Baudžiamoji byla Nr. 1-1875-993/2016

Proceso Nr. 1-01-1-40846-16-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

  1.1.6.3; 1.2.4.8; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė,

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,

nukentėjusiajai S. B.,

kaltinamajam G. B., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

G. B. 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 13.15 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ranka buvusiai sutuoktinei S. B. į pakaušį, tuo sukeldamas S. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog įvykio dieną jis atėjo pas buvusią žmoną, pasitarti dėl sąskaitos, į kurią galėtų pervesti pinigus dukters išlaikymui. Nukentėjusioji stovėjo tarpduryje, jie susiginčijo ir jis trenkė nukentėjusiajai vieną smūgį per galvą. Po to jis nuėjo, nupirko gėlę, norėjo jos atsiprašyti, bet atvyko policijos pareigūnai. Jo elgesiui turėjo įtakos neblaivumas, jis gailisi dėl smurto panaudojimo buvusios sutuoktinės atžvilgiu, daugiau taip nesielgs, viešai jos atsiprašo.

Nukentėjusioji S. B. teismo posėdyje paaiškino, jog 2016-08-28 apie 13 val. pas ją į namus atėjo buvęs sutuoktinis G. B., ji atidarė duris. Kaltinamasis iš karto pradėjo šaukti, klausė kur vaikas, ji atsakė, kad pas močiutę. Kaltinamasis niekaip nenurimo, pradėjo plėšti buto duris, trenkė jai per pakaušį, tada ji išstūmė jį ir užsidarė duris. Matė, kaip jis nuėjo prie jos mašinos ir išleido iš padangų orą. Dėl smurto panaudojimo ji patyrė skausmą. Įvykio metu kaltinamasis buvo girtas, ji jo bijanti ir nenori, kad jis daugiau artintųsi prie jos. Kadangi kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam dėl įvykio atleidžia, sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Pareikšimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2016-08-28 priimtas S. B. pareiškimas apie tai, kad 2016-08-28 apie 13.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvęs sutuoktinis G. B. sudavė ranka smūgį per pakaušį, kas sukėlė didelį fizinį skausmą. Šiuo protokolu nustatyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). (b.l.3-7).

Kauno apskrities VPK PR vyr. patrulio A. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2016-08-28 apie 13.25 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvęs vyras trenkė per galvą pranešėjai, nuleido automobilio ratus ir pabėgo. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė S. B.. Įvykio vietoje nustatyta, kad minėtu adresu G. B. panaudojo fizinį smurtą prieš S. B.. Smurtą patyręs asmuo pareiškė, kad smurtas pasireiškė tuo, kad 2016-08-28 adresu (duomenys neskelbtini), jai atidarius duris ir pasakius, kad G. B. eitų nuo durų, jis trenkė jai per galvą, bandė patekti į butą (b.l.8-11).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2383, 2016-08-28 15.41 val. G. B. nustatytas 2,31 promilių girtumas (b.l.34).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo, ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį.

Ikiteisminio tyrimo metu G. B. kaltintas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – nukentėjusiajai S. B.. Tačiau teismas sprendžia, jog S. B. negali būti laikoma BK 140 str. 2 d. numatyta artima giminaite ar šeimos nare, nes artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojančio bendrosios kompetencijos praktiką, nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2013, 2015-02-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015, 2016-04-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016) sąvokos „artimas giminaitis“, „šeimos narys“ aiškinamos ir taikomos pagal BK 248 str. 1, 2 dalių nuostatas, o ne pagal BPK 38 str. nuostatas.

Akivaizdu, jog G. B. ir S. B. negali būti laikomi artimais giminaičiais ar šeimos nariais, nes jie neatitinka nei vienos iš BK 248 str. nurodytų sąvokų – nėra sutuoktiniai, nes išsituokę, jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Todėl BK 140 str. 2 d. numatytos kvalifikuojančios veiką aplinkybės G. B. negali būti pritaikytos. Kvalifikuojant veika pagal BK 140 str. 2 d., taip pat negali būti taikomos sąvokos, apibūdintos LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, nes tos sąvokos neatitinka BK 248 str. nurodytas sąvokas, kurioms tik esant, veika gali būti kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. Byloje nustatyta, kad G. B. ir nukentėjusioji įvykio metu buvo ir šiuo metu yra susieti tik artimais ryšiais, nes jie buvo susituokę, turi bendrą vaiką, kuriuo abu rūpinasi. Tačiau nustačius tik smurto artimoje aplinkoje požymį, baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą kyla pagal BK 140 str. 1 d., o ne pagal BK 140 str. 2 d. ir ji kyla nepriklausomai nuo to, ar yra nukentėjusiosios pareiškimas ar ne, o baudžiamasis procesas vyksta ne privataus kaltinimo, o bendra tvarka (BPK 409 str. 3 d.).

Taigi, susidariusioje situacijoje teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją pakeisti. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisme jis nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis sudavė vieną smūgį ranka savo buvusiai sutuoktinei S. B. į galvą. Tokius jo parodymus patvirtina teisme duoti nukentėjusiosios parodymai, rašytiniai bylos duomenys. Byloje nustatyta, kad G. B. smurtaudamas prieš nukentėjusiąją S. B., sukėlė jai fizinį skausmą, o tai atitinka BK 140 str. 1 d. numatytos veikos dispoziciją.

Dėl BK 38 str. taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamajam atleidžia ir sutinka su juo susitaikyti, tačiau nori, jog kaltinamasis nesilankytų jos gyvenamojoje vietoje ir neieškotų ryšių su ja (b.l.66-67). 

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. 

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis G. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis ankščiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, neteistas, metų bėgyje administracinių teisės pažeidimų nepadarė, kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (b.l.42-46). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja S. B., o baudžiamoji byla nutrauktina.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į nukentėjusiosios nuomonę ir siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie S. B. (BK 67 str. 2 d. 8 p., 721 str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kauno apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-8996, kurioje nurodyta, kad Regina Atkočaitienė teikia antrinę pagalbą G. B., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 37,74 Eur ir jas prašoma priteisti iš kaltinamojo (b.l.70).

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 str., 313 str. 432 str.,

n u s p r e n d ž i a:

G. B., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja S. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti G. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu G. B. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

BK 67 str. 2 d. 8 p., 721 str. pagrindu G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios S. B..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti G. B. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš G. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                   Indrė Averkienė