Civilinė byla Nr. e2A-196-413/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00181-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.3
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sporto lizdas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3726-962/2022, pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sporto lizdas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. B. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Sporto lizdas“ 130 Eur turtinės žalos, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. liepos 22 d. ji kartu su šešiais artimais žmonėmis lankėsi Palangoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje kavinėje „Sporto lizdas“. Atsisėdusi ant kėdės, kurią prisitraukė nuo kito staliuko, pajuto kairės šlaunies nugarinėje pusėje aštrų daiktą, dar po kelių sekundžių – ir didelį skausmą, o atsistojusi pamatė, kad iš kairės šlaunies nugarinės pusės dideliu srautu teka kraujas. Ant kėdės, ant kurios ieškovė atsisėdo, buvo didelė stiklo šukė, kas ir buvo sužalojimo priežastis. Sužalojimo metu atsirado 3,5 × 3,5 × 2,0 cm dydžio pjautinė žaizda, kuri tą pačią dieną ligoninėje buvo susiūta.
3. Dėl šio įvykio ji patyrė 130 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 70 Eur sugadintos suknelės vertė (naują prekę pirko už 110 Eur) ir 60 Eur sugadintų basučių vertė (naujas basutes pirko už 120 Eur). Ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris truko 70 dienų, t. y. net 7 kartus ilgesnis už numatytą minimalų 10 dienų tokio laipsnio sužalojimo laikotarpį. Dėl šio įvykio ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, nes žaizda buvo siuvama, vėliau buvo išimami siūlai, žaizda buvo daug kartų perrišama, dėl ko ji net 15 kartų lankėsi pas chirurgą Kaune. Ant sužalotos kūno dalies liko randas visam gyvenimui, iki šiol sužalojimo vietoje ji jaučia odos plėšimą, deginimą, vieta yra labai jautri. Tiek sužalojimo metu, tiek ir vėliau ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelius dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, emocinę depresiją, o neigiamus padarinius psichikai jaučia iki šiol. Ypač didelį psichologinį nepatogumą ieškovė patiria baseine ir paplūdimyje, kai sužalotą kūno vietą mato kiti asmenys. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovės V. B. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė jai iš atsakovės UAB „Sporto lizdas“ 130 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 130 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 144 Eur teisinės pagalbos išlaidų; teismas priteisė valstybei iš ieškovės V. B. 12,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės UAB „Sporto lizdas“ – 25,00 Eur žyminio mokesčio ir 16,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 41,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė 2021 m. liepos 22 d. lankydamasi atsakovės kavinėje „Sporto lizdas“, esančioje Palangoje, Basanavičiaus g., atsisėdusi ant kėdės, kurią prisitraukė nuo kito kavinėje buvusio stalelio, dėl ant jos buvusios stiklo šukės patyrė kūno sužalojimą. Iš 2021 m. liepos 22 d. VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės medicininių dokumentų teismas nustatė, kad ieškovei buvo padaryta kairės šlaunies lopo pavidalo 3,5 × 3,5 × 2 pjauta žaizda. 2021 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė iš atsakovės gavo elektroninį laišką, kuriuo atsakovė pasiūlė ieškovei sumokėti 300 Eur išmoką, atsižvelgiant į faktą, kad nelaimingas atsitikimas atsitiko atsakovės kavinėje, o taip pat į kūno sužalojimo dydį. Ieškovė, nesutikdama su siūlomo dydžio žalos atlyginimu, registruotu laišku atsakovės buveinės adresu ir elektroninio pašto adresu išsiuntė jai ikiteisminę pretenziją, kuria prašė iki 2021 m. lapkričio 15 d. sumokėti jai 130 Eur turtinės ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
6. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 17 d. Specialisto išvados Nr. G1573/2021 (02) teismas nustatė, kad ieškovės kūno sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata po traumos buvo sutrikdyta ilgiau kaip dešimt parų. Ieškovė pateikė sugadintų rūbų, t. y. suknelės bei basučių fotonuotraukas.
7. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė savo iniciatyva nuo kito staliuko prisitraukė kėdę, tačiau kėdė buvo laisva ir byloje nenustatyta, kad kavinėje egzistavo reikalavimas, jog kavinės lankytoją prie stalelio pasodintų kavinės darbuotojas. Vertindamas atsakovės pateiktas kavinės taisykles, kuriose nurodyta, kad kavinėje draudžiama stumdyti baldus, teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog taisyklės buvo iškabintos viešai matomoje lankytojams vietoje. Be to, įvertinęs ir kitus bylos duomenis, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neužtikrino operatyvaus stalelių sutvarkymo, jos atstovas patvirtino, kad kavinėje esančius 35-40 stalelių aptarnauja atsakovės 2-3 darbuotojai. Įprastai stiklo šukių ant kėdžių nebūna, todėl, anot teismo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, prisitraukdama kėdę, elgėsi neapdairiai ir/ar neatidžiai. Be to, pati atsakovė patvirtino, kad stiklo šukė buvo įstrigusi kėdės apačioje, todėl nei kavinės darbuotojai, nei kavinės klientai, praeidami pro kėdę, negalėjo pastebėti įstrigusios šukės.
8. Atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė privalėjo imtis tiek ir tokių priežiūros priemonių, jog būtų užtikrintas visų kavinės lankytojų saugumas. Atsakovė privalėjo užtikrinti ir iš kavinės darbuotojų reikalauti atlikti kavinės priežiūrą, valymą, tvarkymą taip, kad kavinės inventorius, kuris yra prieinamas lankytojams, būtų saugus ir lankytojai nepatirtų žalos. Atsakovė turėjo pareigą užtikrinti pačiame statinyje saugią aplinką, įskaitant ir jame esančius baldus. Nustatęs, kad patalpų priežiūra nebuvo pakankama, teismas konstatavo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme.
9. Pasisakydamas dėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos, teismas nurodė, kad ši sąlyga yra akivaizdi, t. y. – tikėtina, kad ieškovė nebūtų susižalojusi, jeigu ant kėdės nebūtų stiklo šukės, net ir tuo atveju, jeigu ji prisitraukė kėdę nuo kito, nesutvarkyto staliuko. Kadangi atsakovė pažeidė savo pareigą prižiūrėti valdomą kavinę taip, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žalos, tokiu būdu ji pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju lankytojų saugumas kavinėje nebuvo užtikrintas, ieškovė nebuvo įspėta, kad negali imti kėdės nuo kito staliuko, kad ant kėdės gali būti stiklo šukių, kavinėje nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, todėl tokia situacija negali būti vertinama kitaip, kaip priemonių lankytojų saugumui užtikrinti nepakankamas paisymas, dėl ko rizika sukelti neigiamas pasekmes lankytojų sveikatai ženkliai padidėja. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad šių saugumo priemonių nepakankamas paisymas buvo viena iš priežasčių, dėl ko ir įvyko nelaimingas įvykis, įtakojęs ieškovės susižalojimą.
10. Teismas nurodė, kad atsakovė yra kalta dėl ieškovės turtui sveikatai padarytos žalos. Kaltės žemiausia riba – minimalaus atsargumo nebuvimas ar nepakankamumas. Teismo nuomone, savo kaltės valdant, naudojant ir prižiūrint kavinės patalpas, t. y. atidžiai ir rūpestingai imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas lankytojų saugumas, atsakovė nenuginčijo, todėl esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovės nepakankamo veikimo bei atsiradusių pasekmių, kaip tai nustato CK 6.247 straipsnis, atsakovei atsirado pareiga atlyginti ieškovei tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovės patirtą turtinę žalą sudaro sugadintos suknelės ir basučių kaina. Ieškovė pateikė į bylą fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad tiek suknelė, tiek basutės yra sutepti krauju. Ieškovė prašė už suknelę priteisti 70 Eur, nurodydama, kad ji įvertino ir prekės nusidėvėjimą, nes naują suknelę ieškovė įsigijo už 110 Eur. Už sugadintas basutes, įvertinusi prekės nusidėvėjimą, ieškovė prašė priteisti 60 Eur, nes naujas basutes ieškovė įsigijo už 120 Eur. Iš pateiktų į bylą fotonuotraukų teismas sprendė, kad jos patvirtina ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad suknelė ir avalynė dėl kūno sužalojimo buvo sugadinti (sutepti krauju). Nors ieškovė nepateikė suknelės ir basučių įsigijimą patvirtinančių duomenų, teismas sprendė, jog nurodytos pinigų sumos – 70 Eur už suknelę ir 60 Eur už basutes, nėra nepagrįstai didelės ir neprotingos.
12. Teismo vertinimu, nors žala ieškovės sveikatai padaryta dėl atsakovės kaltės, jos neveikimo, o ieškovės didelis neatsargumas nebuvo nustatytas, ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų ir yra nepagrįstai didelė, atsižvelgiant į ieškovei padarytą sužalojimą ir pateiktus įrodymus neturtinei žalai pagrįsti. Ieškovė teigė, kad dėl sužalojimo ji susirgo depresija, skaudėjo nugarą, vartojo vaistus, tačiau tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų ji nepateikė, priešingai – bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tiek depresija, tiek nugaros skausmas ieškovei pasireikšdavo ir iki įvykio. Anot teismo, neabejotina, kad šiuo atveju ieškovės patyrė neturtinę žalą – skausmą, nepatogumus, nerimą, sunkumus buityje nedarbingumo laiku, jai buvo apriboti laisvalaikio praleidimo įpročiai. Žala buvo padaryta itin didelei žmogaus vertybei – jo sveikatai. Ieškovė buvo nedarbinga 70 dienų, jai buvo apribota judėjimo laisvė (negalėjo nueiti iki parduotuvės). Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir į padaryto sužalojimo pobūdį – pjautinė minkštųjų audinių žaizda, jo mąstą – pjūvis 3,5 × 3,5 × 2, randas 2 ×1 cm, taip pat į tai, kad sužalojimas, t. y. randas, nėra įprastai matomoje vietoje, kad 15 kartų apsilankymas pas chirurgą buvo susijęs ne su chirurginėmis intervencijomis, o su žaizdos priežiūra, kad ieškovė nepatyrė kaulų lūžių, nebuvo operuojama ir hospitalizuojama, kad nepateikta į bylą objektyvių duomenų, jog likęs randas sukels ieškovei diskomfortą ateityje arba pareikalaus papildomų lėšų kosmetinei/plastinei žaizdos šalinimo operacijai, teismas, įvertinęs teismų praktiką dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio panašaus pobūdžio bylose, pagrįsta ir protinga laikė 1 000 Eur neturtinės žalos sumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė yra verslo subjektas, kuri neįrodinėjo ir nepaneigė, kad jos turtinė padėtis bloga, kad tokio dydžio žalos neišgalės sumokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė V. B. (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti nuo 1 000 Eur iki 6 000 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Apeliacinis skundas ir atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiami šiais argumentais:
13.1. Dėl stiklo šukės apeliantė patyrė ne tik chirurginę intervenciją, bet ir didelį fizinį skausmą bei didesnį pavojų sveikatai. Nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ieškovė 17 kartų lankėsi pas gydytojus (net 15 kartų pas chirurgą, 1 kartą pas gydytoją echoskopuotoją ir 1 kartą pas šeimos gydytoją). Chirurgas ištraukė siūlus, atliko perrišimus bei kitas procedūras. Netgi po pakankamai sudėtingos chirurginės operacijos toks apsilankymo pas chirurgą skaičius būtų neįprastai didelis, kas papildomai patvirtina, jog šiuo atveju chirurginės operacijos nebuvimas negali turėti įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Dėl didelio žaizdos ploto ir didelio žaizdos gylio tiek žaizdos siuvimas, tiek siūlų išėmimas, tiek perrišimai apeliantei taip pat kėlė didelį fizinį skausmą.
