Bylos Nr. 2-3380-912/2019
(teisminio proceso Nr. 2-55-3-00142-2015-0)
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.1; 2.6.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Tomas Venckus,
sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,
dalyvaujant ieškovams T. R., S. Ž., ieškovų atstovui advokatui Arūnui Petrauskui, atsakovui R. J., jo atstovei advokatei Rasai Stankauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. Ž. ir T. R. ieškinius atsakovui R. J. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo bei atsakovo R. J. priešieškinius ieškovams T. R. ir S. Ž. dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis; trečiasis asmuo – restruktūrizuojama UAB „Molesta“.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. R. prašo priteisti iš atsakovo 236 677,48 Eur skolos, 52 288,02 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. sausio 20 d., 2 556 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 20 d. iki 2015 m. sausio 20 d., 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad įvardytomis paskolos sutartimis ieškovas T. R. paskolino atsakovui 236 677,48 Eur. Šis paskolos su palūkanomis negrąžino. Ieškovas nurodė, kad dalį paskolos perdavė grynaisiais pinigais, kita paskolos dalis suteikta pagal trišalį ieškovo, atsakovo ir UAB „Molesta“ 2011 m. gegužės 16 d. susitarimą.
2. Ieškovas S. Ž. prašo priteisti iš atsakovo 130 097,31 Eur skolos, 33 254,42 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., 1 404 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad įvardytomis paskolos sutartimis ieškovas S. Ž. atsakovui paskolino 130 097,31 Eur. Paskola suteikta grynaisiais pinigais. Atsakovas negrąžino paskolos su palūkanomis.
3. Atsakovas R. J. priešieškiniais prašo pripažinti nesudarytomis keturias paskolos sutartis: dvi ieškovo T. R. ir atsakovo 2011 m. gegužės 16 d. sudarytas paskolos sutartis Nr. 2011-1 ir Nr. 2011-2 bei dvi ieškovo S. Ž. ir atsakovo 2011 m. gegužės 16 d. sudarytas paskolos sutartis Nr. 2011-3 ir Nr. 2011-4. Priešieškiniuose nurodyta, kad atsakovas pasirašė paskolos sutartis, bet pinigai pagal jas atsakovui neperduoti. Tai, atsakovo teigimu, yra pagrindas paskolos sutartis pripažinti nesudarytomis (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).
4. Atsiliepime į ieškovo T. R. ieškinį trečiasis asmuo prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįsta, o priešieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad trišalis ieškovo T. R., atsakovo ir trečiojo asmens 2011 m. gegužės 16 d. susitarimas neįtrauktas į UAB „Molesta“ buhalterinę apskaitą. Trečiasis asmuo nepervedė pinigų atsakovui.
5. Teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovas prašė patenkinti ieškinius, atmesti priešieškinius. Ieškovas T. R. nurodė, kad UAB „Molesta“ buvo statybų įmonė, užsiimanti daugiabučių namų statyba. Tam reikėjo nupirkti sklypus ir juose pastatyti namus, vėliau juos parduoti. Ieškovas T. R. ir atsakovas nutarė paskolinti UAB „Molesta“ 463 392,03 Eur (1 600 000 Lt). Ieškovas T. R. 2008 metais pervedė nurodytus pinigus. Bankas pareikalavo, kad UAB „Molesta“ akcininkai nereikalautų grąžinti paskolos tol, kol įmonė negrąžins 1 448 100,09 Eur (5 mln. Lt) paskolos bankui. Ieškovas T. R. su tuo nesutiko. Įvyko įmonės akcininkų derybos. Suderėta, kad UAB „Molesta“ grąžins akcininkui T. R. 181 591,75 Eur (627 000 Lt), šis perduos pinigus atsakovui, o pastarasis paskolins tą sumą vėl UAB „Molesta“. Įmonės direktorius pasiūlė nedaryti pinigų rato, pasirašyti trišalį susitarimą, kad ieškovo T. R. įmonei paskolintus 181 591,75 Eur atsakovas skolina įmonei (UAB „Molesta“). Nurodytas ieškovas ir atsakovas pasirašė dvi paskolos sutartis.
6. Teismo posėdyje ieškovas S. Ž. paaiškino, kad atsakovas yra įgijęs ekonomisto išsilavinimą. UAB „Molesta“ ir DnB NORD bankas 2005 m. sausio 6 d. sudarė kredito linijos sutartį. Pagal ją įmonės akcininkai įsipareigojo suteikti įmonei 463 392, 03 Eur (1,6 mln. Lt) apyvartinių lėšų. 2011 m. sausio 31 d. pasibaigė kredito linijos sutartis. Bankas sutiko pratęsti terminą tomis pačiomis sąlygomis. Atsakovas valdė apie 50 proc. įmonės akcijų (kaip fizinis asmuo ir kaip akcininkės „Lietuvos melioracijos“ akcininkas ir vadovas). UAB „Molesta“ trūko apyvartinių lėšų. Ieškovas T. R. atsisakė vienas skolinti įmonei 463 392, 03 Eur (1,6 mln. Lt), reikalavo, kad visi akcininkai skolintų šią sumą proporcingai turimoms akcijoms. Siekis – išskaidyti akcininkams riziką. Ieškovas S. Ž. nesutiko imti paskolos iš akcininko T. R. ir juos perskolinti įmonei. Sutarta, kad ieškovas T. R. skolina pinigų dalį ieškovui S. Ž., pastarasis perskolina tą pačią sumą atsakovui, o šis – įmonei. Reikšmingas akcininkų 2012 m. gegužės 30 d. susitarimas dėl laidavimo draudimo. Ieškovas S. Ž. su atsakovu sudarė taip pat dvi paskolos sutartis.
7. Ieškovų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad anksčiau įvertintos paskolos sutartys. Kasacinis teismas nustatė, kad paskolos santykiai sukurti. Ankstesni teismai netinkamai taikė paskolos santykius reglamentuojančias normas. Sutartys įvykdytos, pinigai perduoti. Paskolos santykiai galėjo atsirasti dėl siekio išsaugoti UAB „Molesta“ veiklą. Kasacinis teismas įpareigojo įvertinti įrodymus, reikšmingus paskolos teisiniams santykiams atsirasti. Šalių santykiai turi jungtinės veiklos požymių. Atsakovas suprato, kad turi būti investuojama lygiomis dalimis. Pagal 2011 m. gegužės 11 d. trišalį susitarimą atsakovo nuosavybėn perėjo 181 592 Eur (627 000 Lt). Tai – novacija. Šią sumą patvirtina paskolos sutarties c punktas (T. 1, b. l., 122, 124). Trišalis susitarimas sudarytas įgyvendinant ieškovų ir atsakovo sudarytas paskolos sutartis. Susitarimo ypatumas tas, kad jame neįrašyta, kad naujasis kreditorius pakeičia ankstesnį. Bet šalių elgesys patvirtina, kad įvykdyta novacija. Išreikalautas UAB „Molesta“ sąskaitos išrašas (T. 1, b. l. 148). Jame užfiksuota, kad UAB „Molesta“ išmokėjo atsakovui 434 430 Eur (1,5 mln. Lt). Atsakovas kratosi atsakomybės pagal paskolos sutartis. UAB „Molesta“ balanse atsispindi bendra skola. Pasikeitus kreditoriui, skolos dydis liko toks pat. Šalių santykius galima kvalifikuoti taip pat ir pagal atsakovo versiją (CK 6.44 straipsnis). Jeigu ieškovas T. R. nurodė UAB „Molesta“ įvykdyti prievolę kitam asmeniui, t. y. atsakovui, tai pastarasis privalo perduoti pinigus prievolės šaliai (kreditoriui) – ieškovui T. R.. Atsakovo pasirašytas raštas – tai rašytinis dokumentas, atsakovo pozicija, kad bus įskaitoma paskolos sutartis pagal atsakovo ir ieškovo S. Ž. sudarytą paskolos sutartį (T. 2, b. l. 82). Tai – netiesioginis paskolos suteikimo įrodymas.
8. Atsakovas ir jo atstovė teismo pasėdyje prašė atmesti ieškinius ir patenkinti priešieškinius, nurodė, kad ginčas paprastas ir aiškus. 2008 metais buvo keturi UAB „Molesta“ akcininkai: ieškovai, atsakovas ir „Lietuvos melioracija“. Pastarosios akcininkai: ieškovas T. R. ir atsakovas. Atsakovas nurodė, kad jis ir ieškovas T. R. buvo verslo partneriai. 2008 metais UAB „Molesta“ valdyba nutarė, kad įmonei paskolą suteikia ieškovas T. R.. Nėra įrodymo, kad taip pat ir atsakovas suteikia 463 392, 03 Eur (1,6 mln. Lt) paskolą. Nuo 2008 iki 2011 metų nebuvo akcininkų ginčų. Tai patvirtina, kad nebuvo kito susitarimo. Nebuvo minties, kad atsakovas papildomai skolins įmonei. UAB „Molesta“ viduje sprendimus galėjo priimti tik visi trys valdybos nariai (ieškovai ir atsakovas). 2011 metais pasibaigė kredito sutartis su banku. Bankas pareikalavo, kad ieškovas T. R. neatsiimtų paskolos iš UAB „Molesta“. Nurodytas ieškovas pareiškė, kad nori trauktis iš verslo. Atsakovas norėjo nežlugdyti UAB „Molesta“ ir išsaugoti vientisą verslą. Vis dėlto prasidėjo verslo skaidymas dalimis. Ieškovas T. R. neišmestas iš UAB „Molesta“ valdybos. Jis savo noru nedalyvaudavo valdybos posėdžiuose. UAB „Molesta“ vadovas atsisakė pareigų ir išėjo iš darbo. Dėl to reikėjo sušaukti akcininkų susirinkimą. Pakeisti įstatai, panaikinta valdyba ir visa atsakomybė perduota vadovui. Atsakovas įkeitė namą. Ieškovai įspraudė atsakovą į rėmus. Jie reikalavo sudaryti fiktyvias paskolos sutartis tam, kad, jeigu UAB „Molesta“ bankrutuos, atsakovas išmokės kitiems akcininkams atitinkamas sumas. Pinigai nebuvo perduoti. Paskolos sutarčių 2 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas gavo paskolos sumą. Sutarčių 5 punkte nustatyta, kad paskolos davėjas perdavė pinigus. Sutartyse nėra nuostatos, kad pinigus paskolos gavėjas gavo. Atsakovas turėjo įkeisti UAB „Lietuvos melioracija“ akcijas, bet to nepadarė. Trišalis susitarimas fiktyvus. Jis neįtrauktas į UAB „Molesta“ buhalterinę apskaitą. Atsakovas nurodė, kad taip pat fiktyvi jo ir UAB „Molesta“ sudaryta paskolos sutartis, nes pagal šią sutartį atsakovas nepervedė pinigų įmonei. Nurodyta sutartimi siekta apgauti UAB „Molesta“ kreditorius ir banką. Įmonė grąžino paskolą pagal nurodytą sutartį atsakovui. Tai – nesąžiningas elgesys. Atsakovas tai pripažino, todėl sudarė taikos sutartį ir įsipareigojo grąžinti pinigus atgal UAB „Molesta“ pagal grafiką. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovo pasirašytas raštas buvo pateiktas Ergo draudimui. Nėra rašytinio dokumento, įrodymo, kad atsakovui suteiktos paskolos. Tikslas buvo – kad ieškovas T. R. neturėtų visos UAB „Molesta“ suteiktos paskolos. Jis nenorėjo vienas atsakyti bankui. Nurodytas ieškovas paskolino bendrovei pinigus. Jie liko paskolinti. UAB „Molesta“ akcininkų tikslas buvo sudaryti bankui vaizdą, kad visi akcininkai paskolino pinigų savo bendrovei. Tam, kad šalių santykius būtų galima vertinti pagal jungtinės veiklos sutarties teisės normas, turėjo būti tikslinamas ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškovai to nepadarė. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos. Tai – imperatyvus reikalavimas. Jungtinę veiklą reglamentuojančios teisės normos negali būti taikomos, nes nebuvo jungtinės veiklos. Nebuvo net tokių ketinimų. Priešieškinis pareikštas pagal ieškinio reikalavimus. Atsakovas negavo pinigų. Galbūt atsakovas būtų reiškęs ieškinį dėl tariamo sandorio. Tikslas negali išeiti už ieškinio ribų. Jeigu teismas kvalifikuotų bylos šalių santykius kaip jungtinę veiklą, tai turėtų būti atnaujintas bylos nagrinėjimas. Teismai konstatavo, kad pinigai nebuvo perduoti. Negalėjo būti klaidos.
Teismas
konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pareigos grąžinti skolas pagal uždarosios akcinės bendrovės akcininkų vienas su kitu ir su įmone sudarytas paskolos sutartis, taip pat tokių paskolų galiojimo (laikymo sudarytomis ar nesudarytomis) klausimai.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovai, atsakovas ir UAB firma Lietuvos melioracija buvo UAB „Molesta“ akcininkai (T. 2, b. l. 33). Ieškovui T. R. ir atsakovui priklausė po (duomenys neskelbtini) akcijas, ieškovui S. Ž. – (duomenys neskelbtini) akcijų, UAB firmai Lietuvos melioracijai – (duomenys neskelbtini) akcijos. Atsakovui priklausė (duomenys neskelbtini) UAB firmos Lietuvos melioracijos akcijų, ieškovui T. R. – (duomenys neskelbtini) akcijos, likusios (duomenys neskelbtini) akcijos – smulkiesiems akcininkams (T. 2, b. l. 34).
11. UAB „Molesta“ valdyba 2011 m. balandžio 5 d. posėdyje pritarė tam, kad būtų pratęstas terminas kreditui grąžinti ir įkeistas turtas (T. 1, b. l. 102–105). Bankas pratęsė terminą kreditui grąžinti.
12. AB DnB NORD bankas (toliau – Bankas) ir UAB „Molesta“ 2011 m. balandžio 15 d. susitarime susitarė dėl 2005 m. sausio 6 d. kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, nustatė finansinių įsipareigojimų limito suma – 1 795 644 Eur (6 200 000 Lt), nustatytas finansinių limitų įsigaliojimo terminas – iki 2013 m. sausio 24 d. (T. 1, b. l. 106–119). Pagal susitarimo 8, 11.2 punktus, bankas sutiko pratęsti UAB „Molesta“ kredito grąžinimo terminą, jeigu bendrovės akcininkai laiduos už UAB „Molesta“ įsipareigojimus savo turtu ir nereikalaus grąžinti suteiktų bendrovei paskolų anksčiau negu bus grąžintas kreditas bankui (T. 1., b. l. 106–119).
13. Pagal ieškovo T. R. ir UAB „Molesta“ 2011 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį, ieškovas suteikė UAB „Molesta“ 281 632 Eur (972 420 Lt) paskolą; paskolos grąžinimo terminas – iki 2012 m. gegužės 16 d (T. 1, b. l. 120, 121).
14. Pagal atsakovo ir „Molesta“ 2011 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį, atsakovas suteikė UAB „Molesta“ 181 760 Eur (627 580 Lt) paskolą; paskolos grąžinimo terminas – iki 2012 m. gegužės 16 d. (T. 1, b. l. 122, 123).
15. Bankas, UAB „Molesta“ ir atsakovas 2011 m. gegužės 13 d. susitarime Nr. 1 atsakovas įsipareigojo atidėti trečiajam asmeniui RUAB ,,Molesta“ suteiktų ar būsimų paskolų grąžinimo terminą ir nereikalauti jų grąžinti, mokėti palūkanų iki tol, kol bus visiškai įvykdyti bendrovės įsipareigojimai Bankui (T. 1, b. l. 124–126). Tokį pat susitarimą sudarė taip pat ir ieškovas T. R. (2011 m. gegužės 13 d. susitarimas Nr. 2) (T. 3, b. l. 24–26). Nurodytuose susitarimuose nustatyta, kad ieškovas T. R. bendrovei yra suteikęs 281 632 Eur (972 420 Lt) paskolą, atsakovas – 181 760 Eur (627 580 Lt).
16. Ieškovas T. R. ir atsakovas 2011 m. gegužės 16 d. sudarė dvi paskolos sutartis Nr. 2011-1 ir Nr. 2011-2, pagal kurias ieškovas paskolino atsakovui 165 674 Eur (572 040 Lt) ir 71 003 Eur (245 160 Lt), iš viso – 236 677 Eur (165 674 + 71 003 ) (T. 1, b. l. 7, 8).
17. Ieškovas S. Ž. ir atsakovas 2011 m. gegužės 16 d. taip pat sudarė dvi paskolos sutartis Nr. 2011-3 ir Nr. 2011-4, pagal kurias ieškovas paskolino atsakovui 39 029 Eur (134 760 Lt) ir 91 068 Eur (314 440 Lt), iš viso – 130 097 Eur (T. 1, b. l. 88–92).
18. Ieškovas T. R., atsakovas ir UAB „Molesta“ 2011 m. gegužės 16 d. trišaliame susitarime susitarė, kad 181 759,73 Eur, kuriuos ieškovas T. R. paskolino trečiajam asmeniui UAB ,,Molesta“, perduodami atsakovui pagal nurodyto ieškovo ir atsakovo 2011 m. gegužės 16 d. paskolos sutartį Nr. 2011-1 (T. 1, b. l. 9).
19. Su atsakovu sudarytose paskolos sutartyse ieškovai paskolos dalyko grąžinimą siekė užsitikrinti atsakovui priklausančių UAB firmos „Lietuvos melioracija“ akcijų įkeitimu. Atsakovas neįvykdė nurodytos sutarčių sąlygos.
20. Bylos šalių sudarytose paskolos sutartyse susitarta dėl palūkanų mokėjimo kas metus, bet ieškovai ilgą laiką nereikalavo, kad atsakovas jas mokėtų. Ieškovas T. R. palūkanų pagal vieną paskolos sutartį iš atsakovo pareikalavo po daugiau negu dviejų metų, o pagal kitą – iš viso nereikalavo. Ieškovas S. Ž. pranešimą apie vienos paskolos sutarties nutraukimą, reikalavimą grąžinti skolas ir sumokėti palūkanas atsakovui pareiškė prieš paduodamas ieškinį, o palūkanų pagal kitą paskolos sutartį iš viso nereikalavo.
21. UAB „Molesta“ 2012 m. rugpjūčio 20 d., 2012 m. spalio 2 d., 2012 m. spalio 16 d. mokėjimais sumokėjo ieškovui T. R. 253 427, 77 Eur (875 035,41 Lt) pagal 2011 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį.
22. UAB „Molesta“ 2012 m. spalio 2 d., 2012 m. spalio 12 d. ir 2012 m. spalio 16 d. mokėjimų pavedimais grąžino atsakovui 147 683,04 Eur (509 920 Lt) paskolos.
23. Kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje nagrinėjami ieškovių UAB „Vėsa ir partneriai“ ir UAB „KRK Wood“ ieškiniai atsakovams T. R., R. J., RUAB „Molesta“ (civilinė byla Nr. 2-1716-619/2019). Nurodytoje byloje ieškovai prašo: 1) pripažinti negaliojančiais RUAB „Molesta“ sudarytus sandorius – atliktus mokėjimus, kuriais 253 427,77 Eur suma sumažinta atsakovo T. R. paskolos suma; 2) taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo T. R. RUAB „Molesta“ naudai 163 569,49 Eur; 3) pripažinti negaliojančiu RUAB „Molesta“ ir atsakovų T. R. bei R. J. 2011 m. gegužės 16 d. susitarimą.
24. Atsakovas ir RUAB „Molesta“ 2018 m. spalio 14 d. sudarė taikos sutartį ne teismo procese, pagal kurią atsakovas įsipareigojo geranoriškai grąžinti trečiajam asmeniui RUAB „Molesta“ 147 683,04 Eur, kuriuos gavo iš trečiojo asmens pastarajam grąžinant paskolą pagal jų sudarytą 2011 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį, jeigu teismai priteisi trečiajam asmeniui iš atsakovo T. R. 253 427,77 Eur, kuriuos pastarasis gavo iš UAB „Molesta“ kaip grąžintą paskolą pagal jų sudarytą 2011 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį.
Dėl bylos šalių teisinių santykių kvalifikavimo
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinių santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Ginčo šalys gali pasiūlyti teismui ginčo teisinę kvalifikaciją, tačiau, kaip pažymėta pirmiau, šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Teismas, spręsdamas ginčą, privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).
26. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
27. Vadovaudamosios sutarties laisvės principu, šalys turi teisę laisvai sudaryti ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.156 straipsnio 3 dalyje detalizuotas sutarties laisvės principo turinys – įtvirtinta šalių teisė sudaryti mišriąją sutartį, t. y. šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei.
28. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl atsakovo skolos ieškovams pagal jų vienas su kitu sudarytas sutartis, kurias kontrahentai pavadino „paskolos sutartimis“. Reikšminga tai, kad ieškovai ir atsakovas yra UAB „Molesta“ akcininkai.
29. Akcininkų sudaromos sutartys, išskyrus kelias jų rūšis, įstatymuose nereglamentuotos. Jos grindžiamos sutarties laisvės principu. Asmenys savo valia gali nuspręsti, su kuriais asmenimis sudaryti sutartis bei atitinkamai numatyti sutarčių nuostatas ir sąlygas. Sutarties laisvės principas lemia tai, kad šalys gali sudaryti taip pat ir tiesiogiai įstatymuose nenustatytas ir nereglamentuojamas sutartis. Tokiu atveju sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, teisės principams, taip pat ir bendriesiems sutarčių teisės principams, gerai moralei ir viešajai tvarkai. Dėl šių priežasčių akcininkai, kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai, gali sudaryti sutartis (taip pat ir akcininkų sutartį) bei nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi akcininkų sutartis – tai bendrovės akcininkų rašytinis arba žodinis sandoris, atitinkantis bendruosius sutarčių teisės principus. Akcininkų sutartys gali būti įvairių rūšių arba turėti skirtingų sutarčių elementų.
30. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sutartis yra savarankiška sutartis, kuri per se neturėtų būti laikoma jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi, tačiau viena iš akcininkų sutarties rūšių (porūšių) gali būti jungtinės veiklos sutartis. Pažymėtina, kad akcininkų sutartis gali turėti jungtinės veiklos sutarties bruožų. Vis dėlto akcininkų sutartimi susitariama dėl kitokio pobūdžio negu jungtinės veiklos sutartimi dalyko – bendrovės akcininkų, kaip dalyvių, teisių įgyvendinimo, įtvirtinant tvarką, būdą ir formą. Veikiant pagal akcininkų sutartį, bendras rezultatas pasiekiamas kiekvienai iš šalių veikiant savarankiškai, savo vardu, savo interesais, nors ir kooperuojantis su kita sutarties šalimi (pavyzdžiui, darant papildomus įnašus į bendrovės kapitalą ir kt.). Taigi akcininkų sutartis yra atskira sutarčių rūšis (lot. sui generis sutartis).
31. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sutarties, kaip sui generis, požymiai yra tokie: 1) mišrus tikslas, kiekvieno akcininko siekis gauti investicijų grąžą (pagrindinis tikslas) ir bendras akcininkų siekis bendradarbiauti dėl efektyvesnio bendrovės valdymo ir jos veiklos (papildomas tikslas); 2) sutarties šalys – bendrovės dalyviai (akcininkai); 3) sutarties dalykas – tai susitarimas dėl akcininkų kaip dalyvių teisių įgyvendinimo (aktyvia arba pasyvia forma).
32. Vertinant pirmiau nustatytas bylos aplinkybes, matyti, kad UAB „Molesta“ akcininkai (ieškovai ir atsakovas) kūrė ir plėtojo bendrą verslą. Reikšminga tai, kad ieškovas T. R. ir atsakovas turėjo po 21 proc. UAB „Molesta“ akcijų. Nurodyti asmenys taip pat buvo pagrindiniai ketvirtosios UAB „Molesta“ akcininkės UAB firmos „Lietuvos melioracija“ akcininkai. Pridėjus pastarosios turimas UAB „Molesta“ akcijas, ieškovas T. R. ir atsakovas valdė po (duomenys neskelbtini) proc. UAB „Molesta“ akcijų. Ieškovas S. Ž. buvo trečiasis UAB „Molesta“ akcininkas, valdęs (duomenys neskelbtini) proc. akcijų. Atsakovas buvo UAB „Molesta“ vadovu. Taigi ieškovas T. R. ir atsakovas turėjo vienodą sprendžiamąją galią turintys akcininkai.
33. UAB „Molesta“ su Banku buvo sudariusi kredito linijos sutartį ir terminas grąžinti Banko suteiktą kreditą ėjo į pabaigą. Ieškovai ir atsakovas, veikdami kaip kreditą grąžinti turinčios bendrovės akcininkai tuo metu sprendė, kaip užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Teismo posėdžio metu bylos šalys paaiškino, kad vienas akcininkas (ieškovas T. R.) siekė pasitraukti iš UAB „Molesta“ veiklos, atskirti nurodytos bendrovės atskiras veiklas. Atsakovas su tuo nesutiko, manė, kad geresnis sprendimas būtų neskaidyti bendrovės veiklos, išsaugoti ją vientisą ir sutelktą vienoje bendrovėje. Nurodytas aplinkybes patvirtina atsakovo 2011 m. gegužės 9 d. elektroninis laiškas „atsakymas vadovams“ (T. 2, b. l. 66, 67). Taigi nustatyta, kad kilo UAB „Molesta“ akcininkų poreikis priimti verslo sprendimą dėl bendrovės veikos tąsos.
34. Prieš termino grąžinti Bankui kreditą pabaigą, UAB „Molesta“ valdyba 2011 m. balandžio 5 d. posėdyje pritarė tam, kad būtų pratęstas terminas kreditui grąžinti ir įkeistas turtas. Pažymėtina, kad nurodytame posėdyje dalyvavo ir sprendimus priėmė du valdybos nariai ieškovas T. R. ir atsakovas, t. y. sprendžiamojo balso teisę turintys ir didžiausią UAB „Molesta“ akcijų dalį valdantys akcininkai. Nurodyto valdybos posėdžio protokolo 2.1.7 punkte priimtas sprendimas, pagal kurį visu su Banku sudarytos kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu UAB „Molesta“ akcininko (akcininkų) suteiktas 463 392 Eur (1,6 mln. Eur) kreditas be Banko raštiško sutikimo negalės būti grąžintas akcininkui (akcininkams) iki visiškai bus įvykdyti UAB „Molesta“ įsipareigojimai Bankui. Aptariamame valdybos protokolo punkte UAB „Molesta taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 8 d. pateikti Bankui akcininko (akcininkų) ir Bendrovės pasirašytą susitarimą, kuriuo akcininkas (akcininkai) atidėtų bendrovei suteikto kredito grąžinimą ir įsipareigotų nereikalauti bendrovės grąžinti jam (jiems) kredito anksčiau negu bendrovė įvykdys visus savo įsipareigojimus Bankui pagal kreditavimo sutartį.
35. Po dešimties dienų, t. y. 2011 m. balandžio 15 d. Bankas pratęsė bendrovei terminą kreditui grąžinti. Po beveik mėnesio 2011 m. gegužės 12 d. ieškovas T. R. ir atsakovas sudarė paskolos sutartis su UAB „Molesta“, kuriose nustatyta, kad paskolos davėjai suteikia bendrovei atitinkamai 281 632 Eur (972 420 Lt) ir 181 760 Eur (627 580 Lt) paskolas. Kitą dieną (2011 m. gegužės 13 d.) nurodyti akcininkai pasirašė trišalius susitarimus, kuriais įsipareigojo nereikalauti, jog UAB „Molesta“ grąžintų jai suteiktų paskolų iki tol, kol bendrovė įvykdys įsipareigojimus Bankui. Tai – finansinio užtikrinimo sandoriai, kuriais užtikrintas bendrovei banko suteiktas kreditas, subordinavus bendrovės (skolininkės) akcininkų, kaip kitų bendrovės kreditorių, reikalavimus. Taigi nurodytais susitarimais įgyvendintas UAB „Molesta“ akcininkų susitarimas, kurį akcininkai užfiksavo UAB „Molesta“ 2011 m. balandžio 5 d. valdybos posėdžio protokolo 2.1.7 punkte.
36. Po trijų dienų (2011 m. gegužės 16 d.) atsakovas sudarė su ieškovais paskolos sutartis, kuriose nustatė, kad ieškovas T. R. paskolino atsakovui iš viso 236 677 Eur, o ieškovas S. Ž. – 130 097 Eur. Be to, Tą pačią dieną ieškovas T. R., atsakovas ir UAB „Molesta“ sudarė trišalį susitarimą, kuriame nustatė, kad ieškovo T. R. trečiajam asmeniui UAB „Molesta“ paskolinti 181 759,73 Eur perduodami atsakovui.
37. Byloje nustatyta, kad ieškovai pagal akcininkų paskolos sutartis neperdavė vienas kitam pinigų. Taigi paskolos nesuteiktos. Įvertinęs nurodytas paskolos sutartis, teismas sprendžia, kad jomis įvykdyta cesija (reikalavimo perleidimas) ir ieškovo T. R. reikalavimo teisė pagal jo ir UAB „Molesta“ sudarytą paskolos sutartį perkelta kitiems akcininkams (ieškovui S. Ž., vėliau savo reikalavimo į UAB „Molesta“ dalį perleidusiam atsakovui (subcesija) ir atsakovui), išskaidant UAB „Molesta“ prievolę ir paskirstant (sušvelninant) riziką akcininkams jų pasirinktu būdu (CK 6.101 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje, atsakovas, ginčijamomis sutartimis kartu užtikrino kitų akcininkų, perleidusių savo reikalavimų dalį, interesus pateikdamas priešpriešinio įvykdymo įsipareigojimą – prisiimdamas prievolę sumokėti ginčijamose sutartyse nustatytas sumas.
38. Ieškovų atstovas nurodė, kad pasikeitus UAB „Molesta“ prievolės kreditoriui, įvyko novacija. Teismas pabrėžia, kad nurodyta pozicija nepagrįsta. Tam, kad pasikeitusį teisinį santykį būtų galima kvalifikuoti kaip novaciją, neužtenka, jog pasikeistų prievolės šalis – skolininkas ar kreditorius. Įvykus novacijai, atsiranda nauja prievolė. Ji nuo ankstesnės prievolės skiriasi dalyku, įvykdymo būdu arba teisine prigimtimi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, įvykus reikalavimo dalių perleidimui, naujasis kreditorius – atsakovas – pagal skolininkės UAB „Molesta“ (paskolos gavėjos) ir kreditoriaus – ieškovo T. R. (paskolos davėjo) – prievolę įgijo dalį reikalavimo teisės, t. y. atsirado kreditorių daugetas (CK 6.17 straipsnis).
39. Įvertinus aptartų sutarčių, kurias akcininkai sudarė vienas su kitu, taip pat su Banku ir UAB „Molesta“, struktūrą, teismas daro išvadą, kad UAB „Molesta“ akcininkai 2011 m. balandžio 5 d. sudarė akcininkų sutartį. Jos pagrindines nuostatas įtvirtino raštu tos pačios dienos UAB „Molesta“ valdybos posėdžio protokole (posėdyje priimtame sprendime). Kitomis sutartimis (paskolos, trišaliais susitarimais su Banku ir bendrove), akcininkai įgyvendino konkrečias pirmiau įvardytos akcininkų sutarties dalis – subordinavo kreditą, kurį bankas suteikė bendrovei, ir cesijos forma pasiskirstė (išskaidė) paskolos, kurią bendrovei buvo suteikęs vienas akcininkas (ieškovas T. R.) grąžinimo (negrąžinimo) riziką. Bylos šalys pasiekė tikslą – akcininkų sutartimi ir ją įgyvendinančiais sandoriais užtikrino Banko finansinį reikalavimą, tuo metu neatskyrė UAB „Molesta“ veiklų ir pratęsė vieningą jų bendro verslo veiklą. Įvertinus nurodytu aspektu bylos šalių akcininkų sutartį, darytina išvada, kad nurodytas bendras akcininkų tikslas neprieštaravo įstatymams, UAB „Molesta“ tuo metu vykdytai veiklai ir atitiko vieną iš sutartinių jungtinės veiklos teisinių santykių požymių (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad akcininkų per facta concludentia (aiškus susitarimas) išreikštas raštu UAB „Molesta“ valdybos 2011 m. balandžio 5 d. posėdžio protokole, sutartyse (pavadintose „paskolos sutartimis“) ir trišaliuose susitarimuose, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti rašytinės formos, taikomos junginės veiklos sutarčiai, trūkumo (CK 6.969 straipsnio 4 dalis). Taigi UAB „Molesta“ akcininkų sutartis yra galiojanti ir pagal ją atsiradę akcininkų įsipareigojimai turi būti vykdomi.
