Civilinė byla Nr. 3K-3-212-378/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00261-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.8.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Birutės Janavičiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. R. ir V. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Švaros era“ ieškinį atsakovams R. R., V. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo; tretieji asmenys V. B., D. K., R. K., J. Š., bei R. R. ir V. R. priešieškinį dėl sandorio ir kasos išlaidų orderio pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, nustatytus baudžiamajame įsakyme (CPK 182 straipsnio 3 punktas), aiškinimo ir taikymo klausimai.
2. Atsakovas V. R. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių ir, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 prašė priteisti iš atsakovų 800 000 Lt (231 696,01 Eur), gautų nepagrįstai praturtėjus.
4. 2006 m. balandžio 12 d. preliminariąja sutartimi ieškovė įsipareigojo pirkti atsakovei R. R. priklausantį namą (duomenys neskelbtini). Ieškovė, vykdydama šią sutartį, sumokėjo atsakovei 800 000 Lt (231 696,01 Eur) avansinę įmoką. Namo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.
5. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų R. R. ir V. R. ieškovei 800 000 Lt (231 696,01 Eur) avanso įmokos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2008 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.
7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 29 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo V. B., atsakingą už tuometinės UAB „Švaros era“ buhalterinės apskaitos organizavimą, pripažino kaltu tyčia apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad šis asmuo tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, neįtraukė į ją 61 799,58 Lt (17 898,39 Eur) įplaukų, bet išrašė 800 000 Lt (231 696,01 Eur) kasos išlaidų orderį, todėl nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Švaros era“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d.
8. Civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 teismai rėmėsi dviem įrodymais – 2006 m. balandžio 12 d. kasos išlaidų orderiu ir kasos knygos įrašais nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. Šie dokumentai baudžiamuoju įsakymu pripažinti V. B. padaryto nusikaltimo objektu. Nuteistasis pripažino, kad tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. nesunaikino negaliojančio 2006 m. balandžio 12 d. kasos išlaidų orderio ir tyčia apgaulingai pildė kasos knygą. Atsakovas nurodė, kad jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant civilinę bylą, teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą.
9. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi procesą byloje atnaujino dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos baudžiamajame įsakyme.
10. Atsakovai R. R. ir V. R. pareiškė priešieškinį, prašydami pripažinti negaliojančiais ab initio 2006 m. balandžio 12 d. ieškovės ir atsakovės R. R. sudarytą preliminariąją namo pirkimo–pardavimo sutartį bei 2006 m. balandžio 12 d. ieškovės kasos išlaidų orderį (be numerio) dėl 800 000 Lt (231 696,01 Eur) išmokėjimo; grąžinti atsakovams dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties vykdymo prarastą turtą, t. y. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
11. Atsakovų teigimu, baudžiamuoju įsakymu, kuris turi prejudicinę galią, nustatyta, kad 800 000 Lt (231 696,01 Eur) R. R. nebuvo išmokėti, todėl kasos išlaidų orderis pripažintinas negaliojančiu. Kasos išlaidų orderis buvo išrašytas remiantis preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, kuri sudaryta tik dėl akių, neketinant jos vykdyti. Be to, atsakovei R. R. nebuvo atskleistos visos sandorio aplinkybės, todėl sutartis sudaryta dėl apgaulės, sandoriai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

12. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu atsakovo V. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 tenkino, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo atmetė ieškovės ieškinį, o priešieškinį tenkino iš dalies – 2006 m. balandžio 12 d. kasos išlaidų orderį dėl 800 000 Lt (231 696,01 Eur) išdavimo R. R. pripažino negaliojančiu; įpareigojo BUAB „Švaros era“ atsakovei R. R. sugrąžinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties pagrindu iš jos išieškotas pinigų sumas; priešieškinį dėl 2006 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei R. R. 752 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
13. Teismas sprendė, kad baudžiamajame įsakyme išdėstytos aplinkybės teismo buvo pripažintos naujomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą. Iš baudžiamajame įsakyme nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad tai naujos aplinkybės ir, jei jos būtų buvusios žinomos bylos nagrinėjimo metu, būtų turėjusios esminę reikšmę priimant procesinius sprendimus.
14. Atmesdamas ieškinį, teismas rėmėsi baudžiamuoju įsakymu ir nustatė, kad V. B., prisipažindamas, jog yra kaltas, nurodė, kad jis neįtraukė į apskaitą 61 799,58 Lt (17 898,39 Eur), nes susitarė su R. R., jog jai pagal sutartį grynaisiais bus išmokėta 800 000 Lt (231 696,01 Eur), kasos išlaidų orderį išrašė, bet pinigai, jai persigalvojus ir paprašius pinigus pervesti per banką, nebuvo išmokėti. Kasos išlaidų orderis perduotas buhalterei ir paprašyta jį sutvarkyti, nes sandoris neįvyko. Po to R. R. buvo parašytas raštas, kad kasos išlaidų orderis nebegalioja. Baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad, paaiškėjus, jog 800 000 Lt (231 696,01 Eur) nebus mokami, kasos išlaidų orderyje V. B. neparašė „anuliuota“, anuliuotame kasos išlaidų orderyje nenurodė anuliavimo datos, o anuliavimo nepatvirtino dokumentą išrašiusio asmens parašu.