13.2. Apeliantė 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo priversta papildomai apsilankyti pas gydytoją echoskopuotoją tam, kad patikrinti, ar žaizdoje nėra svetimkūnių. Šis apsilankymas pas gydytoją echoskopuotoją įvyko praėjus 2 mėnesiams po sužalojimo, kas patvirtina faktą, jog žaizda ilgai negijo. Ilgalaikė žaizda ieškovei kėlė itin didelį stresą ir nerimą dėl galimų komplikacijų ir tolimesnių pasekmių. Be to, apeliantei sužalojimo metu buvo 66 metai, todėl kiekvienas tokio amžiaus žmogus pasižymi padidintu jautrumu. Į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė.
13.3. Ieškovės poilsis Palangoje turėjo trukti keturias dienas, tačiau po patirtų sužalojimų teko visas tas dienas pragulėti lovoje išnuomotose patalpose, kasdien važinėti į Klaipėdą perrišimams. Kadangi apeliantė gyvena viena, ji turėdavo prašyti, kad maistą jai nupirktų kiti asmenys.
13.4. Į bylą ieškovės pateiktas UAB „VAAK“ Dr. Kildos klinikos 2021 m. rugpjūčio 10 d. išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovė būtent dėl 2021 m. liepos 22 d. patirto sužalojimo lankėsi pas neurologą. Iš šio išrašo matyti, kad po patirto sužalojimo pradėjo labai skaudėti nugarą, skausmas plito į abi kojas. Šiame išraše pažymėta ir tai, kad ieškovė turėjo nugaros skausmų ir anksčiau, tačiau skausmas į kairę pusę neplisdavo. Į nurodytus faktus dėl kojų skausmų ir skausmo plitimo į kairę nugaros pusę teismas visiškai neatsižvelgė, sprendime nurodydamas, jog nugaros skausmų buvo ir anksčiau.
13.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškinio argumentus, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tik viena pakopa žemesnis už sunkų sveikatos sutrikdymą, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantės sveikatos sutrikdymas truko 70 dienų, t. y. 7 kartus ilgiau už minimalų 10 dienų laikotarpį. Ieškovei priteista 1000 Eur suma bendrų ekonominių ir pragyvenimo lygio pokyčių (ypač infliacijos) kontekste yra aiškiai per maža.
13.6. Atsikirsdama į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė nurodo, kad teismas detaliai išanalizavo žalos atsiradimo aplinkybes, jas tinkamai interpretavo ir tinkamai teisiškai kvalifikavo. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors ieškovė savo iniciatyva nuo kito staliuko „prisitraukė“ kėdę, tačiau kėdė buvo laisva ir nenustatyta, kad kavinėje egzistavo reikalavimas, jog kavinės lankytoją prie stalelio pasodina kavinės darbuotojas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog kavinės taisyklės buvo iškabintos matomoje vietoje. Atsakovė neužtikrino operatyvaus stalelių sutvarkymo, tik 2-3 darbuotojai kavinėje aptarnauja esančius 35-40 stalelių. Visiškai aiškūs, logiški ir suprantami skundžiamo sprendimo teiginiai, jog įprastai šukių ant kėdžių nebūna, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovė, prisitraukdama kėdę, elgėsi neapdairiai, neatidžiai.
13.7. Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus, tai yra, jog ieškovė nebūtų susižalojusi, jeigu ant kėdės nebūtų stiklo šukės, net jeigu ir būtų prisitraukusi kėdę nuo kito, net ir nesutvarkyto, staliuko. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė pažeidė savo pareigą prižiūrėti valdomą kavinę taip, kad kitiems nebūtų padaryta žalos, tokiu būdu pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Sporto lizdas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Praėjus kelioms dienoms po nelaimingo atsitikimo ieškovė pati atėjo į susitikimą Palangoje su UAB „Sporto lizdas“ direktoriaus pavaduotoja M. M., norėdama pasikalbėti apie žalos atlyginimą. Taigi, ieškovė į susitikimą atėjo pati, kitų asmenų fizinė pagalba jai nebuvo reikalinga. Šis faktas kelia abejonių, ar ieškovės patirtas sužalojimas turėjo tokią didelę įtaką jos sveikatai ir patirtiems išgyvenimams, kuriuos ji nurodo apeliaciniame skunde.
14.2. Atsakovė niekada nėra susidūrusi su panašia situacija, todėl norėdama pasiūlyti ieškovei adekvačią pinigų sumą dėl jos sužalojimo, įmonė kreipėsi į draudimo bendrovę konsultacijos. Tik sulaukusi atsakymo, atsakovė geranoriškai pasiūlė apeliantei kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos. Be to, atsakovė geranoriškai pažadėjo kompensuoti ieškovei suknelės ir avalynės išlaidas.
15. Apeliaciniu skundu UAB „Sporto lizdas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Išvadą dėl byloje įrodinėjimų faktų teismas padarė remdamasis ne įrodymų visuma, o tik pavieniais įrodymais, iš esmės – tik subjektyviais ieškovės teiginiais. Priešingai nei nurodoma teismo sprendime, dėl ieškovei atsiradusios žalos atsakovės neteisėtų veiksmų nėra, kadangi jos sveikata buvo sužalota ne dėl netinkamų kavinės patalpų, įrangos, darbuotojų tyčinių ar neatsargių veiksmų ir pan., o dėl išorinio faktoriaus, visiškai nesusijusio su atsakovės veikla/veiksmais, t. y. atsiradusia stiklo šuke. Be to, ieškovė pati paėmė („prisitraukė“) kėdę nuo kito stalo ir neprašė atsakovės darbuotojų, kad šie paduotų ar atneštų jai kėdę, surastų vietą kur atsisėsti, perkelti prie didesnio laisvo stalo ir pan. Tokiu būdu ieškovė neįsitikino, ar saugu naudotis pačios pasiimta kėde, o tai reiškia, kad ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, kiek to reikalauja atidaus asmens standartas.
15.2. Kaip nurodė R. P. savo paaiškinime, stiklo šukė buvo įstrigusi kėdės apačioje, todėl kavinės darbuotojai ir kavinės klientai, praeidami pro kėdę, negalėjo pastebėti įstrigusios stiklo šukės. Dėl to atsakovė nenumatė ir negalėjo numatyti galimus padarinius dėl kėdėje įstrigusios šukės.
15.3. Teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą apie kavinėse taikomą įprastinę praktiką „prisitraukti“ kėdes nuo kitų stalų, kadangi jokie realūs duomenys, leidžiantys pagrįsti minėtą teiginį, į bylą nebuvo nepateikti. Be to, kavinės lankytojų skaičius kavinėje turi būti optimalus, atitinkantis kavinės galimybes priimti lankytojus bei suteikti jiems jų poreikius atitinkančias paslaugas. Kadangi kavinės lankytojams turi būti sudarytos sąlygos atsisėsti ir pan., todėl būtina prognozuoti lankytojų skaičių, reguliuoti jų srautus. Vienas iš lankytojų srauto reguliavimo būdų yra atitinkamo skaičiaus stalų, kėdžių sustatymas kavinės patalpoje, todėl kavinės lankytojai be kavinės darbuotojų leidimo neturi teisės atsinešti savo kėdžių, prisitraukti kitas kavinės kėdes, sėstis prie nesutvarkytų stalų ir pan.
15.4. Priešingai nei nurodoma teismo sprendime, atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl atsiradusi žala priežastiniu ryšiu yra susijusi ne su atsakovo veiksmais, o su kitų asmenų veiksmais bei neapdairiu pačios ieškovės elgesiu.
16. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė V. B. prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Teismas detaliai išanalizavo žalos atsiradimo aplinkybes ir jas tinkamai kvalifikavo. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors ieškovė savo iniciatyva nuo kito staliuko „prisitraukė“ kėdę, tačiau kėdė buvo laisva. Byloje nenustatyta, kad kavinėje egzistavo reikalavimas, jog kavinės lankytoją prie stalelio pasodina kavinės darbuotojas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog kavinės taisyklės buvo iškabintos matomoje vietoje. Atsakovė neužtikrino operatyvaus stalelių sutvarkymo, o 2-3 kavinės darbuotojai aptarnauja 35-40 stalelių. Visiškai aiškūs, logiški ir suprantami skundžiamo sprendimo teiginiai, jog įprastai šukių ant kėdžių nebūna, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė, prisitraukdama kėdę, elgėsi neapdairiai ir neatidžiai.
16.2. Nagrinėjamu atveju faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus, tai yra ieškovė nebūtų susižalojusi, jeigu ant kėdės nebūtų stiklo šukės, net jeigu ir būtų prisitraukusi kėdę nuo kito, nesutvarkyto staliuko. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė pažeidė savo pareigą prižiūrėti valdomą kavinę taip, kad kitiems nebūtų padaryta žalos, tokiu būdu pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. B. 2021 m. liepos 22 d., apie 21:45 val., lankydamasi atsakovei priklausančioje kavinėje “Sporto lizdas“, esančioje Palangoje, (duomenys neskelbtini) g., atsisėdusi ant kėdės, ant kurios, kaip vėliau paaiškėjo, buvo įstrigusi stiklo šukė, patyrė sveikatos sužalojimą. Tą pačią dieną VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje ieškovei po nelaimingo įvykio atsiradusi kairės šlaunies lopo pavidalo 3,5x3,5x2 pjautinė žaizda buvo susiūta.
19. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 17 d. Specialisto išvadą Nr. G1573/2021 (02), ieškovei dėl lopo formos durtinės-pjautinės žaizdos kairės šlaunies nugariniame paviršiuje nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
20. Dėl patirto sveikatos sužalojimo ieškovė buvo ambulatoriškai gydoma iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (daugiau kaip du mėnesius), 15 kartų lankėsi pas gydytoją chirurgą žaizdos perrišimui, vieną kartą pas gydytoją echoskopuotoją, vieną kartą pas gydytoją neurologą (VšĮ Kauno miesto poliklinikos 2021 m. spalio 7 d. raštas Nr. S(5.15)-446; UAB“VAKK“ Dr. Kildos klinikos 2021 m. rugpjūčio 10 d. išrašas iš med. dokumentų).
21. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. gavo iš atsakovės elektroninį laišką, kuriuo atsakovė pasiūlė ieškovei sumokėti 300 Eur kompensaciją už patirtą žalą.
22. Šalims nesutarus dėl atlygintino žalos dydžio, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 130 Eur turtinės ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitas procesines išmokas.
23. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 130 turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, paskirstė kitas išmokas.
24. Apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo padavė ir ieškovė, ir atsakovė. Ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas priteisė (nustatė) per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė ginčija teismo išvadas dėl nepagrįstai nustatytų bendrovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir kaltės).
25. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pažeidus šią pareigą, kyla deliktinė atsakomybė, kurios pagrindu atsakingas asmuo privalo atlyginti padarytą žalą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą. Tam, kad asmeniui galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. turi būti nustatyti jo neteisėti veiksmai, kaltė (išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės), žala, taip pat neteisėtus veiksmus ir žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai).
26. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
27. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).
28. Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas į paprastą ar didelį neatsargumą Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą. Reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-255. Teismų praktika. 2005, 24).
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė yra ūkio subjektas, užsiimantis viešojo maitinimo veikla (gamybine ir prekybine veikla, apimančia maisto gamybą, pardavimą ir jo vartojimo organizavimą). Jos teikiamos paslaugos yra neatsiejamai susijusios su vartotojų konkrečių poreikių tenkinimu ir jų teisių šioje paslaugų srityje įgyvendinimu, todėl ieškovei tenka pareiga užtikrinti, kad viešojo maitinimo patalpa (-os), jų įranga atitiktų higienos, saugos darbe ir kitus maitinimo įmonei keliamus reikalavimus, o įvykus nelaimingam atsitikimui – įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui žalą, padarytą nesaugiu maistu ar nesaugia paslauga (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnis). Minėta, kad kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, todėl nustačius atsakovės kaltę, jos neteisėtas neveikimas šiuo atveju yra preziumuojamas.
30. Byloje nėra ginčo, kad šios nutarties 18-20 punktuose aptartų aplinkybių pagrindu lankydamasi pas atsakovę ieškovė, dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą (sužalojimą).
31. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neužtikrino saugių paslaugų suteikimo savo klientams sąlygų, kadangi ant atsakovės kavinės inventoriaus (kėdės) buvo pašalinių daiktų (į kėdę įstrigusi stiklo šukė), dėl ko buvo sužalota kavinės lankytojo (ieškovės/vartotojo) sveikata (teismo sprendimo 23, 24, 25, 26 punktai). Vertinti įrodymus ir kvalifikuoti atsakovės veiksmus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo padarytų teisės taikymo ir įrodymų vertinimo klaidų, kuriais remiantis prašoma panaikinti teismo sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Aptartame kontekste pastebėtina, kad apeliantės UAB “Sporto lizdas“ pozicija nėra nuosekli, kadangi atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nors ir teigia, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, tačiau faktiškai ieškovei padarytą žalą pripažino iš dalies ir sutiko jai sumokėti 300 Eur kompensaciją.
32. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose dėl ieškovei padarytos žalos kvestionuoja ir pačios ieškovės elgesį, teigdama, kad ji be kavinės darbuotojų leidimo paėmę kėdę nuo kito stalo. Pažymėtina, kad vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios ji turėjo būti instruktuota, įspėta ar neabejotinai žinojo ją esant. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė buvo informuota apie draudimus (taisykles) naudoti kitas kavinės kėdes, kad prie stalo negalima sėstis daugiau asmenų, nei pastatyta kėdžių, juolab kad tam neprieštaravo ir atsakovės (kavinės) darbuotojai; kad ieškovė matė stiklo šukę ar turėjo realų pagrindą manyti, kad stiklo šukė gali būti ant kėdės. Be to, nelaimingas atsitikimas, kuris nutiko ieškovei, galėjo nutikti bet kuriam kitam kavinės lankytojui ar darbuotojui. Todėl teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.
33. Minėta, kad ieškovė prašė priteisti 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 1000 Eur žalos atlyginimą.
34. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).
35. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3-371/2003; kt.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-416/2009; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013; kt.).
36. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).
37. Be to, nustatant sveikatos sužalojimo atveju priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nes kasacinio teismo praktikoje nustatyti neturtinės žalos dydžiai gali nebeatitikti nurodytų pokyčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 49 punktas).
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurio gydymas truko daugiau kaip du mėnesius. Dėl patirtos traumos ieškovė 17 kartų lankėsi gydymo įstaigose. Iš UAB „VAAK“ Dr. Kildos klinikos 2021 m. rugpjūčio 10 d. išrašas iš medicininių dokumentų matyti, kad dėl 2021 m. liepos 22 d. patirto sužalojimo ieškovė papildomai lankėsi neurologą, kuris konstatavo liekamuosius patirtos traumos reiškinius (skausmas nugaroje ir išplito į abi kojas). Kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nėra abejonių, kad dėl patirtos traumos ir pakankamai ilgo gydymosi laikotarpio ieškovė patyrė fizinį skausmą ir dvasinius bei emocinius išgyvenimus, kurie atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, todėl ji įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
39. Iš viešai skelbiamų Statistikos departamento duomenų matyti, kad metinė infliacija pagal suderintą kainų indeksą Lietuvoje 2022 metų paskutinį ketvirtį buvo didesnė kaip 20 proc. Todėl yra pagrindas sutikti su apeliantės (ieškovės) argumentais, kad teismo priteistas neturinės žalos dydis yra neadekvatus ekonominiams šalies pokyčiams ir kritusiai perkamajai galiai.
40. Kita vertus, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat vertina ir kitus teisės aktus, kuriuose nustatyti preliminarūs (rekomendaciniai) tokios žalos dydžiai (pvz., Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos, kurių 4.2.2 punkte nustatytas iki 5 MMA dydis, kai nesunkaus sveikatos sutrikdymo laikotarpis trunka nuo 1 iki 3 mėnesių).
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, taip pat į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, taip pat taikydama sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų taikymui, į ieškovės amžių, jos sužalojimų laipsnį, pobūdį ir gydymo trukmę, į liekamuosius traumos reiškinius ir atsakovės turtinę padėtį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteistos neturtinės žalos dydį 3000 Eur.
42. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
43. Teisėjų kolegijai nusprendus ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio pakeisti, padidinant ją nuo 1 000 Eur iki 3 000 Eur, atitinkamai perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos siekė po 900 Eur. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai (100 proc.), tačiau apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, laikytina, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas 50 proc. (3 000 Eur × 100 proc. / 6 000 Eur). Taigi, iš viso ieškovės reikalavimai tenkinti 75 proc. (100 proc. + 50 proc. / 2), o atmesta 25 proc. reikalavimų.
45. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 675 Eur (900 Eur × 58 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 225 Eur (900 Eur × 25 proc.). Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 450 Eur (675 Eur – 225 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).
46. Ieškinio suma buvo 6 130 Eur, todėl už ieškinį, pateiktą 2022 m. sausio 6 d., mokėtinas žyminis mokestis siekė 138 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str.). Įvertinus patenkintus ieškinio reikalavimus, valstybei iš atsakovės priteistinas 104 Eur (138 Eur × 75 proc. / 100 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
47. Pirmosios instancijos teismo turėtos išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, siekė 26,88 Eur. Todėl proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai, valstybei iš ieškovės priteistina 6,72 Eur (26,88 Eur × 25 proc. / 100 proc.), o iš atsakovės – 20,16 Eur (26,88 Eur – 6,72 Eur) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme (CPK 79 straipsnis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniai).
48. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos siekė 250 Eur. Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 40 proc. (2 000 Eur × 100 proc. / 5 000 Eur), atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 100 Eur (250 Eur × 40 proc. / 100 proc.) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. Ieškovės apeliacinio skundo suma yra 5 000 Eur, todėl už jį mokėtinas žyminis mokestis siekia 113 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str.). Įvertinus patenkintą apeliacinio skundo dalį, valstybei iš atsakovės priteistinas 45 Eur (113 Eur × 40 proc. / 100 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
50. Atsakovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl tokios išlaidos jai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pakeisti ir viso sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sporto lizdas“ (juridinio asmens kodas 252690750) 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą ir 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 130 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,72 Eur (šešis eurus 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sporto lizdas“ (juridinio asmens kodas 252690750) 104 Eur (vieną šimtą keturis eurus) žyminį mokestį už ieškinį ir 20,16 Eur (dvidešimt eurų 16 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 124,16 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.“
Priteisti ieškovei V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sporto lizdas“ (juridinio asmens kodas 252690750) 100 Eur (vieną šimtą eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sporto lizdas“ (juridinio asmens kodas 252690750) 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas