau S. L. asmeniškai dalyvavo derybose, derino potencialias nuomos sąlygas;
20.2. ginčo patalpos faktiškai perduotos naudotis UAB „Lengvas pirmadienis“ nuo 2020 m. balandžio 6 d.;
20.3. Nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pagal sąlygas, dėl kurių derėjosi S. L.;
20.4. ieškovė faktiškai pradėjo pagal paskirtį naudotis patalpomis iki Nuomos sutarties sudarymo.
21. Ginčo teisiniai santykiai susiklostė tarp dviejų verslininkų. Taigi ieškovės veiksmai, tikrinant patalpų, jose esančių įrenginių būklę, vertinami taikant objektyviai rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijų.
22. Nekyla jokių abejonių, kad rūpestingas ir atidus asmuo analogiškoje situacijoje dar iki Nuomos sutarties sudarymo būtų pastebėjęs išsinuomotų patalpų ar (ir) jose esančios įrangos trūkumus, kuriuos įvardijo pranešime dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Faktui, į kokį aukštį galima pakelti konkretaus tipo transporto priemonę, nustatyti atskiras specialus tyrimas objektyviai nebuvo būtinas. Kaip jau minėta, patalpomis ieškovė faktiškai pradėjo naudotis iki Nuomos sutarties pasirašymo. Taigi ieškovei buvo sudarytos didžiausios įmanomos galimybės visapusiškai susipažinti su patalpų, jose esančios įrangos būkle. Atsižvelgiant į tai, pritartina atsakovės argumentams, kad nėra įtikinama, jog ieškovė galėjo nepastebėti pačios įmonės nurodomų aukoteltuvų ir (ar) serviso patalpų trūkumų iki 2020 m. gegužės 5 d.
23. Nuomos sutarties, kurios sąlygos derintos invididualiai, 4.1 punkte ieškovė patvirtino, kad patalpos yra tinkamos įmonės ketinamai vykdyti autoserviso veiklai. Dėl to atsakovė pagrįstai teigia, kad ieškovė neturi teisės remtis iki Nuomos sutarties sudarymo momento buvusiomis patalpų ir (ar) jose esančios įrangos savybėmis kaip trūkumais, kurie galėtų būti traktuojami kaip pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.485 straipsnio 5 dalis).
24. Antra vertus, aplinkybę, kad ieškovės minimi trūkumai bet kuriuo atveju negalėjo būti priežastimi inicijuoti Nuomos sutarties nutraukimą, patvirtina trūkumų pobūdis. Ieškovė neįrodinėjo, kad nuomotose patalpose apskritai negalėjo teikti automobilių remonto paslaugų. Antstolio 2020 m. liepos 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-75-2020K patvirtina tik tai, kad trimis patalpose buvusiais autokeltuvais į nedidesnį kaip 149 cm aukštį nebuvo galima pakelti vienatūrio kėbulo tipo automobilių. Toks aukštis pagal byloje pateiktą profesinės rizikos vertinimo išvadą, parengtą UAB „Verslo pagreitis“ (atskirai neanalizuojant šio subjekto kvalifikacijos), ergonominio veiksnio prasme yra nepriimtinas. Tačiau įrodymų, kad tokių pačių automobilių, kurie nurodyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nebuvo galima pakelti į reikiamą aukštį su autokeltuvu, buvusiu atskiroje patalpoje, ar į tokį aukštį pakelti su ginčo keltuvais, jeigu vienas jų būtų buvęs sukeistas su ketvirtuoju keltuvu, ieškovė nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad žemesnių lengvųjų automobilių faktinių aplinkybių konstatavimo protokole paminėti autokeltuvai negalėjo pakelti į profesinės rizikos prasme priimtiną aukštį. Taigi vien tik aplinkybė, kad dalimi autokeltuvų ieškovė galimai negalėjo naudotis, jog galėtų atlikti didesnių gabaritų transporto priemonių remonto darbus, kai priemonė turi būti pakelta, nereiškia, jog patalpos ar atskiri autokeltuvai turėjo esminių trūkumų, dėl kurių patalpų ieškovė objektyviai negalėjo naudoti pagal paskirtį.
25. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių visetas patvirtina, kad ieškovei UAB „SGM Service“ išnuomotos patalpos buvo tinkamos naudoti pagal Nuomos sutartyje numatytą paskirtį, ir sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį, nes tam nebuvo nei sutartyje, nei įstatyme nustatyto pagrindo. Aplinkybė, kad ieškovė išnuomoto turto tariamų trūkumų faktą iškėlė iškart po to, kai baigėsi terminas, kurį įmonei nekilo prievolė mokėti nuomos mokesčio, kaip buvo sutarta Nuomos sutarties 3.1.1 punktu, suponuoja, jog atsakovė pagrįstai išsako poziciją, kad tokį ieškovės veiksmą turėjo motyvuoti ne patalpų trūkumai, o kitos priežastys, susijusios su įmonės veikla.
26. Pritariant atsakovės pozicijai, pridurtina, kad ieškovė ne tik neturėjo materialaus pagrindo sutarčiai nutraukti, bet ir nesilaikė procedūrinių sutarties nutraukimo reikalavimų, detalizuotų Nuomos sutarties 7.6 punkte. Tai yra, pagal Nuomos sutarties 7.6 punkte buvo nustatyta, kad ieškovė turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą tik po to, kai atsakovė, gavusi įspėjimą, per protingą terminą nepašalino pažeidimų. Ieškovė 2020 m. liepos 20 d. raštu atsakovei buvo nustačiusi terminą patalpų trūkumams pašalinti iki 2020 m. liepos 30 d. O tai reiškia, kad formaliai Nuomos sutartį ieškovė turėjo teisę nutraukti praėjus trisdešimt dienų nuo 2020 m. liepos 30 d. Tačiau tai nėra esminė aplinkybė, nes įspėjimo apie vienašališką sutarties nutraukimą termino nesilaikymas pats savaime nėra pagrindas sutarties nutraukimą laikyti neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014).
Dėl bylos baigties
27. Pripažinus, kad ieškovė neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį, tenkinamas atsakovės priešinis reikalavimas ieškovės atliktą Nuomos sutarties vienašalį nutraukimą pripažinti negaliojančiu. Toks sprendimas lemia, kad Nuomos sutarties galiojimas, o kartu ir ieškovės sutartinės prievolės, 2020 m. rugpjūčio 3 d. nepasibaigė. Atitinkamai atsakovė turėjo teisę toliau skaičiuoti ieškovei nuomos mokestį, o ieškovė neturėjo teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti galiojančias ir teisėtas prievoles.
28. Priešieškinio patenkinimas savaime reiškia, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių įmonei turėtų kilti sutartinė civilinė atsakomybė ar pareiga grąžinti ieškovei ieškinyje nurodomo dydžio depozito dalį. Juolab, kad ieškovė neginčija atsakovės atliktų įskaitymų teisėtumo. Dėl to aplinkybės, susijusios su tuo, kada ieškovė grąžino atsakovei nuomotas patalpas ir (ar) kaip tą padarė, yra nereikšmingos sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Taigi nėra pagrindo ieškiniui patenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Procesine prasme bylos išsprendimo rezultatas palankus atsakovei.
30. Atsakovė turėjo 150 Eur žyminio mokesčio, sumokėtų už ieškinį, išlaidas ir 2 720 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos žyminiam mokesčiui vertinamos kaip pagrįstos (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
31. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas).
32. Atsakovė už įmonei suteiktą teisinę pagalbą advokatui sumokėjo tokias sumas: 1 445 Eur už priešieškinio parengimą, 1 105 Eur už dubliko parengimą ir 170 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą.
33. Formaliai atsakovės išlaidos teisinei pagalbai neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.3 ir 8.16 punktai). Įvertinus suteiktos teisinės pagalbos turinį, byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį pobūdį, spręstina, kad atsakovės advokatui sumokėta užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas suma yra pagrįsta ir adekvati suteiktai pagalbai.
34. Patenkinus priešieškinį ir atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteisiamas nurodytų 2 870 Eur (150 Eur + 2 720 eur) išlaidų atlyginimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu ieškovės UAB „SGM Service“ atliktą 2020 m. gegužės 5 d. Negyvenamųjų patalpų ir kilnojamojo turto nuomos sutarties vienašalį nutraukimą.
Priteisti atsakovei UAB „Autoerdvė“ iš ieškovės UAB „SGM Service“ 2 870 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Virkutis