Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-05-04][nuasmeninta nutartis byloje][e2YT-753-399-2022].docx
Bylos nr.: e2YT-753-399/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Marijampolës apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Turto bankas 112021042 suinteresuotas asmuo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 188752021 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl teismo leidimų išdavimo
Bendrosios nuostatos.
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Kitos bylos dėl teismo leidimų
Procesinių terminų atnaujinimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Procesiniai terminai
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka

?

                Civilinė byla Nr. e2YT-753-399/2022

                                                                                    Proceso Nr. 2-28-3-00014-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

3.2.7.2.; 3.1.10.5.

 

img1   

                

                     MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS                 

 

  N U T A R T I S

 

2022 m. balandžio 13  d.

            Marijampolė

 

 

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,

sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei,

dalyvaujant pareiškėjai G. Ž. ir jos atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei,

 suinteresuotiems asmenims R. A., R. A., L. P.,

 nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui,

 dalyvaujant institucijos teikiančios išvadą atstovei A. S.,

 teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., R. A., L. P., VĮ Turto bankas, institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

 

                Teismas

 

N u s t a t ė:

 

        Pareiškėja G. Ž. (toliau pareiškėja) teismo prašo atnaujinti dėl objektyvių priežasčių praleistą terminą paveldėti R. A. pagal močiutės Z. A. paliktą testamentą sudarytą (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Bei išduoti leidimą G. Ž. primti palikimą be apyrašo nepilnamečio sūnaus R. A. vardu.

             Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gimė jos ir suinteresuoto asmens R. A., biologinis sūnus R. A., kuriam šiuo metu yra trylika metų. Su nepilnamečio sūnaus tėvu esame išsituokę (santuokos nutraukimo įrašas (duomenys neskelbtini)) ir kaip matyti iš pateikiamų dokumentų. (duomenys neskelbtini) susituokė su R. Ž. (santuokos sudarymo įrašas (duomenys neskelbtini).

           (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio R. A. senelė iš tėtės pusės, Z. A.. Po senelės mirties praėjus trims mėnesiams ir vienai dienai, t. y. (duomenys neskelbtini), paskambino nepilnamečio R. A. tėvas R. A. ir informavo, kad turime vykti pas notarą paveldėti turtą, nes Z. A. testamentą paliko anūkui R. A.. Jis pasakė ir tai, kad praleidome terminą paveldėti, tokią informaciją kaip supratau sužinojo iš notarės. Pasakė kad pats dėl paveldėjimo kreipėsi paskutinę ar prieš paskutinę dieną, pagal LR CK 5.50 str. 3 d. numatytą terminą ir patikrinus testamentų registrą paaiškėjo, kad 2015 - 12-17 notarės N. U. biure Z. A. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą anūko R. A. naudai.

           Terminas paveldėti atnaujintinas, kadangi jie nežinojo apie testamento sudarymą bei egzistavimą, bet ir numanyti to negalėjo, nes apie tai Z. A. niekada nekalbėjo. Kaip savaime suprantama buvo aplinkybė, kad po jos mirties paveldės sūnus R. A.. (duomenys neskelbtini) notaro liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), dėl Z. A., a/k (duomenys neskelbtini) palikimo nurodoma, kad visas jai nuosavybės teise priklausantis turtas, tiek nekilnojamas tiek kilnojamas, pinigai, indėliai, vertybiniai popieriai ir kt., iš ko jis besusidėtų, atitenka vaikaičiui R. A..

           Nepilnametis R. A. atstovaujamas tėvo R. A. ar mamos G. Z. dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė dėl aukščiau nurodytų objektyvių priežasčių, jis per mažas suprasti kas yra paveldėjimas, o nepilnamečio vaiko įstatyminiai atstovai nežinojo apie testamentą taip pat. Trijų mėnesių terminas paveldėti, skaičiuojamas nuo Z. A. mirties, atnaujiniinas, nurodytos aplinkybės, dėl kurių prašoma teismo terminą atnaujinti, pripažintinos svarbiomis ir objektyviomis. Kitų asmenų veiksmai (neveikimas) negali ir neturi pakenkti nepilnamečio teisėms ir negali pažeisti jo teisėtų interesų. Kitų asmenų, turinčių daugiau teisių už R. A. dėl paveldėjimo, nėra.

              Pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p., suinteresuotas asmuo R. A., kaip mirusiosios Z. A. sūnus yra jos turto pirmosios eilės paveldėtojas. Po mamos mirties, dėl paveldėjimo kreipėsi į notarą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5. 50 str.), tačiau paveldėti negalėjo dėl sudaryto notarinio testamento, kito asmens, jo sūnaus R. A. naudai. Apie susiklosčiusias aplinkybes R. A. sąžiningai pranešė sūnaus motinai G. Ž., tačiau terminas paveldėti pagal testamentą jau buvo pasibaigęs.

