21.2.                      Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino valstybinės žemės išnuomojimą ne aukciono būdu reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Teismai nusprendė, kad ieškovas neatitinka antrojo valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu vertinimo kriterijaus – reikalavimo valstybinėje žemėje esančius pastatus naudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinis reguliavimas, nustatantis teisę nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, jog susiklosčius situacijai, kada savininkas negali valstybinėje žemėje esančių statinių naudoti pagal paskirtį dėl statinių būklės pablogėjimo, ypač jeigu tokia situacija susiklosto dėl veiksnių, kurie nepriklauso nuo savininko valios, įtakos, jis neturi (netenka) teisės naudoti valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, jeigu pagal galiojančius teisės aktus tokių statinių savininkas turi teisę atkurti statinius ir šią teisę jis įgyvendina tinkamai, per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-823/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti. Statinio savininko ketinimas naudoti statinį pagal jo tiesioginę paskirtį Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 28 punkto taikymo prasme būtent ir reiškia šio asmens ketinimą įgyvendinti savo, kaip statinio savininko, turimas teises į statinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-823/2022).

21.3.                      Ieškovas nuo 2010 m. neturi jokios žemės sklypų valdymo ir (ar) naudojimo teisės, kuri reikalinga, norint statinius naudoti pagal jų paskirtį. Aplinkybė, kad ieškovas turi statybos leidimus Pastatams perstatyti į vienbučius gyvenamuosius namus, niekaip neįrodo, kad ieškovas nenaudojo ir neketina naudoti statinių pagal paskirtį. Ieškovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai buvo blogos būklės jau įsigijimo iš valstybės metu. Tam, kad ieškovas galėtų šiuos pastatus remontuoti, jam būtinas žemės sklypo valdymo ar naudojimo pagrindas. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalimi, rekonstravimas ir remontas yra laikomi statyba. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, statybos veiklai vykdyti būtina žemės sklypų valdymo ar naudojimo teisė. Kadangi ieškovas neturi žemės sklypų valdymo ir (ar) naudojimo teisės, jis negali įgyvendinti statytojo teisių ir būtent todėl negali statinių naudoti pagal jų paskirtį. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai to neįvertino ir priimtais procesiniais sprendimais šiurkščiai pažeidė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

21.4.                      Bylą nagrinėję teismai ignoravo nagrinėjamai bylai aktualius ir precedento galią turinčius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022. Kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą, t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Vienas iš statinio savininko nuosavybės įgyvendinimo būdų yra teisė atkurti statinį, kuris nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar sugriautas. Kasacinis teismas, aiškindamas Statybos įstatymo ir poįstatyminių statybą reglamentuojančių teisės aktų normas, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei statinys nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, jis gali būti visiškai ar iš dalies atkurtas dviem būdais (dviem statybos rūšimis): 1) rekonstrukcija; 2) kapitaliniu remontu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai statinys yra nusidėvėjęs ir savininkas jį siekia remontuoti ar rekonstruoti, tokie savininko veiksmai reiškia ketinimą statinį naudoti pagal paskirtį Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-823/2022). Aptartas teisinis reglamentavimas bei jį aiškinanti kasacinio teismo praktika byloje nustatytų aplinkybių kontekste suponuoja išvadą, kad ieškovas, būdamas teisėtas pastatų savininkas, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę įgyvendinti savo, kaip nuosavybės teisės turėtojo, teises.

21.5.                      Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šiurkščiai pažeidė ieškovo nuosavybės neliečiamumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principus. Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse aiškiai įtvirtinta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantiems statiniams priskirti konkretūs žemės sklypai, kurie privalo būti išnuomoti ieškovui. NŽT, patikėjimo teise valdydama žemės sklypus ir atsisakydama sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis su ieškovu, daro esminį žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių pažeidimą.

21.6.                      Tiek aukciono rezultatuose, tiek vėliau sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 641 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) bei Nutarimu patvirtintomis Valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklėmis, buvo nurodoma, kad žemės sklypai yra priskiriami įsigyjamam turtui. Taigi, valstybinės žemės patikėtinis privalo parduoti (šiuo atveju išnuomoti) valstybinės žemės sklypą aukciono laimėtojui.

22.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Teismai tinkamai išnagrinėjo teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės sklypų nuomą lengvatinėmis sąlygomis, taip pat tinkamai vadovavosi kasacinio teismo suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis. 

22.2.                      Ieškovas, teikdamas prašymus žemės sklypų nuomai, prašymuose nurodė, kad, vadovaudamasis statybos leidimais, rengiasi pradėti vienbučių gyvenamųjų namų statybas, o tai tik patvirtina, kad jis neketina naudoti Pastatų pagal jų paskirtį. Būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovo prašymas lengvatiniu – ne aukciono – būdu išnuomoti jam valstybinės žemės sklypus neatitinka nurodyto kriterijaus ir negali būti tenkinamas. 

22.3.                      Teisinis reguliavimas, nustatantis teisę nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad tokią teisę turi ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai, kurie tikslingai ar neturėdami tokio tikslo nuosavybės teisę įgyvendina, be kita ko, pareigą prižiūrėti statinius vykdo taip, kad tampa neįmanoma naudoti statinių pagal paskirtį, statiniai sunyksta (yra sunaikinami), o jų savininkai įgyja teisę tame valstybinės žemės sklype sukurti naujus kitos paskirties ir (ar) dydžio statinius, tokiu būdu gaudami naudą iš lengvatinės valstybinės žemės nuomos. Priešingai aiškinant būtų ne tik nepagrįstai paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad, įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, bet ir pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos principas. 

22.4.                      Ieškovas elgėsi neatidžiai, nerūpestingai, aplaidžiai, ilgą laiką neeksploatuodamas Pastatų ir neketindamas to daryti ateityje, jų neprižiūrėjo ir, tik praėjus daugiau kaip vienuolikai metų susirūpinęs žemės sklypų nuoma bei teigdamas, kad turi galiojančius statybos leidimus, prarado galimybę lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti žemės sklypus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų ir jų (ne)tenkinimo nagrinėjamu atveju

23.       CK 6.551 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį, išskyrus, jei valstybinė žemė yra užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais; pastaruoju atveju valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu.

24.       Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (2022 m. sausio 29 d. redakcija) nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

25.       Šiuos teisinius santykius taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Taisyklių 28 punkte (2022 m. sausio 1 d. redakcija) nustatyta, kad, vadovaujantis Taisyklėmis, išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 papunkčiuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose papunkčiuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai, arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

26.       Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 22 punktas). Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-684/2018, 26 punktas).

27.       Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 60 punktas). Šio įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas ir visuomeninės naudos principas, kuris reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 24 punktas).

28.       Nors valstybė dėl jai, kaip savininkei, būdingo subjektiškumo nuosavybės teises, siekdama užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, įgyvendina per atitinkamas institucijas, kurių veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos, pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybė ir jos institucijos civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais šių santykių dalyviais. Vadinasi, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 25, 26 punktai).

29.       Visuomenės interesų ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisių teisinga pusiausvyra užtikrinama išimtimi iš bendros taisyklės, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte.

30.       Kasacinis teismas, aiškindamas šį nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reglamentavimą teisingo visuomenės interesų ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininko interesų pusiausvyros užtikrinimo nuostatų kontekste, yra pažymėjęs, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą teisė nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka yra garantuojama visiems valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams visą statinių saugaus naudojimo laikotarpį, jeigu jie tinkamai įgyvendina nuosavybės teisę, inter alia (be kita ko), vykdo pareigą tinkamai prižiūrėti statinius ir tokiu būdu užtikrina galimybę naudoti juos pagal paskirtį, kas reiškia ir galimybę gauti tą ekonominę naudą, kuri paprastai gali būti gaunama tinkamai įgyvendinant savininko teises. Ir atvirkščiai, valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams, kurie nuosavybės teisę įgyvendina, inter alia, pareigą prižiūrėti statinius vykdo taip, kad tampa neįmanoma naudoti statinių pagal paskirtį, kas reiškia ir netekimą galimybės gauti tą ekonominę naudą, kuri paprastai gali būti gaunama tinkamai įgyvendinant savininko teises, nėra garantuojama teisė nuomoti lengvatine – ne aukciono – tvarka valstybinės žemės sklypą, kuris būtų reikalingas statiniams naudoti, jeigu statinius būtų galima naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 29 punktas).

31.       Taigi, teisinis reguliavimas, nustatantis teisę nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad tokią teisę turi ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai, kurie tikslingai ar neturėdami tokio tikslo nuosavybės teisę įgyvendina, inter alia, pareigą prižiūrėti statinius vykdo taip, kad tampa neįmanoma naudoti statinių pagal paskirtį, statiniai sunyksta (yra sunaikinami), o jų savininkai įgyja teisę tame valstybinės žemės sklype sukurti naujus kitos paskirties ir (ar) dydžio statinius, tokiu būdu gaudami naudą iš lengvatinės valstybinės žemės nuomos. Priešingai aiškinant būtų ne tik nepagrįstai paneigtas minėtas efektyvumo principas, bet ir pažeistas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos principas, kadangi būtų sudarytos prielaidos asmenims, pirmiausiai vykdantiems ūkinę veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto statyba, ir siekiantiems statyti statinius valstybinėje žemėje, kurią turėtų teisę nuomoti lengvatine – ne aukciono – tvarka, nesąžiningai konkuruoti įgyjant nuosavybės teise valstybės žemėje esančius statinius, kurie yra tokios būklės, kad negali būti naudojami pagal paskirtį, arba (ir) nuosavybės teisę į valstybinėje žemėje esančius statinius įgyvendinant taip, kad taptų neįmanoma naudoti tokių statinių pagal paskirtį, statiniai sunyktų (būtų sunaikinami) ir tokiu būdu būtų įgyjama teisė lengvatine – ne aukciono – tvarka nuomojamame valstybinės žemės sklype statyti kitus statinius, kai pagal nustatytą teisinį reguliavimą teisę statyti statinius valstybinėje žemėje pageidaujantys įgyti kiti asmenys turi galimybę ją įgyti tik aukcione pasiūlę didžiausią valstybinės žemės nuomos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 31 punktas).

32.       Šis teisinis reguliavimas taip pat negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad susiklosčius situacijai, kada savininkas negali valstybinėje žemėje esančių statinių naudoti pagal paskirtį dėl statinių būklės pablogėjimo, ypač jeigu tokia situacija susiklosto dėl veiksnių, kurie nepriklauso nuo savininko valios, įtakos, jis neturi (netenka) teisės naudoti valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, jeigu pagal galiojančius teisės aktus tokių statinių savininkas turi teisę atkurti statinius ir šią teisę jis įgyvendina tinkamai, per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, 28, 29 punktai; 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-K-3-246-823/2022, 33 punktas).

33.       Apibendrinant anksčiau išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad, sprendžiant ginčus dėl valstybinės žemės nuomos, pirma, reikia vertinti, ar šis žemės sklypas yra užstatytas asmeniui priklausančiais statiniais, antra, ar asmuo šiuos statinius naudoja pagal jų tiesioginę paskirtį, jeigu statinių būklė pablogėjusi tiek, kad jų neįmanoma naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ar per protingą terminą imasi teisės aktuose nustatytų priemonių, būtinų statiniams atkurti (atstatyti, suremontuoti), kad juos vėl būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ir ar tam yra būtina išsinuomoti pageidaujamo dydžio valstybinės žemės sklypą.

34.       Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad 2006 m. jis įsigijo Pastatus, kurių nusidėvėjimas siekė 70 proc. Pastatai buvo blogos būklės jau įsigijimo iš valstybės metu, o tam, kad ieškovas galėtų šiuos pastatus remontuoti, jam būtinas žemės sklypo valdymo ir naudojimo pagrindas. Anot ieškovo, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalį nurodyta, kad rekonstravimas ir remontas yra laikomi statyba. Papildomai, grįsdamas savo teisę išsinuomoti (įsigyti) valstybinę žemę, ieškovas kasaciniame skunde remiasi Nutarimo 2.1 punktu, kuriame nurodyta, kad, parduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – statinius ir įrenginius ar jų dalis, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 161 straipsnį (toliau – valstybės nekilnojamasis turtas), kartu su valstybės nekilnojamuoju turtu parduodami valstybei priklausantys žemės sklypai ar jų dalys, kurių reikia valstybės nekilnojamajam turtui eksploatuoti (toliau – žemės sklypas); bei Nutarimo 2.2 punktu, kuriame nurodyta, jog tais atvejais, kai pagal teisės aktus žemės sklypas negali būti parduodamas privačion nuosavybėn, žemės sklypas šio valstybės nekilnojamojo turto pirkėjui išnuomojamas.

35.       Kasaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022 bei 2022 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-823/2022 pateiktais išaiškinimais, kuriais akcentuojamas statinių savininko teisės nuomoti valstybinę žemę lengvatine tvarka sąsajumas su pareiga tinkamai prižiūrėti statinius ir tokiu būdu užtikrinti galimybę naudoti juos pagal paskirtį. Anot ieškovo, teismai nevertino fakto, kad Pastatus valstybė ieškovui pardavė jau kritinės būklės ir kad ieškovas siekia įgyvendinti statinio savininko teises, o tai atitinka ketinimą naudoti Pastatus pagal jų tikslinę paskirtį Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 28 punkto taikymo prasme.

36.       Akcentuotina, kad valstybinės žemės nuomos kontekste statinio savininko teisės bendrąja prasme ir statinio savininko teisės valstybinėje žemėje, kai ją siekiama išsinuomoti, negali būti tapatinamos, nes šių teisių apimtį riboja anksčiau aptartos visuomeninės naudos ir viešojo intereso apsaugos sąlygos. Kaip minėta, kasacinis teismas, aiškindamas Statybos įstatymo ir poįstatyminių statybą reglamentuojančių teisės aktų normas, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei statinys nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, jis gali būti visiškai ar iš dalies atkurtas dviem būdais (dviem statybos rūšimis): 1) rekonstrukcija; 2) kapitaliniu remontu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 36, 43 punktai, 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, 37 punktas). Taigi, tais atvejais, kai statinys yra nusidėvėjęs, tik remonto ir rekonstrukcijos darbai, o ne nauja statyba reiškia statinio naudojimą pagal paskirtį Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo prasme.

37.       Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad ieškovui Pastatai priklauso nuosavybės teise, Pastatai nebuvo ir nėra naudojami pagal jų paskirtį (kita (ūkio)), o kadangi ieškovas yra gavęs statybos leidimus, pagal kuriuos Pastatų paskirtis būtų keičiama (statybos rūšis – nauja statyba), darytina išvada, kad ieškovas Pastatų ir ateityje neketina naudoti pagal paskirtį. Teismai taip pat nustatė, kad Pastatams reikalingas remontas, jie nusidėvėję nuo įsigijimo momento, tačiau nėra duomenų, kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors (bent) smulkius remonto darbus, bandęs pagerinti Pastatų būklę ar būtų atlikęs kokius nors veiksmus, susijusius su Pastatų naudojimu pagal jų paskirtį. Teismai nenustatė, kad atsakovė būtų trukdžiusi ieškovui naudotis Pastatais, juos remontuoti.

38.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė aplinkybių (ir ieškovas jų neįrodinėjo), kad ieškovas būtų ketinęs Pastatus remontuoti, byloje buvo teikiami statybos leidimai Pastatams iš klėčių į gyvenamuosius namus perstatyti, įrodantys ieškovo ketinimą vykdyti naujos statybos darbus. Aplinkybė, kad ieškovas ketina Pastatus remontuoti, nurodoma tik kasaciniame skunde. Ieškovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neginčijo NŽT Švenčionių skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. rašto „Dėl prašymų nagrinėjimo“, kuriuo netenkintas ieškovo prašymas parduoti ginčo valstybinės žemės sklypus. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Teisminio nagrinėjimo dalyką kasaciniame teisme lemia kasacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir nuoseklią kasacinio teismo praktiką, nusprendžia, jog nėra teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo prašymas lengvatiniu – ne aukciono – būdu išnuomoti jam valstybinės žemės sklypus negali būti tenkinamas ir valstybinė žemė ne aukciono būdu ieškovui negali būti išnuomota. Nagrinėjamu atveju nėra tenkinamos kumuliatyvios sąlygos (šios nutarties 33 punktas) valstybinės žemės nuomai ne aukciono būdu: per visą Pastatų turėjimo nuosavybės teise laikotarpį ieškovas tinkamai neįgyvendino statinių savininko teisių ir pareigų, Pastatų ieškovas neketino (ir neketina) naudoti pagal jų paskirtį, priešingai, planuojami naujos statybos darbai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad NŽT Švenčionių skyrius, atsakydamas į ieškovo prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypus, ieškovui pateikė derinti valstybinės žemės nuomos sutarčių projektus, t. y. pasiūlė šias sutartis sudaryti. Sutarčių projektuose pagrįstai nurodyta, jog išnuomojamoje žemėje galima remontuoti, atnaujinti (modernizuoti) tai pačiai veiklai vykdyti reikalingus esamus statinius ar įrenginius (nekeičiant statinio matmenų ir paskirties), jeigu tokia statyba ar remontas, atnaujinimas (modernizavimas) neprieštarauja nustatytam teritorijos naudojimo reglamentui (4 punktas). Vadinasi, galimybė išsinuomoti žemės sklypus teisėtomis ir pagrįstomis sąlygomis ieškovui buvo sudaryta, tačiau jis ja nepasinaudojo. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

40.       Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Nutarimas su visais jo pakeitimais ir papildymais, kuriuo kasaciniame skunde remiasi ieškovas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1180 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 641 „Dėl valstybinės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu“ pripažinimo netekusiu galios“ pripažintas netekusiu galios nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Kadangi ginčas kilo 2022 m. NŽT Švenčionių skyriui atsisakius išnuomoti ieškovui valstybinę žemę, o Nutarimas neteko galios 2014 m., todėl Nutarimas ginčo atveju netaikomas ir ieškovas kasaciniame skunde juo remiasi nepagrįstai.

41.       Kasaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, kad NŽT atsisakymu išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimais yra pažeidžiama ieškovo nuosavybės teisė, nuosavybės neliečiamumo ir teisėtų lūkesčių principai.

42.       Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia, reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga šiuose teisiniuose santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2020, 44 punktas; 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-K-3-246-823/2022, 21 punktas).

43.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti ieškovo nuosavybės teisės į Pastatus pažeidimą.

44.       Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nenustatyta, jog NŽT būtų trukdžiusi (trukdo) ieškovui įgyvendinti Pastatų savininko teises – juos remontuoti ar atlikti kitus jų priežiūros darbus.

45.       Antra, 2022 m. vasario 2 d. įsakymą NŽT Švenčionių skyrius ieškovui pateikė 2022 m. vasario 2 d. raštu, kuriame, be kita ko, nurodyta, atsižvelgiant į priimtą įsakymą, iki 2022 m. liepos 1 d. atlaisvinti žemės sklypus ir sutvarkyti valstybinę žemę. Civilinės bylos dalis dėl 2022 m. vasario 2 d. rašto apskundimo pirmosios instancijos teismo nutraukta CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas) teismui išaiškinus, kad vien aplinkybė, jog Pastatai yra galimai netinkamai prižiūrimi, atsakovei nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti ieškovą jo teisėtai valdomą nekilnojamąjį turtą pašalinti iš valstybinės žemės tuo pagrindu, kad atsisakyta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Skundžiamas dokumentas – lydraštis neatitinka teisines pasekmes sukuriančių teisės aktų apibūdinimų, jame suformuluoti įpareigojimai nesukuria jokių teisinių pasekmių už jų nevykdymą.

46.       Ieškovas dėl šios teismo procesinio sprendimo dalies jokių teisinių argumentų nei apeliaciniame, nei kasaciniame skunde nenurodė, todėl teisėjų kolegija padaro išvadą, jog, nesant įpareigojimo atlaisvinti sklypus (nugriauti Pastatus), ieškovo nuosavybės teisė į Pastatus nepažeista, jis gali savo nuožiūra įgyvendinti Pastatų savininko teises tiek, kiek tai nepažeidžia įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešojo intereso.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinio skundo netenkinus, ieškovui už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis nepriteistinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Goda Ambrasaitė-Balynienė

        Alė Bukavinienė

        Algirdas Taminskas