Civilinė byla Nr. e2S-1418-638/2020

  Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01641-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 6  d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. S. ir A. B. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. K., E. P., K. J., T. R., E. V., J. M., R. R., V. P. ieškinį atsakovams D. S., S. S. paslaugų įmonei, A. O., S. S., uždarajai akcinei bendrovei „Turasta, M. R., A. S., A. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai pateikė ieškinį (ieškinys pareikštas po prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2.       Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti ir neatlygintinai perduoti saugoti ieškovei V. K. kilnojamąjį turtą, esantį žemės sklype adresu(duomenys neskelbtini), šias penkias transporto priemones: krovininį automobilį „Renault“, automobilį „M. B.“, automobilį „VW Sharan“, automobilį „Scania“, priekabą arba puspriekabę „O. K. K. 502“. Ieškovai nurodė, jog turi pagrįstą reikalavimo teisę atsakovų S. S. paslaugų įmonės, S. S., A. B., A. S., UAB „Turasta“, M. R., D. S. ir A. O. atžvilgiu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų žinioje esančiose civilinėse bylose (duomenys neskelbtini) priimtų sprendimų pagrindu, sprendimai įsiteisėję bei vykdomi. A. S. S. paslaugų įmonė, vadovaujama S. S., aukščiau minėtiems teismo sprendimams nesant įsiteisėjusiems bei perduotiems vykdyti, ateityje siekdama išvengti kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo ieškovams kaip kreditoriams, jai priklausiusį turtą, tai yra transporto priemones, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. yra perleidusi tretiesiems asmenims, o žemės sklypas neatlygintinai perleistas atsakovui S. S., kuris minėtą turtą 2019 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sandorio pagrindu perleido savo sesers vyrui A. O.. Ieškovai nurodo, kad 2020 m. birželio 8 d. nutartimi daliai transporto priemonių laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos. Tačiau iš VĮ „Regitra“ gavus duomenis paaiškėjo, jog atsakovė S. S. paslaugų įmonė aktualiu laikotarpiu sudarė daugiau ieškovų teises pažeidžiančių sandorių, tai yra nustatyti dar penki ginčytini sandoriai. Ieškovų manymu, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavus likusio ginčo turto, ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo atveju, jis gali tapti nebeįvykdomu, nes asmenims, kuriems šiuo metu priklauso ginčo turtas neapribojus teisės perleisti jo tretiesiems asmenims, turtas gali būti paslėptas bei iššvaistytas, kadangi jų turimomis žiniomis juo faktiškai vis dar naudojasi pats atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

4.       Teismas nurodė, kad iš VĮ ,,Regitra“ pateiktų transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, jog šiuo metu ginčytinas turtas įregistruotas trečiųjų asmenų vardu. Daliai turto jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tuo tarpu penkios transporto priemonės ginčijamais sandoriais perleistos tretiesiems asmenims, į bylą įtrauktiems atsakovais, jomis vis dar laisvai disponuojama. Teismo įsitikinimu, likusio ginčytino turto tolimesnis laisvas ir neapribotas disponavimas galimai pažeistų ieškovų siekį apginti jų teises. Teismo vertinimu, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tapatus pirmajam prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl siekiant užtikrinti byloje priimamų procesinių sprendimų vienodumą ir siekiant nesudaryti sąlygų asmenims, kuriems šiuo metu priklauso ginčytinas turtas, iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo atlikti veiksmus, kurie galėtų sukliudyti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai ir galimai kiti asmenys, kuriems galimai šiuo metu priklauso ginčo turtas, šį turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teises į jį, dėl ko vėliau gali būti pažeisti ieškovų interesai ir taip apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5.       Atskirajame skunde atsakovas D. S. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį ir atsakovui D. S. priklausančios transporto priemonės „M. B.“ atžvilgiu netaikyti areštuotos transporto priemonės neatlygintino perdavimo saugoti ieškovei V. K., vietoj to atlikti įrašą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į transporto priemonę „M. B.“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Teismas neatsižvelgė į Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį toje pačioje civilinėje byloje(duomenys neskelbtini), kurioje taikytos laikinos apsaugos priemonės, t. y. atliktas įrašas Lietuvos respublikos kelių transporto priemonių registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises. Šioje byloje  teismas atsisakė tenkinti ieškovų prašymą dėl transporto priemonių perdavimo vienai iš ieškovių. Toks teismo sprendimas buvo proporcingas ir pakankamas užtikrinti kreditorių teises, jeigu teismo sprendimas ieškovams būtų palankus.