            Paveldimą turtą sudaro pastatai gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, esantys (duomenys neskelbtini).); žemės sklypas 0.1200 ha esantis ten pat, žemės sklypas 0.3800 ha unikalus Nr. esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas 0.7202 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini).

             Taip pat išduotinas G. Ž. leidimas priimti turtą nepilnamečio R. A. vardu taip pat. Leidimas išduotinas be turto apyrašo, nes Z. A. buvo garbingo amžiaus moteris, kuri turėjo susiformavusias pažiūras į tai, kad skolų turėti negalima ir nereikia,. Ji jų neturėjo niekada ir tuo klausimu abejonių nėra, nes nuo mirties praėjo keli mėnesiai, o asmenų reiškiančių pretenzijas dėl skolų neatsirado. Leidimo, priimti palikimą pagal turto apyrašą, priėmimas naudos neatneštų, bet sukeltų papildomas nepagrįstas išlaidas.

        Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad apie Z. A. mirtį faktiškai sužinojo praėjus gal mėnesiui po jos mirties, terminui priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu dar nepasibaigus, tačiau į notarą nesikreipė, nes jai jos motina, dalyvavusi sudarant testamentą R. A. naudai, pasakę, kad testamentas panaikintas.

            Kai buvo skaitomas testamentas (duomenys neskelbtini) ji sužinojo, jog testamentas nepanaikintas, tačiau į teismą kreipęsi ne iš karto, nes neturėjo pinigų reikalingų paveldėjimo procedūroms apmokėti.

        Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau VĮ) Turto bankas, atstovaujantis Lietuvos Respubliką (Valstybę) paveldėjimo santykiuose, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K- 3-115/2010; kt.).

               Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). 

                Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos Z. A. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą Z. A. palikimo priėmimui, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

               VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, dalyvavimas nepripažintas privalomu, atsiliepime suformuluotas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir byla buvo nagrinėjama šio suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso |(toliau CPK) 443 str. 5 d.).

        Suinteresuotas asmuo R. A. pateiktu atsiliepimu nesutiko su pareiškėjos reikalavimais ir atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareikštu reikalavimu dėl termino paveldėti atnaujinimo ir dėl leidimo G. Ž., priimti paveldėjimą nepilnamečio sūnaus R. A. vardu, nes G. Ž. turėjo pakankamai laiko susitvarkyti paveldėjimą. Apie Z. A. testamenta sudarytą (duomenys neskelbtini) notarės N. U. biure R. A. naudai, G. Ž. žinojo nuo pat pradžių. Jai apie testamenta buvo pasakyta ir net jos motina, I. S., buvo pasirinkta kaip asmuo pasirašęs testamentą vietoj mažaraštės Z. A.. R. A. dalyvavo močiutės laidotuvėse, todėl G. Ž. žinojo ir kada mirė Z. A.. Žinodama ir apie testamenta ir apie Z. A. mirtį, G. Ž. turėjo pakankamai laiko susitvarkyti paveldėjimą. Dėl išvardintų aplinkybių, nemato objektyvių priežasčių, kodėl turėtų būti atnaujintas praleistas terminas paveldėti.

         Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. A. nesutiko su pareiškimu, nurodė jog sutinka, kad turtą paveldėtų R. A. kai taps pilnamečiu, nes mano jog G. Ž. turto tinkamai netvarkys, nes ir šiuo metu nemoka mokesčių už jį. Nesutinka, kad pareiškėja nežinojo apie testamentą ar Z. A. mirtį ir terminą praleido dėl svarbių priežasčių, prašo pareiškėjos pareiškimo netenkinti visa apimtimi.

         Suinteresuotas asmuo R. A. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pareiškimu, nes nepasitiki G. Ž., mano jog ji netinkamai valdytų R. A. turtą ir be to pareiškėja seniai žinojo apie Z. A. sudarytą testamentą R. A. naudai, nes pareiškėjos motina dalyvavo jį sudarant, o apie Z. A. mirtį pareiškėja sužinojo tikrai terminui nepasibaigus, prašo turtą jo motinos palikti R. A. tada kai jam sukaks aštuoniolika metų.

     Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. A. nesutiko su pareiškėjos pareiškimu, prašė jo netenkinti ir nurodė, kad R. A. yra ir jo sūnus, tačiau pareiškėja neleidžia sūnui bendrauti su juo, pareiškėja netinkamai valdys turtą jeigu jį sūnus paveldės kol nepilnametis. Pareiškėjai jis pats pasakė apie motinos mirtį praėjus gal 10 dienų po mirties. Jis pats priėmė palikimą po motinos mirties. Svarbių priežasčių termino atnaujinimui nėra ir prašo pareiškimo netenkinti. Jokios kalbos apie testamento panaikinimą nebuvo, pareiškėja daug ką meluoja ir nesirūpina turtu į kurį pretenduoja, mokesčius už jį moka jis (R. A.).

    Suinteresuotas asmuo L. P. pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėja apie Z. A. testamentą žinojo daug anksčiau, nes pareiškėjos motina dalyvavo surašant testamentą. Pareiškėja apie dokumentų tvarkymą buvo informuota iš karto po Z. A. laidotuvių. Ji su pareiškimu nesutinka, jos nuomone, tik tapęs pilnamečiu R. A. galėtų naudotis močiutės turtu.

   Teismo posėdžio metu L. P. nesutiko su pareiškimu ir prašė jo netenkinti, nurodė jog niekada nesakė pareiškėjai apie testamento panaikinimą ir pareiškėja galėjo dokumentus susitvarkyti nepraleisdama nustatyto termino palikimui priimti.

  Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja pareiškėjos motina I. S. sutikusi duoti parodymus liudijo, kad dalyvavo Z. A. sudarant testamentą, nes R. A. išgerdavo, todėl motina pakeitė seniai sudarytą testamentą jo naudai į testamentą anūko R. A. naudai. Apie Z. A. mirtį nežinojo, nes niekas jai nesakė. Apie 2019 metus buvo kalba tar R. A. ir jos (liudytojos) vyro (sutuoktinio), kad motina (Z. A.) testamentą anūko naudai panaikino, kadangi G. Ž. negražiai, netinkamai elgėsi, tuomet vyko pareiškėjos ir R. skyrybos (ištuoka), tačiau ji dukrai G. Ž. nieko apie testamento panaikinimą nesakė. Kalba vyko dar Z. A. gyvai esant. Po testamento paskelbimo G. Ž. dar prašė jos paskolinti pinigų paveldėjimo reikalams tvarkyti, tačiau ji neturėjo ir pinigų nepaskolino.

 

                                      Dėl faktinių aplinkybių teikta notaro informacija

 

     Teismo prašymu notarė L. P. teismui teikė informaciją raštu dėl paveldėjimo bylos po Z. A. mirties ir nurodė, kad Marijampolės 4-ajame notaro biure vedamoje paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) mirusios Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), palikimo, yra gautas (duomenys neskelbtini) mirusios sūnaus R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), apie palikimo priėmimą pareiškimas, kurį pateikė jo atstovė L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) veikianti pagal 2021-02-24 įgaliojimą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Mažeikių rajono 2 notaro biuro notarės I. Z..

        Įpėdinis (jo atstovė) pareiškime apie palikimo priėmimą patvirtino, apie sudarytus testamentus, t.y. kad jo mama Z. A. buvo sudariusi (duomenys neskelbtini) testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Marijampolės m. valstybinės notarinės kontoros notarės M. B., kuriuo visą turtą paliko jam - R. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir apie (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarės N. U., kuriuo visą turtą paliko vaikaičiui R. A., gim. (duomenys neskelbtini).

         Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pateiktas 2021-03-26 atsaky­mas, kad Z. A. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino (duomenys neskelbtini) pareiškimu, kurį patvirtino Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarė N. U., reg.Nr. (duomenys neskelbtini).

      Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) sudarytas Z. A. testamentas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarės N. U., nepanaikintas. Apie testamentą, vadovaujantis LR Civilinio kodekso 5.33 str. ir 5.48 str., Marijampolės 4-ajame notaro biure buvo skelbiama (duomenys neskelbtini).

        Taip pat informavo kad (duomenys neskelbtini) notaro biure gautas R. A., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminės atstovės, jo motinos G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimas, dėl ketinimo kreptis į teismą LR CK 3.188 str. pagrindu gauti išankstinį leidimą nepilnamečio R. A. vardu priimti palikimą.

       Kadangi Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytas (duomenys neskelbtini) testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskirtas įpėdinis jos sūnus R. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra panaikintas, o vėlesniu Z. A. sudarytu (duomenys neskelbtini) testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtas įpėdinis R. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis ir dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimo jo vardu būtinas išankstinis teismo leidimas iki šio laiko nepateiktas, paveldėjimo teisės liudijimas į Z. A. palikimą neišduotas nei vienam įpėdiniui.

 

Teismas

 

K o n s t a t u o j a:

 

            Pareiškimas (DOK1820,2022-01-14,) tenkinamas.

            Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio R. A., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau vaiko arba nepilnamečio) tėvai yra G. Ž. (buvusi A., pareiškėja byloje) ir R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (suinteresuotas asmuo byloje). Nepilnametis R. A. nesulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus neturi civilinio procesinio veiksnumo ir nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu.

            Vieningos teismų sistemos LITEKO duomenimis nepilnamečio tėvų santuoka yra nutraukta (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ypatingąja teisena ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina (CPK 179 str., 3 d., civilinė byla Nr. 2YT-394-399/2020).

            (duomenys neskelbtini)  mirė nepilnamečio senolė iš tėvo pusės Z. A., kuri (duomenys neskelbtini) m gruodžio 17 d. sudarė testamentą nepilnamečio naudai, tai yra visą savo turtą, piniginius indėlius, vertybinius popierius ir kitą turtą bei turtines teises paliko asmeninėn nuosavybėn R. A.. Testamentas patvirtintas notarės N. U., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sudarant testamentą už mažaraštę Z. A., jai asmeniškai prašant, testamentą pasirašė pareiškėjos šioje byloje motina I. S., dalyvaujant liudytojams S. S. ir A. J..

Testamento dublikatas išduotas Z. A. testamentinio įpėdinio motinai G. Ž., tai patvirtina notarės N. U. liudijimas notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

             Byloje esantys duomenys patvirtina, kad palikėja Z. A. turėjo tris vaikus, tai yra R. A., R. A. ir L. P., kurie yra suinteresuoti asmenys byloje.

              Po Z. A. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas, kadangi palikėja mirties dieną turėjo turto, tai yra jai nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) bei kitas turtas - žemės sklypai: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

        Z. A. (duomenys neskelbtini) pareiškimu notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino savo ankstesnį testamentą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarytą sūnaus R. A. naudai.

             L. P. teikė į bylą duomenis (pareiškimą (duomenys neskelbtini)), kad Z. A. negalėjo priimti logiško sprendimo ir savarankiškai nuspręsti dėl ligos, nes sirgo (duomenys neskelbtini) ir teikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad Z. A. nustatytas neterminuotai didelių specialiųjų poreikių lygis. Teismo posėdžio metu išaiškinus suinteresuotiems asmenims, kad testamentas kol jis nenuginčytas ir nepanaikintas yra galiojantis, nei vienas jų nereiškė reikalavimų nagrinėjamoje byloje nei neteikė duomenų, kad reikalavimai dėl testamento nuginčijimo yra pareikšti kitoje byloje. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad testamentas patvirtintas nepilnamečio naudai (duomenys neskelbtini), o specialieji poreikiai nustatyti (duomenys neskelbtini).

          Z. A. medicininiame mirties liudijime (duomenys neskelbtini) be kitų ligų yra įrašyta ir (duomenys neskelbtini), tačiau teismas bylą nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus (CPK5 str., 135 str., 143 str., 443 str. 1 d.) ir tik dėl jų pasisako, taigi šioje byloje nesprendžiamas testamento negaliojimo klausimas, nes tokių reikalavimų nėra pareikšta ir teismas dėl testamento galiojimo daugiau nepasisako ir vertina, kad bylos nagrinėjimo metu ir teismo nutarties priėmimo metu jis yra galiojantis. Taip pat nenuginčytas ir Z. A. pareiškimas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji panaikino (duomenys neskelbtini) testamentą registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl turtą buvo palikimo sūnui R. A..

        Byloje yra duomenys, kad testamentas notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau testamentas) nepakeistas ir nepanaikintas (notarės L. P. informacija teikta teismui raštu 2022-03-18). Testamentas buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini). 

            Palikimą po Z. A. mirties yra priėmęs jos sūnus R. A., paduodant pareiškimą notarui (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame be kitų yra duomenys, kad jis patvirtina, kad pareiškimas apie palikimo priėmimą yra su sąlyga, kad paveldėjimo teisė R. A. atsiras tik tada jeigu įpėdinis pagal (duomenys neskelbtini) testamentą registro Nr. (duomenys neskelbtini), nepriims palikimo arba jo atsisakys, ir, kad jeigu įpėdinis pagal testamentą kreipsis dėl palikimo priėmimo, R. A. praras paveldėjimo teisę į motinos turtą.

          R. A. ir L. P. nėra priėmę palikimo po motinos mirties, nėra nei vieno asmens padavusio pareiškimą, kuriuo atsisako priimti palikimą, atsiradusį po Z. A. mirties, tokias išvadas teismas daro iš Testamentų registro išrašo.

           Valstybė nėra priėmusi Z. A. palikimo ir nėra išduoto nuosavybės teisės liudijimo CK 5.62 str. pagrindu.

           Pareiškėja G. Ž. nepilnamečio R. A. motina ir jo atstovė pagal įstatymą Marijampolės 4-ajam notaro biurui 2021 m. kovo 31 d. yra pateikusi pareiškimą dėl Z. A. testamento ir palikimo (notarės L. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) toliau pareiškimas dėl palikimo), kuriame be kitų aplinkybių nurodo, kad jai paskelbta jog (duomenys neskelbtini) testamentas panaikintas, o (duomenys neskelbtini) testamentas registro Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistas ir nepanaikintas ir, kad išaiškinta CK 3.188 str. 1d. 2 p. reikalavimas dėl išankstinio teismo leidimo reikalingumo nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą ir, kad G. Ž. patvirtino jog atstovaudama nepilnamečio sūnaus interesus kreipsis į teismą dėl leidimo priimti palikimą gavimo.

          Paveldėjimo teisės liudijimas ar liudijimai į Z. A. palikimą nėra išduoti nei vienam asmeniui, tai patvirtina notarė L. P. teikdama informaciją teismui raštu.

 

                                Teisiniai argumentai

 

          Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 38 str.) reglamentuoja, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę –aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais ,CPK 38 str. 1d.). R. A. šių sąlygų neatitinka ir tai reiškia jog jis neturi civilinio procesinio veiksnumo nei pagal amžių, nes neturi 14 metų, nei pagal juridinius faktus, nes nėra sudaręs santuokos ar emancipuotas.

             Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.157 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje, ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus (pavyzdžiui neterminuotai apribojus tėvų valdžią).

               Įstatymu tėvų kaip, nepilnamečių iki 14 metų amžiaus, vaikų atstovų pagal įstatymą teisės (įgalinimų apimtis) nesiejama su tuo su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, taigi tinkamai vykdyti tėvų valdžios turinį reglamentuotą CK 3.155 str. turi tiek tėvas, tiek motina, nes jų (tėvų) teisės ir pareigos vaikams yra lygios, nesvarbu ar santuoka nutraukta ar tėvai gyvena skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, šiuo atveju su motina (pareiškėja byloje, CK 3.156 str.).

        Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK) 3.163 str. 1d.).

            Priimti palikimui ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu galima tik turint teismo leidimą šiems veiksmams vaiko vardu atlikti (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Tėvai be teismo leidimo taip pat neturi teisės perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį (CK 3.188 str. 1 d. 1 p.).

         

 

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

 

              Paveldimas ne tik turtas, bet ir turtinės teisės, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

             Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškimą notarui, po Z. A. mirties atsiradusiam palikimui priimti, padavė tik R. A., kiti asmenys įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu pareiškimo nėra padavę. paveldėjimo teisės liudijimai nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą ar liudijimas dėl turto perėjimo valstybei neišduoti.

              Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą jeigu jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, pradėjo turtą faktiškai valdyti arba priėmė palikimą pagal apyrašą (2 d. ir 3 d.). Įstatymu nustatytas terminas nėra naikinamasis ir teismas gali jį atnaujinti (pratęsti) jeigu nustato, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Įstatyme nenustatytas svarbių priežasčių sąrašas ir tai yra vertinamasis kriterijus.

              Pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką yra svarbu nustatyti ar egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurias asmuo nurodo kaip svarbias priežastis, sutrukdžiusias priimti palikimą, nustačius jog jos buvo, reikalinga vertinti ar jos buvo svarbios ir pateisina termino praleidimą ir reikalinga išsiaiškinti kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl palikimo priėmimo ir termino atnaujinimo.

          Pareiškėja pareiškime nurodžiusi, kad apie palikimą, po Z. A. mirties pagal testamentą vaiko naudai, sužinojo iš buvusio sutuoktinio R. A., po palikėjos mirties parėjus trims mėnesiams ir vienai dienai, tai yra sužinojo (duomenys neskelbtini). Laiku nesikreipė, nes nežinojo nei apie Z. A. mirtį, nei apie jos testamentą anūko naudai.

              Teismo posėdžio metu pareiškėja svarbiomis priežastimis įvardina tai jog neturėjo pinigų paveldėjimo procedūroms atlikti ir, kad galvojo jog testamentas yra panaikintas bei negaliojantis.

               Suinteresuoti fiziniai asmenys nesutinka jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei nurodo, kad sutiktų jog turtas senolės R. A. atitektų jam sulaukus pilnametystės, kadangi mano jog G. Ž. netinkamai tvarkys paveldėtą turtą.  Kitas suinteresuotas asmuo  VĮ Turto bankas   termino atnaujinimui neprieštarauja.

