Teikimas Nr. T-39-351/2016
Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00591-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17.
(S)

ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. kovo 16 d.
Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant prokurorei L. I. Baguckienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. K. prašymą dėl įstatymo, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo,
n u s t a t ė :
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 149 str. 1d., BK 22 str. 1d., 150 str. 1d. ir BK 178 str. 1d. ir nuteistas: pagal BK 22 str. 1d. ir 149 str. 1d. – laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėn.; pagal BK 22 str. 1d., 150 str. 1d. – laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 178 str. 1d. - areštu 90 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 22 str. 1d. ir 149 str. 1d. ir BK 22 str. 1d., 150 str. 1d. subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metus ir 6 mėn. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme paskirta pagal BK 178 str. 1d. ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trims (3) metams ir 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2013-07-10 iki 2013-09-30. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013-09-30. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė - kardomasis kalinimas (suėmimas) nekeista.
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi nuteistojo A. K. ir advokato Rimanto Šimkaičio apeliaciniai skundai atmesti.
Nuteistasis A. K., vadovaudamasis 2015-03-19 BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015-03-24, prašo jam atidėti bausmės vykdymą likusiam bausmės atlikimo terminui. Nurodo, kad jis buvo nuteistas pirmą kartą. Teismas skirdamas jam bausmę negalėjo taikyti BK 75 str. nuostatų, nes tuo metu veikęs BK 75 str. neleido atidėti bausmės vykdymo už sunkius nusikaltimus. Jis turi pastovią gyvenamąją vietą ir garantuotą darbą. Taip pat turi įsiskolinimų antstoliams, tačiau būdamas laisvės atėmimo vietoje jų negali dengti, nes negauna darbo, be to, ten mokamas darbo užmokestis nepakankamas skoloms dengti. Jei būtų išleistas į laisvę, pasižada per likusį bausmė laiką padengti įsiskolinimus. Jis palaiko tvirtus socialinius ryšius su giminėmis ir artimaisiais. Atlikdamas bausmę suprato savo kaltę, pažeistas normas, pasitaisė, labai gailisi padaręs skriaudą nukentėjusiajai ir jaučia gėdą. Įsipareigoja ir pasižada elgtis teisėtai, nepažeidinėti įstatymų ir moralės normų. Sutinka, kad jam laisvėje būtų taikoma intensyvi priežiūra. Mano, kad pagal atliktą bausmės dalį jam bausmės tikslai yra pasiekti, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau prižiūrimą, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Prokurorė prašo teikimą atmesti.
Nuteistojo prašymas atmestinas.
BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Ši norma įtvirtina taisyklę, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai reiškia, kad nustatyta bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 3621 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.
2015-03-24 įsigaliojo BK 27 straipsnio 1 dalies, 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio, 55 straipsnio, 56 straipsnio, 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 75 straipsnio 1 dalies, 179 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 2 dalies pakeitimai, kuriais nuteistasis vadovaujasi prašyme. Analizuojant minėtas įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad jos šiuo atveju nuteistajam A. K., nuteistam realia laisvės atėmimo bausme, netaikytinos.
Teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (Kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-30 nuosprendžiu nuteistajam A. K. skiriant laisvės atėmimo bausmę buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumą visuomenei, į kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis tiesiogine tyčia pasikėsino padaryti du sunkius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei. Nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, jis tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą - svetimo turto vagystę. Teismas atsižvelgė, kad A. K. buvo teisiamas pirmą kartą, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, yra psichikos sveikatos centro įskaitoje, todėl teismo nuomone bausmės tikslus galima pasiekti tik paskiriant prokurorės pasiūlytą laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam už du tyčinius sunkius nusikaltimus bausmę, artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, o už vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą skirdamas arešto bausmę. Nuteistajam parinkta bausmės rūšis yra teisinga, o jos dydis yra pakankamai efektyvūs norint sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir nelaikytina aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Nors A. K. teigia, kad jis buvo nuteistas pirmą kartą, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad jis buvo ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, prieš padarydamas minėtas nusikalstamas veikas jis buvo nevedęs, nedirbo, yra psichikos sveikatos centro įskaitoje. Taigi jo socialinė padėtis patvirtina, jog jis yra pavojingas. Nors šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas nuteistajam A. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau materialiojo pagrindo taikyti minėtą straipsnį šiuo atveju nėra.
Esant aptartoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis, įvertinus jo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai A. K. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo nuteistajam, todėl jam taikyti 2015-03-24 įsigaliojusias BK 75 straipsnio 1 dalies pataisas ir paskirti bausmės vykdymo atidėjimą nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad nuteistasis A. K. jau 2015-06-15 buvo pateikęs Šilutės rajono apylinkės teismui rašymą dėl jo baudžiamosios bylos peržiūrėjimo ir naujai įsigaliojusių BK 75 straipsnio pataisų pritaikymo, kurį teismas 2015-07-03 nutartimi atmetė, o Klaipėdos apygardos teismas nuteistojo skundą dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties atmetė.
Teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą - lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus 7 skirsnyje nustatyta tvarka.
Teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą - lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus 7 skirsnyje nustatyta tvarka.
Teismas, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, BPK 3621 ir 364 straipsniais,
n u t a r i a :
nuteistojo A. K. prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Virgina Pankauskienė