Pirmosios instancijos teismo                                                   Civilinė byla Nr. e2S-896-252/2017

Teisėja Asta Jakutytė - Sungailienė                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31776-2016-2

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

    3.2.7.1; 3.3.1.6; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Agroprimum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13304-1012/2017 dėl laikinųjų apsaugos priemonių,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. UAB „Agroprimum“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Reneco“ 22 511, 40 Eur skolos, 9048, 54 Eur netesybų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovės kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises bendrai 31 559,94 Eur sumai, juos pavedant surasti ir aprašyti antstoliui.
3. Nurodė, kad siekdama pasidomėti atsakovės finansiniais duomenimis, kurie privalomai kasmet teikiami Juridinių asmenų registrui, paaiškėjo, kad atsakovė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui teikė 2009 metais. Be to, atsakovė nesavalaikiai atlieka mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Sodra), jokio nekilnojamojo turto neturi.  Šios aplinkybės rodo, kad bandoma nuslėpti ne tik tikrąją įmonės finansinę padėtį, bet ir turtą, į kurį būtų galima nukreipti galimą išieškojimą. Atsakovės įstatinio kapitalo dydis leidžia spręsti, kad 31 559,94 Eur ieškinio suma atsakovei yra didelė. Todėl ieškovės vertinimu, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, užsitęsus bylos nagrinėjimui, yra didelė rizika dėl būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Agroprimum“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Reneco“.
5. Teismo vertinimu, iš atsakovės atsiliepime nurodytų duomenų ir pateiktų įrodymų matyti, kad ji yra stabiliai veikianti įmonė, kuri įsiskolinimų Sodrai neturi, o skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai yra padengusi. Banko sąskaitoje 2017 m. balandžio 7 d. įmonė turėjo 7 018,37 Eur apyvartinių lėšų, yra įgijusi ilgalaikio turto už 35 721, 32 Eur, kurio likutinė balansinė vertė – 18 232,09 Eur. Taip pat atsakovė turi pagamintos ir paruoštos pardavimui produkcijos už 16 391,84 Eur, o artimiausiu metu tikisi iš gamybos gauti iki 90 000 Eur pajamų.
6. Teismas įvertinęs šiuos duomenis sprendė, kad ieškinio suma pati savaime neleidžia preziumuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Ieškovė jokių įrodymų, kad atsakovė slapstosi ar ketina paslėpti ar bando realizuoti ir apsunkinti išieškojimą iš jai priklausančio turto nepateikė. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti atsakovei turtinių suvaržymų ir tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7. Ieškovė UAB „Agroprimum“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštuojant atsakovės UAB „Reneco“ kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turinių teisių areštą bendrai 31 559,94 Eur sumai, juos pavedant surasti ir aprašyti antstoliui. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė yra stabiliai veikianti įmonė. Teismas niekaip nevertino to, kad atsakovas dar nuo 2009 m. Juridinių asmenų registrui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, be to, tokių dokumentų nėra pateikęs į bylą, kas sudaro pagrindą manyti, kad yra bandoma nuslėpti atsakovės finansinę padėtį ir turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, o tokie veiksmai didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
9. Teigia, kad atsakovės pateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011-2015 metus nepagrindžia įmonės finansinio stabilumo. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė mokėjimus Sodrai  atlieka nesavalaikiai.
10. Nesutinka su atsakovės pateiktų duomenų vertinimu, mano, kad atsakovei nepateikus teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos ir Juridinių asmenų registrui pateiktos finansinės atskaitomybės ir kitų įrodymų apie savo finansinę padėtį, gaunamas pajamas, patirtas išlaidas, vykdytinus įsipareigojimus, banko sąskaitos išrašas už dviejų dienų laikotarpį niekaip nepatvirtina stabilios atsakovės finansinės padėties.
11. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovės banko sąskaitoje buvo 7018,37 Eur, niekaip neužtikrina, kad atsakovė bus pajėgi įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą, o šios piniginės lėšos, nepritaikius jų arešto, banko sąskaitoje bus laikomis iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ir galės būti skirtos atsiskaitymui su ieškove.
12. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl pagamintos produkcijos vertės ir tikimybės ateityje gauti  90 000 Eur pajamų nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Atsakovės įsigyto ilgalaikio turto likutinės balansinės vertės nustatymas nėra aiškus, nes jokios atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikta.
13. Pažymi, kad 31 559,94 Eur ieškinio suma atsakovei, net ir atsižvelgus į jos pateiktus duomenis yra neabejotinai didelė, o jei spręsti, kad šios prievolės įvykdymas yra praterminuotas, darytina išvada, kad galimai atsakovė yra nemoki, kas dar labiau didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
14. Akcentuoja, kad nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovas neginčijo 9436,26 Eur dydžio įsiskolinimo ieškovei, tačiau įsiskolinimo iki šiol nemoka. Ieškovė 2017 m. balandžio 27 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl atsiskaitymo neginčijamai sumai 9436,26 Eur, įspėdama, kad priešingu atveju kreipsis dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.
