Skundas administracinio nusižengimo byloje 

Nr. eII-727-1242/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00653-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.22; 21.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė 

sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskienei, 

asmeniui, kuriam administracinė teisena nutraukta, B. Š.,

asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, K. K. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kazimiero K. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Žanos Jachimovičienės 2025 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 14-ANR_O-1211-2025 (ROIK: 25264279065) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną B. Š..

Teismas

n u s t a t ė : 

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. kovo 18 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 5651 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarta B. Š. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 518 straipsnį nutraukti.

2.       K. K. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Institucijos nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes nėra faktinių aplinkybių analizės, teisinių argumentų. Nutarimas grindžiamas tik motyvu, kad pareiškėjas nepasinaudojo galimybe apginti savo teisių civilinėmis priemonėmis. Taip pat prašo įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariatą nustatyti atsakomybę B. Š. už savavaldžiavimo veikas, atlikti išsamų tyrimą, nes iki šiol nebuvo atsakyta į pareiškėjo pateiktus klausimus. Pareiškėjas nurodo, kad sutuoktinė B. Š. daugiau nei vienerius metus nuolat naudoja psichologinį ir fizinį smurtą (nuo 2023 m. spalio 7 d. iki 2025 m. sausio 3 d.). Jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. B. Š. piktnaudžiauja apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo institutu, siekdama parodyti save nukentėjusiąja. Jos pačios išprovokuoti orderiai teismo buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti. B. Š. savavaldžiavimu įgyvendina savo tariamą teisę neleistinomis priemonėmis dalina santuokoje įgytą bendrą turtą be teismo sprendimo, motyvuodama tuo, kad jai priklauso namas, o pareiškėjui tik garažas. Pareiškėjas nurodo, jog skunde pateikia B. Š. daromo savavaldžiavimo įrodymo dėl trijų veikų: 1) 2024m. spalio 7 d. teikė parodymus apklausoje dėl patirto fizinio sužalojimo (tyrimo medžiaga Nr. Ml-01-58773-24) Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato tyrėjai E. Surkovai. Tyrėjai pabaigus apklausą pateikė ir antrą skundą dėl B. Š. neteisėto elgesio ir psichologinio smurto artimoje aplinkoje. Skundas dėl šio įvykio nebuvo užregistruotas laiku, po to abu skundai buvo sujungti į vieną ir išnagrinėti tik dėl kūno sužalojimo; 2) 2024 m. spalio 25d. B. Š. iš namo, (duomenys neskelbtini) terasos išmetė į lauką pareiškėjo įsigytą lauko baldų komplektą, terasoje esantį televizorių – į šiukšlyną ir neleido jų gražinti atgal į terasą tvirtindama, jog terasa yra jos sau priskirtos nuosavybės dalis. Pasityčiodama, baldus pastatė kieme, mirkti lietuje, nesaugant ir minkštosios baldų dalies, dėl ko vėliau buvau priverstas patalpinti žiemai į šuns voljerą. Šis savavaldžiavimo faktas buvo vėliau nurodytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. lapkričio 11 d. skunde pateiktame dėl smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 072400025051 įvykyje ROIK 0124000693681 surašymo teisėtumo. Pareiškėjas teigia, kad tyrėja neišnaudojo galimybės įvertinti administracinio nusižengimo požymių platesne tyrimo apimtimi nei vien tik apsiribojant, paskutinio įvykio ROIK: 0125000012294, 2025 m. sausio 3 d. vertinimu; 3) 2025 m. sausio 3 d., 11;45 val. atvykus į namus (duomenys neskelbtini), garaže rado suneštus baldus, drabužius, buitinę techniką ir kt. daiktus. Svetainėje rado B. Š. dukrą A. P. ir sūnų J. M.. Į priekaištą dėl iškraustyto kambario B. Š. atsakė, kad per 3 dienas privalo atlaisvinti garažą nuo iškraustytų daiktų, nes priešingu atveju pagrasino išmesti laukan. J. M. garaže panaudojo fizinį smurtą prieš pareiškėją, reikalaudamas atiduoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, raktus, nors šis butas yra K. K. Š. ir B. Š. bendra dalinė nuosavybė. Tyrėja, vertindama B. Š. parodymus tyrimo metu, pažymėjo, kad savavaldžiavimo nebūta, o tik asmeninių daiktų „pernešimas“ iš K. K. Š. miegamojo kambario į garažą nepadarant jam jokios žalos. Tai ciniškas vertinimas, nes žala yra akivaizdi, nuo 2024 m. lapkričio men.7 d. iki šiol suvaržytos ir toliau varžomos pareiškėjo teisės naudotis savo asmenine nuosavybe, laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą. Pateiktame paaiškinime B. Š. nurodė, kad dėl jai paskirtų kardomųjų priemonių yra draudžiama bendrauti su pareiškėju ir dėl to neleidžia jo į namus, siekia tikslo užvaldyti turtą dabar, nelaukiant teismo sprendimo. Tyrėja konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, jog įvykdyta ANK 518 straipsnyje numatyta veika, savavaldžiavimas, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo sudėties požymių. Pareiškėjas pažymi, kad jis daugiau, nei tris mėnesius negali naudotis bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamu turtu bei jame esančiu asmeniniu turtu. Tyrėja, priimdama skundžiamą nutarimą neįvertino visų kitų aplinkybių, kurios buvo nurodytos anksčiau ir žinomos policijai pareiškėjui skundžiant smurto artimoje aplinkoje orderių skyrimo teistumą, o rėmėsi tik įvykio ROIK: 01250000012294 tyrimo medžiaga pateikdama jį kaip vienkartinį nusižengimą, nepadarius didelės žalos asmens teisėms. Pareiškėjas nurodo, kad dėl tokių veiksmų tęstinumo pablogėjo jo sveikata, jaučia fizinį skausmą, stresinė reakcija tęsiasi jau kurį laiką (nuo smurtinių B. Š. veiksmų jam buvo sužalota akis, atlikta operacija), dėl patirtų dvasinių išgyvenimų pablogėjo gyvenimo kokybė. Toks tyrėjos vertinimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pateiktoje situacijoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Pareiškėjas pateikia tris savavaldžiavimo įrodymų atvejus, kurie patvirtina šiame straipsnyje numatytų požymių būvimą realiu laiku ir faktinėmis aplinkybėmis.