15. Teismas, iš dalies tenkindamas priešieškinį, nurodė, kad kasos išlaidų orderis išrašytas, R. R. jį pasirašė, tačiau pinigai faktiškai nebuvo išmokėti ir orderis grąžintas įmonei. V. B. neteisingai įformino kasos išlaidų orderio negaliojimą ir vietoj Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo parašyti orderyje „anuliuota“ išsiuntė R. R. raštą, kad pirkimo–pardavimo sutartis ir kasos išlaidų orderis negalioja, nes pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama.
16. Kadangi aplinkybės, susijusios su kasos išlaidų orderio teisėtumu, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai) ir jų įrodinėti nereikia, teismas kasos išlaidų orderį pripažino negaliojančiu (CPK 182 straipsnio 3 dalis).
17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą, panaikino sprendimo dalį, kuria  panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas ieškinį atmesti, ir atmetė atsakovo V. R. prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo panaikinimo; panaikino sprendimo dalis dėl 2006 m. balandžio 12 d. kasos išlaidų orderio pripažinimo negaliojančiu, dėl įpareigojimo BAUB „Švaros era“ sugrąžinti R. R. išieškotas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį iš jos pinigų sumas, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo R. R.; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
18. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino baudžiamuoju įsakymu nustatytus faktus ir jų prejudicinę galią.
19. Baudžiamasis įsakymas iš esmės grindžiamas tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, o teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, neatlieka įrodymų, inter alia, liudytojų duotų ikiteisminiame tyrime parodymų vertinimo (tikrinimo) jų teisingumo aspektu teismo posėdyje.
20. Baudžiamojoje byloje nebuvo tirta bei nekonstatuota, kad pinigai pagal 2006 m. balandžio 12 d. kasos išlaidų orderį nebuvo išmokėti. Baudžiamajame įsakyme nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu konstatuota, kad V. B., nepateikdamas vyr. finansininkei visų duomenų apie įvykusias ūkines operacijas, šiai į UAB „Švaros era“ apskaitą neįtraukus 61 799,58 Lt (17 898,39 Eur) įplaukų į įmonės kasą, 2006 m. balandžio 12 d. V. B. išrašius išrašė kasos išlaidų orderį, tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą – į UAB „Švaros era“ apskaitą neįtraukė 61 799,58 Lt (17 898,39 Eur) įplaukų. Taigi, šio baudžiamojo proceso tyrimo dalykas buvo buhalterinės apskaitos tvarkymo neteisėtumas, t. y. jog V. B. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, neįtraukdamas į ją įplaukų, kas ir buvo konstatuota baudžiamuoju įsakymu, o ne faktinis 800 000 Lt (231 696,01 Eur) nemokėjimas pagal kasos išlaidų orderyje fiksuotą operaciją. Dėl šios operacijos V. B. nebuvo kaltinamas.
21. Baudžiamojoje byloje kaltinimas dėl kasos išlaidų orderio neanuliavimo taip pat nebuvo pareikštas. 
22. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad teismų procesiniai sprendimai civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 buvo priimti vadovaujantis įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis, o kolegija nurodė, kad kasos išlaidų orderis, įrašas apie pinigų R. R. išdavimą kasos knygoje nebuvo vieninteliai ieškinio reikalavimą patvirtinantys įrodymai. Teismai vertino ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes (šalių 2006 m. balandžio 12 d. sudarytą sutartį dėl ketinimo pirkti ir parduoti nekilnojamąjį turtą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus apie įmonės lėšų (ne)panaudojimą kitiems sandoriams ir pan.), todėl baudžiamąja tvarka nustatyti faktai neteikė pagrindo daryti išvadą, kad dėl jų nustatymo anksčiau priimti teismų sprendimai būtų nepagrįsti. Baudžiamajame įsakyme nurodyti V. B. ar liudytojų teikti paaiškinimai sutampa su šių asmenų teiktais bei teismų jau įvertintais nagrinėjamoje byloje paaiškinimais.
23. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino baudžiamuoju įsakymu nustatytus faktus kaip naujus ir prejudiciškai reikšmingus nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas susiaurino baudžiamuoju įsakymu nustatytų aplinkybių prejudicinę galią ir tokią galią turinčiomis iš esmės laikė tik jų dalį.
2. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu įsiteisėjusio teismo akto teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; iki šių aplinkybių paaiškėjimo teismo priimtas sprendimas buvo laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai galėjo turėti, tačiau tai nereiškia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. M. L., bylos Nr. 3K-3-310/2009).
3. Kasatoriams įrodinėjant su 800 000 Lt (231 696,01 Eur) neperdavimu susijusius faktus pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju galėjo pasisakyti dėl visų byloje esančių įrodymų, o ne tik apriboti įrodymų vertinimą pagal ieškovės reikalavimus.
4. Prieš proceso atnaujinimą kasatorių atsakomybė buvo grindžiama daugeliu ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriais buvo įforminamos 2006 m. pradžioje įmonės vykdytos ūkinės finansinės operacijos, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu V. B. buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą, nurodytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nes, būdamas įmonės vadovu, neužtikrino, jog tvarkant UAB „Švaros era“ apskaitą būtų tinkamai įformintos vykdomos ūkinės finansinės operacijos. Baudžiamajame įsakyme buvo nagrinėjamas ne tik 2006 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderio pagrįstumo klausimas, bet ir kitų ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų teisėtumas. V. B., pripažintas kaltu įvykdžius nusikaltimą, nurodytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, buvo pripažintas kaltu ir dėl 800 000 Lt (231 696,01 Eur) kasos pajamų orderio neteisėto išrašymo ir jo neanuliavimo bei kitų baudžiamajame įsakyme nurodytų pažeidimų, susijusių su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.
5. Pagal sutartį R. R. nekilo pareiga grąžinti avanso, net jeigu jis ir būtų buvęs jai perduotas, nes pagal sutarties 7.2 punktą ieškovei UAB „Švaros era“ nurodytais terminais laiku nepadengus savo finansinių įsipareigojimų kasatorei R. R., ši negrąžina ieškovei avansu sumokėtų 800 000 Lt (231 696,01 Eur).  
25. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Neperžengdamas proceso atnaujinimo pagrindu nustatytų ribų pirmosios instancijos teismas bylą turėjo tikrinti tiek, kiek tai susiję su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. baudžiamojo įsakymo prejudiciškumu.
2. Kasatoriai siekia, kad būtų iš naujo svarstomos ir vertinamos tos aplinkybės, kurios nėra tiesiogiai susijusios su baudžiamuoju įsakymu ir juo nustatytais faktais bei teisinėmis pasekmėmis. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad baudžiamajame procese galėjo būti nagrinėjamos aplinkybės tik dėl tokių nusikalstamų veikų, dėl kurių buvo pareikštas kaltinimas kaltinamajam, todėl baudžiamajame įsakyme nebuvo nustatytos tokios faktinės nusikaltimą padariusio asmens veikos, kurios išėjo už kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnio 1 dalis).
3. V. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir bylos nagrinėjimo ribos buvo išdėstytos prokuroro pareiškime ir šis asmuo nebuvo kaltinamas tuo, jog netinkamai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita išmokant R. R. 800 000 Lt (231 696,01 Eur), taip pat dėl kasos pajamų orderio neteisėto išrašymo ar jo neanuliavimo, todėl priimtu baudžiamuoju įsakymu negali būti konstatuotos V. B. nusikalstamų veiksmų pasekmės, susijusios su kasos pajamų orderio išrašymu ar pinigų išmokėjimu, nes tai pagal pareikštus kaltinimus V. B. nebuvo ir negalėjo būti baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Konkrečiame baudžiamosios bylos procese šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos, todėl jos nėra konstatuotos teismo baudžiamajame įsakyme.
4. Priešingai, baudžiamuoju įsakymu yra pašalintos kasatorių keltos abejonės dėl to, kad UAB „Švaros era“ negalėjo sumokėti daugiau, nei ieškovė turėjo pinigų kasoje, t. y. papildomai konstatuotos aplinkybės, paneigiančios kasatorių teiginius, jog pinigai nebuvo mokėti R. R.. Tai, kad V. B. pripažino kaltę baudžiamajame procese, nelemia pagrindo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009, nes šioje byloje V. B., būdamas įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, visada teigė, kad ieškinys nepagrįstas, nes jis pinigų atsakovei nemokėjo, pateikė teismui raštą, kuriuo neva anuliavo kasos išlaidų orderį, teikė versijas, kad 800 000 Lt (231 696,01 Eur) išleido ne sumokėdamas atsakovei R. R., o „Solida Systems LLC“ už statybos techniką, tačiau šios aplinkybės teismų buvo išnagrinėtos ir atmestos kaip nepagrįstos. Baudžiamajame įsakyme nėra jokių išvadų ar nustatyta tokių aplinkybių, kurios turėtų būti įvertintos kitaip.