15. Apeliantė skunde cituoja Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais ir mano, kad atsakovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
16. Atsiliepimu į atskirąjį atsakovė UAB „Reneco“ prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidas už šio atsiliepimo paruošimą.
17. Nurodė, kad jokio objektyvaus pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nėra. Ieškovė teikdama į bylą pakartotinį prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kurias teismas įsiteisėjusia nutartimi kartą jau buvo atmetęs kaip nepakankamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei nepateikė jokių reikšmingų papildomų dokumentų, leidžiančių daryti priešingas išvadas.
18. Ieškiniu prašoma suma atsakovei nėra didelė. Atsakovė turi pakankamai turto, ji nuolatos ir sistemingai gamina bei realizuoja produkciją, kas leidžia užtikrinti jos veiklos stabilumą. Mano, kad ieškovė be pagrindo kritikuoja atsakovės pateiktus įrodymus apie įsigytą ilgalaikį turtą ir jo likutinę vertę, pagamintą produkciją, turimos žaliavos kiekius ir iš jos pagamintinos produkcijos vertę, motyvuodama tuo, kad šie dokumentai nėra finansinės atskaitomybės dokumentai. Atsakovės vertinimu, finansinės atskaitomybės dokumentai yra išvestiniai dokumentai, kuriuose duomenys apie trumpalaikį ir (ar) ilgalaikį turtą, kuriam nėra privaloma registracija, ir yra užfiksuojami būtent tokių pažymų, suvestinių, kvitų ir (ar) kitų panašių dokumentų pagrindu, kuriuos ir pateikė atsakovė.
19. Atsakovė Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateikusi metines pelno mokesčio deklaracijas, kurios būtent ir yra sudaromos finansinės atskaitomybės dokumentų duomenų pagrindu, ir Valstybinė mokesčių inspekcija dėl jų jokių pretenzijų atsakovei neturėjo ir neturi. Pelno mokesčio deklaracijos pateiktos laikantis teisinio reglamentavimo ir nustatytų terminų. Mano, kad trumpalaikiai įsiskolinimai Sodrai neleidžia konstatuoti mokestinės prievolės vengimo iš esmės, kadangi jie buvo ir (ar) yra padengiami labai operatyviai. Atsakovė savalaikiai ir sąžiningai vykdo visas mokestines prievoles.
20. Nesutinka su ieškovės vertinimu, kad atsakovės skola ieškovei yra neabejotinai praterminuota. Pažymi, kad šis klausimas dar tik bus nagrinėjamas ir sprendžiamas nagrinėjamoje byloje. Mano, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės siekį ar ketinimus paslėpti ar bandymus realizuoti ar apsunkinti išieškojimą iš atsakovei priklausančio turto. Ieškovės argumentai, kad atsakovės atstovas pripažino 9 436,26 Eur dydžio įsiskolinimą ieškovei vertintini kaip realių faktų iškraipymas. Atsakovė nepripažįsta šios skolos, o Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje e2-13304-1012/2017 dar tik bus nagrinėjami šalių pareikšti turtiniai ir (ar) neturtiniai reikalavimai.

3. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
22. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą dėl naujų įrodymų – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4250-866/2017 prijungimo. Atsakovė šiuo klausimu 2017 m. rugsėjo 25 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėjo atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą) už 2017 m. pirmą pusmetį; atstovavimo sutartį ir bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą ir rašytinių paaiškinimų paruošimą – 968 Eur) patvirtinančius dokumentus.   
23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (LAT 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (LAT 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
24. Teismas, susipažinęs su šalių naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti nutarties 23 punkte nurodytus ieškovės ir atsakovės naujai pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).
25. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
26. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iš esmės argumentuoja tuo, kad nesiėmus šių priemonių, o konkrečiau –atsakovės kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių arešto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taip pat, ieškovės vertinimu, skola atsakovei, atsižvelgus į jos finansinę padėtį, yra didelė dėl ko yra rizika palankaus sprendimo įvykdymui.
27. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012, 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-178/2017). Tačiau prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1724/2013; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014 ir kt.). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas.
28. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Taigi, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, kaip teisingai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė teismui pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės arba pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas.
29. Nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodė, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės ketinimą perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis).
30. Apeliantė su prašymu pirmosios instancijos teismui pateikė VĮ „Registrų centras“ išrašą, kuris tepatvirtina, patį UAB „Reneco“ registracijos faktą ir jos pagrindinius duomenis (vadovą, buveinės adresą, įstatinį kapitalą), Juridinių asmenų registre atliktų paieškų pagal atsakovo pavadinimą rezultatus bei šios bendrovės skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai informaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie duomenys nėra pakankami aplinkybių, reikšmingų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, konstatavimui.
31. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo išvados, kad atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog UAB „Reneco“ yra stabiliai veikianti įmonė, nutarties priėmimo dienai padengusi trumpalaikius įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai. Sutiktina su ieškove (to neneigia ir atsakovė), kad UAB „Reneco“ savalaikiai nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau tokios pareigos nevykdymas, nesuponuoja apeliantės dėstomo vertinimo, kad tokiu būdu atsakovė siekia nuslėpti savo finansinę padėtį ir turimą turtą. Juolab, kad tokios pareigos nevykdymas laiko atžvilgiu (nuo 2009 m.) niekaip nesusijęs su šalių ginčo situacija.
32. Atsakovės apylinkės teismui pateikta 2017 m. kovo 31 d. ilgalaikio turto likučių ataskaita Nr. 3262/S221 patvirtino, kad UAB „Reneco“ turėjo ilgalaikio turto 35 721, 31 Eur sumai, kurio likutinė vertė 18 232,09 Eur; iš Produkcijos sandėlio likučio 2017 m. balandžio 21 d.  matyti, kad atsakovė turėjo pagamintos ir paruošos pardavimui produkcijos už 16 391, 84 Eur. Lūkesčius gauti 90 000 Eur pajamų atsakovė grindė turimų žaliavų kiekiu, o 7018,37 Eur apyvartinių lėšų  egzistavimą patvirtino banko sąskaitos išrašas. Apylinkės teismo vertinimu šie duomenys patvirtina atsakovės stabilią finansinę padėtį bei paneigia, kad skolos dydis jai yra didelis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu iš esmės sutinka, tačiau būtina pažymėti, kad ginčo klausimui yra reikšmingi ir šalių naujai pateikti įrodymai.
33. Iš ieškovės pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4250-866/017 ir informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad UAB „Agroprimum“ kaip trečiasis asmuo kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovei UAB „Reneco“ bankroto bylą, motyvuodama tuo, jog ji yra atsakovės kreditorė, kuriai atsakovė turi 22 511, 40 Eur skolą pagal nuomos sutarties sąlygą.
34. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-4250-866/2017 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė kelti UAB „Reneco“ bankroto bylą ir konstatavo, jog pagal 2017 m. birželio 30 d. sudaryto balanso duomenis (šis dokumentas pateiktas ir skundą nagrinėjančiam teismui) bendra įmonės turto vertė sudaro 229 658 Eur sumą, iš šio skaičiaus ilgalaikio turto vertė - 17 094 Eur. Trumpalaikio turto įmonė turi bendrai 212 321 Eur sumai. Teismas atlikęs detalią pateiktų finansinių duomenų analizę sprendė, kad įmonės turto faktinė vertė yra mažesnė nei nurodoma balanse ir gali sudaryti apie 189 000 Eur sumą. Tačiau nustatytas pradelstų įsipareigojimų dydis neviršija pusės nustatytos įmonės valdomo turto faktinės vertės, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai jog UAB „Reneco“ yra nemoki Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies apibrėžimo prasme. Be kita ko teismas pasisakė, jog UAB „Reneco“ vykdo ūkinę – komercinę veiklą ir iš jos gauna pajamų, pažymint, kad 2017 m. pirmojo pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, jog per laikotarpį gauta 135 648 Eur pajamų. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.
35. Atsižvelgiant į įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuotas aplinkybes ir ginčo klausimui reikšmingus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareikšto reikalavimo suma atsakovei UAB „Reneco”, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje detaliai analizuotus atsakovės finansinius, turimo turto, pajamų ir įsipareigojimų kreditoriams rodiklius bei apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, nelaikytina didele bei kelianti riziką dėl galimo sprendimo neįvykdymo (CPK 178 straipsnis.).
36. Vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai apie atsakovės galimą nemokumą, ar tikimybę perleisti ar paslėpti turimą turtą, nepateikus šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog, jeigu ieškovei bus priimtas palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti iš viso neįmanomas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą.
37. Kadangi ieškovės atskirasis skundas atmestinas, tai bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 986 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą ir rašytinių paaiškinimų paruošimą.
38. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų (nauja red. 2015 m. kovo 20 d.) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). To paties įsakymo 8.16. punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 dydžio koeficientas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Statistikos departamento nurodytą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį bei Rekomendacijų taikytiną koeficientą už 2017 m. gegužės 24 d. atsiliepimą į atskirąjį skundą rekomenduojamas priteisti (822,8 Eur×0,4) 329,12 Eur, o už 2017 m. rugsėjo 25 d. rašytinių paaiškinimų parengimą (817,6 Eur×0,4) 327,04 Eur. Todėl už atsakovo atstovo advokato dviejų procesinių dokumentų parengimą maksimalus bendras dydis yra 656,16 Eur.
39. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis – suteiktų advokato paslaugų byloje kiekį ir turinį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei Rekomendacijų nuostatas, sprendžia, kad atsakovės prašomos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 400 Eur.
40. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar keisti, atskirajame skunde nenurodyta ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Agroprimum“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti UAB „Reneco“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėja                                                                       Nijolė Danguolė Smetonienė