Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-526/2023

Teisminio proceso Nr. 1-86-1-01287-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1; 1.2.14.5.2.4; 1.2.19.4.1; 1.2.29.1.3; 2.4.6.3.2

 (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 8 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daliaus Jocio ir Kristinos Kakurinės,

sekretoriaujant Jovitai Klimašauskienei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,

nuteistiesiems J. A., R. Š., R. J.,

jų gynėjams advokatams Jelenai Pališaitienei, Robertui Skėriui, Rolandui Tamašauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. A., R. J., R. Š. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Dalios Stonienės apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-23 nuosprendžio, kuriuo:

J. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 2 metams; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 682 straipsniu, J. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. Š. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 2 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskacija ir iš R. Š. konfiskuota 32 205,75 Eur (trisdešimt du tūkstančiai du šimtai penki eurai 75 ct) į valstybės biudžetą.

R. J. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 2 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimas 1 metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskacija ir iš R. J. konfiskuota 32 205,75 Eur (trisdešimt du tūkstančiai du šimtai penki eurai 75 ct) į valstybės biudžetą.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-26 nutartimi ištaisytas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-23 nuosprendyje padarytas netikslumas – papildyta nuosprendžio rezoliucinė dalis ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

 

1.       J. A., R. Š. ir R. J. nuteisti dėl to, kad:

1.1.       J. A., R. Š. ir R. J. apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

1.1.1.                      J. A., R. Š. ir R. J., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, tyčia apgaule už piniginį atlygį kitų naudai per V. V., dėl ligos negalinčią suvokti savo atliekamų veiksmų esmės, įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – E. R., kuris neturėjo giminystės ryšių su V. V., iki nacionalizacijos priklausiusią žemę (duomenys neskelbtini).

1.1.2.                      R. Š. ir R. J., veikdami kartu, pasitelkdami L. V., nesupratusią savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, jai parengiant ir pasirašant A. V. vardu 2010-05-31 prašymą Lietuvos centriniam valstybės archyvui ir 2010-05-27 mokėjimo nurodymą pervesti grynuosius pinigus Nr. 434615, suklastojo šiuos tikrus dokumentus ir jų pagrindu iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo R. J. motinai A. J. nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), gavo 2010-05-31 Pažymą apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-1014, kurioje nurodomi duomenys apie E. R. turėtą žemę.

1.1.3.                      Taip pat R. Š., veikdamas kartu su R. J., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 pagamino netikrą dokumentą – 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymą, kurioje nurodoma, kad Maironių Švč. Marijos bažnyčia pažymi, kad V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo pakrikštyta Kelmės Švč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje (duomenys neskelbtini), pažymoje R. J. savo ranka atliko rankraštinius įrašus įrašydamas ,,1993-05-12“ datą atgaline data, nurodydamas žinomai neteisingą registracijos numerį Nr. 87 ir pasirašė už kunigą J. J., šį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo – tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 pateikė J. A., kuri šį pagamintą netikrą dokumentą įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29.

1.1.4.                      Be to, 2010 m. birželio–rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 R. Š. ir R. J., veikdami kartu, pasitelkę tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie surašė V. V. vardu prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui, pateikė pasirašyti V. V. 2001-12-28 V. V. pirminį prašymą grąžinti buvusio savininko E. R. žemę (išmokėti kompensaciją), 2003-12-31 V. V. pareiškimą, kuriame nurodoma, jog prašoma neatkurti nuosavybės teisių, nes neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, 2003-12-31 V. V. paaiškinimą, kuriame nurodoma, jog ,,jos tėvas E. J. R. pasak mamos pasakojimų mirė 1944 m. rugpjūtį“, 2009-09-28  V. V. prašymą, kuriame nurodoma, jog prašoma paruošti pažymą dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, ir V. V. pasirašius šiuos žinomai suklastotus dokumentus laikotarpiu nuo 2010-05-31 iki 2010-08-12 pateikė juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui.

1.1.5.                      J. A. iki 2010-06-30 eidama (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigas, o nuo                                 2010-07-14  eidama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyrius) vyresniojo specialisto pareigas, vykdydama funkcijas žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos srityse ir šias jai priskirtas funkcijas atlikdama (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) rajone, disponuodama informacija apie buvusius žemės savininkus, kuriems iki nacionalizacijos priklausė žemės ir miško sklypai, į kuriuos jie patys ar jų artimieji neatkūrė nuosavybės teisių, 2010 m. birželio–rugpjūčio mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), , turėdama tikslą su R. Š. ir R. J. apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, iš R. Š. ir R. J. neteisėtai priėmė suklastotą, žinomai tikrovės neatitinkantį dokumentą – tariamai 2001-12-28 V. V. pateiktą pirminį prašymą grąžinti buvusio savininko E. R. žemę (išmokėti kompensaciją) – ir siekdama įtvirtinti, kad prašymas buvo pateiktas 2001-12-28 (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku organizavo dokumentų suklastojimą ir pati klastojo dokumentus:

–       įkalbėjo R. R. padaryti įrašus dokumentuose; R. R., nesupratusi J. A. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, registracijos žurnalo ,, (duomenys neskelbtini) apylinkė Gyventojų pareiškimų registracija 1991 m.“ 62 lape atgaline data užregistravo 2001-12-28 1886 registracijos numeriu V. V. prašymą kaip gautą, taip pat ji 2009-09-30 Nuosavybės teisių atkūrimo bylų perdavimo–priėmimo akte nenustatytu kompiuteriu ir spausdintuvu perspausdino pirminius duomenis apie perduodamas bylas 13 lape, įrašuose ties (duomenys neskelbtini) kaimu (duomenys neskelbtini)numeriu įrašė, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijai K. K. tariamai perdavė E. R. bylą iš 29 lapų (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui D. V.. J. A. ne vėliau kaip 2010-08-12 žurnale (duomenys neskelbtini) įrašų skyriuje prie (duomenys neskelbtini) kaimo, ties Nr. 29, įrašė savo ranka ,,E. R.“ ir ,,V. V.“ ir taip atgaline data įregistravusi buvusį žemės savininką bei pretendentę atkurti nuosavybę, tuoj po to numerį ,,1886“ savo ranka užrašė ant minėto 2001-12-28 prašymo, tokiu būdu neteisėtai patvirtino šio prašymo gavimą atgaline data. Šį prašymą įsegusi į seną segtuvo viršelį, ant jo užrašiusi pieštuku nuosavybės bylos numerį „29“ ir atlikusi įrašą (duomenys neskelbtini), E. R.“, pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo bylą;

–       R. Š. ir R. J. pateikus tikrą dokumentą – 1960-07-30 Santuokos sudarymo įrašo Nr. 173 kopiją dėl V. V. ir P. V. santuokos, kurio tikrumą 2010-06-14 patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja A. B. vardiniu spaudu, parašu ir apvaliu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus antspaudu, J. A. priėmė šį tikrą dokumentą ir savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkantį rankraštinį įrašą ,,2003.12.31 sutikrinta žemėtv. J. A.“, pasirašė ir uždėjo (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) antspaudą, tokiu būdu suklastodama šio dokumento gavimo datą atgaline data, ir šį suklastotą tikrą dokumentą įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29;

–       R. Š. ir R. J. pateikus pagamintą netikrą dokumentą – tariamai 2003-12-31 pateiktą V. V. pareiškimą, kuriame nurodoma, jog prašoma neatkurti nuosavybės teisių, nes neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, J. A. priėmė pagamintą netikrą dokumentą, ant jo uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus: dokumento gavimo datą ,,2003.12.31“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-84“, ir pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą, ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29;

–       R. Š. ir R. J. pateikus pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą 2003-12-31 V. V. paaiškinimą, kuriame nurodoma, jog ,,jos tėvas E. J. R. pasak mamos pasakojimų mirė 1944 m. rugpjūtį“, priėmė šį pagamintą netikrą dokumentą, uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus: dokumento gavimo datą ,,2003.12.31“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-85“, ir pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą, ir  jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29;

–       R. Š. ir R. J. pateikus pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą 2009-09-28 V. V. prašymą, kuriame nurodoma, jog prašoma paruošti pažymą dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, priėmė šį pagamintą netikrą dokumentą, uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus: dokumento gavimo datą ,,2009.09.28“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-4“, ir pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą, ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29;

–       R. Š. ir R. J. pateikus pagamintą netikrą dokumentą – 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymą, kurioje nurodoma, kad Maironių Švč. Marijos bažnyčia pažymi, jog V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo tariamai pakrikštyta Kelmės Švč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje 1930-07-10, priėmė šį pagamintą netikrą dokumentą ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29.

1.1.6.                      Tokiu būdu J. A. iš žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų suformavo E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29 ir neteisėtai atgaline data parengė 2009-10-02 Pažymą Nr. 2734, kurioje įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pagal V. V. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad ji turi teisę atsikurti nuosavybę į 80 ha žemės, priklaususios E. R., nors faktiškai E. R. iki nacionalizacijos, remiantis 1938-12-05 duomenimis, priklausė tik 27,1289 ha žemės, šią pažymą pateikė pasirašyti skyriaus vedėjui D. V., jam pasirašius, neteisėtai tęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir neteisėtai suformuotą E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29 tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 pateikė VĮ Žemėtvarkos instituto specialistams. Jiems 2010-08-12 apskaičiavus žemės vertę, parengus dokumentus anksčiau nurodytų žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų pagrindu buvo suformuota byla ,,Išvados parengimui dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Tuoj po to J. A. parengė Išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IŠ-14-2 projektą ir jį pateikė pasirašyti skyriaus vedėjui D. V., o jam pasirašius, J. A. neteisėtai tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, 2010-08-17 įsakymu Nr. Ž14-115 ,,Dėl išvadų žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo (duomenys neskelbtini) rajone“, kurį parengė ir suderino teisininkė D. V., nesupratusi savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, ir savo parašu patvirtino skyriaus vedėjas D. V., V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypą (duomenys neskelbtini): į 59,49 ha žemės, 85 451 Lt (24 737,89 Eur) vertės, 10,88 ha miško, 13 280 Lt (3 846,15 Eur) vertės, ir 9,63 ha vandens telkinio,  12 519 Lt (3 625,75 Eur) vertės, t. y. V. V. įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą 111 250 Lt (32 220,23 Eur) vertės turtą.

1.1.7.                      Tuoj po to J. A., siekdama apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, 2010-08-17 parengė raštą Nr. 14-R5-100-(1.7), o jį pasirašius skyriaus vedėjui D. V., minėtą išvadą persiuntė (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti. Tuo metu R. Š., veikdamas kartu su R. J., 2010-08-17 Išvadą Nr. IŠ-14-2 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo V. V. neatlygintinai nuosavybėn pardavė 2010-09-02 V. K. (V. K.) už 64 411,49 Eur (222 400 litų) ir šios Išvados Nr. IŠ-14-2 pagrindu V. V. vardu buvo suprojektuoti miško sklypai (duomenys neskelbtini) kaime: 9,86 ha (Nr. 0002/810-1) ir 4,10 ha (Nr. 0002/810-2), (duomenys neskelbtini) kaime – 2,60 ha (Nr. 0009/810-3) ir (duomenys neskelbtini) kaime – 81,60 ha (Nr. 0003/810-4).

1.1.8.                      Tokiu būdu J. A. su R. Š. ir R. J., klastodami dokumentus, vykdydami neteisėtą nuosavybės teisių į buvusio savininko E. R. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atkūrimo procesą, rengdami neteisėtus dokumentų projektus, tyčia apgaule už atlygį kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą – Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą – 59,49 ha valstybės išperkamos žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių bendra vertė pagal išvadą – 111 250 Lt (32 220,23 Eur), tuo padarė didelę turtinę žalą Lietuvos valstybei.

1.2.       J. A. suklastojo tikrus dokumentus, laikė ir juos panaudojo, taip pat laikė ir panaudojo pagamintus netikrus dokumentus, dėl to padarė didelės žalos valstybei, o būtent:

1.2.1.                      J. A., iki 2010-06-30 eidama (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigas, o nuo                            2010-07-14  eidama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, turėdama tikslą su R. Š. ir R. J. apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į buvusio savininko E. R. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, siekdama įtvirtinti, kad tariamai pateiktas 2001-12-18 V. V. pirminis prašymas grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) buvo pateiktas 2001-12-28 (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai, tyčia organizavo dokumentų suklastojimą ir pati suklastojo dokumentus:

–       įkalbėjo R. R. padaryti įrašus dokumentuose; R. R., nesupratusi J. A. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, registracijos žurnalo ,, (duomenys neskelbtini) Gyventojų pareiškimų registracija 1991 m.“ 62 lape atgaline data užregistravo 2001-12-28 1886 registracijos numeriu V. V. prašymą kaip gautą, taip pat ji 2009-09-30 Nuosavybės teisių atkūrimo bylų perdavimo–priėmimo akte nenustatytu kompiuteriu ir spausdintuvu perspausdino pirminius duomenis apie perduodamas bylas 13 lape, įrašuose ties (duomenys neskelbtini) kaimu 17 numeriu įrašė, kad (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkininkas (duomenys neskelbtini) seniūnijai K. K. tariamai perdavė E. R. bylą iš 29 lapų (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui D. V.. J. A. ne vėliau kaip 2010-08-12 žurnale ,, (duomenys neskelbtini) įrašų skyriuje prie (duomenys neskelbtini) kaimo, ties Nr. 29, įrašė savo ranka ,,E. R.“ ir ,,V. V.“ ir taip, atgaline data įregistravusi buvusį žemės savininką bei pretendentę atkurti nuosavybę, tuoj po to numerį ,,1886“ savo ranka užrašė ant minėto 2001-12-28 prašymo, tokiu būdu neteisėtai patvirtino šio prašymo gavimą atgaline data. Šį prašymą įsegusi į seną segtuvo viršelį, ant jo užrašiusi pieštuku nuosavybės bylos numerį „29“ ir atlikusi įrašą „(duomenys neskelbtini) km., E. R.“, pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo bylą;

–       R. Š. ir R. J. pateikus tikrą dokumentą – 1960-07-30 Santuokos sudarymo įrašo Nr. 173 kopiją dėl V. V. ir P. V. santuokos, kurio tikrumą 2010-06-14 patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja A. B. vardiniu spaudu, parašu ir apvaliu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus antspaudu, J. A. priėmė šį tikrą dokumentą ir savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkantį rankraštinį įrašą ,,2003.12.31 sutikrinta žemėtv. J. A.“, pasirašė ir uždėjo (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) antspaudą, tokiu būdu suklastodama šio dokumento gavimo datą atgaline data, ir šį suklastotą tikrą dokumentą įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29;

–       R. Š. ir R. J. pateikus pagamintą netikrą dokumentą – tariamai 2003-12-31 pateiktą V. V. pareiškimą, kuriame nurodoma, jog prašoma neatkurti nuosavybės teisių, nes neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, J. A. priėmė pagamintą netikrą dokumentą, ant jo uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus: dokumento gavimo datą ,,2003.12.31“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-84“, ir pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą, ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29;

–       R. Š. ir R. J. pateikus pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą 2003-12-31 V. V. paaiškinimą, kuriame nurodoma, jog ,,jos tėvas E. J. R. pasak mamos pasakojimų mirė 1944 m. rugpjūtį“, priėmė šį pagamintą netikrą dokumentą, uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus: dokumento gavimo datą ,,2003.12.31“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-85“, ir pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą, ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29;

–       R. Š. ir R. J. pateikus pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą 2009-09-28 V. V. prašymą, kuriame nurodoma, jog prašoma paruošti pažymą dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, priėmė šį pagamintą netikrą dokumentą, uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus: dokumento gavimo datą ,,2009.09.28“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-4“, ir pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą, ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29;

–       R. Š. ir R. J. pateikus pagamintą netikrą dokumentą – 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymą, kurioje nurodoma, kad Maironių Švč. Marijos bažnyčia pažymi, jog V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo tariamai pakrikštyta Kelmės Švč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje 1930-07-10, priėmė šį pagamintą netikrą dokumentą ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29.

1.2.2.                      Taigi J. A. iš žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų suformavo E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29 ir neteisėtai atgaline data parengė 2009-10-02 Pažymą Nr. 2734, kurioje įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pagal V. V. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad ji turi teisę atsikurti nuosavybę į 80 ha žemės, priklaususios E. R., nors faktiškai E. R. iki nacionalizacijos, remiantis 1938-12-05 duomenimis, priklausė tik 27,1289 ha žemės, šią pažymą pateikė pasirašyti skyriaus vedėjui D. V., jam pasirašius neteisėtai tęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir neteisėtai suformuotą E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29 tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 pateikė VĮ Žemėtvarkos instituto specialistams. Jiems 2010-08-12 apskaičiavus žemės vertę, parengus dokumentus anksčiau nurodytų žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų pagrindu buvo suformuota byla ,,Išvados parengimui dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Tuoj po to J. A. parengė Išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IŠ-14-2 projektą ir jį pateikė pasirašyti skyriaus vedėjui D. V., o jam pasirašius, J. A. neteisėtai tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, 2010-08-17 įsakymu Nr. Ž14-115 ,,Dėl išvadų žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo (duomenys neskelbtini) rajone“, kurį parengė ir suderino teisininkė D. V., nesupratusi savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, ir savo parašu patvirtino skyriaus vedėjas D. V., V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypą (duomenys neskelbtini): į 59,49 ha žemės, 85 451 Lt (24 737,89 Eur) vertės, 10,88 ha miško, 13 280 Lt (3 846,15 Eur) vertės, ir 9,63 ha vandens telkinio,  12 519 Lt (3 625,75 Eur) vertės, t. y. V. V. įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą 111 250 Lt (32 220,23 Eur) vertės turtą.

1.2.3.                      Tuoj po to J. A., siekdama apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, 2010-08-17 parengė raštą Nr. 14-R5-100-(1.7), jį pasirašius skyriaus vedėjui D. V., minėtą išvadą persiuntė (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti. Tuo metu R. Š., veikdamas kartu su R. J., 2010-08-17 Išvadą Nr. IŠ-14-2 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo V. V. neatlygintinai nuosavybėn pardavė 2010-09-02 V. K. už 64 411,49 Eur (222 400 litų) ir šios Išvados Nr. IŠ-14-2 pagrindu V. V. vardu buvo suprojektuoti miško sklypai (duomenys neskelbtini) kaime: 9,86 ha (Nr. 0002/810-1) ir 4,10 ha (Nr. 0002/810-2), (duomenys neskelbtini) kaime – 2,60 ha (Nr. 0009/810-3) ir (duomenys neskelbtini) kaime – 81,60 ha (Nr. 0003/810-4).

1.2.4.                      Taigi J. A. tyčia priimdama iš R. Š. ir R. J. pagamintus netikrus bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus, organizuodama dokumentų klastojimą ir pati klastodama dokumentus, juos laikydama NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose (duomenys neskelbtini), iki 2012-10-01, kol jie buvo pateikti NŽT prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamentui su raštu Nr. TR-(5.34)-6461, taip pat neteisėtai juos naudodama nuosavybės teisių į E. R. turėtą žemę atkūrimo procese, padarė didelę žalą Lietuvos valstybei, nes suklastotų dokumentų pagrindu buvo pradėtas ir atliktas neteisėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, išduota žinomai neteisėta Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IŠ-14-2, pagal kurią V. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 59,49 ha žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, iš viso 111 250 Lt (32 220,23 Eur) vertės.

1.3.       Taip pat J. A., būdama prilyginta valstybės tarnautojui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

1.3.1.                      J. A., iki 2010-06-30 eidama (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigas, o nuo                           2010-07-14  eidama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, t. y. būdama prilyginta valstybės tarnautojui, privalėdama vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-06-11 įstatymo redakcija Nr. XI-286) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad „valstybės tarnautojai privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“, 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nustatančiu, kad „valstybės tarnautojai privalo <...> nepiktnaudžiauti tarnyba“, 15 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustatančiu, kad „valstybės tarnautojai privalo <...> laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“, 15 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nustatančiu, kad „valstybės tarnautojai privalo <...> nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai“; turėdama administravimo įgaliojimus ir vykdydama NŽT prie ŽŪM generalinio direktoriaus 2010-06-30  įsakymu Nr. 2P-55 patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 5 punkte numatytas funkcijas, kad ,,šias pareigas einantis darbuotojas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės visų seniūnijų teritorijoje vykdo šias pagrindines funkcines žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos srityse“: 5.1 punkte numatytą reikalavimą: ,,organizuoja ir koordinuoja kadastro vietovių žemės reformos projektų <...> rengimo darbus, atlieka žemės reformos projektų parengiamuosius darbus <...> tikrina šių žemės reformos projektų atitikimą teisės aktams“, 5.5 punkto nuostatas: „skyriaus vedėjo pavedimu pagal kompetenciją nagrinėja piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, <...> perdavimo neatlygintinai naudotis bei rengia atsakymų projektus fiziniams ir juridiniams asmenims“, 5.6 punkto nuostatas: „konsultuoja asmenis nuosavybės teisių atkūrimo <...> klausimais“, 5.10 punkto nuostatas: „siekiant įgyvendinti skyriaus uždavinius pagal kompetenciją vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas <...>“, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2004-10-12 įstatymo redakcija Nr. IX-2490) 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31 <...>“; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (2005-04-11 nutarimo redakcija Nr. 400) II dalies „Prašymų atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarka“ 5 punkto nuostatą, kad „Prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą iki 2001-12-31 pateikia <...> Piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi <...> “, III. dalies „Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai“ 11 punkto nuostatą, kad ,,<...> Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi <...>“, o būtent:

1.3.1.1.                      J. A. 2010 m. birželio–rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), žinodama, kad R. Š. ir R. J. turi tikslą apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į buvusio savininko E. R., kuris neatkūrė nuosavybės teisių į turėtą žemę, valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, iš R. Š. ir R. J. neteisėtai priėmė suklastotą, žinomai tikrovės neatitinkantį dokumentą – tariamai 2001-12-28 V. V. pateiktą pirminį prašymą grąžinti buvusio savininko E. R. žemę (išmokėti kompensaciją) – ir siekdama įtvirtinti, kad prašymas buvo pateiktas 2001-12-28 (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku organizavo dokumentų suklastojimą ir pati klastojo dokumentus:

–       įkalbėjo R. R. padaryti įrašus dokumentuose; R. R., nesupratusi J. A. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, registracijos žurnalo ,, (duomenys neskelbtini) apylinkė Gyventojų pareiškimų registracija 1991 m.“ 62 lape atgaline data užregistravo 2001-12-28 1886 registracijos numeriu V. V. prašymą kaip gautą, taip pat ji 2009-09-30 Nuosavybės teisių atkūrimo bylų perdavimo–priėmimo akte nenustatytu kompiuteriu ir spausdintuvu perspausdino pirminius duomenis apie perduodamas bylas 13 lape, įrašuose ties (duomenys neskelbtini) kaimu 17 numeriu įrašė, kad (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkininkas (duomenys neskelbtini) seniūnijai K. K. tariamai perdavė E. R. bylą iš 29 lapų (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui D. V.. J. A. ne vėliau kaip 2010-08-12 žurnale ,, (duomenys neskelbtini) įrašų skyriuje prie (duomenys neskelbtini) kaimo, ties Nr. 29, įrašė savo ranka ,,E. R.“ ir ,,V. V.“ ir, taip atgaline data įregistravusi buvusį žemės savininką bei pretendentę atkurti nuosavybę, tuoj po to numerį ,,1886“ savo ranka užrašė ant minėto 2001-12-28 prašymo, tokiu būdu neteisėtai patvirtino šio prašymo gavimą atgaline data. Šį prašymą įsegusi į seną segtuvo viršelį, ant jo užrašiusi pieštuku nuosavybės bylos numerį „29“ ir atlikusi įrašą „(duomenys neskelbtini)., E. R.“, pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo bylą;

–       iš R. Š. ir R. J. priėmusi tikrą dokumentą – 1960-07-30 Santuokos sudarymo įrašo Nr. 173 kopiją dėl V. V. ir P. V. santuokos, kurio tikrumą 2010-06-14 patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja A. B. vardiniu spaudu, parašu ir apvaliu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus antspaudu, savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkantį rankraštinį įrašą ,,2003.12.31 sutikrinta žemėtv. J. A.“, pasirašė ir uždėjo (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) antspaudą, tokiu būdu suklastodama šio dokumento gavimo datą atgaline data, ir šį suklastotą tikrą dokumentą įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29;

–       iš R. Š. ir R. J. priėmusi netikrą dokumentą – tariamai pateiktą 2003-12-31 V. V. pareiškimą, kuriame nurodoma, jog prašoma neatkurti nuosavybės teisių, nes neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, ant jo uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus: dokumento gavimo datą ,,2003.12.31“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-84“, ir pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą, ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29;

–       iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą 2003-12-31 V. V. paaiškinimą, kuriame nurodoma, jog ,,jos tėvas E. J. R.pasak mamos pasakojimų mirė 1944 m. rugpjūtį“, uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus: dokumento gavimo datą ,,2003.12.31“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-85“, ir pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą, ir  jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29;

–       iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą 2009-09-28 V. V. prašymą, kuriame nurodoma, jog prašoma paruošti pažymą dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus: dokumento gavimo datą ,,2009.09.28“ ir gavimo registracijos numerį ,,V-4“, ir pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą, ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29;

–       iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymą, kurioje nurodoma, kad Maironių Švč. Marijos bažnyčia pažymi, jog V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo tariamai pakrikštyta Kelmės Švč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje 1930-07-10, įdėjo jį į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29.