3.       Institucija atsiliepimo nepateikė.

4.       Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo K. K. Š. prašė tenkinti jo skundą. Nurodė, kad tyrėjai nevertino visų aplinkybių ir besitęsiančių veiksmų prieš jį. Dėl jo daiktų iškraustymo į garažą, nėra iš policijos jokios informacijos ar policija pati tikrino ką buvo pateikęs foto medžiagoje. Įtaria, kad policijos pareigūnai pažiūrėjo aplaidžiai į skundą dėl savavaldžiavimo teisenos. Tyrėja atsisakė teikti bet kokią informaciją, su pareiškėju nesusisiekė, jis siūlė atvykti ir patikslinti, bet ji atsisakė. Tyrimas buvo atliktas aplaidžiai, buvo bandymas dangstyti kitą ginčo pusę, jos sūnų Justiną, kuris smurtavo prieš pareiškėją ir tokiu būdu išvengė atsakomybės. Tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nebuvo vertintos visos aplinkybės, savavaldžiavimo įrodymai, kuriuos teikia, akivaizdžiai rodo savavaldžiavimą pradėtame tyrime ir jis buvo nepagrįstai atmestas, todėl reikalauja, kad tyrimas būtų grąžintas tirti iš naujo, pasitelkiant visus įrodymus ir remiantis tuo, ką šiandien teikia teisme.

5.       Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam administracinė teisena nutraukta, B. Š., prašė skundą atmesti. Jis rašys skundus ir toliau. Jos sūnus užstojo motiną, dabar tapo blogas. Tai, kad ji neleidžia, kad nuo 5 val. ryto liptų per galvą, klausimas, ar tai iš tiesų yra savavaldžiavimas. Jis vieną dieną sako, kad namuose nori gyventi, kitą kartą nebenori name gyventi, nes reikės kasti sniegą, tada nori gyventi bute. Bus milijonas bylų ir kiekvieną kartą nauji variantai, buvo išduoti 6 orderiai, dėl to jis pyksta, nes visi buvo atmesti. Pareiškėjas nori pakenkti, nes jis žino, kad B. Š. dirba su vaikais ir, jeigu bus iškelta baudžiamoji byla, tuomet negalės dirbti su vaikais. Jos sūnui nori iškelti teiseną, kad jis negalėtų į Norvegiją išvažiuoti.

Skundas netenkinamas

6.       Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

7.       Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

8.       ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose). <...> Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka??? ???(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

9.       Institucija Nutarime, padarydama išvadą, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tokią išvadą motyvavo tuo, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Įvertinus tyrimo metu gautus duomenis, nustatyta, kad ginčas tarp K. K. Š. ir B. Š. yra kilęs dėl santuokos nutraukimo proceso, bendras šeimos turtas nėra padalintas, santuoka nenutraukta. Kilęs nesutarimas dėl santuokoje įgyto turto naudojimosi yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje situacijoje, kai ginčas kilęs tarp sutuoktinių dėl santuokoje įgyto ir nepadalinto turto naudojimosi, vienareikšmiškai spręsti apie B. Š. piktnaudžiavimą, sąmoningą įstatymo reikalavimų ignoravimą ir savavališką savo teisės vykdymą, negalima. Nutarime pažymima, jog savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. B. Š. pareikštas kaltinimas grindžiamas iš esmės vien tik suinteresuoto asmens K. K. Š. subjektyviu žmonos B. Š. veiksmų vertinimu.

10.       Su šiais pateiktais argumentais, teismas neturi pagrindo nesutikti, o pareiškėjo pateiktas skundas ir jo argumentai bei pateikti duomenys taip pat neduoda pagrindo abejoti priimto Nutarimo pagrįstumu. Teismas, įvertindamas bylos pobūdį, tiek skundo turinį, šalių paaiškinimus teisme, bei šalių ilgalaikius konfliktinius santykius, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, mano esant tikslinga pasisakyti tik dėl esminių skundo argumentų. Teismas pažymi, kad šioje byloje nesprendžiami sutuoktinių santuokos nutraukimo klausimai, nevertinamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių išdavimo aplinkybės, nepriimami sprendimai dėl turto padalinimo ar jo naudojimosi tvarkos ir pan.

11.       Pagal bylos duomenis K. K. Š. pareiškimą policijai parašė būtent dėl to, kad jo sutuoktinė B. Š., su kuria vyksta skyrybų procesas, iš gyvenamojo namo, kuris priklauso jiems abiem nuosavybės teise, vieno kambario, pernešė jo asmeninius daiktus (drabužius) į garažą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta (ir ši aplinkybė įvertinta Nutarime), kad B. Š. veiksmai buvo atlikti jiems bendra jungtine nuosavybe priklausančio namo ribose. Tai reiškia, kad nebuvo nustatyta, kad B. Š. būtų apribojusi galimybes patekti ir naudotis namu ar jame esančiais asmeniniais K .K. Š. daiktais. Ši aplinkybė nebuvo ginčijama ir teisme. Teismas pažymi, kad teisme, duodami paaiškinimus tiek B. Š., tiek K. K. Š., paaiškino, kad į garažą galima patekti laisvai, jis nebuvo užrakintas, ar kitaip K. K. Š. apribota prieiga prie asmeninių daiktų, į garažą patenkama tiesiogiai iš namo, taigi jis yra gyvenamojo namo dalis. Pernešti daiktai nebuvo sugadinti ar sunaikinti. Būtent šis įvykį apibūdinančių aplinkybių visuma buvo įvertinta policijos pareigūnų, kaip nesudaranti administracinio nusižengimo sudėties. Teismas su tokia išvada sutinka, pažymi iš esmės konfliktas tarp proceso dalyvių kyla dėl to, kaip naudotis abiem sutuoktiniams priklausančiu turtu, o tai, kaip teisingai nurodė Institucija, yra civilinio pobūdžio ginčas vykstančiame skyrybų procese.

12.       Nepagrįstai K. K. Š. skunde teigia, kad policijos pareigūnai turėjo pareigą vertinti trijų įvykių faktus kaip visumą ir spręsti dėl jų visumas vertinimo kaip savavaldžiavimo. Teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad kiekvienas iš nurodytų įvykių buvo atskirai policijos pareigūnų įvertintas, nes dėl kiekvieno iš jų buvo atskiras (skundas) pareiškimas. Vertinti juos kaip vieną teisės pažeidimą nėra teisinio pagrindo, nes jie skiriasi savo pobūdžiu ir yra atsieti laiko tarpu. Tam argumentų nenurodo ir pats pareiškėjas, nors jo manymu, visi jo nurodomi trys įvykiai sudaro pagrindą matyti juos kaip bendrą kontekstą, tačiau teisinio pagrindo juos vertinti kaip vieną teisės pažeidimą nėra. Dėl jų buvo paduoti atskiri jo skundai ir inicijuoti atskiri teisiniai procesai. Teismas pažymi, kad pareiškėjas ir B. Š. išgyvena skyrybų procesą, kuris akivaizdžiai yra konfliktinė situacija, iš kurios nuolatos kyla ginčas, sprendžiamas pasitelkiant policijos pareigūnus. Vis dėl to, pats konfliktas savaime nesudaro administracinio teisės pažeidimo sudėties, o pareigūnai vertina atskirus faktus, pagal pareiškėjų skundus ir pranešimus, atsižvelgiant į juos ir esančius įrodymus sprendžia dėl pažeidimų pobūdžio bei pavojingumo vertinimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas į policiją kreipėsi pateikdamas tris prašymus: 1) įvertinti J. M. atsakomybę dėl fizinio smurto; 2) patraukti B. Š. atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal BK 294 straipsnį; 3) pareikalauti B. Š. sugrąžinti iškraustytus asmeninius daiktus iš garažo į kambarį. Būtent šio skundo pagrindu policija atliko tyrimą, dėl skunde nurodytų atskirų aplinkybių vertinimo kiekvieno iš nurodytų asmenų atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje yra skundžiamas nutarimas tik dėl B. Š. veiksmų vertinimo. Kito asmens galimo fizinio smurto veiksmai prieš K. K. Š. ir teisinis jų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