5.2.       A. D. S. tėvui S. S. yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, jam būtina dažna hospitalizacija ir gydytojų konsultacijos. D. S. prižiūri neįgalų tėvą. Areštuotu automobiliu tėvą vežioja į gydymo įstaigas ir atlikti planines operacijas. Po automobilio paėmimo šios pagalbos neįgaliam tėvui teikti jau nebus galimybių ir tai sukels papildomus nepatogumus ir neproporcingus nuostolius.

6.       Ieškovai atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Teismas įvertino atsakovų itin nesąžiningą elgesį ir padarė pagrįstą išvadą, kad neperdavus ginčo transporto priemonių saugoti ieškovams, jos gali būti išvaistytos arba sumažinta jų vertė (pvz., pardavinėjant jas dalimis, ir pan.). Todėl siekiant užkirsti kelią tolimesniam turto slėpimui ir švaistymui buvo taikytos būtent tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės. S. S. vis dar disponuoja ginčo transporto priemonėmis (pvz. keleiviniu automobiliu Audi A6, kuris priklauso A. B. ir vis dar stovi S. S. namų kieme bei automobiliu VW „Sharan“, kuris taip pat priklauso A. B.). Dėl šios priežasties atsakovo teiginiai, kad egzistuoja būtinybė vežioti S. S. į ligoninę būtent automobiliu „M. B.“, vertintini kaip deklaratyvūs.

6.2.       Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis byloje, kuria buvo areštuotas ginčo turtas, tačiau atsisakyta perduoti jį saugoti ieškovams, priimta dar iki ieškovams paduodant ieškinį ir pateikiant visus atsakovų nesąžiningumą pagrindžiančius įrodymus, kai teismas neturėjo galimybės nustatyti atsakovų nesąžiningumo masto. Teismas priėmė faktines aplinkybes atitinkantį sprendimą ne tik areštuoti ginčo transporto priemones, bet ir perduoti jas saugoti ieškovams, priešingu atveju, kyla grėsmė, jog ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo atveju ginčo turtas jau bus išvaistytas, ypač turint omenyje, kad atsakovai yra linkę tai daryti, desperatiškai siekdami išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, nors ir neteisėtais veiksmais.

7.       Atskirajame skunde atsakovas A. B. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020m. liepos10 d. nutartį ir netaikyti areštuotos transporto priemonės neatlygintino perdavimo saugoti ieškovei V. K., o vietoj to atlikti įrašą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į transporto priemonę - automobilį „VW Sharan“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kadangi neatsižvelgė į Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį toje pačioje civilinėje byloje(duomenys neskelbtini), kurioje taikytos laikinos apsaugos priemonės - atliktas įrašas Lietuvos respublikos kelių transporto priemonių registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises, tačiau teismo buvo atsisakyta tenkinti ieškovų prašymą dėl šių transporto priemonių perdavimo vienai iš ieškovių.

7.2.       Skundžiama nutartis, priimta kito teisėjo (vietoj atostogaujančio), kuris galimai neturėjo galimybės tinkamai įsigilinti į visas bylos aplinkybes ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dalyje dėl transporto priemonių perdavimo saugoti vienai iš ieškovių, tuo neproporcingai pažeidžiant atsakovų interesus.

8.       Ieškovai atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Teismas įvertino atsakovų nesąžiningą elgesį ir padarė pagrįstą išvadą, kad neperdavus ginčo transporto priemonių saugoti ieškovams, jos gali būti išvaistytos arba sumažinta jų vertė (pvz., pardavinėjant jas dalimis, ir pan.), todėl siekiant užkirsti kelią tolimesniam turto slėpimui ir švaistymui buvo taikytos būtent tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės.

8.2.       Teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis byloje, kuria buvo areštuotas ginčo turtas, tačiau atsisakyta perduoti jį saugoti ieškovams, priimta dar iki ieškovams paduodant ieškinį. Ieškovai turi duomenų, kad dalis skundžiama nutartimi areštuotų transporto priemonių yra išvaistytos, jas perleidžiant tretiesiems asmenims, tame tarpe ir perleidžiant jas dalimis. Atsakovai vykdomojoje byloje yra pateikę tai patvirtinančius įrodymus, todėl akivaizdu, kad neperdavus ginčo transporto priemonių saugoti ieškovams, jos bus toliau švaistomos, kadangi atsakovai šiuo atveju yra itin nesąžiningi ieškovų (kreditorių) atžvilgiu.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10.       Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai  taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.

11.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-613-464/2019 17 punktas).

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovai reiškia ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį konstatavo esant preliminariai pagrįstu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys grindžiamas tuo, kad įmonės darbuotojams nebuvo mokami atlyginimai, todėl darbuotojai kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri kiekvienam iš jų priteisė darbo užmokesčio įsiskolinimą ir kitas su darbo užmokesčiu susijusias sumas. A. S. S. paslaugų įmonė su minėtais darbuotojais inicijavo teisminius ginčus, dėl ko neįsiteisėjo darbo ginčų komisijos sprendimai, visuose darbo ginčų komisijos sprendimuose buvo nuspręsta juos vykdyti skubiai (atitinkamose dalyse dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio). Ieškinyje nurodoma, kad buvę atsakovės darbuotojai kreipėsi į antstolį dėl priverstinio darbo ginčų komisijos sprendimų vykdymo, buvo areštuotas atsakovei priklausantis turtas. Laikotarpiu, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., kai buvo panaikintas atsakovei priklausančio turto areštas, o teismo sprendimai minėtose civilinėse bylose dar nebuvo įsiteisėję ir perduoti vykdyti priverstine tvarka, atsakovė, siekdama paslėpti turtą ir išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, spėjo perleisti turėtą turtą tretiesiems asmenims.

13.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. 

14.       Sprendžiant, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1369-236/2018).

15.       Iš esmės atskirieji skundai grindžiami argumentu, kad Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) priėmė 2020 m. birželio 8 d. nutartį, kurioje taikytos laikinos apsaugos priemonės - atliktas įrašas Lietuvos respublikos kelių transporto priemonių registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises. Kaip teisingai atsiliepime nurodė ieškovai, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis, kuria buvo areštuotas ginčo turtas, tačiau atsisakyta perduoti jį saugoti ieškovams, priimta dar iki ieškovams paduodant ieškinį, t. y. teismui neturint duomenų ar pareikšto ieškinio tenkinimui bus pagrindas taikyti restituciją. A. D. S. argumentai, kad jo tėvui S. S. būtina dažna hospitalizacija ir gydytojų konsultacijos, kad areštuotu automobiliu tėvą vežioja į gydymo įstaigas ir atlikti planines operacijas niekuo neįrodyti, išskyrus prie atskirojo skundo pridėtą darbingumo lygio pažymą, kurioje nurodyta, kad S. S. yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis.

16.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo atsižvelgtina į patį ieškinio dalyką, kadangi ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiomis atitinkamas transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis bei taikyti restituciją natūra, o būtent grąžinti jas atsakovės S. S. paslaugų įmonės nuosavybėn, todėl neabejotinai svarbu užtikrinti status quo ir užkirsti kelią galimam fiziniam šių transporto priemonių perleidimui, perėjimui kitų asmenų dispozicijon ir pan., kad galimo palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas, t. y. transporto priemonių grąžinimas natūra būtų realus ir galimas. Be to, ieškovai prie atsiliepimo į atsakovo A. B. atskirąjį skundą pateikė duomenis, kad areštuota puspriekabė „O. K. K. 502“ parduota dalimis (atsakovo A. B. 2020 m. rugpjūčio 8 d. pranešimas antstoliui A. A.). Taigi, atsakovai nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovai, manydami, kad jie patiria nuostolių ar nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe jiems kaip asmenims, kurių atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.) arba įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą.

17.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

                Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atskiruosius skundus atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                            Diana Labokaitė