1.3.1.2.                      Tokiu būdu ji iš žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų suformavo E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29 ir neteisėtai atgaline data parengė 2009-10-02 Pažymą Nr. 2734, kurioje įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pagal V. V. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad ji turi teisę atsikurti nuosavybę į 80 ha žemės, priklaususios E. R., nors faktiškai E. R. iki nacionalizacijos, remiantis 1938-12-05 duomenimis, priklausė tik 27,1289 ha žemės, šią pažymą pateikė pasirašyti skyriaus vedėjui D. V., jam pasirašius neteisėtai tęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir neteisėtai suformuotą E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29 tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 pateikė VĮ Žemėtvarkos instituto specialistams. Jiems 2010-08-12 apskaičiavus žemės vertę, parengus dokumentus anksčiau nurodytų žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų pagrindu buvo suformuota byla ,,Išvados parengimui dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Tuoj po to J. A. parengė Išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IŠ-14-2 projektą ir jį pateikė pasirašyti skyriaus vedėjui D. V., o jam pasirašius, J. A. neteisėtai tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, 2010-08-17 įsakymu Nr. Ž14-115 ,,Dėl išvadų žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo (duomenys neskelbtini) rajone“, kurį parengė ir suderino teisininkė D. V., nesupratusi savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, ir savo parašu patvirtino skyriaus vedėjas D. V., V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypą (duomenys neskelbtini): į 59,49 ha žemės, 85 451 Lt (24 737,89 Eur) vertės, 10,88 ha miško, 13 280 Lt (3 846,15 Eur) vertės, ir 9,63 ha vandens telkinio,  12 519 Lt (3 625,75 Eur) vertės, t. y. V. V. įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą 111 250 Lt (32 220,23 Eur) vertės turtą.

1.3.2.                      Tuoj po to J. A., siekdama apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, 2010-08-17 parengė raštą Nr. 14-R5-100-(1.7), jį pasirašius skyriaus vedėjui D. V., minėtą Išvadą persiuntė (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti. Tuo metu R. Š., veikdamas kartu su R. J., 2010-08-17 Išvadą Nr. IŠ-14-2 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo V. V. neatlygintinai nuosavybėn, pardavė 2010-09-02 V. K. už 64 411,49 Eur (222 400 litų) ir šios Išvados Nr. IŠ-14-2 pagrindu V. V. vardu buvo suprojektuoti miško sklypai (duomenys neskelbtini) kaime: 9,86 ha (Nr. 0002/810-1) ir 4,10 ha (Nr. 0002/810-2), (duomenys neskelbtini) kaime – 2,60 ha (Nr. 0009/810-3) (duomenys neskelbtini) kaime – 81,60 ha (Nr. 0003/810-4).

1.3.3.                      Taigi J. A., būdama (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininke, o vėliau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniąja specialiste, vykdydama neteisėtą nuosavybės teisių į buvusio savininko E. R. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, atkūrimo procesą, pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus norminius aktus, klastodama dokumentus, rengdama neteisėtus dokumentų projektus, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir veikdama bendrai grupe su R. Š. ir R. J. apgaule per V. V. įgijo svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą – Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą – 59,49 ha valstybės išperkamos žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių bendra vertė pagal išvadą – 111 250 Lt (32 220,23 Eur).

1.3.4.                      Be to ji, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, iškraipė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus, kaip valstybinės institucijos, įgyvendinančios valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro ir kitose srityse politiką, uždavinius, funkcijas ir veiklos principus ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą skaidrumu bei teisėtumu ir tuo padarė didelę žalą Lietuvos valstybei.

2.       R. Š. ir R. J., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrus dokumentus, panaudojo žinomai pagamintą netikrą dokumentą, suklastotus tikrus dokumentus ir dėl to padarė didelės žalos, o būtent:

2.1.       R. Š. ir R. J., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, siekdami tyčia apgaule už piniginį atlygį kitų naudai per V. V., dėl ligos negalinčią suvokti savo atliekamų veiksmų esmės, įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – E. R. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę (duomenys neskelbtini), žinodami, kad V. V. neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į E. R. žemę, tyčia organizavo dokumentų klastojimą ir patys klastojo dokumentus:

2.2.       pasitelkdami L. V., nesupratusią savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, parengiant ir pasirašant A. V. vardu 2010-05-31 prašymą Lietuvos centriniam valstybės archyvui ir 2010-05-27 mokėjimo nurodymą pervesti grynuosius pinigus Nr. 434615, suklastojo šiuos tikrus dokumentus ir jų pagrindu iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo R. J. motinai A. J. nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), gavo 2010-05-31 Pažymą apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-1014, kurioje nurodomi duomenys apie E. R. turėtą žemę;

2.3.       ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 pagamino netikrą dokumentą – 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymą, kurioje nurodoma, kad Maironių Švč. Marijos bažnyčia pažymi, kad V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo pakrikštyta Kelmės Švč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje 1930-07-10, šioje pažymoje R. J. savo ranka atliko rankraštinius įrašus įrašydamas ,,1993-05-12“ datą atgaline data, nurodydamas žinomai neteisingą registracijos numerį Nr. 87 ir pasirašė už kunigą J. J., šį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo – tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 pateikė NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui.

2.4.       Be to, 2010 m. birželio–rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 R. Š. ir R. J., veikdami kartu, pasitelkdami tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie surašė V. V. vardu prašymus NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui, pateikė pasirašyti V. V. 2001-12-28 V. V. pirminį prašymą grąžinti buvusio savininko E. R. žemę (išmokėti kompensaciją), 2003-12-31 V. V. pareiškimą, kuriame nurodoma, jos prašoma neatkurti nuosavybės teisių, nes neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, 2003-12-31 V. V. paaiškinimą, kuriame nurodoma, jog ,,jos tėvas E. J. R. pasak mamos pasakojimų mirė 1944 m. rugpjūtį“, 2009-09-28 V. V. prašymą, kuriame nurodoma, jog prašoma paruošti pažymą dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, V. V. pasirašius šiuos žinomai suklastotus dokumentus, laikotarpiu nuo 2010-05-31 iki    2010-08-12 pateikė juos NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui.

2.5.       Pagal šiuos pagamintus netikrus dokumentus, suklastotus tikrus dokumentus, R. Š. ir R. J. pateiktus NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui, neteisėtai buvo parengta 2009-10-02 Pažyma Nr. 2734, Išvada Nr. IŠ-14-2 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo V. V. neatlygintinai nuosavybėn ir 2010-08-17 įsakymas Nr. Ž14-115 ,,Dėl išvadų žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo (duomenys neskelbtini) rajone“, pagal kuriuos buvo įgyvendintas nuosavybės teisių atkūrimas V. V. vardu, atkuriant nuosavybės teises į 59,49 ha žemės, 85 451 Lt (24 737,89 Eur) vertės, 10,88 ha miško, 13 280 Lt (3 846,15 Eur) vertės, ir 9,63 ha vandens telkinio, 12 519 Lt (3 625,75 Eur) vertės, kurių bendra vertė 111 250 Lt (32 220,23 Eur), t. y. į buvusio savininko E. R. (duomenys neskelbtini), valdytą žemę, taip pat buvo suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kaime: 9,86 ha ploto (Nr. 0002/810-1) ir 4,10 ha ploto (Nr. 0002/810-2), (duomenys neskelbtini) kaime – 2,60 ha ploto (Nr. 0009/810-3) ir (duomenys neskelbtini) kaime – 81,60 ha ploto (Nr. 0003/810-4), tuo padaryta didelė turtinė žala Lietuvos Respublikai.

 

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai ir proceso dalyvių prašymai

 

3.       Apeliaciniu skundu nuteistoji J. A. su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-23 nuosprendžiu nesutinka, prašo:

3.1.       skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad J. A. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, arba nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

3.2.       arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes ją išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

3.3.       arba perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą;

3.4.       arba dėl J. A. priimti išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 182 straipsnio 2 dalį; o dėl piktnaudžiavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir dėl dokumento klastojimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį baudžiamąją bylą J. A. nutraukti, nes suėjo BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija);

3.5.       arba J. A. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir, atsižvelgiant į tai, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, vadovaujantis bausmės paskirtimi, paskirti J. A. švelnesnę bausmę arba atleisti ją nuo bausmės;

3.6.       atnaujinti apeliacinėje byloje įrodymų tyrimą ir paskirti baudžiamojoje byloje rašysenos ir dokumentų ekspertizes pagal baudžiamojoje byloje esantį advokato A. J. suformuluotą 2018-09-22 prašymą Klaipėdos apygardos teismui, kuris ne kartą po to buvo teiktas Plungės apylinkės teismui, bet vis atmestas.

3.7.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.7.1.                      Teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taip pat padaryta esminių baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio, 68 (2) straipsnio), baudžiamojo proceso (BPK 3 straipsnio, 7 straipsnio, 20 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalių; 44 straipsnio 6 dalies, 50 straipsnio 2 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies; 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto) pažeidimų, pažeisti kaltinamosios teisės į tinkamą gynybą, nešališkumo, objektyvumo ir teisingumo principai, neteisingai įvertintos bylos aplinkybės, netinkamai ir sunkinančia prasme aiškinti Lietuvos Respublikos įstatymai, jie taikyti pažeidžiant materialinės teisės normas. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi duomenis privalėjo įvertinti objektyviai ir nešališkai, visapusiškai juos ištirti sudėjęs į įrodymų visetą, taip pat pašalinti visus prieštaravimus, o nepavykus to padaryti, įrodymus vertinti nuteistosios naudai, be to, atlikti įrodymų tyrimą tokia apimtimi, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose. Teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 182 straipsnio 2 dalies bei 228 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad J. A. veiksmuose yra šių veikų sudėčių požymių. Pažeisti nekaltumo prezumpcijos ir rungimosi principai, kadangi byloje, priešingai, nei nustatyta įstatyme, nuteistoji turėjo įrodinėti savo nekaltumą, o visos abejonės, kurias būtų galima pašalinti atlikus papildomus tyrimo veiksmus, buvo aiškinamos jos nenaudai. Rungimosi principas buvo pažeistas ir dėl to, kad byloje, tenkinant prokuratūros prieštaravimus, gynybos prašymai buvo atmetami, o byloje esantys kaltinamąją teisinantys duomenys nuosprendyje neanalizuoti ir nevertinti, nuo gynybos kaltinimo pusės iniciatyva ir teismo sprendimu nušalintas J. A. pasirinktas gynėjas.

3.7.2.                      Ši baudžiamoji byla, kaltinant J. A. nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu, pirmosios instancijos teisme nagrinėta antrą kartą. Klaipėdos apygardos teismas 2019-01-04 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-557/2019, tenkino J. A., jos gynėjo advokato A. J. ir kitų nuteistųjų apeliacinius skundus ir panaikino Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-06-26 apkaltinamąjį nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-474/2018, tuo pagrindu, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Bet bylą iš naujo privalantis nagrinėti Plungės apylinkės teismas (teisėja K. V.) teismo posėdyje netyrė visų faktinių duomenų iš naujo, nežiūrint į tai, kad pirmą kartą bylą išnagrinėjo šališkas teismas. 2021-04-23 apkaltinamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant bylą teisme pirmą kartą duotais liudytojų K. K., K. Ž., N. V., R. R., R. J., A. V., G. K. ir A. B. parodymais. Taip pat, Plungės apylinkės teismui nekvietus į posėdį ir net neapklausus V. K., R. J., A. V., L. V., E. L., A. U., R. K., K. Ž., K. K., A. B., A. B., apkaltinamajame nuosprendyje remtasi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teigiant, kad jais įrodyta J. A. kaltė. Jeigu Plungės apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi šališko teismo ištirtais duomenimis ir pripažino juos tinkamais įrodymais, tai leidžia daryti išvadą, kad antrą kartą pirmojoje instancijoje baudžiamąją bylą, kurioje J. A. kaltinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, vėl išnagrinėjo šališkas teismas, ir tai yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti 2021-04-23 apkaltinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3.7.3.                      BPK 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nekvestionuojama įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisė pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Nuteistoji J. A. šią teisę įgyvendino ją ginti pasirinkdama advokatą A. J.. Bet Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja K. V. 2019-03-28 neskundžiama nutartimi tenkino kaltinimą byloje palaikančios prokurorės D. S. prašymą ir nušalino kaltinamosios J. A. gynėją advokatą A. J. nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-102-1081/2019 (t. y. advokatą nuo kaltinamosios gynybos) ir netenkino advokato A. J. ir kaltinamojo R. J. prašymų dėl prokurorės D. S. nušalinimo. Nutartyje nurodyta, kad ji neskundžiama. Tačiau J. A. ir jos gynėjas advokatas A. J. yra įsitikinę, kad 2019-03-28 žemesniojo teismo nutartimi eliminuojant J. A. teisę turėti savo pasirinktą advokatą, o advokatui A. J. eliminuojant teisę atlikti BPK 48 straipsnyje reglamentuotas pareigas savo ginamajai, buvo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, todėl jie turėjo teisę paduoti aukštesniajam teismui skundą dėl tokios žemesniojo teismo nutarties. Teisėja K. V. nepagrįstai konstatavo, kad jos priimta nutartis neskundžiama. Baudžiamoji byla pagal prokurorės D. S. J. A. suformuluotą kaltinamąjį aktą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo teismuose nagrinėjama nuo 2017 metų sausio mėnesio ir J. A. visą šį laikotarpį iki nušalinimo gynė jos pačios pasirinktas advokatas A. J.. J. A. gynėjas nušalintas nesant tam pagrindo, nes J. A. bei byloje liudytojo statusą turinčio D. V. interesų prieštaravimo, neva pasireiškiančio kaltinimais nusikalstamų veikų padarymu, nebuvo. Advokato A. J. nušalinimas nuo J. A. gynybos buvo nepagrįstas ir neteisėtas ir iš esmės prieštarauja J. A. teisėtų interesų dėl efektyvios gynybos procese jos pačios pasirinkimu įgyvendinimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vadovaujantis BPK 59 straipsniu, 61 straipsnio 2 dalimi priimtos teismų nutartys dėl gynėjų nušalinimo yra skundžiamos ir nagrinėjamos aukštesniųjų teismų. Be to, svarbus Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kad, neužtikrinus kaltinamajam jo pasirinkto gynėjo dalyvavimo ar jį nušalinus, tai gali lemti esminius BPK normų, reglamentuojančių įtariamojo (kaltinamojo) asmens teisės į gynybą,  pažeidimus   (2013-04-09 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191/2013). Plungės apylinkės teismas, rungtyniškame teisminio nagrinėjimo procese tenkinęs kaltinimą palaikančios prokurorės D. S. prašymą nušalinti nuo kaltinamosios J. A. gynybos jos pasirinktą advokatą A. J., parodė aiškų procesinį šališkumą ir tai yra pagrindas panaikinti 2021-04-23 nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3.7.4.                      Plungės apylinkės teismo 2019-06-28 nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorei ir nustatytas dviejų mėnesių terminas kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas priimtame procesiniame dokumente nurodė, kad „<...> dėl R. R. įkalbinėjimo, neteisėto parengimo atgaline data 2009-10-02 Pažymos Nr. 2734 nėra aišku, kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas J. A. atlikus nurodytus nusikalstamus veiksmus. Įstatymų leidėjas reikalauja, kad kaltinamasis aktas privalo būti aiškiai suprantamas visiems proceso teisme dalyviams <...>“. Prokurorė D. S. šį procesinį dokumentą 2019-07-15 apskundė Klaipėdos apygardos teismui, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Z. Pocius neskundžiama nutartimi prokurorės skundą tenkino ir 2019-06-28 nutartį dėl bylos perdavimo prokurorei panaikino. Šiuo aspektu esminė aplinkybė ta, kad visas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo atliktas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, o buvęs Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir teisėjas Z. Pocius praėjus ne daugiau kaip dviem mėnesiams po procesinio sprendimo priėmimo, t. y. 2019-09-23, nusprendė trauktis iš skyriaus pirmininko ir teisėjo pareigų, tai sietina su šalyje kilusiu „teisėjų korupcijos skandalu“, dėl kurio ikiteisminį tyrimą atlieka būtent Specialiųjų tyrimų tarnyba.

3.7.5.                      Klaipėdos apygardos teismui panaikinus 2019-06-28 nutartį, Plungės apylinkės teismas nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nors buvo aiškiai pasisakęs, jog esant nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams negali išnagrinėti bylos. 2021-04-23 nuosprendyje kilusios abejonės dėl nustatytų procesinio dokumento trūkumų nepašalintos ir tai leidžia daryti išvadą, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas teigia nustatęs, ką prokuratūra nurodė kaltinamajame akte ir             2017-12-05 Prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, t. y. analogiškai suformuluotus neva J. A. atliktus vienus ir tuos pačius veiksmus (poelgius), kurie kartotinai nurodyti net pagal trijų BK straipsnių dispozicijas – 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, veikiant bendrininkų grupe su R. Š. ir R. J., siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą kitų asmenų naudai); 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas, padarant didelę žalą valstybei, bet veikiant vienai ir nesiekiant jokios turtinės naudos sau ir kitiems ar kitokios asmeninės naudos); 300 straipsnio 3 dalį (dokumentų suklastojimas ir laikymas, veikiant vienai ir padarant didelę žalą valstybei).

3.7.6.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos pagal prokuratūros kaltinimus suformuluotos aplinkybės prieštarauja logikos dėsniams. Asmuo negali tų pačių veiksmų (poelgių) pagal BK 182 straipsnio 2 dalies kvalifikavimą atlikti veikdamas bendrininkų grupe, o pagal BK 228 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies kvalifikavimą atlikti jau veikdamas vienas. Teiginys, jog nustatyta ir įrodyta J. A. <...> siekiamybė įgyti svetimą turtą kitų asmenų naudai <...>, reikalauja jį taikyti tiek sukčiavimo, tiek piktnaudžiavimo veikų kvalifikavimo J. A. atvejais ir suponuoja išvadą, kad dėl to, kas nurodyta, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismas nebuvo kompetentingas tokią baudžiamąją bylą nagrinėti, nes baudžiamąsias bylas dėl veikų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pirmąja instancija gali nagrinėti tik apygardų teismai (BPK 225 straipsnio 1 dalis). Prokuratūros surašytas kaltinamasis aktas bei 2017-12-05 dokumentas Nr. 4-1-15681 iš esmės prieštarauja BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų nuostatoms, todėl byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas (BPK 234 straipsnio 2 dalis).

3.7.7.                      Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo J. A. tris idealiųjų sutapčių nusikalstamas veikas, neva padarytas 2010 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais. Bet Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2017-02-17 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. I-1-884/2017, dėl analogiškų veikų 2011 m. birželio–liepos mėnesių laikotarpiu padarymo J. A. yra nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 68(2) straipsnio 1 ir 2 dalimis taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas ketverius metus. Šis nuosprendis įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismui 2017-06-29 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-172-354/2017, atmetus J. A. apeliacinį skundą. Pagal šį nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, J. A. yra atlikusi, o 2021-06-29 baigsis ir atėmimo teisės eitu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas ketverių metų terminas. Plungės apylinkės teismas 2021-04-23 nuosprendyje šių aplinkybių nenagrinėjo ir nesiaiškino, ar 2017-02-17 nuosprendžiu J. A. inkriminuotos veikos nesudaro idealiosios sutapties (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl turėtų būti taikytas bausmių apėmimo principas. Tiek dabar nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-1081/2021, tiek 2017 metais išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje    Nr. I-1-884/2017 ikiteisminius tyrimus atliko Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai, o kaltinimus abiejose bylose palaikė ta pati prokurorė D. S.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BK 68(2) straipsnio 2 dalį teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų (straipsnio iki Įstatymo Nr. XIII-653, 2017-09-28, paskelbto TAR 2017-10-05, redakcija). 2021-04-23 nuosprendžiu J. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas dvejus metus atėmimas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant ir į 2017-02-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-1-884/2017 paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jau viršys įstatymų leidėjo nustatytą maksimalų tokios bausmės terminą. Be to, Plungės apylinkės teismas, 2021-04-23 nuosprendžiu skirdamas J. A. bausmes, neatsižvelgė į aplinkybes, kad jos byla 2017–2018 metais buvo nagrinėjama šališko teismo ir tuo šiurkščiai pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas. Dėl to, kas nurodyta, J. A. galėtų būti iš viso atleista nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020).

3.7.8.                      Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta J. A. pažintis ar koks kitas santykis su R. J. ir R. Š.. Byloje nenustatytos  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos būtinos nustatyti aplinkybės dėl tariamo J. A. bendrininkavimo su R. J. bei R. Š. pagal inkriminuotą jai sukčiavimo epizodą, t. y. subjektyvieji (susitarimo) ir objektyvieji (veikos bendrumo) bendrininkavimo požymiai. O nesant susitarimo negalima teigti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą.