13.       ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

14.       Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad skundu pateiktos nuotraukos, nesudaro pagrindo išvadai, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai. Pateiktose pareiškėjo nuotraukose matyti užfiksuoti vaizdai iš, kaip teigia pareiškėjas, sutuoktinių gyvenamojo namo. Vaizdai fiksuoti skirtingais laikotarpiais: 2023 m. gruodžio 31 d., 2023 m. gruodžio 6 d., 2023 m. gruodžio 10 d., 2023 m. gruodžio 30 d. 2023 m. gruodžio 5 d. taip pat 2023 m. spalio 25, 30 dienomis, taip pat 2024 m. gruodžio 30 d. ir 2025 m. sausio 3 d. Teismas pažymi, kad su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis pagal nuotraukų darymo laiką susijusios būtent 2024 m. gruodžio 30 d. ir 2025 m. sausio 3 d. nuotraukos (8 priedas, 1 lapas). Iš jų nustatyta, kad asmeniniai daiktai, t. y. drabužiai 2024 m. gruodžio 30 d. buvo kambaryje, o 2025 m. sausio 3 d. tie patys daiktai yra garaže. Kita vertus, aplinkybės, kad drabužiai buvo pernešti ir tą padarė būtent B. Š., neneigia ir ji pati. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad K. K. Š. daiktai atsidūrė garaže, nes ji juos perdėjo, taip pasielgė, nes ją kaltino vagystėmis, daiktai jai trukdė. Garažas yra tvarkingas, šiltas. Davė dėžutę, kad jis susidėtų daiktus. Ši aplinkybė, kad B. Š. pernešė daiktus savaime nesudaro pagrindo išvadai apie nusižengimo sudėties požymių buvimą jos veiksmuose. Kaip ir buvo minėta, daiktai pernešti namo, kuris priklauso abiem sutuoktiniam nuosavybės teise, ribose, savo veiksmais neapribojant prieigos prie asmeninių daiktų. Teismas pažymi, kad kiekvienas sutuoktinių konfliktas, kurio metu vienas iš jų pakeičia kito sutuoktinio asmeninių daiktų vietą name, kuris priklauso jiems bendra jungtine nuosavybe, nesant kitų turto sugadinimo ar sunaikinimo požymių ar neteisėtų veiksmų, nesudaro savavaldžiavimo sudėties. Pažymėtina, kad pareiškėjo nesutikimas su skundžiamu institucijos nutarimu, pateikiant subjektyvią niekuo nepagrįstą versiją apie pareigūnų galimą prielankumą B. Š., yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė ir tai nereiškia, jog institucijos nutarimas yra priimtas pažeidžiant ANK reikalavimus, neišsamiai atlikus tyrimą.

15.       Teismas vertina, ar Institucijos priimtas nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas, ar ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, nepadaryti kiti procesiniai pažeidimai, sudarę pagrindą abejoti nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Darytina išvada, kad policijos pareigūnai visapusiškai ištyrė administracinio nusižengimo bylą, šiuo atveju nėra pagrindo grąžinti bylą skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, tinkamai įvertino faktinę situaciją, todėl naikinti skundžiamą nutarimą dėl skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, o skundas atmetamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Žanos Jachimovičienės 2025 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 14-ANR_O-1211-2025 (ROIK: 25264279065) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną B. Š. palikti nepakeistą ir pareiškėjo Kazimiero K. Š. skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja            Inga Žukovaitė