             Teismas vertina jog pareiškėja neįrodė, kad ji sąžiningai klydo dėl testamento galiojimo ir, kad nežinojo apie jo sudarymą R. A. naudai. Tokia išvada daroma iš to, kad sudarant testamentą dalyvavo pareiškėjos motina I. S., kuri ir pasirašė už mažaraštę Z. A. testamente. Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja I. S., kuri nepatvirtino jog yra sakiusi G. Ž., kad Z. A. panakino (duomenys neskelbtini) testamentą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nevertina tų liudytojos parodymų, kai ji atsakinėjo į iš esmės menamus pareiškėjos atstovės klausimus, kadangi į teismo užduotą klausimą liudytoja atsakė konkrečiai ir aiškiai, kad nesakė pareiškėjai jog Z. A. panaikino (duomenys neskelbtini) testamentą sudarytą anūko R. A. naudai.

             Aplinkybė jog pareiškėja neįrodė, kad sąžiningai klydo dėl testamento negaliojimo nereiškia jog jos pareiškimas negali būti tenkinamas, kadangi pareiškėja jį teikia atstovaudama nepilnamečio vaiko interesus kaip jo atstovė pagal įstatymą ir teismas vertina jog šiuo atveju yra svarbiausi vaiko interesai, kadangi Civilinio kodekso 3.3 str. įpareigoja teismą sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, prioritetiniais laikyti nepilnamečio vaiko interesus ir teismas vertina jog nepilnamečio vaiko interesus geriausia atitinka palikimo pagal testamentą po senolės mirties priėmimas, nes atnaujinus terminą palikimui pagal testamentą priimti, paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą būtų išduotas nepilnamečio vaiko vardu ir taip pagerėtų būtent nepilnamečio vaiko turtinė padėtis. Be teismo leidimo turto perleisti, įkeisti ar suvaržyti negalėtų nei tėvas, nei motina, kurie gali kontroliuoti vienas kito veiksmus ir vertinti ar jie geriausia atitinka vaiko interesus (CK 3.163 str. 3 d.).

             Teismas jau yra pasisakęs abiejų, kad tiek tėvo, tiek motinos tėvų valdžia vaiko atžvilgiu yra vienoda ir jie turi lygias teises ir pareigas savo vaikui ir turi jį atstovauti tinkamai. R. A., kuris yra vaiko tėvu, jau priimdamas palikimą po savo motinos mirties pagal įstatymą, žinojo, kad Z. A. turtą paveldės jo sūnus R. A. jeigu priims palikimą pagal testamentą, ir jam pačiam, tai yra R. A. paveldėjimas po motinos mirties neatsiras, tai aiškiai yra nurodyta pareiškime, kuriuo R. A. priima palikimą po motinos mirties, taigi būdamas rūpestingas ir atidus bei atsakingas tėvas ir pats R. A. galėjo kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą pagal testamentą R. A. vardu, atsiradusį po Z. A. mirties (CK 3.163 str. 1 d., 3.157 str., 3.156 str. 2 d., 3.159 str. 1 d.), bet to nepadarė.

             Kitiems suinteresuotiems asmenims, išskyrus R. A., pasekmės nuo to bus atnaujintas terminas ar nebus palikimui priimti R. A., neatsiras, nes jie nėra priėmę palikimo po Z. A. mirties, VĮ Turto bankas termino atnaujinimui neprieštarauja.

             Pareiškėja teikė byloje duomenis kokias turėjo išlaidas, susijusias su dokumentų dėl paveldėjimo procedūrų tvarkymo ir įrodinėjo, kad iš karto po sužinojimo apie palikimo atsiradimą nesikreipė, nes neturėjo pinigų. Teismas sutinka su suinteresuotų fizinių asmenų pozicija, kad apie Z. A. mirtį pareiškėja sužinojo terminui palikimui priimti nesibaigus, tai yra (duomenys neskelbtini) pabaigoje ir be abejo galėjo kreiptis į teismą iš karto dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą sūnaus vardu bei pati pasitikslinti pas notarą dėl testamento galiojimo jeigu jai kilo abejonės dėl jo galiojimo, tačiau pareiškėja to nepadarė ir šiuo atveju teismas vertina jog taip pat nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga atstovaudama sūnaus interesus, tačiau tėvų nerūpestingumo negali ir neturi nukentėti nepilnametis vaikas, nes būtent R. A. atsiras neigiamos pasekmės jeigu nebus atnaujintas terminas palikimui priimti pagal testamentą Z. A., kuri turtą testamentu paliko būtent vaikaičiui ir kurios valia taip pat gerbtina.

             Teismas vertina jog pareiškėja įrodė, kad neturėjo pinigų paveldėjimo procedūroms atlikti, apklausta liudytoja jos motina I. S. liudijo, kad dukra du kartus prašė paskolinti pinigų būtent šiems veiksmams atlikti, tačiau motina jų neskolino, dėl susidariusių išlaidų įrodymai pateikti ir teismas daro išvadą, kad šią svarbią priežastį pareiškėja įrodė (CPK 178 str.).

        Termino atnaujinimas susijęs su geriausiais vaiko interesais tai yra jo teise paveldėti senolės turtą pagal testamentą ir įgyti turto savo vardu bei pagerinti turtinę padėtį.

            Institucija teikė išvadą, kad vaiko motina tinkamai vykdo motinos valdžią ir atstovauja vaiko interesus nors šeimoje ir yra buvę tam tikrų problemų, kurtas šeima sugebėjo pašalinti ir institucijos atstovė teismo posėdžio metu pasisakė, kad termino atnaujinimas atitinka geriausius vaiko interesus.

             Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas atnaujina įstatymu nustatytą ir praleistą terminą palikimui pagal testamentą  po senolės mirties priimti nepilnamečiui R. A., nes daro išvadą, kad visuma aplinkybių ir įrodymų patvirtina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. ) ir jo atnaujinimas atitinka geriausius vaiko interesus (CK 3.3 str.).

        Teismas taip pat pasisako, kad ta aplinkybė jog R. A. po motinos mirties mokėjo už atliekų tvarkymą motinai priklausančiuose pastatuose neturi reikšmės sprendžiant termino atnaujinimo ar teismo leidimo išdavimo klausimus ir dėl to teismas detaliai nepasisako.

 

                   Dėl leidimo  priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu

 

        Nepilnamečių vaikų vardu palikimą tiek priimti, tiek atsisakyti priimti gali jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjas) tik gavę išankstinį teismo leidimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos garantija.

            Lietuvos Aukščiausiasis teismas apibendrindamas teismo leidimų išdavimo praktiką, nurodė jog sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, reikalinga vertinti kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi – materialūs ar nematerialūs dalykai, palikėjo reikalavimo teises ir prievoles. Vaiko interesai ir teisės tam tikrais atvejais gali būti apsaugotos atsisakant išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, vienas tokių atvejų kai palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę.

            Bylos duomenys patvirtina, kad mirusios Z. A. palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, tai yra pastatai ir žemės sklypai, būtent palikimą sudaro turtas turintis vertę, duomenų, kad šis  turtas  apsunkintas prievolėmis nėra, tačiau teismui nėra pareigos įvardinti visą turtą, kuris sudaro palikimą, nes tai yra notaro funkcija.

           Pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą be apyrašo, pareiškėja teigia jog palikėja skolų neturėjo, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų pagal teismo jos atstovei išduotą liudijimą gauti tokius įrodymus nėra pateikta ir teismas vertina jog pareiškėja neįrodė aplinkybės jog Z. A. skolų, prievolių kreditoriams neturėjo (CPK 178 str.) ir prašymo dalies išduoti teismo leidimą be apyrašo netenkina.

            Teismas jau pasisakė, kad palikimo priėmimas geriausia atitinka vaiko interesus, teismas atnaujino terminą palikimui pagal Z. A. testamentą priimti nepilnamečiui ir, kad atsirastų teisinės pasekmės, tai yra atsirastų galimybė R. A. paveldėti senolės turtą pagal testamentą, teismas išduoda teismo leidimą pareiškėjai priimti Z. A. palikimą pagal testamentą nepilnamečio sūnaus vardu pagal sudarytą apyrašą at­si­žvelg­damas  į CK 5.52 straips­nio nuo­sta­tas, kad įpė­di­nis, ku­ris pri­ėmė pa­li­ki­mą, už pa­li­kė­jo sko­las at­sa­ko vi­su sa­vo turtu. Pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kad palikimo priėmimas be apyrašo galimai neatitinka vaiko interesų (DOK 4262,2022-02-01)..

Nagrinėdamas klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir spręsdamas prašomo leidimo išdavimo klausimą, teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis) ir atsižvelgiant į CK 5.52 straipsnio nuo­sta­tas, kad įpė­di­nis, ku­ris pri­ėmė pa­liki­mą, už pa­li­kė­jo sko­las at­sa­ko vi­su sa­vo turtu bei CK 5.53 straipsnio 1 dalį,  kad įpėdinis priėmęs palikimą pagal  sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Teismas vertina, kad nepilnamečio interesai bus labiau  apsaugoti priėmus palikimą pagal apyrašą, nes nors šiuo metu duomenų apie palikėjos kreditorius nėra tačiau neatmetama situacija jog ateityje gali paaiškėti palikėjos kreditorių, kurie šiuo metu nėra žinomi, todėl kaip jau pasisakyta pareiškėjai  išduotinas teismo leidimas priimti nepilnamečio sūnaus  vardu palikimą, atsiradusį po jos senolės Z. A. mirties pagal  sudarytą turto apyrašą, kas yra papildoma garantija apsaugant nepilnamečio vaiko  interesus (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.50. straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis).

 

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 13 p.). Ir šios kategorijos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas ( CPK 443 str. 6 d.). Šaliai kurios naudai priimtas procesinis sprendimas (nutartis), teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato dalyvavusios nagrinėjant bylą pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

Pareiškėjos atstovė 2022-03-30, 2022-04-05 prašymais (DOK 12525 ir 13123) prašė priimti į bylą įrodymus „išlaidas, susijusias su teisine pagalba, pagrindžiančius dokumentus (sąskaitą ir pinigų priėmimo kvitą)“ bei pateikė į bylą 2021-11-16 sąskaitą faktūrą 300 EUR sumai, kurioje yra duomenys pirkėjo rekvizitai – G. Ž., paslaugos pavadinimas – konsultacija 50 EUR, pareiškimo surašymas 150 EUR, kitos paslaugos 100 EUR. Taip pat teikė pinigų priėmimo kvitą 2021-11-16, kad G. Ž. sumokėjo advokatei V. Kavaliauskienei 300 EUR. Dėl šių įrodymų teismas pasisako, kad nors pareiškime dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo ir nurodyta data 2021-11-24, tačiau pareiškimas teisme gautas 2022-01-05 ir nesant pareiškėjos prašymo atitinkančio CPK 98 str. 1 d. reikalavimus, o būtent motyvuoto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo jog sąskaita ir pinigų priėmimo kvitas susiję būtent su šia byla, nes tokie duomenys nei kvite, nei sąskaitoje nenurodyti, teismas pareiškėjai išlaidų CPK 98 str. 1 d. pagrindu nepriteisia.

Pareiškėja su 2022-04-05 prašymu teikė duomenis, kad turėjo išlaidų dėl testamento paskelbimo 16,02 EUR, dėl notaro saugomų dokumentų dublikatų išdavimo 17,37 EUR, dėl VĮ Registrų centras duomenų apie turtą išdavimo -18,89 EUR . Dėl jų teismas pasisako, kad šias išlaidas pareiškėja būtų patyrusi ir nesikreipdama į teismą dėl termino atnaujinimo, priimdama palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal išduotą teismo leidimą ir jų taip pat nepriteisia, kaip ir sumokėto žyminio mokesčio 43 EUR, nes viena nėra motyvuoto prašymo dėl jų priteisimo, antra teismas atsižvelgia į priežastis dėl kurių jos susidarė, o būtent į tai, kad pareiškėja nerūpestingai ir neatidžiai veikė atstovaudama nepilnamečio vaiko interesus paveldint senolės turtą (CPK 93 str. 4 d., CPK 443 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576- 578 straipsniais, 290-292 straipsniais, 580-582 straipsniais teismas

                                                  

   N u t a r i a :

 

              Pareiškimą tenkinti  (DOK 1820,2022-01-14) .

Atnaujinti praleistą, įstatymu nustatytą terminą dėl  senolės Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo pagal (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), testamentą  priėmimo nepilnamečio vaiko R. A.,  gimusio (duomenys neskelbtini), vardu.

 Išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko R. A., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu  priimti palikimą, atsiradusį po senolės Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) testamento registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

         Nutarties patvirtintą  kopiją  siųsti suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas.

         Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo skundžiama gali būti atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

 

 

 

Teisėja                                                    Janina Zaržeckienė  

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK5 5.50 str. Palikimo priėmimas
  • CK5 5.11 str. Įpėdinių pagal įstatymą eilės
  • CK
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • 3K-3-46/2006
  • 3K-3-258/2007
  • 3K-3-91/2011
  • 3K-3-191/2012
  • CK5 5.62 str. Palikimo perėjimas valstybei
  • CPK
  • CK3 3.188 str. Sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CPK 38 str. Civilinis procesinis veiksnumas
  • CK3 3.155 str. Tėvų valdžios turinys
  • CK3 3.156 str. Tėvų valdžios lygybė
  • CK5 5.57 str. Termino palikimui priimti pratęsimas
  • CK3 3.163 str. Vaikų teisių užtikrinimas
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK3 3.3 str. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai
  • CK5 5.53 str. Palikimo priėmimas pagal apyrašą
  • CK5 5.52 str. Įpėdinio, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, atsakomybė už palikėjo skolas
  • CPK 442 str. Bylos, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka
  • CPK 443 str. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas