Baudžiamoji byla Nr. 1-143-604/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25375-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 

(S)

 

 

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. balandžio 11 d.

Šalčininkai

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,

sekretoriaujant Renatai Botkinai,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Korotčenkai,

kaltinamajai L. Č., jos gynėjui advokatui Vladimirui Vlasovui,

nukentėjusiajam E. K., jo atstovui advokatui Stanislovui Liutkevičiui,

vertėjai Maženai Andruškevič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, Sodros duomenimis nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteista, 

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį.

 

Teismas

 

N u s t a t ė :

 

Kaltinamoji L. Č. panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent 2021-07-27 apie 00.30 val. prie Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Tarnyba) saugomo poligono, esančio Bažnyčios g. 88, Rūdninkų k., Baltosios Vokės sen., Šalčininkų r., nepakluso Tarnybos pareigūnų, vykdančių tarnybines funkcijas - nurodyto saugomo poligono teritorijos apsaugą, užkertančią kelią pašalinių asmenų neteisėtam patekimui į saugomą poligono teritoriją, teisėtiems reikalavimams pasitraukti iš saugomo objekto bei nutraukti viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus, pasipriešino valstybės tarnautojui - Tarnybos specialistui E. K., atliekančiam tarnybines funkcijas bei užtikrinančiam nurodyto saugomo poligono teritorijos apsaugą, panaudodama prieš pastarąjį fizinį smurtą, t. y. pribėgusi prie Tarnybos specialisto E. K., tuo metu pasilenkusio prie ant žemės gulinčio vyro, tyčia lazda vieną kartą trenkė nukentėjusiajam E. K. per pakaušį bei dešinį petį, tuo sukeldama pastarajam fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. Č. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad iš kaimyno sužinojo, kad Rūdininkų poligone apgyvendins pabėgėlius. Gyvena netoli to poligono. Kaimynas pasiūlė jai nuvažiuoti prie to poligono ir pažiūrėti, kas vyksta. Kartu su kaimynu nuvyko prie to poligono. Buvo apsirengusi tais drabužiais, kuriuos vėliau pateikė pareigūnams: mėlynos spalvos šortais ir palaidine. Prie poligono buvo daug policijos pareigūnų ir žmonių, tačiau jie bendravo taikiai. Susirinkę žmonės nenorėjo, kad į poligoną būtų atvežti pabėgėliai, baiminosi, kad jie gali pabėgti ir pridaryti vietiniams gyventojams rūpesčių. Vėliau atvažiavo kiti uniformuoti ir kaukėti pareigūnai. Jauni vaikinai atsistojo prieš poligono vartus ir nenorėjo šių pareigūnų praleisti. Netoli šių vaikinių atsistojo ir ji. Pareigūnai nurodė susirinkusiems žmonėms pasitraukti, tačiau žmonės nepasitraukė. Todėl pareigūnai pradėjo purkšti dujomis ant žmonių. Dujų kliuvo ir jai. Pastebėjo vieną neįgalų vyrą, kuris gulėjo ant žemės. Norėjo padėti tam vyrui atsikelti, bet to nespėjo padaryti, nes jai vėl papurškė dujomis. Tada ji paėmė to vyro lazdą ir sudavė ja vienam pareigūnui. Į galvą pareigūnui specialiai netaikė. Po to pasitraukė į šalį, valė akis nuo dujų, vėliau nuėjo namo. Dėl padaryto gailisi, pasimokė, daugiau taip nesielgs.   

Be kaltinamosios L. Č. parodymų jos kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, jai, jos gynėjui ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): nukentėjusiojo Viešojo saugumo tarnybos pareigūno E. K. protokolas-pareiškimas (t. I, b. l. 1), nukentėjusiojo Viešojo saugumo tarnybos pareigūno E. K. parodymai (t. I, b. l. 60, 61), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. I, b. l. 71, 72), VšĮ Vilkaviškio ligoninės 2021-07-27 gydytojo išrašas (t. I, b. l. 72), vaizdo įrašo apžiūros protokolas su fotonuotraukomis (t. I, b. l. 73-77), VšĮ Vilkaviškio ligoninės 2021-07-27 išrašas (t. I, b. l. 89, 90); VšĮ Marijampolės ligoninės ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė (t. I, b. l. 98-102),  medicininių dokumentų apžiūros protokolas (t. I, b. l. 104, 105), specialisto išvada (t. I, b. l. 113, 114), specialisto Jono Mindaugo Paliulio parodymai (t. I, b. l. 116, 117), Viešojo saugumo tarnybos pareigūno Manto Jakubavičiaus parodymai (t. I, b. l. 122, 123, 134, 135), tarnybinio patikrinimo išvada (t. I, b. l. 166-172), Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymas (t. II, b. l. 29, 30), liudytojo D. B. parodymai (t. II, b. l. 32-34), liudytojo Č. J. parodymai (t. II, b. l. 37-40), savanoriško daiktų pateikimo protokolas (t. II, b. l. 43-44), daiktų apžiūros protokolas (t. II, 49, 50), kaltinamosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. II, b. l. 84-86, 90, 91), savanoriško daiktų pateikimo protokolas (t. II, b. l. 101, 102), daiktų apžiūros protokolas (t. II, b. l. 103-106), kratos protokolas (t. II, b. l. 123-130), daiktų apžiūros protokolas (t. II, b. l. 132-139). 

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamosios L. Č. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamoji L. Č. 2021-07-27 apie 00.30 val. prie Viešojo saugumo tarnybos saugomo poligono, esančio Bažnyčios g. 88, Rūdninkų k., Baltosios Vokės sen., Šalčininkų r., nepakluso Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų teisėtiems reikalavimams pasitraukti iš saugomo objekto bei nutraukti viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus ir pasipriešino atliekančiam tarnybines funkcijas Viešojo saugumo tarnybos specialistui E. K. tyčia vieną kartą lazda trenkdama šiam pareigūnui per pakaušį ir dešinį petį ir taip sukeldama pareigūnui fizinį skausmą.

Kaltinamosios L. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį -  pasipriešinimas vykdančiam tarnybines pareigas valstybės tarnautojui - Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnui, panaudojant prieš jį fizinį smurtą ir tokiu būdu sukeliant fizinį skausmą. 

 

Dėl bausmės.

 

Kaltinamosios L. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pagrindas pripažinti tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant kaltinamajai bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamosios asmenybę: kaltinamoji anksčiau neteista (t. II, b. l. 173), bausta administracine tvarka (t. II, b. l. 175, 176), nedirbanti, išsituokusi. Atsižvelgdamas į tai, teismas parenka kaltinamajai įstatymo sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę - baudą.

Taikant BK 641 straipsnį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Skiriama bauda privalo būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (LR paso) paėmimas – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos. 

 

Dėl civilinių ieškinių.

 

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio.

 

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl kaltinamosios nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. I, b. l. 154, 155). Ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamosios Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 109,59 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji L. Č. tyčia lazda vieną kartą sudavė nukentėjusiajam E. K. per pakaušį bei dešinį petį, tuo sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą. Byloje esantys 2021-07-27 ir 2021-07-30 medicininiai dokumentai (t. I, b. l. 72, 98-102)) patvirtina, kad būtent dėl šio smurto fakto nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigas ir jam buvo suteiktos gydymo paslaugos šiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose: VšĮ Vilkaviškio ligoninėje, VšĮ Marijampolės ligoninėje, kurias civilinė ieškovė, kaip PSDF vykdytoja ir naudotoja, apmokėto iš PSDF lėšų. Civilinės ieškovės pateiktas 2021-08-25 gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. I, b. l. 156) patvirtina, kad nukentėjusiajam 2021-07-27 skubios medicinos pagalbos paslauga buvo suteikta VšĮ Vilkaviškio ligoninėje, 2021-07-30 neurologo paslauga ir kompiuterinė tomografija – VšĮ Marijampolės ligoninėje, gydymas buvo apmokėtas iš PSDF lėšų ir gydymo paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, kainavo 109,59 Eur.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog už gydymo išlaidų kilimą dėl atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį yra atsakinga kaltinamoji, o atlyginusi už kaltinamąją padarytą žalą civilinė ieškovė įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už jos padarymą asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, jog civilinė ieškovė pagrįstai reikalauja iš kaltinamosios atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog žala civilinei ieškovei būtų atlyginta, juolab pati civilinė ieškovė teismui žalos atlyginimo fakto nepatvirtino, 2023-01-19 teismui pateiktu pranešimu ieškinį palaikė. Todėl civilinės ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, padaryta žala visa apimtimi priteisiama iš kaltinamosios L. Č. civilinės ieškovės naudai (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.290 straipsnio 3 dalis).

Civilinė ieškovė taip pat prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad priimant nuosprendį ir tenkinant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisiant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privaloma priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad palūkanos gali būti priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Remiantis tuo, iš kaltinamosios L. Č. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą atlyginti 109,59 Eur turtinę žalą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

 

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinio.

 

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius(toliau – VSDFV)  pateikė ieškinį dėl kaltinamosios nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo (t. I, b. l. 163-165). Pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš kaltinamosios Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 848,92 Eur žalą, kilusią dėl nukentėjusiajam nedarbingumo laikotarpiu nuo 2021-07-27 iki 2021-08-16 iš VSDFV biudžeto išmokėtos 848,92 Eur ligos išmokos.

Iš ieškovo pareiktų duomenų matyti, kad po 2021-07-26 įvykio nukentėjusysis E. K. nuo 2021-07-27 iki 2021-08-16 buvo laikinai nedarbingas pagal išduotus nedarbingumo pažymėjimus, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2021-09-03 ir 2021-10-08 sprendimais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų išmokėjo nukentėjusiajam už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021-07-27 iki 2021-08-16 848,92 Eur ligos išmoką.

Iš 2021-12-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3549/2021(01) seka, kad remdamasis aprašytais, E. K., gim. (duomenys neskelbtini), medicininių dokumentų duomenimis, specialistas Jonas Mindaugas Paliulis padarė išvadą, kad E. K. objektyvių medicininių kūno sužalojimo požymių, kurie būtų buvę padaryti užduotyje nurodytu ar jam artimu laiku nenustatyta (b. l. 113-114, I-t).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės VSDF administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala VSDF, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. 

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialines išmokas nukentėjusiajam, CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgyja subrogacinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013). Baudžiamajame procese kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Todėl reikšdama reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ją atlyginti socialinio draudimo įstaiga turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. 

Aptariamoje situacijoje iš byloje esančių 2021-07- 27 VšĮ Vilkaviškio ligoninės ir 2021-07-30 VšĮ Marijampolės ligoninės medicininių dokumentų ir jų apžiūros protokolo matyti, kad dėl 2021-07-26 suduoto smūgio jokie objektyvūs kūno sužalojimų požymiai nukentėjusiajam nebuvo nustatyti,  todėl daroma išvada, kad nedarbingumo pažymėjimai, išduoti nukentėjusiajam laikotarpiu nuo 2021-07-27 iki 2021-08-16, buvo išduoti iš esmės remiantis vien tik nukentėjusiojo subjektyviais nusiskundimais, kurie jokiais objektyviais bylos duomenimis nepasitvirtino net ir atlikus nukentėjusiajam skubų galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą. 2021-07-27 ir 2021-07-30 apsilankymų pas gydytojus metu jokių objektyvių neigiamų padarinių nukentėjusiojo sveikatai nefiksuota, objektyvi nukentėjusiojo būklė aprašyta tik teigiamai. Nedarbingumas visais atvejais nukentėjusiajam buvo pratęstas dėl tos pačios diagnozės, tačiau dėl kokių objektyvių priežasčių toks gydytojo sprendimas buvo priimtas ir kokiomis objektyviomis aplinkybėmis jis buvo motyvuotas kaip būtinas, byloje lieka neaišku. Todėl byloje nesant objektyvių įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiajam nustatytos diagnozės (S06.00), kurios pagrindu buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, pagrindo tenkinti ieškinį ir priteisti iš kaltinamosios ieškovo nurodytą žalą teismas neįžvelgia.

 

Dėl Viešojo saugumo tarnybos ieškinio.

 

Civilinė ieškovė Viešojo saugumo tarnyba pateikė ieškinį dėl kaltinamosios nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo (t. II, b. l. 1-6). Pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš kaltinamosios Viešojo saugumo tarnybos naudai 3 619,19 Eur žalą, kilusią dėl nukentėjusiajam išmokėtos 3 619,19 Eur kompensacijos.

Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad dėl kaltinamosios suduoto smūgio nukentėjusysis E. K. 2021-07-27 kreipėsi į VšĮ Vilkaviškio ligoninę, kur jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuris, remiantis Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės (toliau – CMEK) 2021-10-14 pažyma Nr. 2436, kvalifikuotas kaip lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, nulemtas 2021-07-27 fizinio veiksmo. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo policijos pareigūnas buvo nedarbingas nuo 2021-07-27 iki 2021-08-16. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareigūnas E. K. sužalojimus patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ir gyvybei. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-01-15 įsakymu Nr. 1V-55, 3.7 punktu, Kompensacijų, mokėtinų Viešojo saugumo tarnybos pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens Viešojo saugumo tarnybos naudai tvarkos aprašu, patvirtintu Viešojo saugumo tarnybos vado 2021-09-21 įsakymu Nr. 47V-614, atsižvelgdamas į 2021-09-03 tarnybinio patikrinimo išvadą ir CMEK 2021-10-14 pažymą, ieškovas 2021-11-12 priėmė įsakymą, kuriuo pripažino, kad pareigūnas E. K. 2021-07-26 buvo sužalotas atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ir gyvybei, ir nusprendė išmokėti E. K. 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 3 619,19 Eur, kurią faktiškai išmokėjo pareigūnui 2021-11-19. 

Iš 2021-12-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3549/2021(01) seka, kad remdamasis aprašytais, E. K., gim. (duomenys neskelbtini), medicininių dokumentų duomenimis, specialistas Jonas Mindaugas Paliulis padarė išvadą, kad E. K. objektyvių medicininių kūno sužalojimo požymių, kurie būtų buvę padaryti užduotyje nurodytu ar jam artimu laiku nenustatyta (b. l. 113-114, I-t).

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). kaip minėta anksčiau, žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013).

Kaip aptarta anksčiau, aptariamu atveju byloje stinga duomenų, jog dėl 2021-07-26 kaltinamosios suduoto smūgio nukentėjusysis E. K. būtų patyręs kokius nors objektyvius kūno sužalojimus, todėl daroma išvada, kad nukentėjusiajam 2021-07-27 nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini) (S06.00) yra paremta iš esmės tik nukentėjusiojo subjektyviais nusiskundimais. Nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei CMEK pažymoje, kuriomis remiantis priimtas ieškovo sprendimas nukentėjusiam pareigūnui išmokėti pareigūnui kompensaciją už patirtą sveikatos sutrikdymą, nėra detaliau aptarta, kokiais objektyviais medicininiais duomenimis remiantis buvo padaryta išvada, jog pareigūno E. K. sveikata išties buvo sutrikdyta. Šiuo atveju remiamasi VšĮ Vilkaviškio ligoninės ir VšĮ Marijampolės ligoninės nustatyta diagnoze, kuri jokiais objektyviais medicininiais duomenimis nėra pagrįsta, priešingai, nukentėjusiojo objektyvi sveikatos būklė apsilankymų pas gydytojus metu aprašyta tik teigiamai. Todėl byloje nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog E. K. tarnybos metu buvo sužalotas dėl kaltinamosios neteisėtų fizinių veiksmų – smūgio lazda, pagrindo tenkinti ieškinį ir priteisti iš kaltinamosios ieškovės nurodytą žalą teismas neįžvelgia.  

Nukentėjusysis E. K. civilinio ieškinio nepareiškė. 

 

Dėl daiktinių įrodymų.

 

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šortai, juosmens rankinė, palaidinė grąžinami savininkei L. Č..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, L. Č. LR piliečio pasas grąžinamas L. Č..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vaikščiojimo lazda laikytina grąžinta savininkui Č. J..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, mobiliojo ryšio telefonas „OPPO“ laikytinas grąžintu savininkei L. Č..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninė laikmena DVD-R su vaizdo įrašu paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.

 

Dėl proceso išlaidų.

 

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo E. K. atstovas pateikė prašymą priteisti iš kaltinamosios 250 Eur proceso išlaidų. Iš pateiktų dokumentų (mokėjimo nurodymo, sąskaitos už paslaugas) matyti, kad nukentėjusysis E. K. už teisines paslaugas (susipažinimą su byla, dalyvavimą teismo posėdyje) savo atstovui advokatui Stanislovui Liutkevičiui sumokėjo 250 Eur sumą.

Aptariamu atveju kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, dėl to byla išnagrinėta be didelių laiko sąnaudų taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nukentėjusysis civilinio ieškinio byloje nereiškė. Tačiau nukentėjusiojo atstovas faktiškai dalyvavo baudžiamąją bylą nagrinėjant 2023-03-22 teisiamajame posėdyje, kuriame pasisakė dėl kaltinimo esmės, taip pat nėra pagrindo abejoti ir dėl to, kad atstovas turėjo skirti laiko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, kurios apimtis nėra maža, ir pasirengti dalyvauti teisiamajame posėdyje. Baudžiamoji byla išnagrinėta iš esmės per vieną teismo posėdį, kuris truko 43 min. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos apimtį, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra didelė, neviršijanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Byloje nėra duomenų, kad procesas būtų užsitęsęs dėl nukentėjusiojo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas priteisia iš kaltinamosios L. Č. nukentėjusiojo E. K. naudai 250 Eur patirtų atstovavimo išlaidų.

 

Teismas, vadovaudamasis BPK 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

 

N u s p r e n d ž i a :

 

Pripažinti L. Č. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir skirti jai 51 MGL (2 550 Eur) baudą.

Taikant BK 641 straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti L. Č. sumažintą bausmę –

34 MGL (1 700 Eur) baudą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (LR paso) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamosios L. Č. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 109,59 (vienas šimtas devyni Eur 59 ct) Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą atlyginti 109,59 Eur turtinę žalą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistas sumas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, AB banke „Swedbank“ esančią sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – žala PSDF už E. K. gydymą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atmesti.  

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: šortus, juosmens rankinę, palaidinę (2021-10-28 Kvitas B serija BBB Nr. LS006333) grąžinti savininkei L. Č..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, L. Č. LR piliečio pasą, saugomą prie baudžiamosios bylos II tomo, grąžinti savininkei L. Č..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vaikščiojimo lazdą laikyti grąžinta savininkui Č. J..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, mobiliojo ryšio telefoną „OPPO“ laikyti grąžintu savininkei L. Č..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninę laikmeną DVD-R su vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Priteisti iš L. Č. nukentėjusiojo E. K. naudai 250 (du šimtai penkiasdešimt) Eur atstovavimo išlaidų.

Išaiškinti L. Č., kad bauda privalo būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos mokėjimo kodas 6801. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį. Banko kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą būtina pristatyti į teismą. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

 

 

Teisėjas                                                                                                  Marjan Gerasimovič