Pranešėjas Ramūnas Antanavičius                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-735-785-2014;

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė                                            Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00406-2013-4;

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                              1.2.4.8.3.; 2.4.6.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nuteistojo P. A. gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 2 d. ir paskyrė bausmę – 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto. LR BK 641 str. pagrindu bausmė mažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 50 ( penkiasdešimt ) parų arešto.  

              LR BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-03-22 iki 2014-03-24,

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

P. A. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, tai yra jis 2014 m. kovo 22 d., apie 21 val. 30 min., nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, būdamas neblaivus sukėlė konfliktą, kurio metu tyčia savo sugyventinei R. Ž. spyrė 3-4 kartus į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. Ž. fizinį skausmą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis P. A. prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir skirti su laisvė atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistojo manymu, jis yra per griežtai nubaustas. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog P. A. susitaikė su nukentėjusiąja, kartu gyvena, augina 4 metų mergaitę, yra dirbantis ir išlaiko šeimą, gailisi dėl savo veiksmų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė skirti bausmę, nesisijusią su realiu laisvės atėmimu. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo P. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam P. A. pritaikyti tinkamai.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (LR BK 54 str. 1 d.). LR BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę P. A., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas nustatė tai, kad P. A. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio (nustatytas 2,06 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino tai, kad P. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš šeimos narį, anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus. Teisėjų kolegijos nurodo, kad P. A. paskirta trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas – gali užtikrinti BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nuteistojo skundo argumentai, jog jis susitaikė su nukentėjusiąja, kartu gyvena ir augina 4 metų mergaitę, yra dirbantis ir išlaiko šeimą, nėra pagrindas švelninti paskirtos bausmės. Nukentėjusiosios ir nuteistojo susitaikymas, vertintinas teigiamai, tačiau nagrinėjamu atveju, negali turėti lemiamos įtakos teismo paskirtai bausmei. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje, o nuteistojo prievolė rūpintis šeima negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau negu bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.

Byloje 2014-11-04 gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raš­tas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos P. A., išlaidas iki 2014 m. lapkričio 4 d. sudaro 60 Lt dydžio advokato užmokestis. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad na­gri­nė­jant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgy­ven­dinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės tei­si­nės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c) p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tei­kiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžia­mo­joje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuo­met gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės ins­tancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje by­lo­je Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo neten­kintinas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo P. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                    Ramūnas Antanavičius

Teisėjai                                                                                                          Svetlana Jurgaitienė

                                                                                                                        Gytis Večerskas