3.7.9.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtomis nutartimis kasacinėse bylose      Nr. 2K-577/2011, 2K-268/2012 yra išaiškinęs, kad „<...> galimos tokios teisinės situacijos, kai vieno asmens elgesys, kuris sąlygoja kito asmens (vykdytojas) veikas (nagrinėjamu atveju sukčiavimas) yra susijęs priežastiniu ryšiu su vykdytomis nusikalstamomis veikoms, kartu reiškia ir atitinkamos savarankiškos veikos (nagrinėjamu atveju inkriminuotas piktnaudžiavimas ar aplaidumas) padarymą. Tokiu atveju sprendžiant klausimą, ar toks asmuo atsako tik už konkrečios savarankiškos nusikalstamos veikos padarymą, ar jis dar kartu turi atsakyti ir už bendrininkavimą vykdytojo padarytoje nusikalstamoje veikoje, reikia atsižvelgti į nusikalstamų veikų pobūdį, jų sąsajas, asmenų, padariusių šias veikas, tyčios kryptingumą, kitas objektyvias ir subjektyvias veikų padarymo aplinkybes. Antai, jeigu kaltininkas, turėdamas sumanymą padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kuri neatsiejama nuo kito asmens nusikalstamos veikos, kartu atlieka ir tokius veiksmus, kurie yra ne tik daromos veikos požymiai, bet kartu susiję priežastiniu ryšiu ir su kito asmens padaryta nusikalstama veika, tai kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal BK straipsnį numatantį atsakomybę už šios konkrečios nusikalstamos veikos padarymą <...>“. Pagal J. A., R. J., R. Š. prokuratūros inkriminuotas ir pirmosios instancijos teismo patvirtintas nusikalstamas veikas susiklostė tokios teisinės situacijos, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo objektyviai nustatyti visų asmenų elgesį, tarpusavio priežastinio ryšio (ne)buvimą, asmenų (ne)sąsajas, galimos tyčios kryptingumą, kitas objektyvias ir subjektyvias inkriminuotų veikų (ne)padarymo aplinkybes. Tokie veiksmai ir analizė nepadaryti, todėl J. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas.

3.7.10.                      Pirmosios instancijos teismo suformuluoti teiginiai, kaltinantys J. A. nusikalstamų veikų padarymu, prieštarauja vieni kitiems. Nuosprendžio pagal BK 182 straipsnio 2 dalį formuluotėje teigiama, tariamai „<...> J. A. apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtinę teisę <...>“. Teigiant apie „turtinę naudą“, tai neabejotinai turėtų būti neva padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, dalykas, bet J. A. inkriminuota BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta veika. Iš to darytina išvada, kad J. A. nėra apgaule įgijusi kitų asmenų naudai turtinės teisės. Todėl, neliekant sukčiavimo, eliminuojama ir piktnaudžiavimą inkriminuojanti aplinkybė.

3.7.11.                      Jeigu Plungės apylinkės teismas konstatuoja, kad J. A. per V. V. apgaule įgijo turtinę teisę, piktnaudžiavo tarnyba, klastojo dokumentus, baudžiamojoje byloje neatsiejamai privalomas ir V. V. veiksmų teisinis įvertinimas, kaip tą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso normos. Kol neištirti ir neįvertinti V. V. veiksmai, pirmosios instancijos teismui tiesiogiai siejant juos su J. A., R. J., R. Š. inkriminuotais veiksmais, nebejotinai pakenkta bylos išnagrinėjimo teisme išsamumui.

3.7.12.                      Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad, J. A. neteisėtai tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, 2010-08-17 įsakymu „Dėl išvadų žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo (duomenys neskelbtini) rajone Nr. Ž14-115“, kurį parengė ir suderino teisininkė D. V., nesupratusi savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, ir savo parašu patvirtino skyriaus vedėjas D. V., V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypą (duomenys neskelbtini). V. V. nuosavybės teisė į nurodytą turtą nebuvo atkurta. Įsakymų projektai dėl dokumentų dėl V. V. nuosavybės teisių atkūrimo pripažinimo netekusiais galios ir panaikinimo buvo parengti būtent J. A.. Taigi, V. V. vardu nebuvo realizuotos turtinės teisės į didelės – 111 250 Lt (32 220,23 euro) vertės svetimą turtą ir deklaruojama procesiniame dokumente turtinė žala Lietuvos Respublikos valstybei padaryta nebuvo. 

3.7.13.                      Apkaltinamajame nuosprendyje vienur teigiama, kad „<...> J. A., dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniąja specialiste (neva) nusikalstamas veikas atliko 2010 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais, tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, o (neva) suklastotus dokumentus NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose laikė iki 2012-10-01, kol jie buvo pateikti NŽT prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamentui raštu Nr. TR-(5.34)-6461<...>“, kitur jau teigiama, kad „<...> J. A. nusikalstamas veikas padarė 2010-05-31 – 2010-08-17 laikotarpiu <...>. Dar kitur teigiama, kad „<...> J. A. nusikalstamas veikas padarė iki 2014-07-14 eidama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkės pareigas, o po to eidama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas <...>“. Toks prokuratūros pareikštame kaltinime bei apkaltinamajame nuosprendyje nuodytų aplinkybių nenuoseklumas aiškiai prieštarauja bylos medžiagoje esančių faktinių aplinkybių visetui dėl J. A. pareigybių, darbo funkcijų ir įgalinimų kaitos laiko ir erdvės atžvilgiu.

3.7.14.                      2001-12-28 V. V. prašymo grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) fiksuotos datos metu J. A. iš viso nedirbo, nuo 2001-04-23 iki 2002-06-02 ji buvo sūnaus S. R. motinystės, vaiko priežiūros atostogose. Nurodytu laiku žemėtvarkininke (duomenys neskelbtini) dirbo R. R.. Šios aplinkybės paneigia skundžiamo nuosprendžio išvadą, kad tik J. A. disponavo E. R. nuosavybės atkūrimo byla, tik ji galėjo suklastoti ir organizuoti dokumentų suklastojimą, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo jos žinioje, ir tik ji žinojo, kur ir kokius duomenis reikia pakeisti ir kokiomis datomis įrašyti. J. A. ir jos gynėjas nuo 2018 m. prašo, kad teismai paskirtų rašysenos ir dokumentų ekspertizes dėl aplinkybių, kas rašė ir pasirašė atskirus dokumentus ir kokio senumo yra rankraštiniai įrašai, nustatymo. Šiuos prašymus Plungės apylinkės teismas yra atmetęs ir tuo sutrukdė byloje nustatyti objektyvią tiesą.

3.7.15.                      Įsakymais J. A. buvo suteikti įgaliojimai dirbti tik su nuosavybės teisių atkūrimu mieste, t. y. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje J. A. įgalinimų neturėjo. Todėl E. R. nuosavybės atkūrimo bylą pavestoms procedūroms atlikti ji galėjo gauti tik iš skyriaus vadovo. J. A. vienavaldiškai prieiti prie apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų dokumentų, žurnalų, nuosavybės atkūrimo bylų, priėmimo–perdavimo aktų ir juos suklastoti neturėjo galimybių.

3.7.16.                      Pirmosios instancijos teismas neapklausė K. K.. Nekyla abejonių, kad (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės nuosavybės atkūrimo bylų priėmimo–perdavimo aktas buvo surašytas ir bylos perduotos 2009-09-30. Akto egzempliorius pasirašė K. K. ir vedėjas D. V.. Taigi tik jie ir disponavo nurodytais dokumentais. J. A. neturėjo jokios galimybės vienvaldiškai disponuoti 2009-09-30 priėmimo–perdavimo akto egzemplioriais, o tuo labiau ji neturėjo jokios galimybės perspausdinant atitinkamus lapus ir suklastoti tokį dokumentą. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad būtent J. A. perspausdino priėmimo–perdavimo akto tam tikrus lapus, yra visiškai nepagrįsta, nes neparemta baudžiamosios bylos medžiaga. Duomenų, kad J. A. būtų tyčia klastojusi kitus dokumentus ar disponavusi žinomai suklastotais dokumentais, byloje nėra.

3.7.17.                      Apkaltinamajame nuosprendyje ir prokuratūros kaltinamajame akte abejonės dėl laiko fiksuotos nuteistųjų (kaltinamųjų) nenaudai, tuo iš esmės pažeista jų teisė į objektyvų procesą ir gynybą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai šioje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą skaičiuoja nuo 2010-08-12, tuo labiau kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai įstatymų leidėjo buvo gerokai pailginti tik 2010-06-15 įstatymu Nr. XI-901, kuris įsigaliojo 2010-06-29. Tad labai svarbu tiksliai nustatyti inkriminuotų veikų padarymo laiką. Pažymėtina, kad NŽT prie ŽŪM atstovas A. B. yra patvirtinęs, jog Pažymos dėl nuosavybės teises pavirtinančių dokumentų pasirašymo data ir yra tas momentas, kada žmogus įgauna teisę į nuosavybę. Taigi tokios pažymos pasirašymo data ir yra turtinės teisės įgijimo į svetimą turtą laikas inkriminuojamų veikų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį prasme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neginčijamai nenustatė, kad pažyma dėl V. V. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų surašyta ir pasirašyta po 2010-06-29, todėl visos abejonės turi būti vertinamos nuteistųjų naudai ir tokiu atveju yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

3.7.18.                      2017-12-05 posėdžio metu prokurorė pateikė ir pirmosios instancijos teismas pridėjo prie bylos, kaip teigiama, J. A. charakterizuojančiu tikslu Skuodo apylinkės teismo 2017-02-17 apkaltinamąjį nuosprendį. J. A. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį dėl veikų 2011 m. birželio–liepos mėnesiais padarymo. Skunde pažymima, kad abiejose bylose faktiškai tuo pačiu metu ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami toje pačioje ikiteisminio tyrimo institucijoje, o Skuodo apylinkės teisme, kaip ir Kretingos rūmų teisme, kaltinimą palaikė ta pati prokurorė D. S.. J. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra identiškos. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai pripažindami J. A. kalta turėjo vertinti, bet nevertino, ar J. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo viena tęstinė nusikalstama veika, atlikta iki 2011 m. liepos mėnesio.

3.7.19.                      Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo J. A. skiriamą bausmę.

 

4.       Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-23 nuosprendžiu nesutinka, prašo:

4.1.       skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti dėl R. J. išteisinamąjį nuosprendį;

4.2.       priimti įrodymus, kuriuos buvo atsisakyta priimti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu:

4.2.1.                      paskirti L. V. tyrimą poligrafu, užduodant jai klausimus: 1) ar L. V. yra davusi melagingus parodymus dėl R. J.? 2) ar L. V. matė spausdinimo mašinėlę A. J. namuose, adresu Alytus, Rūtų g. 33, būtent 2010 metais? 3) ar L. V. yra mokėjusi pinigus R. Š. ir ar yra gavusi pinigus iš R. Š. arba R. Š. nurodymu mokėjimai buvo atliekami L. V.? 4) ar L. V. yra bendravusi su R. Š. nuosavybės teisių atkūrimo, žemės sklypų pirkimo–pardavimo, paskolų suteikimo ir grąžinimo, UAB „Investas“ valdymo klausimais?;

4.2.2.                      paskirti teismo ekspertizę, užduodant ekspertams klausimus: 1) ar 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymoje rankraštinius įrašus padarė Maironių Švč. M. Marijos bažnyčios kunigas J. J.? 2) ar 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymoje yra atspaustas Maironių Švč. M. Marijos bažnyčios antspaudo atspaudas? 3) ar 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymoje tekstas yra atspausdintas rašomąja mašinėle, kuria atspausdinti ir kiti Maironių Švč. M. Marijos bažnyčios dokumentai?

5.       Nuteistojo R. J. nuomone, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nepagrįstai atsisakė tenkinti tiesai nustatyti ir R. J. nekaltumui pagrįsti teiktus prašymus, teismas išsakė savo išankstinę nuomonę apie negalėjimą tinkamai išnagrinėti bylos priimdamas 2019-06-28 nutartį, kuria negalėdamas toliau nagrinėti bylos ją grąžino prokurorui, bet, nutartį panaikinus aukštesniajam teismui, nepašalinęs išsakytų abejonių, toliau nagrinėjo bylą, dėl to priėmė iš esmės neobjektyvų ir neteisingą nuosprendį. Todėl, nuteistojo R. J. nuomone, skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, netenkino prašymo bylą nagrinėti iš naujo, nes ją išnagrinėjo ir liudytojus apklausė bei visus kitus bylos nagrinėjimo procesinius veiksmus atliko šališkas teismas, teismas apsiribojo tik kai kurių liudytojų apklausa. Taip nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotų nešališkumo taisyklių. Todėl iš esmės skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis priimtas dalį bylos nagrinėjus šališkam teismui, tai kelia pagrįstų abejonių priimto apkaltinamojo nuosprendžio objektyvumu.

5.2.       Teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taip pat padaryta esminių baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio, 68(2) straipsnio), Baudžiamojo proceso kodekso (BPK 3 straipsnio, 7 straipsnio, 20 straipsnio 1–5 dalių; 44 straipsnio 6 dalies, 50 straipsnio 2 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto) pažeidimų, pažeisti kaltinamojo teisės į tinkamą gynybą, nešališkumo, objektyvumo ir teisingumo principai, neteisingai įvertintos bylos aplinkybės, netinkamai ir sunkinančia prasme aiškinti Lietuvos Respublikos įstatymai ir jie taikyti pažeidžiant materialinės teisės normas. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi duomenis privalėjo įvertinti objektyviai ir nešališkai, visapusiškai juos ištirti sudėjęs į įrodymų visetą, taip pat pašalinti visus prieštaravimus, o nepavykus to padaryti įrodymus vertinti kaltinamojo naudai, be to, atlikti įrodymų tyrimą tokia apimtimi, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pažymėtina, kad nepagrįstas ir neteisėtas įrodymų vertinimas yra BPK 20 straipsnio pažeidimas, dėl to neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai ir nesant nusikaltimo sudėties priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose ir teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 182 straipsnio 2 dalies bei 228 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šioje baudžiamojoje byloje dėl R. J. priėmus apkaltinamąjį nuosprendį yra pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, rungimosi principas, kadangi byloje, priešingai, nei nustatyta įstatyme, kaltinamasis turėjo įrodinėti savo nekaltumą, o visos abejonės, kurias būtų galima pašalinti atlikus papildomus tyrimo veiksmus, buvo aiškinamos jo nenaudai. Rungimosi principas buvo pažeistas ir dėl to, kad, byloje tenkinant prokuratūros prieštaravimus, gynybos prašymai buvo atmetami, o byloje esantys kaltinamąjį teisinantys duomenys nuosprendyje neanalizuoti ir nevertinti.

5.3.       Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant bylą teisme pirmą kartą duotais liudytojų K. K., K. Ž., N. V., R. R., R. J., A. V., G. K., A. B. parodymais. Taip pat, teismui nekvietus į posėdį ir net neapklausus V. K., R. J., A. V., L. V., E. L., A. U., R. K., K. Ž., K. K., A. B., A. B., apkaltinamąjame nuosprendyje remtasi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teigiant, kad tuo įrodyta R. J. kaltė. Plungės apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi šališko teismo ištirtais duomenimis ir pripažino juos tinkamais įrodymais.

5.4.       Klaipėdos apygardos teismui panaikinus 2019-06-28 nutartį, Plungės apylinkės teismas nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nors buvo aiškiai pasisakęs, jog kaltinamasis aktas turi trūkumų, dėl kurių teismas negali išnagrinėti bylos. 2021-04-23 nuosprendyje kilusios abejonės dėl nustatytų procesinio dokumento trūkumų nepašalintos ir tai leidžia daryti išvadą, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

5.5.       Tiek kaltinamajame akte, tiek teismo nuosprendyje nurodyta, kad R. J. kartu su R. Š. suklastojo, po to R. J. ir R. Š., rankomis laikydami     1993-05-12 Krikšto sakramento pažymą, atnešė ją į NŽT prie ŽUM (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), ir pateikė ją J. A.. Tokios teismo išvados yra nelogiškos, kadangi dviem žmonėms nešti vieną A4 formato, o juo labiau A5 formato dokumentą yra neįmanoma – neįmanoma būtų įsėsti į automobilį arba įlipti į viešojo transporto priemonę. Taip nešant dokumentas neabejotinai būtų buvęs suplėšytas, o byloje nustatyta, kad dokumentas yra be išorinių pažeidimų. Taigi teismo išvados yra neginčijamai paneigtos bylos medžiaga ir byloje yra įrodyta, kad dokumentus NŽT prie ŽUM (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikė vienas asmuo. R. J. negalėjo būti (duomenys neskelbtini), kadangi tuo laikotarpiu gyveno ir dirbo Baltarusijos Respublikoje.

5.6.       Pirmosios instancijos teismas privalėjo objektyviai nustatyti visų nuteistųjų elgesį, tarpusavio priežastinio ryšio buvimą, asmenų sąsajas, galimos tyčios kryptingumą, kitas objektyvias ir subjektyvias inkriminuotų veikų padarymo aplinkybes, tačiau teismas nenustatė jokių bendrininkavimo požymių. Nėra įvykdyti kasacinio teismo praktikoje suformuluoti reikalavimai, kuriais turėtų būti grindžiamos J. A., R. J., R. Š. bendrininkavimo aplinkybės. Apkaltinamojo nuosprendžio teiginiai, kad J. A. priėmė dokumentus iš R. Š. ir R. J., yra deklaratyvūs, jų nepatvirtina jokie bylos faktiniai duomenys.

5.7.       Neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. J. pateikė 2001-12-28 V. V. prašymo, 2003-12-31 V. V. pareiškimo,  2009-09-28 V. V. prašymo, 1960-07-30 Santuokos sudarymo įrašo Nr. 173 kopijas.

5.8.       Teismas 2019-06-28 nutartimi buvo išdėstęs savo poziciją, kad „įvertinus R. J. pateiktus papildomus dokumentus, turėtų būti iš naujo apklausiama, tikrinama poligrafu L. V., byloje turėtų būti skiriama dokumentų ekspertizė, turėtų būti techniškai sutvarkyta byla, nes trūksta lapų, neteisingai sunumeruota ir kt.“, tačiau, nepašalinus nurodytų trūkumų, buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

5.9.       Baudžiamojoje byloje apklausti L. V., V. K., kurie atliko veiksmus, identiškus kaltinamajame akte nurodytiems veiksmams, – pasirašė įvairiuose dokumentuose, įgijo turtinę teisę į nuosavybės atkūrimą, teises pirko ar pardavė, veikė pagal įgaliojimą. Bylos aplinkybių kontekste buvo reikšminga, kodėl vienų asmenų identiški veiksmai laikomi nusikaltimu, o kitų asmenų – ne. Teismas nepateikė motyvų, kodėl vienų asmenų parodymai laikomi labiau patikimais negu kitų. Nebuvo pateikti motyvai, kodėl teismas vadovaujasi kaip patikimais L. V. parodymais, nors, bylos duomenimis, ji atliko veiksmus, identiškus kaltinamajame akte nurodytiems veiksmams. L. V. yra įgijusi didelės vertės butą Vilniaus mieste, iš prekybos teise į nuosavybės atkūrimą gavo pajamų.

5.10.       Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas nuosprendį bei vertindamas R. J. ir L. V. parodymus, visiškai ignoravo R. J. teikiamus duomenis ir įrodymus apie tai, kad L. V. pati iki susipažindama su R. J. 2008 metais aktyviai dalyvaudavo padedant ir tarpininkaujant asmenims atsikurti nuosavybės teisę, iš šios veiklos uždirbo dideles sumas pinigų, kuriuos naudojo savo ir savo šeimos narių vardu pirkdama nekilnojamąjį turtą (žemes) Šiaulių rajone ir (butą bei namą)Vilniuje ir Vilniaus rajone, už palūkanas skolino pinigus kitiems asmenims, tačiau nebuvo tinkamai ištirta ir įvertinta L. V. veika šioje byloje.

5.11.       Kaltinamajame akte nenurodyti jokie R. J. veiksmai, sudarantys nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, t. y. nenurodyta, kad R. J. būtų įrašęs neteisingus duomenis į kokį nors dokumentą, pakeitęs tikro dokumento turinį, pagaminęs netikrą dokumentą. Taip pat kaltinamajame akte nenurodyta, kad R. J. būtų ką nors suklaidinęs, pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją tam, kad įgytų svetimą turtinę teisę arba turtą. R. J. neatliko veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos vykdymas. Sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai teisės turėtojas ar valdytojas perleidžia ją kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtine teise naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Teisė į nekilnojamąjį turtą nebuvo atkurta R. J., todėl kaltinimas svetimos turtinės teisės neteisėtu įgijimu neįrodytas. Taip pat R. J. nekaltinamas tuo, kad būtų kam nors padėjęs padaryti nusikalstamą veiką ar organizavęs nusikalstamos veikos padarymą.

5.12.       Nė vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad R. J. būtų parengęs dokumentus, kurie sudaro pagrindą atkurti nuosavybės teises arba inicijuoti jų atkūrimą. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad dėl kaltinime nurodytų nuosavybės teisių atkūrimo R. J. bendravo su J. A. ar kitais asmenimis, turinčiais įgaliojimus vykdyti procesą dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Teismas savo išvadas, kad R. J. tariamai dalyvavo parengiant ir pateikiant 2001-12-28 V. V. prašymą, 2003-12-31 V. V. pareiškimą, 2009-09-28 V. V. prašymą, 1960-07-30 Santuokos sudarymo įrašo Nr. 173 kopiją, grindė L. V. parodymais. Tačiau L. V. nenurodė mačiusi, kad būtų spausdinami ar kitaip gaminami konkretūs dokumentai arba kad apskritai būtų kas nors daroma su dokumentais, susijusiais su V. V.. L. V. pati yra sudariusi ne vieną nuosavybės teisės perleidimo sandorį su V. K., kuris įsigijo ir V. V. atkuriamą žemę, bendravo su V. K. ir vykdė jo pavedimus, yra skolinga V. K.. Nebuvo paneigti R. J. paaiškinimai, kad L. V. užklausė archyvą V. K. pavedimu, siekdama apsaugoti V. K. interesus prieš įsigyjant teises iš V. V.. V. V. ir R. J. santykiai yra konfliktiški, L. V. suinteresuota duoti melagingus parodymus, taip pat siekia pati išvengti savo veiklos, susijusios su nuosavybės atkūrimu, tyrimo. Be to, nors L. V. teigė, kad R. Š. nepažįsta, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad jie yra pažįstami. L. V. yra suinteresuota apkaltinti R. J., kad nebūtų atliekamas jos pačios veiklos patikrinimas.

5.13.       Liudytojas V. K., priešingai, nei konstatavo teismas, nenurodė jokių duomenų, kad R. J. būtų dalyvavęs perleidžiant V. V. nuosavybės teisę – nei nuosavybės teisės atkūrimo procese, nei ją perleidžiant. Nors V. K. perpasakojo jam tariamai R. Š. sakytus žodžius, kad su V. V. nuosavybės atkūrimu susijęs R. J., teismo posėdyje R. Š. šių parodymų nepatvirtino.

5.14.       Teismas savo išvadas grindė specialisto išvada, kur nurodyta, kad Maironių Švč. Marijos bažnyčios 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymoje R. J. savo ranka atliko rankraštinius įrašus įrašydamas ,,1993-05-12“ datą atgaline data, nurodydamas žinomai neteisingą registracijos numerį Nr. 87 ir pasirašė už kunigą J. J.. Teismas nepagrįstai nevertino R. J. paaiškinimų, kad R. J. minėtų įrašų nedarė ir kad specialisto išvada yra duota nekvalifikuotai atlikus tyrimą ir dėl specialisto klaidos. Šiuos R. J. parodymus patvirtina tai, kad 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymoje yra originalus katalikų bažnyčios antspaudo atspaudas, tai patvirtino pats bylą išnagrinėjęs teisėjas, atmesdamas prašymą skirti ekspertizę dėl antspaudo autentiškumo, nurodė, kad byloje nekyla abejonių dėl to, kad antspaudas yra autentiškas. Be to, 2014-07-23 Kauno metropolijos Šiaulių vyskupijos Maironių Švč. Mergelės Marijos parapijos raštu Nr. 3 nurodoma, kad Maironių Švč. M. Marijos parapijos išduodamų raštų 1993 metų registracijos knygos nėra, todėl Katalikų bažnyčia negali nei patvirtinti, nei paneigti rašto autentiškumo. Taigi, konstatuotina, kad yra esminių prieštaravimų tarp specialisto išvados, kurioje konstatuojama, kad 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymoje įrašus darė R. J., ir kitų bylos duomenų, kad pažymoje yra autentiškas Katalikų bažnyčios antspaudas. R. J. pažymos surašymą neigia, nėra atliktas tyrimas dėl kunigo Jokubausko parašo. Tai prieštarauja ekspertizės atlikimo metodikai, kadangi asmens, kurio vardu pasirašyta, autentiškas parašas nebuvo sugretintas su tiriamuoju parašu.

5.15.       Baudžiamoji byla turėtų būti perduota prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį.

5.16.       Kaltinamajame akte nebuvo nurodyti jokie R. J. veiksmai, kuriais būtų tiesiogiai realizuota nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė, tačiau R. J. veiksmai kvalifikuojami kaip vykdytojo. Kuo pasireiškė ir kokiomis aplinkybėmis įvyko susitarimas su kitais kaltinamajame akte nurodytais asmenimis, akte nebuvo nurodyta. Taigi iš kaltinamojo akto negalima spręsti, kokių konkrečiai objektyvių veiksmų ir kokiomis aplinkybėmis atliktų padarymu yra kaltinamas R. J.. Ši aplinkybė yra reikšminga, kadangi R. Š., J. A., kurių veiksmai kvalifikuojami kaip atlikti pagal susitarimą su R. J., tokias aplinkybes neigia.

5.17.       Baudžiamojoje byloje yra dalis dokumentų, su kuriais R. J. nebuvo supažindintas, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti teise prašyti papildyti ikiteisminį tyrimą. Baudžiamosios bylos tomų apyrašai neatitinka faktiškai bylose sudėtų dokumentų. R. J. jau susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prie baudžiamosios bylos buvo pridėti nauji ikiteisminio tyrimo duomenys, 2016-11-04 pateikti NŽT dokumentai (9 tome 47–72 lapai), kurie R. J. nebuvo pateikti susipažinti ir dėl kurių jis negalėjo pateikti prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą, taip pažeidžiant nuteistojo teisę į gynybą. Visos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija R. J. nebuvo įteikta. Taigi nebuvo įvykdyti BPK 218 straipsnio 3 dalies reikalavimai supažindinti įtariamąjį su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pranešime apie įtarimą, o vėliau ir kaltinamajame akte nurodyta, kad 2010-09-02 R. J. ir R. Š. gavo iš V. K. 222 400 litų. Šią aplinkybę paneigia R. J. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. 20318274 15 lape esančios Baltarusijos Respublikos daugkartinės (galiojančios nuo 16-03-2010 iki 15-03-2011) vizos su 25-03-2010 įvažiavimo ir vizos atidarymo spaudu ir 17 paso puslapyje esantis įvažiavimo į Baltarusijos Respubliką 2010-08-30 ir tame pačiame puslapyje esantys išvažiavimo iš Baltarusijos Respublikos 2010-09-05 spaudai ir įrašai, iš kurių matyti, kad 2010-09-02 R. J. buvo Baltarusijos Respublikoje ir įtarime nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Dėl šių aplinkybių, R. J. nuomone, yra pagrindas perduoti bylą prokurorui. R. J. apeliaciniame skunde taip pat dėsto, jo nuomone, perdavus bylą prokurorui būtinus atlikti veiksmus.

5.18.       Jeigu Plungės apylinkės teismas konstatuoja, kad R. J. per V. V. apgaule įgijo turtinę teisę, piktnaudžiavo tarnyba, klastojo dokumentus, baudžiamojoje byloje neatsiejamai privalomas ir V. V. veiksmų teisinis įvertinimas, kaip tą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso normos. Kol neištirti ir neįvertinti V. V. veiksmai, pirmosios instancijos teismui tiesiogiai siejant juos su J. A., R. J., R. Š. inkriminuotais veiksmais, neabejotinai pakenkta bylos išnagrinėjimo teisme išsamumui.

5.19.       R. J. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria V. V. nuosavybės teisių atkūrimo procesui, pateikia savo baudžiamojoje byloje esančių įrodymų vertinimą.

5.20.       R. J. neatkūrė nuosavybės teisių savo vardu, turtinė teisė apgaule nebuvo įgyta. Tarpininkavimas perparduodant teisę į nuosavybės atkūrimą, veikimas pagal įgaliojimą, kitokie veiksmai su nuosavybės teise, kuri jau pripažinta, kaip įrodyta, neturi apgaulės požymių ir negali būti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas. Be to, R. J. yra pateikęs duomenis, kad tariamo V. K. pinigų R. J. ir R. Š. sumokėjimo momentu R. J. buvo Baltarusijos Respublikoje.

5.21.       Teismas nuosprendyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 R. J. pagamino netikrą dokumentą –    1993-05-12 Krikšto sakramento pažymą, kurioje nurodoma, kad Maironių Švč. Marijos bažnyčia pažymi, kad V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo pakrikštyta Kelmės Švč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje 1930-07-10, ir šioje pažymoje R. J. savo ranka atliko rankraštinius įrašus įrašydamas ,,1993-05-12“ datą atgaline data, nurodydamas žinomai neteisingą registracijos numerį Nr. 87 ir pasirašė už kunigą J. J., šį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo – tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, bet ne vėliau kaip 2010-05-31 pateikė J. A., o ji šį pagamintą netikrą dokumentą įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, jog visas pažymos tekstas kartu su jo turiniu ir uždėtas bažnyčios spaudas būtų suklastoti ar tekstas atspausdintas ir spaudas uždėtas ne kunigo J. J.. Visas kaltinimas R. J. paremtas tik specialisto išvada, kuria keletą ranka rašytų skaičių ir tris nepilnus žodžio fragmentus tyręs rašysenos ekspertas pripažino kaip padarytus R. J.. Tokia aplinkybių visuma leidžia neabejotinai teigti, jog nepakanka įrodymų konstatuoti, kad 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymą pagamino ir suklastojo R. J..

5.22.       Net pripažinus, kad 1993-05-12 Krikšto sakramento pažyma tariamai galėjo būti suklastota, ji neatitinka dokumento sąvokos, nes: 1) dokumentas sudarytas juridinio asmens, kuris veikia eksteritoriniu principu ir atskiri jo veiklos aspektai nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją ir 2) su šiuo dokumentu Lietuvos įstatymai nesieja jokių teisinių pasekmių. Lietuvos Respublika katalikų bažnyčios veiklos atžvilgiu nustatė ribotą jurisdikciją, todėl Katalikų bažnyčios dokumentai negali būti vertinami pagal jų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams, išskyrus atvejus, kai įstatymai imperatyviai su Katalikų bažnyčios dokumentais sieja teisines pasekmes. Šiuo atveju tai nebuvo nustatyta. Be to, Katalikų bažnyčia nesikreipė su prašymu vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl jos jurisdikcijai priskiriamo dokumento tariamo suklastojimo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktika, dokumentu pripažįstamas tik toks dokumentas, kuris nustato juridinį faktą, su kuriuo įstatymai sieja konkrečias teisines pasekmes. Taigi, 1993-05-12 Krikšto sakramento pažyma pagal Lietuvos įstatymus nesukuria jokių teisinių pasekmių, be to, yra surašyta organizacijos, kuri veikia pagal eksteritorinį principą ir atskiriems jos veiklos aspektams Lietuvos Respublikos įstatymai netaikomi.

5.23.       Inkriminuotų nusikalstamų veikų tinkamam kvalifikavimui, nuosprendžio priėmimo, senačių nustatymo ir kitiems terminams svarbu nustatyti konkrečias datas, o jeigu tas neįmanoma, – laiką, ne ankstesnį kaip konkreti data, nes visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai. Apkaltinamąjame nuosprendyje ir prokuratūros kaltinamąjame akte abejonės dėl laiko fiksuotos nuteistųjų (kaltinamųjų) nenaudai, tuo iš esmės pažeista jų teisė į objektyvų procesą ir gynybą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai šioje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą skaičiuoja nuo 2010-08-12, tuo labiau kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai įstatymų leidėjo buvo gerokai pailginti tik 2010-06-15 įstatymu Nr. XI-901, kuris įsigaliojo 2010-06-29. Tad labai svarbu tiksliai nustatyti inkriminuotų veikų padarymo laiką. NŽT prie ŽŪM atstovas A. B. yra patvirtinęs, jog Pažymos dėl nuosavybės teises pavirtinančių dokumentų pasirašymo data ir yra tas momentas, kada žmogus įgauna teisę į nuosavybę. Taigi tokios pažymos pasirašymo data ir yra turtinės teisės į svetimą turtą įgijimo laikas inkriminuojamų veikų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį prasme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neginčijamai nenustatė, kad pažyma dėl V. V. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų surašyta ir pasirašyta po 2010-06-29, todėl visos abejonės turi būti vertinamos nuteistųjų naudai ir tokiu atveju yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Be to, baudžiamojo įstatymo galiojimui laike privalu nustatyti padarinių atsiradimo laiką. Skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje bei prokuratūros kaltinamajame akte tas laikas dažniausiai fiksuotas tik kaip ne vėlesnis nei konkreti data (pvz., nuosprendžio antrame lape nurodyta: ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2010-08-12), bet visiškai nepasisakyta dėl laiko, ne ankstesnio nei konkreti data.

5.24.       Baudžiamojoje byloje yra 2009-10-02 Pažyma Nr. 2734 „Dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų“, pasirašyta vedėjo D. V.. Tą pačią dieną buvo susirinkusi komisija ir ji 2009-10-02 protokolu Nr. 4 patvirtino, kad pretendentei V. V. dėl nuosavybės teisės į 80 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime atkūrimo priima išvadą suteikti lygiaverčius sklypus (duomenys neskelbtini) rajone. Liudytojai D. V., D. V. nepaneigė, kad Pažyma Nr. 2734 bei protokolas Nr. 4 surašyti ir pasirašyti būtent 2009-10-02. Tai patvirtina, kad jau 2009 m. spalio mėnesio pradžioje realiai egzistavo E. R. nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 29 ir ji buvo ne išimtinai J. A. dispozicijoje. Byloje yra duomenų, kad 2009-09-30 nuosavybės atkūrimo bylų priėmimo–perdavimo aktą K. K. spausdino pats, taip pat jam padėjo R. R.. Nurodytu laiku bylas atvežė į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių ir paliko archyve. J. A. sutikrinime nedalyvavo ir priėmimo–perdavimo aktu nedisponavo.

5.25.       Ikiteisminio tyrimo procesas ir teismo procesas iki apkaltinamojo nuosprendžio R. J. paskelbimo tęsėsi net devynerius metus ir septynis mėnesius. R. J. niekada baudžiamojo proceso nevilkino ir netrukdė, tačiau, vertinant trijų pagal idealiąją sutaptį epizodų bylos apimtį, baudžiamasis procesas buvo neadekvačiai ištęstas, o R. J. teisė į greitą teisminį procesą (greitą ir nešališką teismą) neabejotinai buvo suvaržyta. Tai ypatingai pasireiškė tuo, kad 2017–2018 metais jo bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališkas teismas, beje, paskyręs ketverių metų realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, jog šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme turėjo būti pripažintos R. J. atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis (BPK 59 straipsnio 2 dalis) ir jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalyje reglamentuota tvarka, turėjo būti motyvuotai paskirta švelnesnė bausmė arba jis visiškai atleistas nuo bausmės.

5.26.       Pirmosios instancijos teismas, visiškai nepagrįstai paskirdamas bausmę – parinkdamas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, R. J. nustatė pareigą neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Su tokia paskirta pareiga R. J. nesutinka, nes jis vykdo individualią veiklą – teikia teisines paslaugas (karantino laikotarpiu veikla laikinai nevykdoma, registruojasi Užimtumo tarnyboje), inkriminuojamos nusikalstamos veikos nėra susijusios su smurtiniais nusikaltimais, plėšimu, narkotikų prekyba ir pan., t. y. su tais nusikaltimais, kurie dažniausiai vykdomi tamsiu paros metu, taip pat nėra susijusios su kažkokiomis nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su judėjimu Lietuvoje ar užsienyje.

 

6.       Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-23 nuosprendžiu nesutinka, prašo nutraukti baudžiamąją bylą R. Š. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai arba panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-23 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – nuteistąjį R. Š. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – 32 205,75 Eur vertės turto konfiskaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-08-12, tuo pagrindu teismas padarė išvadas, kad nėra pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamiesiems, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. BK 182 straipsnis sukčiavimą apibrėžia kaip svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą apgaule, todėl pirmosios instancijos teismas nuosavybės teisės įgijimo momentu, taip pat ir apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo momentu turėjo laikyti 2009-10-02 pažymos parengimo datą, kai (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas D. V. konstatavo, kad V. V. turi nuosavybės teisę į 80 ha žemės. Sprendimas dėl nuosavybės teisės V. V. atkūrimo buvo svarstomas komisijoje, tai patvirtina byloje esantis 2009-10-02 protokolas Nr. 4, kuriuo priimtas sprendimas V. V. atkurti nuosavybės teises į 80 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Taigi sprendimas atkurti V. V. nuosavybės teises buvo priimtas 2009-10-02 perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės sklypą kitoje vietoje. Vadovaujantis byloje apklausto liudininko A. B. parodymais, būtent „pažyma, kurią pasirašo skyriaus vedėjas yra pagrindinis nuosavybės teisę atkuriantis dokumentas“, „ruošiant nuosavybės atkūrimą visų pirma išrašoma vedėjo patvirtinta ir pasirašyta pažyma dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o po to rengiama išvada, atsižvelgiant į piliečio norą ir pažymą“. Analogiškai teisme apklaustas D. V. nurodė, kad atkūrimo procesas baigiamas, kai priimamas sprendimas atkurti nuosavybės teises ir įregistruoti viešajame registre. Taigi sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo yra baigiamasis nuosavybės atkūrimo dokumentas. Analogiškas aplinkybės patvirtino ir liudytoja D. V.. Taigi būtent pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų pagrindu yra priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo, todėl konstatuotina, kad turtinė teisė atkurti nuosavybės teisę apgaule buvo įgyta būtent 2009-10-02 pažymos „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ pagrindu. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas analogiško pobūdžio bylose.

6.2.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės senaties klausimus, turėjo vadovautis BK 95 straipsnio redakcija, galiojusia nuo 2004-07-13 iki 2010-06-29, kuri už sunkius nusikaltimus numatė 10 metų baudžiamosios atsakomybės senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės taikymo senaties terminams, todėl konstatuotina, kad Plungės apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai ir pažeidžiant BK 95 straipsnio nuostatas, draudžiančias priimti apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus senaties terminams.

6.3.       Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, iš esmės Plungės apylinkės teismas, konstatuodamas apelianto kaltę, vadovavosi netiesioginiais įrodymais. Konstatuodamas R. Š. kaltę pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo teisės aiškinimo praktika, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė esminių baudžiamosios teisės principų, todėl priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismo išvados, kuriomis R. Š. veiksmuose konstatuota kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo, yra iš esmės neteisėtos.

6.4.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. Š. kartu su nuteistąja J. A. ir R. J., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, tyčia apgaule už piniginį atlygį kitų naudai per V. V., dėl ligos negalėjusią suvokti savo atliekamų veiksmų esmės, įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – E. R., kuris neturėjo giminystės ryšių su V. V., iki nacionalizacijos priklausiusią žemę (duomenys neskelbtini) r. R. Š. mano, kad teismas neatskleidė kaltinamųjų veiksmuose bendrininkavimo sudėties, o teismo išvados, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką tariamai padarė bendrininkaudami visiškai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

6.5.       Byloje nebuvo nustatytas kaltinamųjų susitarimas veikti bendrai. Teismas, konstatuodamas, kad kaltininkai bendrininkavo, iš esmės rėmėsi prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas tiesioginių įrodymų dėl nusikaltimo padarymo, rėmėsi vien netiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais tam tikrus tarpinius faktus, tačiau nesudarančiais visumos įrodymų grandinės. Teismo išvados, kad R. Š. su kitais kaltinamaisiais veikė bendrininkų grupe, padarytos remiantis formaliomis prielaidomis. Dėl nurodytų priežasčių atmestinos kaip nepagrįstos teismo išvados, jog apeliantas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su nuteistaisiais J. A. ir R. J..

6.6.       R. Š. veiksmuose bendrininkavimo požymių nustatyta nebuvo, šie požymiai realiai net neegzistavo. Be to, byloje nebuvo nustatyta, jog nuteistieji J. A., R. J. ir R. Š. veikė bendrai susitarę, organizuotai, kada nors bent viename epizode būtų pasiskirstę vaidmenis ir (ar) užduotis. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog R. Š. būtų dalyvavęs aptariant, suderinant svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus, kad jis su nuteistaisiais J. A. ir R. J. būtų aptaręs kokį nors veiklos planą, pasiskirstęs vaidmenimis, sutaręs ar apskritai susitaręs veikti bendrai.

6.7.       Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamieji R. Š., J. A. ir R. J. turtinę teisę apgaule įgijo atlygintinai, iš teismo nuosprendžio taip ir liko neaišku, dėl kokių priežasčių teismas manė, kad R. Š. gavo atlyginimą, nes tokios faktinės aplinkybės byloje nustatytos nebuvo. Be to, byloje liko nenustatyta, kokią naudą iš nusikalstamos veikos gavo nuteistoji J. A..

6.8.       R. Š. pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji R. J. ir R. Š. nurodė, kad J. A. jie nepažinojo, analogiškai ir J. A. nurodė, kad apelianto bei R. J. ji nepažįsta. Todėl byloje objektyviai teismas negalėjo spręsti, kad nuteistieji nusikalstamą veiką įvykdė bendrai.

6.9.       Teisminio nagrinėjimo metu R. Š. paaiškino, kad jis pažįsta J. V., kuris paprašė pagalbos atkuriant nuosavybės teises į žemę jo motinai V. V.. R. Š. tuo metu kaip fizinis asmuo teikė tarpininkavimo paslaugas, jis taip pat žinojo, kas supirkinėja išvadas dėl žemių, todėl paprašytas pagalbos jis padėjo J. V. parduoti V. V. vardu išduotą išvadą dėl žemės pirkėjui V. K.. Kaip pažymėjo R. Š., jis jokių nuosavybės teisės į žemę atkūrimo dokumentų netvarkė, o tik padėjo parduoti išvadą. Nors R. Š. su R. J. buvo ir yra pažįstami, tačiau jie kartu jokių dokumentų neruošė, jam nėra žinomos nuosavybės teisės į E. R. žemę atkūrimo aplinkybės, jis nėra buvęs (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos tarnyboje ir jokių reikalų su nuteistąja J. A. niekada neturėjo.

6.10.       Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis R. J. parodė, kad jis R. Š. pažįsta kaip jo buvusios sutuoktinės L. V. bendradarbį (R. Š. buvo samdomas direktorius L. V. įmonėje), tačiau jokių verslo reikalų su juo nėra turėjęs. Anot R. J., dėl V. V. žemės išvados pardavimo jis bendravo su J. V.. (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje nėra buvęs ir nežino, kur jis yra. Jis nuteistosios J. A. nepažįsta ir nėra matęs, pirmą kartą susitiko teisme. Kaip liudytojas apklaustas V. K. parodė, jog pažįsta ir R. J., ir R. Š.. Dėl V. V. išvados pirkimo jis susitiko su R. Š. Radviliškio m., susitarė dėl kainos, R. Š. sumokėjo avansą ir paėmė skolos raštelį, tačiau R. Š. nurodė, jog toliau reikės bendrauti su R. J., kuris disponavo žemės išvada.

6.11.       Liudytoja L. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji ir kaltinamasis R. J. kartu gyveno ir susilaukė vaikų. V. K. jai yra žinomas, tai asmuo, kuris pirkdavo išvadas. Iš pradžių R. Š. dirbo su V. K., o vėliau su juo pradėjo dirbti R. J..

6.12.       Iš nurodytų kaltinamųjų parodymų visumos yra akivaizdu, jog nei R. Š., nei nuteistasis R. J. nepažinojo nuteistosios J. A., jie nesilankė NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje ir neprisidėjo prie žemės išvados parengimo, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, esą apeliantas su kitais nuteistaisiais, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, tyčia apgaule už piniginį atlygį įgijo turtinę teisę, yra nepagrįstos.

6.13.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga ir liudytojų parodymais, nustatė, jog apelianto R. Š. vaidmuo parduodant žemės išvadą buvo tik epizodinis – apeliantas R. Š. suvedė J. V. (žemės išvados tariamos savininkės V. V. sūnų) su nuteistuoju R. J. ir susitiko su žemės išvados pirkėju V. K., iš kurio gavo 25 000 Lt (7 240 Eur) avansą pagal paskolos raštelį, o vėliau visus žemės išvados pardavimo reikalaus tvarkė R. J.. Be to, bylos duomenimis buvo nustatyta, jog R. Š. savo automobiliu vežė J. V. ir jo motiną V. V. į notarų kontorą pasirašyti įgaliojimo ir pirkimo–pardavimo sutarties. Nors nuteistasis R. J. taip pat nurodė, jog jis tik tarpininkavo tarp J. V. ir V. K. parduodant V. V. vardu išduotą žemės išvadą, bylą išnagrinėjęs teismas taip ir neišsiaiškino, kurio iš nuteistųjų vaidmuo tarpininkaujant tarp žemės išvados pirkėjo V. K. ir savininkės V. V. buvo pagrindinis, o kurio tik antraeilis.

6.14.       Bylą nagrinėjęs teismas neišsiaiškino, iš ko ir kokiu būdu buvo gauta žemės išvada, kaip ji buvo perduota J. V. ir (ar) R. J., kaip ir kas suorganizavo žemės išvados išdavimą ir nuosavybės teisių atkūrimo bylos suformavimą, kodėl iš 27 1289 ha E. R. turėtos žemės buvo atkurta net 80 ha ir būtent (duomenys neskelbtini) rajone, kur veiklą vykdė V. K. valdoma UAB (duomenys neskelbtini), byloje nebuvo nustatyta ir tai, kas siejo V. K. ir NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovą D. V. ir t. t. Net tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad R. Š. veiksmuose vis dėlto yra nusikaltimo požymių, tik teismui išnagrinėjus bylą išsamiau ir detaliau, R. Š. veiksmai daugiausia galėtų būti įvertinti kaip padėjėjo, o ne kaip bendravykdžio, kaip buvo kvalifikuoti skundžiamu teismo nuosprendžiu. Pažymėtina, kad apelianto veiksmų tinkamas kvalifikavimas turi tiesioginę įtaką ir tinkamam bausmės skyrimui ir bausmės individualizavimui.

6.15.       Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų buvo nustatyta, kad pinigai už žemės išvadą buvo sumokėti iki notarinių sandorių sudarymo. Už išvadą su V. V. ir J. V. buvo visiškai atsiskaityta ir iš V. K. gauti pinigai už žemės išvadą buvo perduoti J. V.. Nors kaip liudytojas apklaustas J. V. teismo posėdžio metu šias faktines aplinkybes neigė ir nurodė, kad jokių pinigų negavo, šie J. V. parodymai vertintini itin kritiškai. Pažymėtina, jog V. V. dukterys D. M. ir N. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog J. V. savo mamai V. V. apie būtinybę sudaryti testamentą R. J. nieko nesakė, vežėsi mamą į notarų biurą prieš jos valią, po notarų biuro mama verkė, nes bijojo J. V., kuris liepė mamai atiduoti gautus dokumentus. Be to, faktines aplinkybes, kad J. V. buvo perduoti pinigai, gauti iš V. K., patvirtino ir pats faktas, jog po žemės išvados panaikinimo V. K., kaip R. J. įgaliotas atstovas, siuntė raginimus grąžinti už išvadą sumokėtus pinigus būtent J. V. ir jo motinai.

6.16.       Reikšminga pažymėti ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. V. laikotarpiu nuo 2009-10-02 iki 2010-08-23 atitiko kraujagyslinės demencijos (įgytos silpnaprotystės) kriterijus, dėl to nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo atliekamų veiksmų esmės, pobūdžio ir reikšmės, negalėjo jų valdyti, tačiau byloje taip ir liko neatskleista, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui 2001-12-28, 2003-12-31, 2009-09-28 buvo teikti V. V. pasirašyti prašymai.

6.17.       Bylą išnagrinėjęs Plungės apylinkės teismas taip pat visiškai neatskleidė kaip liudytojų byloje apklaustų R. J. ir V. K. vaidmens dalyvaujant žemės išvados pirkimo–pardavimo sandoryje. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė į bylą patvirtintą 2010-08-22 paskolos sutarties kopiją, kurioje nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. K., ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. J. sudarė paskolos sutartį. Pagal šią paskolos sutartį R. J. UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 222 500 litų paskolą, kuri buvo skirta žemės Išvadai Nr. IŠ-14-2 pirkti, t. y. tai pačiai išvadai, kuria V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone. Be to, iš bylos medžiagos buvo nustatyta, kad V. V. Klaipėdos miesto 10-ajame notarų biure 2010-08-23 sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju žemės sklypus (duomenys neskelbtini) rajonuose ir turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į 80 ha žemės, kuri jai priklauso pagal Išvadą Nr. IŠ-14-2, paliko R. J. ir tą pačią dieną įgaliojo R. J. atstovauti jai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal išvadą Nr. IŠ 14-2. Liudytojas V. K. (UAB (duomenys neskelbtini) direktorius bei akcininkas) teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad jo įmonė pati negalėjo įsigyti žemės, todėl jis pasamdė (įdarbino įmonėje vadybininku) R. J., kad jis tik dėl akių pasiskolintų pinigų ir sumokėtų juos už žemės išvadą. Atitinkamai liudytojas R. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku ir ši bendrovė supirkinėja išvadas dėl nuosavybės atkūrimo, t. y. realiai verčiasi neteisėta ūkine komercine veikla. R. J. teigimu, jis savo vardu ne kartą imdavo paskolas iš įmonės, surasdavo asmenis, kurie parduodavo išvadas, ir sumokėdavo jas. Dėl V. V. išvados pirkimo R. J. nurodė, jog tik paėmė iš įmonės paskolą, o vėliau visus reikalus tvarkė įmonės vadovas V. K., kuriam jis surašė perįgaliojimą. Įgaliojimus ir perįgaliojimus atveždavo V. K., jis tik juose pasirašydavo. Jis Klaipėdos miesto 10-ajame notarų biure nėra buvęs, jokių įgaliojimų notarų biure nėra davęs, jis tik pasirašydavo V. K. atvežtus dokumentus. Iš šių faktinių aplinkybių visumos matyti, jog pinigai pagal paskolos sutartį R. J. galbūt net nebuvo perduoti, kadangi su R. Š. ir R. J. susitiko tik V. K., veikęs kaip R. J. įgaliotas atstovas. Būtent V. K. vyko į Klaipėdos miesto 10-ąjį notarų biurą ir jam buvo perduoti E. R. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai bei V. V. testamentas. Teismui neišsiaiškinus nurodytų faktinių aplinkybių visumos ir buvusių prieštaravimų, nebuvo atskleista baudžiamosios bylos esmė.

6.18.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo įrodymų visumos taisykle, kad vienas ar kitas netiesioginis įrodymas, įrodęs tarpinį faktą, sudarytų tam tikrą įrodymų visumos sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl teismo išvadų pagrįstumo, paremtų netiesioginiais įrodymais, jų vertinimu. Teismas nenustatė, kas ir kokį vaidmenį iš veikos bendrininkų atliko, nenustatė susitarimo turinio, tai leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad R. Š. vaidmuo sukčiaujant taip ir liko neįrodytas.

6.19.       Vertinant veiką kaip sukčiavimą būtina įrodyti ne tik objektyviuosius nusikalstamos veikos padarymo požymius, bet ir subjektyviuosius požymius, o būtent kaltininko kaltės turinį. Tai yra, kad R. Š. suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, o šie subjektyviosios pusės požymiai byloje nustatyti nebuvo.

6.20.       R. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, esą jis kartu su kitais nuteistaisiais klastojo dokumentus, o juose įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius. R. Š. E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylos ar žemės išvados rengimo ir patvirtino aplinkybės apskritai nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Iš faktinių bylos duomenų matyti, jog nuteistoji J. A. nuo 2007 metų dirbo (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje ir atliko darbus, susijusius su nuosavybės teisų atkūrimu (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) miestelyje. Jokių funkcijų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, ji nevykdė, tai darė kita skyriaus darbuotoja. Seniūnijoms perduodant archyvinę medžiagą, ji šių darbų neatliko ir tokiais dokumentais nedisponavo. Nuosavybės teisių į E. R. žemę atkūrimo bylą, anot nuteistosios J. A., ji vykdė pagal tiesioginį NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo D. V. nurodymą nuo 2009 metų rudens. Visus klausimus dėl dokumentų rinkimo, atitikties norminiams aktams J. A. derino tik su skyriaus vedėju D. V.. J. A. 2009-10-02 parengė pažymą, ją pateikė skyriaus vedėjui D. V., kuris ją pasirašė ir patvirtino. Pagrindinėje E. R. nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 29 buvo neaiški santuokos liudijimo kopija, todėl ji pareikalavo iš D. V. kitos kopijos ir, iš viršininko gavusi ją, perkėlė duomenis, kurie buvo užrašyti ankstesnėje santuokos liudijimo kopijoje. Pagal vedėjo D. V. nurodymus J. A. parengė išvados ir įsakymo projektus, galutinai suformavo E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29. Visus šiuos dokumentus peržiūrėjo skyriaus teisininkė ir, jai pasirašius, perdavė vedėjui D. V.. Vėliau žemės išvada buvo nusiųsta į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių. Ši išvada buvo patikrinta ir Nacionalinės žemės tarnybos specialistų, jie nenustatė esminių pažeidimų. Dėl to V. V. buvo suteikta teisė atsikurti nuosavybės teisę į 80 ha žemės (duomenys neskelbtini) rajone, nors remiantis 1938-12-05 duomenimis buvusiam žemės savininkui E. R. iki nacionalizacijos priklausė tik 27,1289 ha žemės (duomenys neskelbtini) rajone.

6.21.       Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes yra akivaizdu, jog nuosavybės teisių į E. R. žemę atkūrimo bylą nuteistoji J. A. vykdė pagal tiesioginį NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo D. V. nurodymą, todėl prie šių procesų R. Š. neprisidėjo ir negalėjo prisidėti. Eidama NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, J. A. nedisponavo jokia archyvine medžiaga, ja galėjo disponuoti tik pats skyriaus vedėjas D. V.. Be to, V. V., kaip E. R. teisių perėmėjai, galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės tik į 27,1289 ha bendro ploto žemės sklypą, o realiai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 80 ha bendro ploto žemės sklypus. J. A. vykdydama NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo D. V. nurodymus pati neturėjo jokios kompetencijos nustatyti, kur ir koks žemės sklypas pagal išvadą po nuosavybės teisių atkūrimo proceso atiteks tariamai E. R. teisių perėmėjai V. V.. Tai galėjo spręsti tik pats NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas D. V. bei jo tiesioginis vadovas. Dėl to, apelianto nuomone, teismas privalėjo išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo nuspręsta nuosavybės teises į E. R. žemę V. V. atkurti būtent (duomenys neskelbtini) rajone, kur veiklą vykdė žemės išvados pirkėjo V. K. vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini). Be to, iš nuteistosios J. A. parodymų buvo akivaizdu, jog E. R. nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo suformuota ir žemės išvados bei įsakymo projektai buvo parengti D. V. nurodymu, patikrinti NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus teisininkės ir perduoti D. V. toliau derinti.

6.22.       Taigi iš bylos medžiagos buvo akivaizdu, jog būtent D. V. buvo nusikalstamos veikos neteisėtai atkuriant nuosavybės teisę į E. R. turėtą žemę organizatorius. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas į šių faktinių aplinkybių visumą visiškai neatsižvelgė ir baudžiamąją bylą D. V. nepagrįstai nutraukė. Dėl šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta, kaip ir kieno iniciatyva buvo suformuota E. R. nuosavybės teisių atkūrimo byla, iš ko J. A. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio iki 2010 m. rugpjūčio gavo pirminius dokumentus, patvirtinančius V. V. teisę į E. R. nuosavybės teisių į žemę atkūrimą ir t. t.

6.23.       Dėl išdėstytų motyvų taip pat atmestinos kaip nepagrįstos teismo išvados, jog apeliantas su nuteistuoju R. J. per V. V. (R. J. kaimynę) tariamos E. R. teisių perėmėjos V. V. vardu parengė prašymą Lietuvos centriniam archyvui. Liudytoja L. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji sugyventinio R. J. paprašyta savo ranka 2009–2010 metais yra pildžiusi prašymus Lietuvos centriniam archyvui, o prašymo tekstą diktavo pats R. J.. Tai yra dariusi ir ant popieriaus lapo, ir ant blanko. Galėjo užpildyti dokumentą ir V. V. vardu, tikslių to dokumento užpildymo aplinkybių neatsimena, jį užpildė tik R. J. paprašyta. Šio prašymo pagrindu iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo R. J. motinos A. J. turimo buto adresu (duomenys neskelbtini), R. J. gavo 2010-05-31 Pažymą apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-1014, kurioje nurodomi duomenys apie E. R. turėtą žemę. Iš šių faktinių aplinkybių matyti, jog apeliantas neprisidėjo prie šio prašymo parengimo, t. y. dokumento suklastojimo. Prašymą Lietuvos centriniam archyvui V. V. galėjo parengti arba savo iniciatyva (kadangi pažinojo V. K.), arba nuteistojo R. J. prašymu.

6.24.       Taip pat atmestinos kaip nepagrįstos teismo išvados, jog R. Š., veikdamas kartu su R. J., pagamino netikrą dokumentą – 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymą. Apeliantas pažymi, jog įrašai 1993-05-12 V. V. (V.) sakramento pažymoje nebuvo ištirti techninėmis priemonėmis ir šios pažymos sukūrimo (pasirašymo) laikas nebuvo nustatytas. Be to, abejotina ir pačios sakramento pažymos įrodomoji reikšmė baudžiamajai bylai. Vadovaujantis 1997-09-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo tvarkos 14 punktu, bažnytinė krikšto sakramento pažyma negalėjo būti laikoma V. V. (V.) ir E. R. giminystės ryšį patvirtinančiu dokumentu. Priešingai, į nuosavybės teisių atkūrimo bylą privalėjo būti pateiktas pretendentės V. V. (V.) gimimo akto išrašas, kuriuo būtų galima nustatyti, kad pretendentė V. V. yra mirusio savininko dukra.

6.25.       Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, jog R. Š. prisidėjo ir prie kitų dokumentų, kurių gavimą patvirtino J. A., suklastojimo, t. y. jų pateikimo J. A.. Iš bylos medžiagos matyti, jog visi pagrindiniai registracijos žurnalai yra dingę, todėl įrašų autentiškumo juose neįmanoma nustatyti. Šį faktą patvirtino ir kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikiusi prokurorė D. S.. Be to, nuteistoji J. A. aiškiai nurodė, kad visus reikalingus dokumentus E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylai jai parūpindavo skyriaus vadovas D. V.. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojos R. R. parodymus, prokurorė nepagrįstai prašė juos pripažinti kritiškai vertinamais. Objektyviai iš R. R. liudijimo matyti, kad jokie dokumentai atgaline data nebuvo ir negalėjo būti pateikti.

6.26.       Skundžiamu nuosprendžiu Plungės apylinkės teismas nustatė, kad R. Š. kartu su kitais nuteistaisiais J. A. ir R. J., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tyčia apgaule už piniginį atlygį V. V. naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – E. R., kuris neturėjo giminystės ryšių su V. V., iki nacionalizacijos priklausiusią žemę (duomenys neskelbtini) R. Š. ir kitiems nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį momentą teismas siejo su kito asmens naudai įgytos svetimos turtinės teisės atsiradimu, t. y. suklastotų pirminių dokumentų pagrindu parengtos ir patvirtintos žemės Išvados Nr. IŠ-14-2, kuri vėliau buvo panaikinta, atsiradimu (paleidimu į teisinę apyvartą). Nors teismas ir konstatavo, jog šiais veiksmais valstybei buvo padaryta didelė žala, žemės Išvada Nr. IŠ-14-2 buvo panaikinta ir jos pagrindu atkurti ((duomenys neskelbtini) rajone) naujai suformuoti žemės sklypai liko valstybės nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, kad reali turtinė žala valstybei nebuvo padaryta.

6.27.       UAB (duomenys neskelbtini) pateikė į bylą patvirtintą 2010-08-22 paskolos sutarties kopiją, kurioje nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. K., ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. J. sudaro paskolos sutartį. Pagal šią paskolos sutartį R. J. UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 222 500 litų paskolą, kuri buvo skirta žemės Išvadai Nr. IŠ-14-2 pirkti, t. y. tai pačiai išvadai, kuria V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone. Liudytojas V. K. (UAB (duomenys neskelbtini) direktorius bei akcininkas) teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad jo įmonė pati negalėjo įsigyti žemės ir jam buvo žinoma, kad žemės išvadų pirkimas apskritai yra neteisėtas dalykas.

6.28.       V. K. parodė, jog jis pasamdė (įdarbino įmonėje vadybininku) R. J., kad jis tik dėl akių pasiskolintų pinigų ir sumokėtų juos R. Š., tarpininkavusiam tarp žemės išvados tikrojo pirkėjo V. K. ir išvados savininkės V. V.. Atitinkamai liudytojas R. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku ir ši bendrovė supirkinėja išvadas dėl nuosavybės atkūrimo, t. y. realiai verčiasi neteisėta ūkine komercine veikla. R. J. teigimu, jis savo vardu ne kartą imdavo paskolas iš įmonės, surasdavo asmenis, kurie parduodavo išvadas, ir jiems sumokėdavo. Dėl V. V. išvados pirkimo R. J. nurodė, jog tik paėmė iš įmonės paskolą, o vėliau visus reikalus tvarkė įmonės vadovas V. K., kuriam jis surašė perįgaliojimą. Įgaliojimus ir perįgaliojimus atveždavo V. K., jis tik juose pasirašydavo. Jis Klaipėdos miesto 10-ajame notarų biure nėra buvęs, jokių įgaliojimų notarų biure nėra davęs, jis tik pasirašydavo V. K. atvežtus dokumentus.

6.29.       Iš šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos matyti, jog tikrasis žemės Išvados Nr. IŠ-14-2 pirkėjas, sumokėjęs pinigus už išvadą, buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius bei akcininkas V. K.. 2010-08-22 paskolos sutartis, sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir R. J., iš esmės yra tariamasis sandoris (CK 1.86 str.), nes R. J. ir V. K. valdomą UAB (duomenys neskelbtini) siejo pavaldumo santykiai, o R. J. darbo funkcijos iš esmės apėmė tik žemės išvadų supirkimą už UAB (duomenys neskelbtini) pinigus pagal V. K. sugalvotą schemą. Bylą nagrinėjęs teismas visiškai nesiaiškino, kokiu pagrindu R. J. atsiskaitydavo su UAB (duomenys neskelbtini)pagal gautas paskolas išvadoms pirkti, kokius dar sklypus V. K. ar jo vadovaujama įmonė yra įgiję pagal žemės išvadas ir kokiu būdu jie iš R. J. būdavo perleidžiami V. K. ar UAB (duomenys neskelbtini). Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog V. K. už žemės išvadą R. J. sumokėtų pinigų pareikalavo iš R. Š., o šis V. K. pasiuntė pas R. J.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog sumokėtus pinigus už negaliojančia pripažintą žemės išvadą V. K. ar jo vadovaujama įmonė galbūt yra atgavę, nes R. J. ir toliau dirba UAB (duomenys neskelbtini), o jam nėra pradėti jokie skolos išieškojimo veiksmai.

6.30.       Spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, Plungės apylinkės teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino visas bylos aplinkybes, neatsižvelgė į teismų praktiką, nesivadovavo baudžiamosios teisės principais ir padarė nepagrįstą ir klaidingą išvadą, kad R. Š. už V. V. parduotą išvadą gautus pinigus (t. y. iš neteisėtos veikos gautus pinigus) pasisavino. Byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad R. Š. pinigų neperdavė ir juos pasisavino. Todėl turto konfiskavimo taikymas yra ne tik neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, bet ir apskritai pritaikyta šioje byloje visiškai be pagrindo.

6.31.       Kita vertus, pripažintina, kad byloje nėra duomenų, kad R. Š. būtų gavęs pinigų sumą, kuri būti didesnė nei 7 240,50 Eur (pagal 2010-09-02 pakvitavimą, apelianto išduotą V. K.), todėl nesuprantami teismo nuosprendžio motyvai, kuriais taikant turto konfiskaciją iš apelianto konfiskuota 32 205,75 Eur suma.

6.32.       R. Š. mano, kad teismas taikydamas turto konfiskaciją nenustatė, kad iš V. K. R. J. gauta pinigų suma (64 411,49 Eur) būtų pasidalyta lygiomis dalimis nuteistųjų R. Š. ir R. J., todėl turto konfiskaciją R. Š. taikė nepagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad teismas apskritai nenustatė, kad R. Š. būtų gavęs bent kokios turtinės naudos iš nusikalstamos veikos, todėl teismo išvados, kad turtinė teisė apgaule buvo įgyta už atlygį, yra iš esmės neteisinga. Be to, byloje taip ir liko neatskleistas klausimas, kokios turtinęs naudos iš nusikalstamos veikos gavo J. A..

6.33.       Be to, remiantis teismų praktika, teismo sprendimo motyvuojamoji dalis dėl konfiskavimo turi būti motyvuota ir negali būti formali, o šiuo atveju teismas neatsižvelgė į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bausmės paskirtį bei apelianto asmenybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-217-387/2021). R. Š. pažymi, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad turtas konfiskuotinas dėl to, kad nėra pareikšta civilinio ieškinio, nes vien ta aplinkybė, kad šiuo metu nėra pareikštas civilinis ieškinys, nereiškia, kad civilinis ieškinys kaltinamiesiems negali būti pareikštas ateityje. R. Š. taip pat pareiškia, kad liudytojas V. K. yra pareiškęs jam ieškinį dėl piniginių sumų priteisimo (Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1699-733/2021), todėl teismas padarė nepagrįstas išvadas apie tai, kad R. Š. nėra pareikštas civilinis ieškinys, ir tuo pagrindu taikė turto konfiskaciją.

6.34.       Be to, nepagrįstai nuosprendžiu 64 411,49 Eur suma konfiskuota tik iš R. J. ir R. Š., kai teismas konstatavo, kad nusikalstama veika už atlygį buvo padaryta bendrininkaujant J. A., R. J. ir R. Š.. Tokiu būdu teismo nuosprendžio išvados, konfiskaciją taikant tik R. Š. ir R. J., eliminuojant J. A., yra visiškai nelogiškos ir neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių.

 

7.       Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. S. apeliaciniu skundu nesutinka su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-23 nuosprendžio dalimi, kuria nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymas atidėtas, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis J. A. ir R. Š. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015-03-19 įstatymo redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, be svarbių bausmės individualizavimui aplinkybių, turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje 2K-106-511/2017). Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (Baudžiamoji byla Nr. 2K-53-697/2021).

7.2.       Teismas, atidėdamas J. A. ir R. Š. bausmės vykdymą, įvertinęs bylos bei jų asmenybę apibūdinančius duomenis padarė neteisingą išvadą, kad atidėjus bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Nuosprendyje nurodoma, kad nors J. A. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir dvi prie apysunkių nusikaltimų (BK 300 straipsnio 3 dalis, 228 straipsnio 1 dalis), o R. Š. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 2 dalis), kita prie – apysunkių (BK 300 straipsnio 3 dalis), jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, tačiau įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarytos 2010 metais, byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą, J. A. ir R. Š. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtinas. Skunde nesutinkant su tokia teismo išvada pažymima, kad teismas nenustatė nė vieno iš nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. J. A. ir R. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe. Prokurorės nuomone, svarbu ir tai, kad abu nuteistieji nuteisti už sunkų nusikaltimą.

7.3.       Be to, reikšminga yra ir tai, kad nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o buvo gerai suplanuoti, jie buvo vykdomi pagal iš anksto gerai apgalvotą planą, pasiskirsčius, kas ir kokius atliks veiksmus (J. A. informavo apie neatkurtą E. R. žemę, R. J. surinko duomenis iš archyvo, suklastojo krikšto pažymą, R. Š. paėmė iš Skuodo metrikacijos skyriaus V. V. santuokos liudijimo kopiją, vežė ją pas notarą, visi kartu su J. A. organizavo V. V. prašymų pasirašymą. J. A. šiuos visus dokumentus, suklastojusi kitus reikiamus dokumentus, panaudojo rengdama išvadą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, po to R. J. ir R. Š. pardavė išvadą V. K.). Be to, į nusikaltimą buvo įtrauktas ir kitas asmuo – V. V., kuri dėl ligos negalėjo suvokti savo veiksmų. Dėl šių nusikalstamų veiksmų be jokio teisėto pagrindo buvo pradėtas ir atliktas nuosavybės teisių į E. R. turtėtą žemę atkūrimo procesas, nes V. V. neturėjo jokio giminystės ryšio su šiuo asmeniu. Taip pat svarbu, kad nuteistieji žalą darė Lietuvos valstybei, apgaule buvo įgyta turtinė teisė į Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą – 59,49 ha valstybės išperkamos žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių bendra vertė pagal išvadą – 32 220,23 Eur, o nuteistųjų parduota už 64 411,49 Eur. Be to, J. A. piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi iškraipė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus, kaip valstybinės institucijos, įgyvendinančios valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro ir kitose srityse, uždavinius, funkcijas ir veiklos principus ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą skaidrumu bei teisėtumu ir tuo taip pat padarė didelę žalą Lietuvos valstybei.

7.4.       Šios nurodytos aplinkybės, prokurorės nuomone, patvirtina didesnį nuteistųjų pavojingumą visuomenei ir susiformavusią tam tikrą pasaulėžiūrą. Taip pat turėtų būti įvertinta ir tai, jog abu nuteistieji viso proceso metu nepripažino savo kaltės, nesigailėjo dėl padarytų nusikaltimų, savo elgesio kritiškai nevertino. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, matyti, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistųjų veiksmams ir sprendimui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, dėl to ateityje jie gali toliau daryti analogiško pobūdžio nusikaltimus, jų nevertindami kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistųjų elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Todėl teismas, atidėdamas J. A. ir R. Š. bausmės vykdymą, įvertinęs duomenis, apibūdinančius jų asmenybę, neįvertino jų vykdytos nusikalstamos veiklos masto, nusikalstamos žalos ir naudos dydžio, todėl teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus J. A. ir R. Š. bausmės atlikimo, pripažintina nepagrįsta.

8.       Papildytu apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė D. S. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-26 nutartį, kuria papildyta skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuria R. J. taikytas BK 75 straipsnis ir atidėtas paskirtos bausmės vykdymas. Prokurorė skundą motyvuoja tuo, kad BPK 3081 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Šia nutartimi taikytas nuteistajam R. J. bausmės vykdymo atidėjimas keičia nuosprendžio esmę, nes sukelia teisinius padarinius (teismų praktikoje numatyta, kad galima taisyti rašymo apsirikimo klaidą, kitą netikslumą, kai tai nesukelia jokių teisinių padarinių). Bausmės vykdymo atidėjimas yra baudžiamosios teisės bendrosios dalies institutas, kuris, esant įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą nuteistam asmeniui. Todėl BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su nuteistajam paskirta bausme, jos vykdymu, baudžiamojo poveikio priemonių taikymu, kas sukelia reikšmingas pasekmes. Papildomai prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad R. J. nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą vadovaujantis BK 75 straipsniu, nes jis teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 2 dalis), kita – prie apysunkių (BK 300 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nors nuosprendyje nurodoma, kad R. J. yra neteistas, tačiau jis Mažeikių teismo 2018-04-12 nuosprendžiu už analogiškas veikas buvo nuteistas, tačiau Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą į apeliacinį procesą, todėl nuosprendis dar neįsiteisėjęs. Be to, reikšminga yra ir tai, kad nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o buvo gerai suplanuoti, jie buvo vykdomi pagal iš anksto gerai apgalvotą planą, pasiskirsčius visiems trims nuteistiesiems, kokius kiekvienas veiksmus atliks. Taip pat turėtų būti įvertinta ir tai, jog R. J. viso proceso metu nepripažino savo kaltės, nesigailėjo dėl padarytų nusikaltimų, savo elgesio kritiškai nevertino. Taip pat svarbu, kad žala padaryta Lietuvos valstybei, apgaule buvo įgyta turtinė teisė į Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą – 59,49 ha valstybės išperkamos žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių bendra vertė pagal išvadą – 32 220,23 Eur, o nuteistųjų parduota už 64 411,49 Eur. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, matyti, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9.       Klaipėdos apygardos teisme gauti nuteistosios J. A. atsikirtimai į prokuratūros apeliacinį skundą. Atskikirtimuose nurodoma, kad yra prašoma susipažinti su Plungės apylinkės teisme 2017 metais pradėta nagrinėti (ir, tikėtina, išnagrinėta) baudžiamąja byla, kurioje V. M., S. P., buvo teisiamas dėl suklastotų dokumentų panaudojimo, ir pasidaryti šioje byloje esančių dokumentų kopijas. Teigia, kad susipažinę su nurodyta baudžiamąja byla nuteistoji J. A. ir jos gynėjas advokatas A. J. turėtų galimybę spręsti dėl prašymo Klaipėdos apygardos teismui išreikalauti nurodytą bylą ir pridėti ją kaip faktinę medžiagą prie apeliacinėje instancijoje nagrinėjamos baudžiamosios bylos teikimo.

10.       Klaipėdos apygardos teisme gauti nuteistojo R. Š. gynėjo advokato R. Skėrio atsikirtimai į prokuratūros apeliacinį skundą. Su prokuratūros apeliaciniu skundu R. Š. gynėjas nesutinka, prašo skundą atmesti ir tenkinti nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą. Atsikirtimuose, remiantis kasacinio teismo praktika, akcentuojama, kad nuo R. Š. inkriminuotų apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymo praėjo ilgas net dešimties metų laiko tarpas. Per šį laikotarpį iki dabar nuteistasis jokių nusikalstamų veikų nepadarė, tai rodo mažą inkriminuotų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumą. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad anksčiau neteistas. R. Š. toliau dirba, yra vedęs, išlaiko 4 asmenų šeimą. Be to, nuteistasis yra 2 bendrovių direktorius, dirba vadovaujamą darbą. Jo įsteigtos įmonės sukūrė darbo vietas ir moka mokesčius valstybei. Tai reiškia, kad R. Š. inkriminuoti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o ir pats apeliantas nėra tiek pavojingas, jog būtų tikslinga panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. Š. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

11.       Teismo posėdyje nuteistieji J. A., R. Š., R. J. bei jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorės skundą prašė atmesti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o jos apeliacinį skundą tenkinti.

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

J. A., R. J. ir R. Š. apeliaciniai skundai iš dalies tenkinami. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės D. S. apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

 

12.       Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

 

Dėl teismo šališkumo

 

13.       Nuteistosios J. A. apeliaciniame skunde kvestionuojamas baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumas. Nurodoma, kad teismas neatliko įrodymų tyrimo, t. y. neapklausė kai kurių asmenų, tačiau rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais jų parodymais, taip pat parodymais, duotais baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kurio priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas konstatavus teisėjo šališkumą, metu. Nuteistojo R. J. nuomone, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neapklausęs liudytojų neišnagrinėjo šios baudžiamosios bylos iš naujo, nepagrįstai atsisakė tenkinti tiesai nustatyti ir R. J. nekaltumui pagrįsti teiktus prašymus, teismas išsakė savo išankstinę nuomonę apie negalėjimą tinkamai išnagrinėti bylos priimdamas 2019-06-28 nutartį, kuria negalėdamas toliau nagrinėti bylos ją grąžino prokurorui, bet nutartį panaikinus aukštesniajam teismui, nepašalinęs išsakytų abejonių, toliau nagrinėjo bylą, dėl to priėmė iš esmės neobjektyvų ir neteisingą nuosprendį.

14.       Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. BPK 58, 59 straipsniai pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas reiškia, jog teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek ir objektyviai. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98, yra teigiama: „Teismas primena, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę <...>.“ Objektyvusis nešališkumas dar vadinamas struktūriniu ar organizaciniu nešališkumu. Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-217/2011, 2K-7-30-788/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo šališkumas, minėta, siejamas su proceso taisyklių pažeidimu, t. y. neapklausimu liudytojų ir vadovavimusi jų duotais parodymais baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pirmą kartą metu, šio teismo nuosprendis buvo panaikintas nustačius nuosprendį priėmusio teisėjo šališkumą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti baudžiamąją bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumą dėl nuteistosios J. A. apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.

15.       Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinės apklausos nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir ištiriami šio Kodekso 290 straipsnyje nustatyta tvarka, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturi pareigos nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš naujo apklausti iš naujo visus baudžiamojoje byloje apklaustus liudytojus. Baudžiamąją bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja 2020-07-20 teisiamojo posėdžio metu informavo proceso dalyvius apie tokią procesinę galimybę, t. y. iš naujo neapklausti visų baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmą kartą metu apklaustų liudytojų, taip pat atsiklausė proceso dalyvių nuomonės šiuo klausimu. Pažymėtina, kad nors nuteistosios J. A. gynėja J. Pališaitienė abstrakčiomis užuominomis ir nurodė, kad prašo pakartotinai kviesti visus liudytojus, tačiau 2020-09-24 teisiamajame posėdyje minėta gynėja jau teismo prašė apklausti tik J. V. seseris, V. V. dukras – D. M. ir N. V., taip pat R. J.; nurodė, kad dėl K. B. ir A. B. apklausos palieka spręsti teismo nuožiūra. Nuteistojo R. Š. gynėjas R. Skėrys 2020-07-20 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad reikia apklausti liudytoją R. J., dėl kitų liudytojų apklausos palieka spręsti teismui. 2020-09-24 teisiamojo posėdžio metu gynėjas R. Skėrys nurodė, kad prašo apklausti D. M. ir N. V., taip pat mano, kad R. J. apklausa padėtų išsiaiškinti tam tikras aplinkybes; kitų liudytojų apklausos klausimą paliko spręsti teismui. 2020-07-20 teisiamojo posėdžio metu nuteistojo R. J. gynėjas advokatas R. Tamašauskas nurodė, kad mano, kad turi būti kviečiami visi liudytojai. 2020-09-24 teisiamojo posėdžio metu R. Tamašauskas nurodė, kad savarankiškų prašymų neturi, dėl prašymų kviesti liudytojus neprieštarauja. Nuteistoji J. A. 2020-07-20 teisiamojo posėdžio metu prašė iškviesti ir apklausti liudytoją R. R. ir V. V., nuteistieji R. Š. ir R. J. prašymų dėl liudytojų apklausos nepareiškė. 2020-02-23 teisiamojo posėdžio metu advokatas R. Skėrys prašė apklausti kaip liudytoją A. B.. Advokatė J. Pališaitienė pritarė R. Skėrio prašymui dėl liudytojo A. B. apklausos. R. Tamašauskas prašymų dėl liudytojų apklausų neturėjo. To paties teisiamojo posėdžio metu klausimas dėl liudytojo A. B. apklausos buvo išspręstas, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas motyvuotai prašymo dėl liudytojo A. B. apklausos netenkino. Teismas pažymėjo, kad liudytojas A. B. pirmą kartą buvo apklausiamas teisme. Liudytojas parodė, kad pažyma, kurią pasirašė skyriaus vedėjas, yra pagrindinis nuosavybės teisę atkuriantis dokumentas. Todėl, teismo vertinimu, šį liudytoją buvo prašoma pakartotinai apklausti dėl tų pačių aplinkybių. Kitų aplinkybių, kurias papildomai galėtų paaiškinti liudytojas A. B., nebuvo nurodyta, todėl, minėta, teismas prašymą dėl pakartotinės liudytojo A. B. apklausos atmetė, kartu pažymėdamas, kad jeigu nuteistieji ir jų gynėjai pageidauja, teismas gali perskaityti minėto liudytojo parodymus, duotus bylą nagrinėjant pirmą kartą. Tačiau prašymų perskaityti liudytojo parodymus nebuvo gauta, apsiribota nuomone, kad jie bus perskaityti rašytinės bylos medžiagos tyrimo metu. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad ir nukentėjusieji bei jų gynėjai nereikalavo apklausti absoliučiai visų pirmąkart nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų ir sutiko, kad tie liudytojai, kurių apklausos nebuvo būtinos teisingumo interesais, būtų neapklausiami, o būtų perskaitomi jų baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmą kartą metu pirmosios instancijos teisme duoti parodymai.

16.       Baudžiamosios bylos pirmo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu visi liudytojai juos apklausiant buvo supažindinti su atsakomybe dėl melagingų parodymų davimo ir parodymus davė tik pasirašytinai prisiekę. Tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas nustačius bylą išnagrinėjusio teisėjo subjektyvųjį šališkumą, niekaip nepagrindžia, kad ta aplinkybė būtų turėjusi įtakos liudytojų duotų parodymų turiniui baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pirmą kartą metu. Vadovaujantis nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika, BPK 276 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl liudytojų apklausų pirmosios instancijos teisme metu ir antrą kartą nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme neapklaustų liudytojų, kurių parodymai buvo perskaityti, į nuteistųjų bei jų gynėjų poziciją dėl būtinumo apklausti liudytojus iš naujo, konstatuotina, kad šiuo atveju aplinkybė, kad baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėjusi teisėja neapklausė visų liudytojų, nesudaro pagrindo konstatuoti teisėjos šališkumo.  Nuteistųjų J. A. ir R. J. apeliaciniuose skunduose teismo šališkumas taip pat siejamas su aplinkybe, kad pirmiausia baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja konstatavo kaltinamojo akto trūkumus ir negalėjimą išnagrinėti baudžiamosios bylos dėl jų, tačiau, Klaipėdos apygardos teismui panaikinus 2019-06-28 nutartį, Plungės apylinkės teismas nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nors buvo aiškiai pasisakęs, jog esant nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams negali išnagrinėti bylos.

17.       Teisėjų kolegija šiuos apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, ar kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kad jį reikia grąžinti prokurorui, ar tokie, kuriuos bus galima pašalinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, yra vertinamojo pobūdžio. Akivaizdu, kad apygardos teismas, išnagrinėjęs prokurorės skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2019-06-28 nutarties, baudžiamojoje byloje įžvelgtą bylos perdavimo prokurorui pagrindą vertino kaip formalų ir netrukdantį bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vadovaujantis BPK 234, 254, 326 straipsniais, byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Apygardos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas reikalauja, kad būtų nustatyti būtent BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitikimai, o ne kokie nors kiti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar kitokie trūkumai. Remdamasis šiomis įstatymo nuostatomis ir atsižvelgdamas į kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus, apygardos teismas daro išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje 2016-12-05 surašytame kaltinamajame akte ir 2017-12-05 prokurorės prašymu pakeistame kaltinime dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, kurių padarymu kaltinama J. A., ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, kurių padarymu kaltinami R. Š. ir R. J., yra nurodytos visos BPK 219 straipsnio reikalaujamos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas bylą perdavė prokurorei dėl to, kad iš kaltinamojo akto nėra aiški galbūt J. A. padarytų nusikalstamų veikų vieta ir laikas, t. y. kad iš kaltinimo J. A., R. Š. ir R. J. formuluotės yra neaiškus nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo laikas. Tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs prokurorės skundą, konstatavo, kad tiek kaltinime, tiek prokurorės prašyme pakeisti kaltinimą yra nurodyta, kad J. A. tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 suklastojo dokumentus, o R. Š. ir R. J. nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-05-31 suklastojo vienus dokumentus, o 2010 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais suklastojo kitus kaltinamajame akte tiksliai įvardytus dokumentus. Apygardos teismas, panaikindamas apylinkės teismo 2019-06-28 nutartį, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad nurodydamas kaltinamojo akto trūkumus bei neaiškumus pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams savo sprendimą motyvuoti, ne tik nurodydamas konkrečius kaltinamojo akto trūkumus, bet ir paaiškindamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-303/2017), nepasisakė, kodėl jų negalima ištaisyti bylos nagrinėjimo metu. Apibendrindama išdėstytus motyvus ir atsižvelgdama į tai, kad apylinkės teismo 2019-06-28 nurodyti kaltinamojo akto netikslumai buvo pašalinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatytas teismo šališkumas ir šiuo aspektu.

18.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su R. J. apeliaciniame skunde teismo šališkumo siejimu su netenkintais nuteistojo teiktais prašymais. Pažymėtina, kad prašymų sprendimas yra viena iš teismui BPK nustatytų procesinių pareigų. BPK taip pat numato atskirą pirmosios instancijos teismų išsprendus proceso dalyvių prašymus priimtų nutarčių apskundimo ir nagrinėjimo tvarką, pagal kurią bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai (BPK 440 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, tiek R. J., tiek jo gynėjas naudojosi šia jiems įstatymo leidėjo laiduojama teise ir apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų pagrįstumas bei teisėtumas buvo patikrintas ir patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo priimtais procesiniais sprendimais, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą išnagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu priimti procesiniai sprendimai nesudaro pagrindo konstatuoti jos šališkumo, neobjektyvumo ar galimo nusistatymo, ar tendencingumo prieš nuteistąjį R. J.. J. A. apeliaciniame skunde nurodoma, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismas nebuvo kompetentingas tokią baudžiamąją bylą nagrinėti, nes baudžiamąsias bylas dėl veikų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pirmąja instancija gali nagrinėti tik apygardų teismai (BPK 225 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia J. A. dėmesį į tai, kad, be kitų nusikalstamų veikų, ji buvo kaltinama ir yra nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, o ne, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Vadovaujantis BPK 224 straipsniu, numatančiu, kad visos baudžiamosios bylos, išskyrus tas, kurios teismingos apygardos teismui, teismingos apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra apysunkis (BK 11 straipsnio 4 dalis), ši baudžiamoji byla buvo teisminga apylinkės teismui, todėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai pagrįstai ją išnagrinėjo pirmąja instancija.  Pasak J. A., prokuratūros surašytas kaltinamasis aktas bei 2017-12-05 dokumentas Nr. 4-1-15681 iš esmės prieštarauja BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų nuostatoms, todėl byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apeliaciniame skunde dėstomas argumentas jau yra išnagrinėtas ir dėl jo priimta Klaipėdos apygardos teismo 2019-07-30 nutartis, kuria konstatuota, jog apylinkės teismo įvardyti kaltinamojo akto trūkumai negali būti laikomi iš esmės trukdančiais nagrinėti bylą teisme, todėl ją grąžinti prokurorui nebuvo pakankamo teisinio pagrindo. Kadangi J. A. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję būtent su aplinkybėmis, dėl kurių apylinkės teismas grąžino baudžiamąją bylą prokurorei kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti, jokių papildomų argumentų apeliaciniame skunde nenurodoma, o minėti argumentai jau buvo išnagrinėti Klaipėdos apygardos teismo ir priimta 2019-07-30 nutartis, kuria konstatuota, kad vis dėlto kaltinamasis aktas buvo be esminių trūkumų, teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl tų pačių aplinkybių daryti kitokias išvadas ir priimti kitokį sprendimą.

19.       Apeliaciniuose skunduose J. A., R. J. ir R. Š. atkreipia dėmesį į tai, kad Plungės apylinkės teismui konstatavus, kad J. A. per V. V. apgaule įgijo turtinę teisę, piktnaudžiavo tarnyba, klastojo dokumentus, baudžiamojoje byloje privalomas ir V. V. veiksmų teisinis įvertinimas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinių skundų argumentus kaip nepagrįstus. Pirmiausia, apeliacinių skundų argumentai dėl to, kad byloje nėra įvertinti V. V. veiksmai, šiuo konkrečiu atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl J. A., R. J. ir R. Š.baudžiamosios atsakomybės. Nuteistųjų teisinė padėtis nustačius, kad, be J. A., R. J. ir R. Š., nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, o J. A. dar ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarė ir kiti asmenys (pvz., V. V.), nepasikeistų. Antra, teismas nagrinėja baudžiamąsias bylas tik dėl tų asmenų, dėl kurių yra surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismo posėdyje. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad V. V. būtų sąmoningai atlikusi kokius nors teisei priešingus veiksmus ar būtų supratusi, kad atlieka kokius nors nusikalstamus veiksmus ir prisideda prie nusikalstamų veikų padarymo. Trečia, V. V. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, įgyta silpnaprotyste ir dėl šios ligos negali suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2017-02-09–03-22 akte Nr. 86 TPK-96/2017 (16 t., b. l. 14–22) nurodytose srityse, V. V. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-05-18 sprendimu (16 t., b. l. 7–11), priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-54-344/2017, pripažinta neveiksnia, todėl ir ši aplinkybė lemia negalėjimą vertinti jos veiksmų baudžiamosios teisės kontekste. Vadovaudamasi šio nuosprendžio 26 ir 27 punktuose nurodytais argumentais, t. y. tuo, kad teismas nagrinėja baudžiamąsias bylas tik dėl tų asmenų, dėl kurių yra surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismo posėdyje, teisėjų kolegija atmeta R. J. apeliacinio skundo argumentą, kad ir L. V. bei V. K. atliko veiksmus, identiškus kaltinamajame akte nurodytiems veiksmams, – pasirašė įvairiuose dokumentuose, įgijo turtinę teisę į nuosavybės atkūrimą, teises pirko ar pardavė, veikė pagal įgaliojimą, bylos aplinkybių kontekste buvo reikšminga, kodėl vienų asmenų identiški veiksmai laikomi nusikaltimu, o kitų asmenų – ne. Be to, L. V. ir V. K. atlikti galbūt priešingi teisei veiksmai nešalina R. J. baudžiamosios atsakomybės. R. J., žinodamas apie L. V. ir V. K. padarytus nusikaltimus, gali apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms, kuriose minėtų asmenų atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms bus įvertinta ir dėl jų bus priimti atitinkami procesiniai sprendimai. J. A., R. J. ir R. Š. apeliaciniuose skunduose nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad tik J. A. disponavo E. R. nuosavybės atkūrimo byla, tik ji galėjo suklastoti ir organizuoti dokumentų suklastojimą, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo jos žinioje ir tik ji žinojo, kur ir kokius duomenis reikia pakeisti ir kokiomis datomis įrašyti. Teigiama, kad 2001-12-28 V. V. prašymo grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) fiksuotos datos metu J. A. iš viso nedirbo, nuo 2001-04-23 iki 2002-06-02 buvo sūnaus S. R. motinystės, vaiko priežiūros atostogose, o nurodytu laiku žemėtvarkininke (duomenys neskelbtini) dirbo R. R.. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra aktualus ne bet koks laikotarpis, tačiau būtent laikotarpis nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2010-08-12. Faktas, kad iki 2002-06-02 žemėtvarkininke dirbo R. R., nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingas, nes dokumentai į E. R. nuosavybės atkūrimo bylą buvo įdėti būtent laikotarpiu nuo 2010 m. birželio iki 2010 rugpjūčio tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010-08-12.

20.       J. A. nurodė, kad įsakymais jai buvo suteikti įgaliojimai dirbti tik su nuosavybės teisių atkūrimu mieste, t. y. (duomenys neskelbtini) teritorijoje ji įgalinimų neturėjo, todėl E. R. nuosavybės atkūrimo bylą pavestoms procedūroms atlikti ji galėjo gauti tik iš skyriaus vadovo. J. A. vienavaldiškai  prieiti prie apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų dokumentų, žurnalų, nuosavybės atkūrimo bylų, priėmimo–perdavimo aktų ir juos suklastoti neturėjo galimybių. Tačiau tokius jos apeliacinio skundo argumentus paneigia liudytojo D. V. 2020-07-15 teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad „J. A. vienu metu buvo atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimą miesto teritorijoje, po to ir kaimo teritorijoje. J. A. buvo (duomenys neskelbtini) teritorijos specialistė. Bylos yra saugomos archyve. Kada byla ar jos dokumentai yra reikalingi darbui, tada specialistas pasiima iš archyvo, šiuo atveju J. A., nes jai buvo pavesta atlikti tą darbą, pasiėmė iš archyvo ir buvo tie dokumentai naudojami – žiūrimi. Dokumentus šioje nuosavybės teisių atkūrimo byloje rengė minėta specialistė J. A.“. Iš liudytojo D. V. parodymų, duotų 2020-07-15 teisiamajame posėdyje, taip pat akivaizdu, kad archyvaras, kuris, kaip nurodo J. A., žemėtvarkininkams išduodavo bylas, dirbo ne nuolat. Nors nuteistieji savo kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, o J. A. dar ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl nuteistųjų kaltės daryti kitokias išvadas, negu padarė pirmosios instancijos teismas.  Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad J. A. iki 2010-06-30 dirbo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininke, o nuo 2010-07-14 – NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyrius vyresniąja specialiste. Taigi, jos apeliacinio skundo argumentai, kad ji negalėjo jai ir kitiems asmenims inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryti, nes tuo metu nedirbo, atmestini kaip nepagrįsti. Negalėjimą padaryti J. A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų ji savo apeliaciniame skunde taip pat sieja su tuo, kad jai nebuvo prieinamos nuosavybės teisių atkūrimo bylos, kurios buvo archyve, ir tik archyvaru dirbantis asmuo bylas išduodavo su bylomis dirbantiems asmenims. Tokie J. A. argumentai yra paneigti kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos. Pažymėtina, kad kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo 2020-07-15 teisiamajame posėdyje apklaustas D. V., dirbęs NŽT prie ŽŪM vedėju, parodė, kad „archyvarai buvo numatyti ir dirbo, bet kažkuriuo momentu nedirbo, nes nebuvo žmogaus. Kada byla ar jos dokumentai yra reikalingi darbui, tada specialistas pasiima iš archyvo, šiuo atveju J. A., nes jai buvo pavesta atlikti tą darbą, pasiėmė iš archyvo ir buvo tie dokumentai naudojami – žiūrimi“. Kad buvo tam tikrų laikotarpių (būtent nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu), kai NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje nedirbo archyvaras, patvirtino ir kaip liudytoja pirmosios instancijos teismo 2020-07-15 teisiamajame posėdyje apklausta D. V., kuri parodė: „Aš atėjau dirbti 2008-04-28, bet tuo metu archyvaro nebuvo.“ Dar daugiau, pirmosios instancijos teismo 2020-10-02 teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklausiamas K. B. parodė, kad J. A. ne tik galėjo patekti į archyvą dėl bylų, su kuriomis ji dirbo, tačiau ir „J. A. prižiūrėjo archyvą kai buvo panaikintos apskritys“. Be to, kaip liudytoja pirmosios instancijos teismo 2021-02-23 teisiamajame posėdyje apklausiama R. V. parodė, kad „[archyvo – aut. pastaba] raktas būdavo pas sekretorę, galėdavo visi darbuotojai įeiti. Dokumentus darbuotojas pats pasiimdavo. J. A. dokumentus iš archyvo daugiausiai pasiimdavo pati“. 2021-02-23 teisiamajame posėdyje ir pati J. A. neneigė, kad vis dėlto ne visada išimtinai tik archyvaras bylas iš archyvo išduodavo darbuotojams, nepaneigė R. V. duotų parodymų parodydama: „Jei tas raktas buvo toje dėžutėje, tai aš tikrai to negaliu patvirtinti. Galimai tas raktas buvo kuriame tai laikotarpyje, kurį tai mėnesį archyvaro galėjo ir nebūti.“ Įvertinusi tiek nuteistosios J. A. parodymų, susijusių su galimybe be archyvaro patekti į archyvą ir savarankiškai pasiimti reikiamas darbui bylas, taip pat kitų kaip liudytojų apklaustų asmenų parodymų turinį teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad J. A. negalėjo padaryti jai (ir kitiems asmenims) inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nes tariamai negalėjo savarankiškai prieiti prie nuosavybės teisėms atkurti reikiamų duomenų. Kaip matyti iš liudytojų, taip pat ir pačios nuteistosios J. A. parodymų, į archyvą įeiti galėjo visi darbuotojai, nes tam tikrais laikotarpiais NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje tiesiog nebuvo archyvaro, o archyvo raktai buvo laisvai prieinami visiems darbuotojams pagal poreikį.

21.       Nuteistieji savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų veikų neigia ir dalyje dėl bendrininkavimo: J. A. nurodo, kad apskritai kitų nuteistųjų iki teismo posėdžio nepažinojo; R. J. ir R. Š. nurodo, kad nors vienas kitą ir pažinojo, tačiau tarp jų nebuvo nustatyta jokių susitarimų siekiant realizuoti savo interesus E. R. nuosavybės atkūrimo byloje, tačiau tokie apeliacinių skundų argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma, taip pat teisėjų kolegijos šio nuosprendžio 33 punkte aptartos faktinės aplinkybės, nustatytos iš liudytojų parodymų, taip pat padarytos išvados patvirtina, kad būtent J. A. ne tik turėjo neribojamą galimybę prieiti prie NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus duomenų ir informacijos apie žemės savininkus, neatkūrusius nuosavybės teisių, ir galėjo perduoti šiuos duomenis kitiems asmenims. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad J. A. perdavė duomenis apie tai, kad nėra atkurtos nuosavybės teisės į E. R. (duomenys neskelbtini), turėtą žemę, kitiems nuteistiesiems. Nuteistasis R. J. kelia abejones, kad liudytoja L. V. taip pat užsiimdavo tokia veikla – tarpininkaudavo ir (ar) atstovaudavo asmenims atkuriant teisę į nuosavybę, todėl būtent ji galėjo veikti ir E. R. nuosavybės teisių atkūrimo atveju, tačiau teisėjų kolegija tokias prielaidas vertina kaip siekį R. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad L. V. A. V. vardu 2010-05-27 sumokėjo už archyvo pažymą ir 2010-05-31 parengė prašymą Lietuvos centriniam valstybės archyvui prašydama suteikti duomenis apie B. R. (duomenys neskelbtini), turėtą 80 ha žemę. Nors kaltinamasis R. J. neigė prašęs L. V. užpildyti tokį prašymą ir teigė, kad ji tokį prašymą galėjo pildyti savo iniciatyva, tačiau tokią R. J. versiją paneigia liudytojos A. V. parodymai apie tai, kad būtent R. J. ji buvo perdavusi savo asmens duomenis dėl kitų teisinių reikalų ir pati niekada prašymo Lietuvos centriniam valstybės archyvui dėl E. R. žemės nepildė, t. y. būtent R. J. disponavo A. V. asmens duomenimis, taip pat liudytojos L. V. parodymai, kad ji nurodytą prašymą pildė būtent R. J. prašymu. Be to, kad būtent R. J. iniciatyva minėti duomenys buvo pateikti archyvui ir sumokėta už pažymą, patvirtina ir ta aplinkybė, kad Lietuvos centriniam valstybiniam archyvui pateiktame prašyme buvo nurodytas prašymą pateikusio asmens adresas (duomenys neskelbtini), t. y. buto, kuris priklausė nuosavybės teise R. J. motinai. Taigi, jei, kaip nurodo nuteistasis R. J., L. V. būtų veikusi savo iniciatyva ir savo interesais, nelogiška, kad ji prašyme būtų nurodžiusi būtent R. J. motinai priklausančio buto adresą. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pritartina baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuo 2010 m. birželio mėnesio nuteistieji disponavo informacija apie E. R. turėtą žemę ir informacija, kad nuosavybės teisės į šią žemę nėra atkurtos.

22.       2020-09-24 teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas J. V. parodė, kad jis 2010 m. dirbo pas R. Š.. R. Š. šios aplinkybės neneigė. J. V. taip pat parodė, kad R. Š. domėjosi, ar jis nepažįsta kokio senyvo asmens, kurio vardu būtų galima užrašyti žemę, o J. V. nurodė turintis senyvą motiną V. V.. Be to, nuteistųjų R. J. ir R. Š. versiją, kad jie tariamai jokių bendrų veiksmų neatliko ir su V. V. vardu teiktais dokumentais dėl nuosavybės teisių į E. R. turėtą žemę nėra susiję, paneigia jų pačių viso proceso metu kitę parodymai. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. Š. teigė, kad J. V. savo namuose Lėlių kaime supažindino su R. J., kuris galėjo pakonsultuoti nuosavybės teisių atkūrimo klausimais. R. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad R. Š. paprašytas galėjo tarpininkauti pasiūlant pirkti V. V. išvadą, šiame sandoryje jis buvo tik tarpininkas. Įvertinus liudytojo J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pas R. buvo atvykęs vyriškis, kurį jam pristatė kaip R. draugą advokatą, ir jie tarpusavyje kažką kalbėjo apie žemes, taip pat liudytojos L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad maždaug 2010 m. R. J. ir R. Š. kartu dirbo, dažnai kalbėdavo apie kažkokias žemes, buvo numatę pirkti kažkokią išvadą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R. J. ir R. Š. bendravo ir veikė bendrai dėl V. V. nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl apeliacinių skundų argumentai, susiję su tariamo jų bendrininkavimo siekiant atkurti nuosavybės teisę į E. R. priklausiusią nuosavybę nenustatymu, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, teisėjų kolegija atmeta R. J. apeliacinio skundo argumentą, kad dviem žmonėms nešti vieną A4 formato, o juo labiau A5 formato dokumentą yra neįmanoma – neįmanoma būtų įsėsti į automobilį arba įlipti į viešojo transporto priemonę; taip nešant dokumentas neabejotinai būtų buvęs suplėšytas, o byloje nustatyta, kad dokumentas yra be išorinių pažeidimų, todėl teismo išvados yra neginčijamai paneigtos bylos medžiaga ir byloje yra įrodyta, kad dokumentus NŽT prie ŽUM (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė vienas asmuo. Bendrininkavimas nėra besąlyginis vieno fizinio veiksmo (kaip šiuo atveju nurodo R. J., – dokumento nešimas dviem asmenims jį laikant rankose) atlikimas. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453-648/2016). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, ir kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

23.       Taigi, R. Š. 2010 m. susipažino su V. V. ir su R. J. bendradarbiavo dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. V.. Be to, R. Š. iš J. V. buvo gavęs V. V. pasą, kurį R. Š. po kurio laiko grąžino. Liudytojas V. K. parodė, kad visus klausimus, kur išsiųsti prašymą, kad pasirašytų savininkė, derino su R. Š.. Sutiktina su baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent R. J. ir R. Š., pasitelkdami tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie surašė V. V. vardu prašymu NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui, pateikė pasirašyti V. V. 2001-12-28 V. V. pirminį prašymą grąžinti buvusio savininko E. R. žemę (išmokėti kompensaciją), 2003-12-31 V. V. pareiškimą, kuriame nurodoma, jos prašoma neatkurti nuosavybės teisių, nes neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, 2003-12-31 V. V. paaiškinimą, kuriame nurodoma, jog ,,jos tėvas E. J. R. pasak mamos pasakojimų mirė 1944 m. rugpjūtį“, 2009-09-28 V. V. prašymą, kuriame nurodoma, jog prašoma paruošti pažymą dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, ir V. V. pasirašius šiuos žinomai suklastotus dokumentus laikotarpiu nuo 2010-05-31 iki 2010-08-12, pateikė juos NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui. Minėta, nuteistoji J. A. iki 2010-06-30 dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininke, nuo 2010-07-14 – NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniąja specialiste. J. A. buvo puikiai žinoma, kokia tvarka ir kokiais terminais turėjo būti įregistruoti asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, prašymai. Ji turėjo neribotas galimybes prieiti tiek prie NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus archyvo, tiek prie visų jame esančių bylų bei dokumentų. Ji, siekdama įtvirtinti, kad R. J. ir R. Š. pateikti V. V. prašymai yra pateikti būtent juose nurodytomis datomis, organizavo dokumentų klastojimą ir pati klastojo dokumentus. Nuteistosios J. A. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama aplinkybei, kad R. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad J. A. nėra jos prašiusi daryti įrašų atgaline data, tačiau pažymėtina tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. R. parodė, kad neprisimena, kaip užregistravo V. V. 2001-12-28 prašymą, nurodė, kad jai galėjo kažkas diktuoti ir reikėjo suregistruoti, be to, įprastai prašymą žurnale registruojantis asmuo registracijos numerį užrašo ir ant pateikto prašymo. Šiuo atveju ji padarė tik įrašus prašymų registracijos žurnale, o ant V. V. pirminio prašymo skaičiukas užrašytas ne jos ranka. Taip pat ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad ant V. V. 2003-12-31 pareiškimo dėl nuosavybės teisių neatkūrimo, nes nėra apsisprendusi dėl lygiaverčių sklypų, spaude apie gavimą esantys įrašai ir V. V. 2003-12-31 paaiškinime dėl tėvo mirimo datos gavimo spaude esantys įrašai yra padaryti J. A..

24.       Konstatuotina, kad V. V. pati 2001-12-28, 2003-12-31 prašymų ir paaiškinimų bei 2009-09-28 prašymo pateikti negalėjo, o kaltinamųjų R. Š. ir R. J. tarpusavio ryšys, jų pačių paaiškinimais, ir ryšys su V. V. atsirado tik 2010 m., taip pat į tai, kad J. A. V. V. 2001-12-28 prašymo negalėjo užregistruoti, nes tuo metu buvo dekretinėse atostogose, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad numerį „1886“ ant šio prašymo galėjo užrašyti ir ji, o V. V. 2003-12-31 prašymą ir paaiškinimą jau registravo pati, neturi pagrindo daryti kitokios, negu padarė baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, išvados, kad liudytoja R. R. užregistravo pirminį V. V. prašymą atgaline data padarius įtaką J. A., jai nurodžius registruotinus duomenis. Tokią išvadą pagrindžia toliau dėstomi argumentai. J. A. neneigė, kad V. V. 2003-12-31 pareiškime bei paaiškinime gavimo spaudus ir juose esančius įrašus padarė ir pasirašė ji, o ši aplinkybė paneigia jos baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamųjų posėdžių metu duotus parodymus, kad tik 2009 m. žodiniu vedėjo pavedimu jai buvo paskirta E. R. byla. J. A. patvirtino aplinkybę, kad žurnale „(duomenys neskelbtini) kaimo ties Nr. 29 įrašus „E. R.“ ir „V. V.“ padarė ji, taip pat ji suformavo segtuvą Nr. 29 ir tokiu būdu pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo bylą dėl E. R. žemės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. V. prašymai negalėjo būti pateikti juose nurodytomis datomis, todėl J. A., priimdama R. J. ir R. Š. pateiktus V. V. 2010 m. pasirašytus prašymus ir darydama įtaką dėl pirminio prašymo užregistravimo atgaline data, taip pat pati registruodama prašymus atgalinėmis datomis, neabejotinai suprato, kad tokių prašymų pateikimas ir registracija atgaline data yra dalis veiksmų siekiant apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

25.       1993-05-12 Krikšto sakramento pažyma, kurioje Maironių Švč. Marijos bažnyčia pažymi, kad V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo pakrikštyta Kelmės Švč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje 1930-07-10, yra suklastota siekiant pagrįsti, kad V. V. turi giminystės ryšį su E. R.. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes (R. J. ir R. Š. tarpusavio ryšį, jų ryšį su V. V., jų suinteresuotumą V. V. vardu atkurti nuosavybės teisę į E. R. priklausiusią žemę), į tai, kad R. J. savo ranka atliko rankraštinius įrašus įrašydamas ,,1993-05-12‘‘ datą atgaline data, nurodydamas žinomai neteisingą registracijos numerį Nr. 87 ir pasirašė už kunigą J. J., darytina neabejotina išvada, kad būtent R. J. ir R. Š. šią 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymą panaudojo – tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 pateikė NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui.

26.       Nuteistasis R. Š. iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gavęs 1960-07-30 Santuokos sudarymo įrašo Nr. 173 kopiją dėl V. V. ir P. V. santuokos, kurios tikrumą 2010-06-14 patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, šį dokumentą ne anksčiau nei 2010-06-14 ir ne vėliau kaip 2010-08-12 pateikė NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui. Nuteistoji J. A., priėmusi šiuos dokumentus, ant 2010-06-14 patvirtintos Santuokos sudarymo įrašo kopijos užrašė žinomai tikrovės neatitinkantį rankraštinį įrašą „2003.12.31 sutikrinta žemėtv. J. A.“ ir įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaip liudytojo apklausto V. K. duotus parodymus apie tai, kad jis tik 2010 m. vasarą derino su R. Š., kur išsiųsti prašymą, kad pasirašytų savininkė, ir kitus veiksmus, pritaria baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nustatytai aplinkybei, kad 2009-09-28 V. V. prašymas taip pat yra tikrovės neatitinkantis dokumentas, kurį J. A. iš R. J. ir R. Š. priėmė, atgaline data užregistravo ir įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. A. atlikdama šio nuosprendžio 39–41 punktuose nurodytus veiksmus (iš kitų kaltinamųjų priimdama ir atgaline data užregistruodama prašymus ir pateiktus dokumentus) suprato, kad dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant nusikalstamą veiką, tai yra sukčiaujant. Tęsdama neteisėtus veiksmus J. A. iš suklastotų tikrų ir pagamintų netikrų dokumentų suformavo E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir žinodama, kad V. V. neturi teisės į E. R. žemę, neteisėtai atgaline data parengė 2009-10-02 Pažymą Nr. 2734, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pagal V. V. pateiktus dokumentus ji turi teisę atsikurti nuosavybę į 80 ha žemės, priklausiusios E. R..

27.       J. A., suklastojusi 2009-10-02 Pažymą Nr. 2734 ir teikdama ją pasirašyti skyriaus vedėjui, suvokė, kad savo veiksmais prisideda prie svetimos turtinės teisės įgijimo apgaule, ir toliau rengė žinomai neteisėtus dokumentų projektus, perdavė dokumentus VĮ Žemėtvarkos instituto specialistams žemės vertei apskaičiuoti, o apskaičiavus žemės vertę parengė Išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IŠ-14-2 projektą ir pateikė jį pasirašyti skyriaus vedėjui. Iš byloje esančios Išvados Nr. IŠ-14-2 taip pat matyti, kad išvada yra užpildyta J. A., be kitų duomenų, įrašant ir duomenis apie tai, kad V. V. tą pačią dieną, t. y. 2010-08-17, su išvada susipažino. Atsižvelgus į tai, kad J. A. teigė, kad V. V. nepažįsta, į tai, kad J. A. paaiškinti V. V. supažindinimo su išvada aplinkybių paaiškinti negalėjo, į tai, kad V. V. tuo metu gyveno su sūnumi J. V., nes jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir tuo metu ji, pagal Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, konstatuotina, kad ši informacija yra neatitinkanti tikrovės ir patvirtina, kad J. A. parengta išvada buvo žinomai neteisėta. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų (J. V., R. R., D. M., N. V., paties R. Š. parodymų, apžiūros protokolo, kurį surašant apžiūrėtas notarės G. K. žurnalas, 2010-08-23 testamento, 2010-08-23 įgaliojimo) nustatyta, kad būtent R. Š. vežė V. V. į notarų biurą, kur buvo patvirtintas V. V. įgaliojimas ir testamentas dėl turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į 80 ha žemės, priklausančios jai pagal 2010-08-17 Išvadą Nr. IŠ-14-2 R. J. naudai.  Kaip liudytojas apklaustas V. K. parodė, kad R. Š. jam pasiūlė pirkti V. V. Išvadą Nr. IŠ-14-2, tačiau paaiškino, kad išvadą turi R. J. ir jis nenori išvados parduoti V. K.. V. K. davė R. J., kuriam galėtų būti išduotas įgaliojimas ir pasirašyta preliminarioji sutartis vietoj V. K., duomenis. R. J. parodė, kad jis tik pasirašė V. K. jam pateiktus dokumentus, o pats asmeniškai šiuose sandoriuose nedalyvavo, dėl išvados pirkimo tarėsi ir pinigus perdavė V. K..

28.       Iš R. Š. 2010-09-02 pasirašytos sutarties nustatyta, kad jis gavo 25 000 Lt avansą už Išvadą Nr. IŠ-14-2. V. K. baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamuosiuose posėdžiuose nurodė, kad R. Š. buvo sumokėta ir likusi suma, tai patvirtina V. K. pateiktas garso įrašas, jame užfiksuotas pokalbis tarp V. K. ir R. Š. dėl pinigų grąžinimo. R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su V. V. ir J. V. už išvadą yra visiškai atsiskaitęs, t. y. pagal preliminariąją žemės pirkimo–pardavimo sutartį yra sumokėjęs 222 400 Lt, šiuos pinigus jis gavo 2010-08-23 ir tą pačią dieną sumokėjo V. V. ir J. V.. Tačiau tokius jo teiginius paneigia aplinkybės, kad jis pats pinigus už išvadą gavo vėliau, negu nurodo sumokėjęs V. V. ir J. V.. Tokią teisėjų kolegijos išvadą, kad pinigai buvo sumokėti vėliau, negu nurodo R. Š., patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys – R. Š. 2009-09-02 pasirašyta sutartis dėl 25 000 Lt avanso gavimo ir liudytojo V. K. parodymai, kad pinigai už išvadą R. Š. buvo sumokėti vėliau nei 2010-08-23. Be to, V. K. parodė, kad paaiškėjus, jog nuosavybės teisės pagal Išvadą Nr. IŠ-14-2 negalės būti realizuotos, jis ne vieną kartą kreipėsi į R. Š. dėl už išvadą sumokėtų pinigų grąžinimo, R. Š. jam daug kartų žadėjo grąžinti pinigus, taip pat nurodė, kad pinigus pasidalijo su R. J. ir vienas tokios sumos grąžinti negali, taigi, nelogiška R. Š. pinigus sumokėjus V. V. ir J. V. pokalbio su V. K. metu nurodyti, kad pinigus pasidalijo su R. J.. Kadangi už išvadą sumokėti pinigai nebuvo grąžinti sutartį pasirašiusiam R. J., jam atstovaujanti advokatų profesinė bendrija pareiškė pretenziją V. V., po pretenzijos gavimo V. V. dukra D. M. kreipėsi į policiją dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos.

29.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. A., R. Š. ir R. J. bendrais neteisėtais veiksmais rengdami dokumentus, kuriuose buvo įrašyta žinomai neteisinga informacija, organizuodami dokumentų klastojimą ir klastodami dokumentus, atlikdami kitas veikas, turinčias sukčiavimo objektyviuosius požymius, suvokė, kad kiekvienas iš jų daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis, kurie irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus, kad kiekvieno iš jų veiksmai yra dalis bendros veikos, kuria buvo siekiama bendro jų norimo rezultato – įgyti didelės vertės turtinę teisę, atkuriant nuosavybės teises į E. R. turėtą žemę, todėl pagrįstai J. A., R. Š. ir R. J. pripažino kaltais veikiant bendrininkų grupe padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. veikiant bendrininkų grupe apgaule už atlygį kitų asmenų naudai įgijus svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą – 59,49 ha valstybės išperkamos žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių bendra vertė pagal išvadą – 111 250 Lt (32 220,23 Eur), tuo padarė didelę turtinę žalą Lietuvos valstybei.  Atsižvelgdama į tai, kad yra nustatyta, kad visi nuteistieji klastojo tikrus dokumentus, taip pat sudarė tam tikrus tikrovės neatitinkančius dokumentus (R. J. ir R. Š. veikdami bendrai pagamino 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymą, R. J. ir R. Š., pasitelkdami tyrimo metu nenustatytus asmenis, surašiusius V. V. vardu prašymus NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui, pateikė pasirašyti V. V. 2001-12-28 V. V. pirminį prašymą grąžinti buvusio savininko E. R. žemę (išmokėti kompensaciją), 2003-12-31 V. V. pareiškimą, kuriame prašoma neatkurti nuosavybės teisių, nes ji neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, 2003-12-31 V. V. paaiškinimą, kad ,,jos tėvas E. J. R. pasak mamos pasakojimų mirė 1944 m. rugpjūtį“, 2009-09-28 V. V. prašymą paruošti pažymą dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, ir V. V. pasirašius šiuos žinomai suklastotus dokumentus laikotarpiu nuo 2010-05-31 iki 2010-08-12 pateikė juos NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriui; J. A. padarė įtaką R. R., kad ši atgaline data įregistruotų 2001-12-28 pirminį V. V. prašymą, suklastojo 2003-12-31 V. V. prašymo ir paaiškinimo, 2009-09-28 prašymo gavimo datas, ant 2010-06-14 patvirtinto Santuokos sudarymo įrašo užrašė žinomai neteisingus duomenis, kad dokumentas gautas 2003-12-31, žurnale (duomenys neskelbtini) kaimo ties Nr. 29 padarė įrašus „E. R.“ ir „V. V.“, suformavo segtuvą Nr. 29 ir neteisėtai parengė 2009-10-02 Pažymą Nr. 2734, kurioje įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis. Taip pat pasitelkiant R. R. buvo perspausdintas 2009-09-30 Nuosavybės teisių atkūrimo bylų perdavimo–priėmimo aktas, kurio 13 lape 17 numeriu buvo įrašyta, kad K. K. perdavė E. R. bylą iš 29 lapų vedėjui D. V., pažymėtina, kad 2015-12-30 Specialisto išvadoje Nr. 11-2242(15), 11-2583 (15) konstatuota, kad 2009-09-30 (duomenys neskelbtini) seniūnijos nuosavybės teisių atkūrimo bylų priėmimo–perdavimo akto 13, 14 ir 22 lapai yra pakeisti, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad J. A., R. Š. ir R. J. suklastoti dokumentai, juose įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius, t. y. šiuose dokumentuose buvo įtvirtinti juridiškai reikšmingi duomenys, sudarę pagrindą pradėti ir atlikti neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą, o atkurus nuosavybės teises, išduoti žinomai neteisėtą Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IŠ-14-2, pagal kurią V. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į Lietuvos Respublikai priklausantį turtą – 59,49 ha žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, iš viso 111 250 Lt (32 220,23 Eur) vertės, todėl nurodytų dokumentų suklastojimas laikytinas pavojinga ir nusikalstama veika, sukėlusia didelę žalą, o kaltinamųjų J. A., R. Š. ir R. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

30.       Visų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad V. V. teisė į Lietuvos Respublikai priklausantį turtą – 59,49 ha žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, iš viso 111 250 Lt (32 220,23 Eur) vertės, nebuvo atkurta, nes išvada buvo panaikinta. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, kad vėliau, nustačius, kad išduoti išvadą nebuvo pagrindo, neeliminuoja nuteistųjų kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Be to, pažymėtina tai, kad nuosavybės teisės V. V. buvo atkurtos parengiant pažymą, tačiau realizuoti, t. y. parduoti pažymos, atkuriančios teisę į nuosavybę, pagrindu surašytos išvados nuteistieji nespėjo, nes, kilus įtarimui, kad išvada išduota be pagrindo, prasidėjo teisiniai procesai (patikrinimai) ir, konstatavus, kad vis dėlto duomenų, patvirtinančių V. V. ryšį su E. R., nepakanka, išvada buvo panaikinta. Įvertinus tai, kad J. A. nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarė eidama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko, vėliau – NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyrius vyresniojo specialisto pareigas, t. y. valstybės tarnautojui prilygintas pareigas (BK 230 straipsnio 3 dalis), jos veiksmai atitinka BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl ji pagrįstai pripažinta kalta dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, t. y. J. A., būdama valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, vykdydama funkcijas žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos srityse ir šias jai priskirtas funkcijas atlikdama (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe su R. Š. ir R. J., sukčiavo, apgaule įgijo svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą – Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą – 59,49 ha valstybės išperkamos žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių bendra vertė pagal išvadą – 111 250 Lt (32 220,23 Eur), ir tuo padarė didelę turtinę žalą Lietuvos Respublikai – J. A. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tuo padarė didelę neturtinę žalą valstybei, nes iškraipė NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus, kaip valstybinės institucijos, įgyvendinančios valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro ir kitose srityse, politiką, uždavinius, funkcijas ir veiklos principus ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą skaidrumu bei teisėtumu.

31.       J. A. apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad prokuratūros pareikštame kaltinime bei apkaltinamajame nuosprendyje nuodytų aplinkybių nenuoseklumas aiškiai prieštarauja bylos medžiagoje esančių faktinių aplinkybių visetui dėl J. A. pareigybinių, darbo funkcijų ir įgalinimų kaitos laiko ir erdvės atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia nuteistosios J. A. dėmesį į tai, kad baudžiamąją bylą antrą kartą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir nesunkina kaltinamosios J. A. teisinės padėties, šiuos, pasak J. A., prieštaravimus ištaisė skundžiamame nuosprendyje ir nurodė: „Byloje nustatyta, kad J. A. iki 2010 m. birželio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkės pareigose, o nuo 2010 m. liepos 14 d. NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigose. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes apie J. A. darbo laikotarpius (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkės pareigose ir NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigose, teismas patikslina kaltinimą, kad J. A. jai inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė ne iki 2010 m. liepos 14 d. eidama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkininkės pareigas, o toliau eidama NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas, o, kad jai inkriminuotas nusikalstamas veikas J. A. padarė iki 2010 m. birželio 30 d. eidama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkės pareigas, o nuo 2010 m. liepos 14 d. eidama NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyrius vyresniosios specialistės pareigas.“ Nuteistosios J. A. apeliaciniame skunde ypač daug dėmesio skiriama, jos vertinimu, nepagrįstam jos pasirinkto gynėjo nušalinimui nuo šios baudžiamosios bylos, taip pažeidžiant jos teisę į tinkamą gynybą. Atsižvelgiant į tai, kad J. A. pasirinkto gynėjo A. J. nušalinimas buvo išspręstas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019-03-28 nutartimi, šis klausimas dar kartą spręstas jau baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančio Klaipėdos apygardos teismo ir dėl advokato A. J. nušalinimo nuo J. A. gynybos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priimta 2021-09-13 nutartis, kuria J. A. gynėjas advokatas A. J. nuo šios baudžiamosios bylos nušalintas. Nors Klaipėdos apygardos teismo 2021-09-13 nutartis buvo neskundžiama, tačiau siekdama maksimaliai užtikrinti J. A. teises baudžiamajame procese, teisėjų kolegija priėmė skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021-09-13 nutarties ir persiuntė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl 2021-09-13 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Išnagrinėjęs J. A. gynėjo A. J., kuris, minėta, buvo nušalintas nuo šios baudžiamosios bylos, skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021-09-13 nutarties, Lietuvos apeliacinis teismas 2021-10-06 nutartimi konstatavo, kad advokatas A. J. nuo šios baudžiamosios bylos nušalintas pagrįstai.

32.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija plačiau dėl J. A. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su advokato A. J. nušalinimo (ne)pagrįstumu, nepasisako.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino skaičiavimo  

33.       Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino pradžią sieti su 2009-10-02 pasirašyta Pažyma Nr. 2734, nes būtent pažyma yra nuosavybės teisę suteikiantis, t. y. turtinę teisę patvirtinantis, dokumentas. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas su tokia pozicija nesutiko ir, spręsdamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pradžios klausimą, atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatyta, kad visos nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, į tai, kad 2009-10-02 Pažyma Nr. 2734 taip pat buvo parengta įrašant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis atgaline data būtent nurodytu laikotarpiu, padarė išvadą, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-08-12.

34.       Teisėjų kolegija su tokia baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, t. y. kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-08-12, nesutinka. Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. BK 95 straipsnis draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus šiame straipsnyje nustatytam terminui. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo nustatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK tiesiogiai nereguliuoja nusikalstamos veikos baigtumo momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatyti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Juridiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Teismų praktikoje nurodyta, kad šis plenarinės sesijos išaiškinimas vienodai aktualus nustatant tiek formaliosiose, tiek materialiosiose sudėtyse apibrėžtų nusikalstamų veikų laiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-94-788/2021). 

35.       Kaip matyti iš byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų mechanizmo, veiksmų atlikimo laikas nagrinėjamu atveju nesutampa su turtinės teisės įgijimo laiku. J. A., R. Š. ir R. J. pirmos instancijos teismo nuteisti, kad apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą. Kad pasiekti šį tikslą, jie suklastojo tikrus dokumentus, laikė ir juos panaudojo, taip pat laikė ir panaudojo pagamintus netikrus dokumentus, o J. A., būdama prilyginta valstybės tarnautojui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė. Jie nebuvo kaltinami, kad kokiu tai būdu užvaldė svetimą turtą. Visi kaltinamieji nuteisti, kad apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą. Konkrečiu atveju asmens teisė į nuosavybės teisių atkūrimą gali būti įgyjama tik kompetentingos institucijos sprendimu, kas numatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 105 punkte. R. Š., R. J. ir J. A. neturėjo kompetencijos tokius sprendimus priimti. Tačiau jie galėjo kitais jiems inkriminuotais veiksmais siekti tokios turtinės teisės įgijimo, numatydami, kad turtinė teisė, pabaigus norminiuose aktuose nustatytas procedūras, bus įgyta vėliau.

36.       Teisėjų kolegija mano, kad pasirašyta 2009-10-02 Pažyma Nr. 2734, yra nuosavybės teisę suteikiantis, t. y. turtinę teisę patvirtinantis, dokumentas.

37.       Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pradžios klausimą, atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatyta, kad visos nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, į tai, kad 2009-10-02 Pažyma Nr. 2734 taip pat buvo parengta įrašant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis atgaline data būtent nurodytu laikotarpiu, padarė išvadą, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-08-12.

38.       Teisėjų kolegija su tokia baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, t. y. kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-08-12, nesutinka. Nors nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos siejamos su laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, tačiau bylos medžiaga nėra nustatyta nei vieno nuteistųjų veiksmo, kuris būtų atliktas 2010-08-12. 

39.       Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas tikslus nusikalstamų veikų padarymo laikas, apsiribota tik laikotarpiu nuo 2010 m. birželio iki 2010 m. rugpjūčio, bet ne vėliau kaip 2010-08-12. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad yra nustatyta, jog 2009-10-02 Pažyma Nr. 2734 buvo parengta įrašant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis atgaline data būtent nurodytu laikotarpiu – tai yra nuo 2010 m. birželio iki 2010 m. rugpjūčio, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, pritaria baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad su šiuo momentu, t. y.  Pažymoje Nr. 2734 nurodyta data - 2009-10-02, nėra pagrindo sieti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pradžios. Spręsdamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties pradžios klausimą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas maksimaliai nepalankiai nuteistiesiems šį terminą skaičiavo nuo 2010-08-12. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos bei patys baudžiamojo įstatymo nurodyti padariniai, nagrinėjamu atveju – svetimos turtinės teisės įgijimas (atbuline data pasirašius 2009-10-02 Pažymą Nr. 2734), galėjo būti padarytos ir 2010 m. birželio mėnesį, t. y. dar galiojant BK 95 straipsnio redakcijai, numatančiai už apysunkius nusikaltimus (BK 228 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 3 dalis) 8 metų, o už sunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 2 dalis) – 10 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti konkrečių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo momentų, 2009-10-02 Pažymos Nr. 2734 pasira6ymo momento,  dėl šių veikų padarymo momentų kyla abejonių (minėta, jos galėjo būti padarytos iki 2010-06-29, kol dar galiojo BK 95 straipsnio redakcija, nustačiusi trumpesnius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus), o vadovaudamasi BPK 44 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju taikytina iki 2010-06-29 galiojusi BK 95 straipsnio redakcija (2003-04-10 įstatymas Nr. IX-1495 (nuo 2003-05-01) (Žin., 2003, Nr. 38-1733)), už apysunkio nusikaltimo padarymą numačiusi 8 metų, už sunkaus – 10 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Kadangi, minėta, nusikalstamos veikos galėjo būti padarytos ir 2010 m. birželio mėnesį, tai dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų ir padarytų nusikalstamų veikų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas baigėsi 2018 m. birželio mėnesį, o BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – 2020 m. birželio mėnesį. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl baudžiamoji byla J. A. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, R. Š. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir R. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo nutraukiama. 

40.       Vėlesni nuteistiesiems inkriminuoti veiksmai buvo nukreipti į jau įgytos turtinės teisės realizavimą, asmeniui pareiškus norą, kad patvirtinta teisė į nuosavybę būtų atkurta kitoje vietoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 105 punktas (tvarka, kurios laikomąsi perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį)), tai yra: ne vėliau kaip 2010 m. rugpjūčio 17 d. J. A. parengė išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IŠ-14-2 projektą ir pateikė pasirašyti skyriaus vedėjui, šis pasirašė 2010 m. rugpjūčio 17 d. Išvadą ir 2010 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. Ž14-115 ,,Dėl išvadų žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo (duomenys neskelbtini) rajone“, kurį parengė ir suderino teisininkė, nesuprantanti savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, ir savo parašu patvirtino skyriaus vedėjas, V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypą; 2010 m. rugpjūčio 17 d. J. A. parengė raštą Nr. 14-RT-100-(1.7), o jį pasirašius skyriaus vedėjui, 2010 m. rugpjūčio 17 d. Išvadą persiuntė (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti; 2010 m. rugsėjo 2 d. R. Š., veikdamas kartu su R. J., 2010 m. rugpjūčio 17 d. išvadą Nr. IŠ-14-2 ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo V. V. neatlygintinai nuosavybėn“, kuria konstatuota teisė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, pardavė V. K., o Išvados pagrindu V. V. vardu buvo suprojektuoti miško sklypai.

41.       Dėl aukščiau paminėtų motyvų teisėjų kolegijos nuomone 2010 m. rugpjūčio 17 d. išvados Nr. IŠ-14-2 surašymo data negali būti laikoma pasekmių – turtinės teisės į didelės vertės turtą įgijimo data, todėl nuo šios datos negali būti skaičiuojamas senaties terminas.

 

Dėl turto konfiskavimo taikymo 

42.       BK 72 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018, 2K-143-976/2019). Uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-368/2011).

43.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2010-08-22 UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. K., ir R. J. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią R. J. paskolinta 222 500 Lt, skirtų pirkti žemes paskolos davėjui. Pagal 2010-08-22 kasos išlaidų orderį Nr. 15 R. J. 2010-08-22 buvo išmokėta 222 500 Lt žemės ūkio paskirties žemės sklypui pirkti. Byloje nustatyta, kad už Išvadą Nr. IŠ-14-2 R. J. ir R. Š. buvo sumokėta 64 411,49 Eur (222 400 Lt). R. J. ir R. Š. pardavė Išvadą Nr. IŠ-14-2 ir gavo 64 411,49 Eur. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šiuos pinigus pripažino nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dalyku, todėl, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nėra, iš nusikalstamos veikos gauti pinigai nėra grąžinti teisėtam savininkui, nusprendė, kad jie turi būti konfiskuoti. Kadangi byloje nustatyta, kad pinigus gavo tik R. J. ir R. Š., ši suma konfiskuota būtent iš šių asmenų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad BK 72 straipsnio nuostatos, konfiskuojant iš R. J. ir R. Š. 64 411,49 Eur, šioje byloje taikytos pagrįstai. Pažymėtina, kad tiek kasacinis teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad, kai baudžiamasis procesas teismo sprendimu nutraukiamas, be kita ko, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, turtas, jeigu jis atitinka BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, gali būti konfiskuojamas pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-11-13 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017). Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo proceso pabaiga negali būti pagrindas turtą, kurio nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta arba kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką, palikti apyvartoje. Atsižvelgiant į iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pagal kurį niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo, konstatuotina, kad asmeniui, kuris pagrįstai kaltintas nusikalstamos veikos padarymu, neturi būti sudarytos prielaidos disponuoti neteisėtai įgytu turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-10-15 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-318/2021). Šioje byloje teisėjų kolegija, konstatavusi, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaudamasi BK 72 straipsnio ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nusprendžia, kad šių veikų dalykas – 64 411,49 Eur – pagrįstai pripažintas konfiskuotinu turtu.

44.       Tačiau teisėjų kolegija negali nesivadovauti ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad civilinio ieškinio pareiškimas gali turėti įtakos sprendžiant dėl konfiskuotino turto masto konkrečioje byloje: kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo yra neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-58-511/2020). Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo R. Š. civilinėje byloje Nr. e2-1699-733/2021 priimtu 2021-11-25 sprendimu V. K. yra priteista 7 240,50 Eur be pagrindo įgytų lėšų. Vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad iš R. Š. civilinėje byloje V. K. yra priteista 7 240,50 Eur, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš R. Š. konfiskuota 32 205,75 Eur, pakeisti ir sumažinti iš R. Š. konfiskuotiną sumą civilinėje byloje iš jo priteista suma, t. y. iš R. Š. konfiskuota 32 205,75 Eur suma sumažintina iki 24 965,25 (32 205,75-7 240,50) Eur (dvidešimt keturių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt penkių Eur 25 centų).

45.       Dėl kitų apeliacinių skundų motyvų teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistųjų kaltės klausimą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsprendė tinkamai, pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos dalyką konfiskuotinu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle v. Finland). Taigi apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3 dalis), bet šio reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali kisti atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2012, 2K-88/2013, 2K-7-107/2013,              2K-148/2014). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritardama apylinkės teismo sprendimui, jame išdėstytų motyvų, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, nebekartoja.

46.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos bylos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistųjų J. A., R. J. ir R. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, o J. A. dar ir pagal 228 straipsnio 1 dalį, jų kaltė dėl šių nusikaltimų padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Šių nusikalstamų veikų požymiai nuteistųjų veiksmuose byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos. Priimdamas nuteistiesiems J. A., R. J. ir R. Š. apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistųjų J. A., R. J. ir R. Š. kaltės klausimu, nuteistųjų J. A., R. J. ir R. Š. apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir jų kaltės klausimu daryti priešingas išvadas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šio nuosprendžio 54–58 punktuose konstatuota, jog iki priimant skundžiamą nuosprendį buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apkaltinamasis nuosprendis nagrinėjamoje byloje negalėjo būti priimtas, skundžiamas nuosprendis dėl J. A. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, R. J. ir R. Š. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį naikinamas ir baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 327 straipsnio 2 punktas). 

47.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šio nuosprendžio 57–59, 66 punktuose išdėstytais motyvais, atsižvelgdama į tai, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-23 nuosprendis naikinamas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pasibaigimo, nebeanalizuoja nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su bausmių skyrimu ir jų subendrinimu, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos J. A. atėmimo, taip pat prokurorės apeliacinio skundo ir apeliacinio skundo papildyme išdėstytų argumentų dėl nuteistiesiems skirtų bausmių vykdymo atidėjimo pagrįstumo, nes minėti klausimai nutraukus baudžiamąją bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pasibaigimo nebeaktualūs. Teisėjų kolegija pritaria Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės D. S. pozicijai dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-26 nutarties panaikinimo. Sutiktina, kad BPK 3081 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. O šia nutartimi taikytas nuteistajam R. J. bausmės vykdymo atidėjimas keičia nuosprendžio esmę, nes sukelia teisinius padarinius. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nuosprendis naikinamas, plačiau šio argumento teisėjų kolegija nebeanalizuoja. R. J. apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje yra dalis dokumentų, su kuriais R. J. nebuvo supažindintas, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti teise prašyti papildyti ikiteisminį tyrimą. Baudžiamosios bylos tomų apyrašai neatitinka faktiškai bylose sudėtų dokumentų. R. J. jau susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prie baudžiamosios bylos buvo pridėti nauji ikiteisminio tyrimo duomenys, 2016-11-04 pateikti NŽT dokumentai (9 tome 47–72 lapai), kurie R. J. nebuvo pateikti susipažinti ir dėl kurių jis negalėjo pateikti prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą, taip pažeista nuteistojo teisė į gynybą. Visos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija R. J. nebuvo įteikta. Taigi nebuvo įvykdyti BPK 218 straipsnio 3 dalies reikalavimai supažindinti įtariamąjį su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

48.       Teisėjų kolegija šiuos R. J. apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmiausia R. J. nurodytos klaidos – bylos tomų apyrašai neatitinka faktiškai bylose sudėtų dokumentų, visos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos R. J. neįteikimas ir tariamai BPK 218 straipsnio 3 dalies reikalavimų supažindinti įtariamąjį su ikiteisminio tyrimo medžiaga neįvykdymas yra formalios klaidos, t. y. jeigu baudžiamosios bylos kažkuriame iš tomų yra įsivėlusių bylos apyrašų, dokumentų numeracijos klaidų, jos yra formalios, teisminiam nagrinėjimui, baudžiamojoje byloje esantiems duomenims neturinčios jokios reikšmės. Kita vertus, R. J. nurodo, kad tariamai buvo supažindintas ne su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl buvo pažeista jo teisė į tinkamą gynybą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme jau buvo nagrinėta antrą kartą, jos nagrinėjimas tęsiasi jau daugiau kaip ketverius metus, todėl R. J. argumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo metu padaryta formalia klaida, neva lėmusia jo teisės į gynybą apribojimą, yra visiškai formalūs. Per visą baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose laiką nuteistasis R. J. turėjo pakankamai laiko susipažinti su visais baudžiamojoje byloje esančiais dokumentais. Be to, nors R. J. nurodo, kad būtų galėjęs teikti prašymą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, tačiau nesukonkretina, kokie būtent prašymai būtų buvę teikiami, kodėl jis tokių prašymų negalėjo pateikti teisme. Vienas iš argumentų dėl tariamo netinkamo supažindinimo su ikiteisminio tyrimo duomenimis yra tai, kad R. J. būtų prašęs apklausti L. V. poligrafu. Tačiau toks R. J. prašymas buvo išspręstas baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose metu.

49.       Vienas iš R. J. apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad pranešime apie įtarimą, o vėliau ir kaltinamajame akte nurodyta, kad 2010-09-02 R. J. ir R. Š. gavo iš V. K. 222 400 litų. Nurodo, kad šią aplinkybę paneigia R. J. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. 20318274 15 lape esančios Baltarusijos Respublikos daugkartinės (galiojančios nuo 2010-03-15 iki 2011-03-16) vizos su 2010-03-25 įvažiavimo ir vizos atidarymo spaudu ir 17 paso puslapyje esantis įvažiavimo į Baltarusijos Respubliką 2010-08-30 bei tame pačiame puslapyje esantis išvažiavimo iš Baltarusijos Respublikos 2010-09-05 spaudai ir įrašai, iš kurių matyti, kad 2010-09-02 R. J. buvo Baltarusijos Respublikoje ir įtarime nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte 2010-09-02 momentas nėra siejamas išimtinai su pinigų iš V. K. gavimu. R. J. ir R. Š. 2010-09-02 pardavė 2010-08-17 Išvadą Nr. IŠ-14-2 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo V. V. neatlygintinai nuosavybėn V. K. už 64 411,49 Eur (222 400 litų). Be to, pažymėtina ir tai, kad šiuos veiksmus R. J. ir R. Š. atliko veikdami bendrininkų grupe, tai reiškia, kad nebūtina R. J. fiziškai paimti iš V. K. pinigus, juos gali paimti R. Š., tai šioje baudžiamojoje byloje ir buvo nustatyta (žr. nuosprendžio 46 punktą).

50.       Nors savo apeliaciniame skunde R. J. nesutinka su baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2010-08-12 R. J. pagamino netikrą dokumentą – 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymą, kurioje nurodoma, kad Maironių Švč. Marijos bažnyčia pažymi, kad V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo pakrikštyta Kelmės Švč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje 1930-07-10, kurioje R. J. savo ranka atliko rankraštinius įrašus įrašydamas ,,1993-05-12“ datą atgaline data, nurodydamas žinomai neteisingą registracijos numerį Nr. 87 ir pasirašė už kunigą J. J., ir šį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo – tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, bet ne vėliau kaip 2010-05-31 pateikė J. A., kuri šį pagamintą netikrą dokumentą įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29, tačiau teisėjų kolegija tokias R. J. abejones vertina kaip deklaratyvias, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, negu teigiama R. J. apeliaciniame skunde, konstatuoti netikro dokumento – 1993-05-12 Krikšto sakramento pažymą, kurioje nurodoma, kad Maironių Švč. Marijos bažnyčia pažymi, kad V. V., E. J. R. ir V. M. V. dukra, buvo pakrikštyta Kelmės Švč. M. Marijos ėmimo į Dangų bažnyčioje 1930-07-10 – pagaminimo faktą nagrinėjamoje byloje yra pakankamai objektyvių duomenų. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje įrašytus skaičius ir žodžių fragmentus tyręs rašysenos ekspertas konstatavo, kad įrašai padaryti R. J.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti eksperto išvada, kurią neigdama nuteistasis R. J. nepateikė jokių objektyvių duomenų, todėl šis jo apeliacinio skundo argumentas ir nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvada vertintinas kaip deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais.

51.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, apygardos teismo nuosprendžiu spręstinas turto konfiskavimo klausimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-23 nuosprendį, kuriuo J. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, R. J. ir R. Š. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, ir baudžiamąją bylą J. A., R. J. ir R. Š. nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskaciją ir iš R. J. konfiskuoti 32 205,75 Eur (trisdešimt du tūkstančius du šimtus penkis eurus 75 ct), o iš R. Š. konfiskuoti 24 965,25 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 25 ct) į valstybės biudžetą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės D. S. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti ir panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-26 nutartį.

 

 

 

Teisėjai Eugenijus Antanauskas

 

                                                                                                   Dalius Jocys

 

                                                                                                   Kristina Kakurinė