40. Pirmiau šiame sprendime nustatyta, kad UAB „Molesta“ akcininkų paskolų vienas kitam sutartimis įvykdyta cesija (perkelta reikalavimo dalies teisė). Dėl to aptariamomis paskolų sutartimis nesukurti paskolos prievoliniai teisiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytais sandoriais nesukūrus paskolos teisinių santykių, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamos sutartys, kaip cesijos sandoriai, apskirtai nebuvo sudaryti. Akcininkų paskolų vienas kitam sutartis vertinant sistemiškai kartu su trišaliu susitarimu su UAB „Molesta“, konstatuotina, kad šie sandoriai galioja, taip pat galioja ir prievolės, pagal kurias atsakovas, kaip skolininkas, turi pareigą sumokėti ginčijamose sutartyse nustatytas sumas kitiems akcininkams – ieškovams. Pažymėtina, kad kitoje civilinėje byloje kasacinis teismas, vertindamas trišalį akcininkų ir UAB „Molesta“ 2011 m. gegužės 16 d. susitarimą, atkreipė dėmesį į tai, jog nurodytu susitarimu dalį reikalavimo teisės į RUAB „Molesta“ iš atsakovo T. R. perėmė atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m. 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018; nutarties 48 punktas). Kasacinis teismas pažymėjo, kad po tokio susitarimo sudarymo nepasikeitė RUAB „Molesta“ nei turto, nei skolų apimtis, nei prievolių vykdymo terminai. Taigi, kvalifikavus ginčijamas sutartis ne pagal jų pavadinimą, bet kaip UAB „Molesta“ akcininkų sutarties tąsą ir šią pagrindinę (skėtinę) sutartį papildančius sandorius, nėra aplinkybių viseto pripažinti sutartis nesudarytomis CK 6.875 straipsnio 3 dalies pagrindu (jeigu pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui).
41. Dėl visų pirmiau šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad, ieškiniai tenkintini iš dalies, o priešieškiniai atmestini. Ieškovui T. R. iš atsakovo priteistina 236 677,48 Eur skolos, pagal dvi 2011 m. gegužės 16 d. sutartis Nr. 2011-1 ir Nr. 2011-2 (pavadintas „paskolos sutartimis“). Ieškovo S. Ž. iš atsakovo priteistina 130 097,31 Eur skolos pagal dvi 2011 m. gegužės 16 d. sutartis Nr. 2011-3 ir Nr. 2011-4 (pavadintas „paskolos sutartimis“).
42. Ieškovų reikalavimai dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo netenkinami, nes, juos patenkinus, susidarytų situacija, kai, pagal bendrovės akcininkų sutartį diversifikavus riziką akcininkams, vienam iš jų tektų papildomų prievolių (prievolės mokėti palūkanas ir delspinigius) įvykdymo našta, o kiti ne tik susigrąžintų jų bendrai įmonei suteiktą paskolą, bet gautų taip pat ir papildomos naudos. Tai iš esmės atitinka situaciją, kai įgyvendinamas akcininkų, sudariusių akcininkų sutartį dėl bendro tikslo (junginės veiklos), susitarimas, kuris visiškai ar atleidžia du akcininkus (partnerius) nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio susitarimai negalioja (CK 6.974 straipsnio 2 dalis). Taip pat reikšminga tai, kad UAB „Molesta“ yra restruktūrizuojama įmonė. Ji turi daug kreditorių ir negali patenkinti visų jų reikalavimų. Be to, byloje nustatyta, kad šalių sudarytose paskolos sutartyse susitarta dėl palūkanų mokėjimo kas metus, bet ieškovai ilgą laiką nereikalavo, kad atsakovas jas mokėtų. Ieškovas T. R. palūkanų pagal vieną paskolos sutartį iš atsakovo pareikalavo po daugiau negu dviejų metų, o pagal kitą – iš viso nereikalavo. Ieškovas S. Ž. pranešimą apie vienos paskolos sutarties nutraukimą, reikalavimą grąžinti skolas ir sumokėti palūkanas atsakovui pareiškė prieš paduodamas ieškinį, o palūkanų pagal kitą paskolos sutartį iš viso nereikalavo. Taigi patenkinus ieškovų papildomus reikalavimus, nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų atsakovo būklė. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
43. Dėl šio sprendimo 42 punkte išvardytų priežasčių teismas atmeta ieškovo T. R. reikalavimus dėl 52 288,02 Eur palūkanų ir 2 556 Eur delspinigių priteisimo. Taip pat teismas atmeta ieškovo S. Ž. reikalavimą dėl 33 254,42 Eur palūkanų ir 1 404 Eur delspinigių priteisimo.
44. Už ieškovams priteistas sumas iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (ieškovui T. R. – nuo 2015 m. sausio 26 d., ieškovui S. Ž. – nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
45. Ieškinius patenkinus iš dalies, priešieškinius atmetus, bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
46. Ieškovo T. R. patenkintų reikalavimų dalis yra 81 proc. (236 677,48 Eur x 100 proc. : 291 521,50 Eur = 81 proc.). Atmestų ieškinio reikalavimų dalis yra 19 proc.
47. Ieškovo S. Ž. patenkintų reikalavimų dalis yra 79 proc. (130 097,31 Eur x 100 proc. : 164 755,73 Eur = 79 proc.). Atmestų ieškinio reikalavimų dalis yra 21 proc.
48. Atsižvelgdamas į 46, 47 punktuose nustatytas proporcijas, taip pat į procesinių dokumentų kiekį, teismo posėdžių skaičių, taip pat tai, kad ieškovus atstovavo vienas advokatas, teismas bylinėjimosi išlaidas skirsto tokia proporcija: pagal 80 proc. patenkintų ir 20 proc. atmestų ieškinio reikalavimų dalis (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
49. Už ieškinį ieškovas T. R. sumokėjo 4 073 Eur, apeliacinį ir kasacinį skundus – po 4 215 Eur. Iš viso nurodytas ieškovas sumokėjo 12 503 Eur žyminio mokesčio. Už advokato teisinę pagalbą ieškovas T. R. sumokėjo 4 416,50 Eur (1 754,50 + 847 + 1 210 + 605 = 4 416,50 Eur). Įvertinęs bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, teismas daro išvadą, kad ieškovo T. R. prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Iš viso ieškovas T. R. patyrė 16 919,5 Eur bylinėjimosi išlaidų (12 503 + 4 416,50 = 16 919,5). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovui T. R. iš atsakovo priteistina 13 535,6 Eur bylinėjimosi išlaidų (16 919,5 x 0,8 = 13 535,6).
50. Ieškovas S. Ž. už ieškinį sumokėjo 2 806 Eur, už apeliacinį ir kasacinį skundus – po 2 948 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 8 702 Eur. Už advokato teisinę pagalbą nurodytas ieškovas sumokėjo 3 993 Eur (1 815 + 847 + 605 + 726 = 3 993). Įvertinęs advokato teisines paslaugas pagal šio sprendimo 49 punkte išvardytus kriterijus, atsižvelgęs į rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, teismas daro išvadą, kad ieškovo S. Ž. prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Iš viso ieškovas S. Ž. patyrė 12 695 Eur bylinėjimosi išlaidų (8 702 + 3 993 = 12 695).Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovui S. Ž. iš atsakovo priteistina 10 156 Eur bylinėjimosi išlaidų (12 695 x 0,8 = 10 156).
51. Nagrinėjamoje byloje atsakovas gynėsi nuo dviejų ieškovų reikalavimų: 244 521,5 Eur dydžio ieškovo T. R. reikalavimo ir 164 755,73 Eur dydžio ieškovo S. Ž. reikalavimo. Byloje nurodytų ieškinių sumų santykis yra 60 proc. (ieškovo T. R. reikalavimai) ir 40 proc. (ieškovo S. Ž. reikalavimai).
52. Gindamasis nuo abiejų ieškovų reikalavimų atsakovas bendrai už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 4 670,63 Eur (375 + 300 + 225 + 300 + 975 + 363 + 363 + 453,75 + 907,5 + 408,38 = 4 670,63).
53. Nurodytų išlaidų dalis, lygi 2 802,38 Eur (atitinkanti 60 proc.), priskirtina atsakovui, ginantis nuo ieškovo T. R. ieškinio (4 670,63 x 0,6 = 2 802,38). Už priešieškinį, pareikštą ieškovui T. R., atsakovas sumokėjo 2 644 Eur žyminį mokestį. Gindamasis nuo nurodyto ieškovo reikalavimų, atsakovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1 200 Eur (375 + 150 +150 + 337,5 + 187,5 = 1 200 Eur). Iš viso atsakovas, patyrė 4 002,38 Eur išlaidų advokato pagalbai, gindamasis nuo ieškovo T. R. ieškinio (2 802,38 + 1 200 = 4 002,38). Atsakovo patirtos išlaidos pagrįstos. Proporcingai atmestų ieškovų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo T. R. priteistina 1 329,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 644 + 4 002,38) x 0,2 = 1 329,28).
54. Atsakovas už priešieškinį, pareikštą ieškovui S. Ž., sumokėjo 62 Eur žyminį mokestį. Gindamasis nuo nurodyto ieškovo reikalavimų, atsakovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 187,5 Eur. Bendrų atsakovo išlaidų, ginantis bendrai nuo abiejų ieškovų reikalavimų, dalis, lygi 1 868,25 Eur (atitinkanti 40 proc.), priskirtina atsakovui, ginantis nuo ieškovo S. Ž. ieškinio (4 670,63 x 0,4 = 1 868,25). Iš viso atsakovas patyrė 2 055,75 Eur išlaidų advokato pagalbai, gindamasis nuo ieškovo S. Ž. ieškinio (1 868,25 + 187,5 = 2 055,75). Atsakovo patirtos išlaidos pagrįstos. Proporcingai atmestų ieškovų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo S. Ž. priteistina 423,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (62 + 2 055,75) x 0,2 = 423,55).
55. Atsakovas už priešieškinį, pareikštą ieškovui S. Ž., sumokėjo 62 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti 2 805,70 Eur. Taigi atsakovas nesumokėjo 2 743,7 Eur žyminio mokesčio už nurodytą ieškinį (2 805,70 – 62 = 2 743,7). Proporcingai patenkintų ieškovo S. Ž. reikalavimų daliai valstybei iš atsakovo priteistina 2 194,96 Eur žyminio mokesčio už atmestą atsakovo priešieškinį, pareikštą S. Ž. (2 743,7 x 0,8 = 2 194,96) (CPK 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 98, 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patenkinti iš dalies ieškovų T. R. ir S. Ž. ieškinius atsakovui R. J..
Priteisti ieškovui T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 236 677,48 Eur (du šimtus trisdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 48 ct) skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 236 677,48 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 48 ct) sumą, skaičiuojamą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 13 535,6 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 130 097,31 Eur (vieną šimtą trisdešimt tūkstančių devyniasdešimt septynis eurus 31 ct) skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 130 097,31 Eur (vieno šimto trisdešimties tūkstančių devyniasdešimt septynių eurų 31 ct) sumą, skaičiuojamą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 10 156 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti kitus ieškovų T. R. ir S. Ž. reikalavimus.
Atmesti atsakovo R. J. priešieškinius ieškovams T. R. ir S. Ž..
Priteisti atsakovui R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 329,28 Eur (tūkstantį tris šimtus dvidešimt devynis eurus 28 ct), iš ieškovo S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 423,55 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 194,96 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 96 ct) žyminio mokesčio. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
(parašas)
Kopija tikra
teisėjas
Tomas Venckus
2018 m. gruodžio 3 d.