5. Kasatoriai nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo nutartimi grindžia kitokiu byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, pateikia savo įrodymų vertinimo versiją, tačiau nuosekli, sisteminga baudžiamojo įsakymo analizė neleidžia patvirtinti to, ką teigia kasatoriai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 182 straipsnio 3 punkto taikymo ir aiškinimo

26. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje pasisakyta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Armila“ v. V. B., bylos Nr. 3K-3-30/2012).
27. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį (nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės, kaip antai fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008).
28. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punktą, yra suformulavęs teisės taikymo taisyklę, pagal kurią teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008).
29. Nagrinėjamos bylos atveju dėl trečiojo asmens buvo priimtas ne teismo nuosprendis, bet teismo baudžiamasis įsakymas, tačiau, vadovaujantis BPK 29 straipsnio 2 dalimi, teismo baudžiamasis įsakymas laikomas nuosprendžiu, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, minėtos nuostatos dėl prejudicinių faktų taikytinos ir šioje byloje dėl faktų, nustatytų baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. V. C., bylos Nr. 3K-3-298/2006).
30. Remiantis CPK 182 straipsnio 3 punktu ir šios normos išaiškinimais kasacinio teismo praktikoje, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) nustatytų nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių nereikia įrodinėti civilinėje byloje, jeigu jie šioje byloje sudaro įrodinėjimo dalyką.
31. Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas baudžiamuoju įsakymu, kuriuo trečiasis asmuo V. B. pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą, nurodytą Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal šį straipsnį atsakomybė kyla asmeniui už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
32. Pati ūkinė operacija nėra buhalterinė apskaita, tačiau ūkinės operacijos įforminimas pinigų apskaitos dokumentu, kuriame nurodyta grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacija, yra finansinė operacija, kuri privalo būti fiksuojama apskaitoje. Reikalavimą įforminti ūkines operacijas ir įvykius įtvirtina Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis, reglamentuojantis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimą ir registravimą. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (kai surašoma buhalterinė pažyma). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).
33. Nagrinėjamos bylos atveju vienu iš kaltinimo epizodų trečiajam asmeniui buvo tai, kad jis, būdamas atsakingas už UAB „Švaros era“ buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia apgaulingai tvarkė šios įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. nepateikė vyr. finansininkei duomenų apie įvykusias finansines operacijas, dėl to vyr. finansininkė neįtraukė į apskaitą 61 799,58 Lt (17 898,39 Eur) įplaukų, o trečiasis asmuo išrašė kasos išlaidų orderį, kuriuo pagrindė 800 000 Lt (231 696,01 Eur) išmoką šios civilinės bylos atsakovei R. R., nors dokumentinis kasos likutis išlaidų orderio išrašymo metu buvo 738 200,42 Lt (213 797,62 Eur). Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad būtent 61 799,58 Lt (17 898,39 Eur) įplaukų neįtraukimas į apskaitą yra BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos pavojingos visuomenei veikos – apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo – požymis.
34. Kasacinis teismas, aiškindamas BK 222 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, yra konstatavęs, kad šis nusikaltimas padaromas ne vykdant tam tikrą veiklą ar atliekant pavienius veiksmus, kurie yra tokios veiklos epizodai, o tik vėliau, kai kyla pareiga šiuos įvykius ar esamą padėtį užfiksuoti privalomoje tvarkyti buhalterinėje apskaitoje – neįtraukiant į ją tam tikrų faktų, kaip tikrus nurodant faktus, kurių iš tiesų nebuvo, arba pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją; šių nusikaltimų dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-942/2016).
35. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia BK 222 straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
36. Aptarta kasacinio teismo praktika, kurioje aiškinami BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo – požymiai, suponuoja išvadą, kad įrodinėjimo dalyką šios kategorijos bylose sudaro ne ūkinių operacijų teisėtumo ar šių operacijų turinio nustatymas, o aplinkybės, susijusios su ūkinių operacijų įforminimu įmonės buhalterinėje apskaitoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje priimtu baudžiamuoju įsakymu, kuriuo remiantis buvo prašoma atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje, nebuvo nustatomas pinigų atsakovei R. R. išmokėjimo (neišmokėjimo) faktas, nes šios ūkinės operacijos turinys nepateko į nurodytos bylos įrodinėjimo dalyką, todėl toks prejudicinę reikšmę turintis faktas baudžiamuoju įsakymu nėra nustatytas.
37. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamuoju įsakymu nėra nustatytas 800 000 Lt (231 696,01 Eur) neišmokėjimo kasatorei faktas, todėl naikinti skundžiamą procesinį teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 22,51 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteistinos iš kasatorių lygiomis dalimis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,25 Eur (vienuolika Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,25 Eur (vienuolika Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė