Civilinė byla Nr. e2A-809-1012/2026

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.8.3.3; 2.6.10.5.1; 2.1.7.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Svetlanos Paninos ir Dalios Trumpulienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Ramzesas“ (ieškovės) ir S. J. (atsakovo) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 31 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramzesas“ ieškinį atsakovui S. J. dėl nuostolių priteisimo bei atsakovo S. J. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ramzesas“ dėl atliktų darbų kainos sumažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „8 drambliai“.

Apeliacinės instancijos teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ramzesas“ teismui pareiškė ieškinį, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka ieškovės UAB „Ramzesas“ naudai priteisti iš atsakovo S. J. 18 335,13 Eur piniginės prievolės (skolos), 3 003,96 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki 2023 m. spalio 25 d. bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad:

1.1.                      Tarp atsakovo (užsakovo) ir ieškovės (rangovės) 2022 m. kovo 15 d. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. RAM2022/03/15 (toliau – Rangos sutartis ). Rangos sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovo gyvenamosiose patalpose įrengti kombinuotą pirtį, o atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už atliktus darbus atsiskaityti Rangos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Bendra Rangos sutarties kaina – 18 335,13 Eur.

1.2.                      Ieškovė atliko Rangos sutartyje sulygtus darbus, kuriuos perdavė atsakovui. Atsakovas darbus priėmė ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte patvirtino, kad neturi pretenzijų dėl atliktų darbų ir įrangos kiekių, kokybės ir sutarties įvykdymo terminų. Ieškovė pateikė apmokėti 2023 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą Nr. RAM 534 18 335,13 Eur sumai. Atsakovas sąskaitą priėmė. Atsakovas atsiskaityti turėjo ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 4 d., tačiau už atliktus ir priimtus darbus neatsiskaitė. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 11 d., 2023 m. rugsėjo 15 d. ir 2023 m. rugsėjo 26 d. siuntė atsakovui priminimus ir raginimus atsiskaityti, tačiau ir po raginimų išsiuntimo atsakovas sąskaitos neapmokėjo. Atsakovas skolingas ieškovei 18 335,13 Eur už atliktus darbus bei 3 006,96 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki 2023 m. spalio 25 d. (iš viso 21 342,09 Eur).

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. spalio 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 18 335,13 Eur skolą, 3 003,96 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 21 339,09 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo ir 240 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Atsakovas teismui pateikė prieštaravimus dėl ieškovės pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kuriuo prašė ieškinio netenkinti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1.                      Šalys 2023 m. balandžio 18 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 2, kurio pagrindu nustatė galutinį darbų atlikimo terminą – 2023 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovei netinkamai įvykdžius Rangos sutartį, atsakovas nesumokėjo dalies kainos.

3.2.                      Ieškovės nekokybiškai atliktus rangos darbus įrodo pateikiama 2023 m. rugsėjo 29 d. specialistų techninio vertinimo išvada (toliau – Vertinimo išvada), atlikta po objekto apžiūros. Atliekant apžiūrą specialistai nustatė esminius pirties įrengimo defektus, t. y. i) neteisingai įrengta garo padavimo sistema (agresyvus garas), garo kryptis turi būti nukreipta į krosnelės akmenis; ii) garo vaza garą praleidžia pro vazos šoną ir apačią; iii) neteisingai padarytas pirties termometro jutiklis (pirties valdymo pulte nustačius, pvz., 50o C temperatūrą, pirties patalpoje faktiškai yra 68o C– 70o C temperatūra, kas pavojinga sveikatai); iv) garo padavimo sistema veikia triukšmingai; v) netinkamai padaryta pirties oro ištraukimo sistema, neužtikrinta privaloma oro kaita; vi) nesureguliuota pirties kaitinimo temperatūra. Atlikus pirties techninio vertinimo išvadą specialistas konstatavo, kad dėl esamų defektų patalpas naudoti pavojinga sveikatai, todėl neištaisius aprašytų defektų pirtis pagal paskirtį nenaudotina.

3.3.                      Ieškovė, būdama verslininkė (rangovė), įsipareigojo atlikti pirties įrengimo darbus, skirtus tenkinti asmeniniams ieškovo (užsakovo) poreikiams. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 15 d. el. paštu ieškovei pateikė pretenziją dėl atliktų darbų kokybės. Atsakovas informavo ieškovę apie netinkamai atliktus darbus ir siekė išspręsti ginčą, tačiau ieškovė vis tiek reiškia nepagrįstą ieškinį. Ieškovei neįrodžius skolos pagrįstumo, nepriteistini ir delspinigiai. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad delspinigiai priteistini, prašoma delspinigius mažinti. Delspinigiai mažintini kaip neprotingai dideli – sutartyje nustatytų netesybų dydis sudarytų 73 proc. metinių delspinigių. Delspinigiai mažintini iki 0,02 proc. per dieną. Ieškovei netinkamai atlikus darbus, atsakovui nekilo pareiga sumokėti visą Rangos sutartyje sulygtą kainą.

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuo prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad:

4.1.                      Ieškovė įrengė kombinuotą pirtį atsakovo nurodytose patalpose, o atsakovas darbus priėmė, už kuriuos atsakovas privalėjo atsiskaityti ne vėliau, kaip iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. Apie kokį nors dalinį atsiskaitymą su ieškove duomenų atsakovas nepateikė.

4.2.                      Nesutiktina su 2023 m. rugsėjo 29 d. specialistų techninio vertinimo išvada. Išvada buvo vienašališkai atsakovo užsakyta tik siekiant rasti bet kokių defektų, norint pateisinti neatsiskaitymą su ieškove. Išvada nemotyvuota ir neargumentuota. Ieškovė nebuvo nei informuota apie tariamai atliekamą objekto apžiūrą, nei pakviesta apžiūroje dalyvauti, nei savalaikiai supažindinta su išvada.

4.3.                      Jokie ieškovės atliktų ir atsakovui perduotų pirties įrengimo darbų defektai priėmimo–perdavimo akte nenurodyti. Ieškovė, iki atsakovo prieštaravimų pateikimo teismui, negavusi iš atsakovo pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kada ir kokiu būdu tariamai atsakovas informavo ieškovę apie netinkamai atliktus darbus, kada kvietė ieškovę tariamus defektus ištaisyti, kokį terminą skyrė defektų ištaisymui ar kad kitaip siekė išspręsti ginčą, o ieškovė būtų atsisakiusi vykdyti atsakovo reikalavimus. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 19 d. pateikė atsakovui argumentuotą atsakymą su atliktų darbų detalizacija į atsakovo 2023 m. rugsėjo 15 d. pranešimą (pretenziją), po kurio gavimo atsakovas daugiau prašymų ar reikalavimų nereiškė. Darytina išvada, kad atsakovas sutiko su atsakyme išdėstyta atliktų darbų detalizacija.

4.4.                      Pirties įrengimo darbai faktiškai buvo užbaigti žymiai anksčiau, nei perduoti atsakovui ir pasirašytas galutinis 2023 m. rugpjūčio 1 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas. Tai įrodo 2023 m. gegužės 9 d. atsakovui ir atsakovo darbų vadovui siųstas išsamus (detalizuotas) atliktų darbų aktas, tačiau atsakovas vilkino darbų priėmimą, anksčiau siųsto akto nepasirašė, nors darbų rezultatu jau buvo pradėjęs naudotis. Atsakovui buvo suteikta galimybė ir pakankamai laiko patikrinti ieškovės atliktų darbų kokybę bei reikalauti ištaisyti nustatytus defektus ar trūkumus, jeigu objektyviai tokių būtų buvę.

4.5.                      Ieškovės vadovas, atlikęs pirties įrengimo darbus ir negaudamas už atliktus darbus apmokėjimo, 2023 m. liepos 31 d., eilinį kartą nuvykęs į darbų atlikimo vietos objektą, įteikė atsakovui į rankas 2023 m. rugpjūčio 1 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir sąskaitą Nr. RAM534, kuriuos atsakovas per 5 darbo dienas privalėjo priimti, arba raštu nurodyti atliktų darbų trūkumus, juos (trūkumus) pagrindžiant ir priimti bei pasirašyti už neginčijamą akte nurodytų darbų dalį. Nors ir praleidęs Rangos sutartyje nustatytą terminą, atsakovas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą pasirašė patvirtindamas, kad neturi pretenzijų dėl atliktų darbų ir įrangos kiekių, kokybės ir sutarties įvykdymo terminų. Atsakovą tenkino ieškovės atlikti darbai, darbų apimtis ir kokybė. 2023 m. rugpjūčio 1 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas yra dokumentas, kuris patvirtina, kad ieškovė įvykdė Rangos sutarties sąlygas ir įgijo teisę reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus.

4.6.                      Nesutiktina, kad priteistini delspinigiai turėtų būti mažintini. Rangos sutarties šalys buvo lygiavertėje padėtyje, t. y. Rangos sutartyje įtvirtintos vienodos sutartinių įsipareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės. Ieškovė darbams atlikti reikalingas medžiagas ir pirties įrangą pirko bei darbus atliko iš savo lėšų, t. y. kreditavo atsakovą. Delspinigiai paskaičiuoti tik už laikotarpį iki bylos teisme iškėlimo dienos (2023 m. spalio 25 d.), kas reiškia, kad kol ieškovė faktiškai negaus apmokėjimo už atliktus darbus, priskaičiuotų sutartinių delspinigių vertė procentine išraiška kiekvieną uždelstą dieną ir taip atitinkinamai mažėja.

5.       Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo sumažinti ieškovei mokėtiną sumą 9 828,02 Eur. Atsakovas nurodė, kad:

5.1.                      Ieškovės nekokybiškai atliktus rangos darbus įrodo Vertinimo išvada, kurioje nurodyti defektai.

5.2.                      Atsakovas 2023 m. rugsėjo 15 d. el. paštu ieškovei pateikė pretenziją dėl atliktų darbų kokybės. Atsakovas informavo ieškovę apie netinkamai atliktus darbus. Ieškovei netinkamai atlikus sutartyje sulygtus rangos darbus, o atsakovui negalint tinkamai naudotis darbų rezultatu (pirtimi), atsakovas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti darbų kainą. Netinkamai atliktų ir neatliktų darbų ištaisymo bei atlikimo kaina sudaro 9 828,02 Eur.

6.       Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

6.1.                      Darbai, kurios Rangos sutartyje įsipareigojo atlikti ieškovė, detalizuoti Rangos sutarties priede Nr. 1 (Komercinis pasiūlymas-sąmata). Ieškovės atliktus bei perduotus atsakovui darbus pagrindžia 2023 m. rugpjūčio 1 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. sąskaita Nr. RAM534. Pagal atliekamų darbų pobūdį viso pastato statybos ir atskiros kaitinimosi patalpos (pirties) įrengimo reikalavimai netapatus dalykas. Pirtys įrengiamos vadovaujantis teisės aktų, reguliuojančiais pirčių įrengimą ir priežiūrą, reikalavimais. Ieškovė neatliko pastato, kurio vienoje iš patalpų buvo įrengta pirtis (kaitinimosi patalpa), statybos. Prieš ieškovei pradedant pirties įrengimo darbus tam skirtoje patalpoje, paruošti reikalingus parengiamuosius darbus, įrengti kitus inžinerinius tinklus, tame tarpe ir bendrą pastato ventiliacijos sistemą iki pirties patalpos, buvo atsakovo pareiga, kurią atliko kiti atsakovo pasamdyti rangovai.

6.2.                      Tik atsakydamas į rašytinius ieškovės raginimus sumokėti skolą atsakovas atsiuntė ieškovei 2023 m. rugsėjo 15 d. pranešimą (pretenziją) dėl reikalavimo detalizuoti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, su kurio pateikimu prasideda atsakovo nesąžiningumas.

6.3.                      Atsakovas nenurodo, kokie konkrečiai darbai neatlikti. Atsakovo teiginys, kad atsakovas informavo ieškovę apie netinkamai atliktus darbus neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių. Automatinės apsipylimo sistemos ieškovė neįrenginėjo, nes sutarties vykdymo metu atsakovas pats sistemos atsisakė, o už automatinės apsipylimo sistemos kainą buvo sutarta atlikti kitus papildomus darbus bei pigesnes medžiagas pakeisti brangesnėmis medžiagomis (pvz., vietoje nerūdijančio plieno vazų ir žiedų buvo sumontuotos ženkliai brangesnės muilo akmens vazos, atlikti ir kiti, Rangos sutartimi nesulygti darbai, paliekant galioti bendrą Rangos sutartyje numatyta kainą). Nors dėl darbų rūšių ir apimties rašytinis sutarties pakeitimas tarp šalių nepasirašytas, tačiau tokį žodinį susitarimą egzistavus patvirtina atitinkami šalių veiksmai: atsakovui neradus kito rangovo, kuris įrengtų apsipylimo sistemą, tarp šalių 2023 m. birželio 14 d. pasirašyta nauja sutartis Nr. RAM2022/06/14 dėl automatinės apsipylimo sistemos įrengimo, nors Rangos sutarties įvykdymo terminas dar nepasibaigęs; atsakovo pasirašytas 2023 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų aktas nenurodant darbų trūkumų ar defektų ir atsakovo pasirašyta sąskaita Nr. RAM534.

6.4.                      Vertinimo išvadą vertintina kritiškai. Išvadą teikiantys specialistai nepateikė nurodymų, kaip nustatyti defektai gali ir turi būti pašalinti, taip pat neatlikti skaičiavimai, kokia šių tariamų defektų šalinimo kaina. Išvados yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsti teiginiai. Atsakovas privalo įrodyti ir pagrįsti, kad nurodyto pobūdžio defektai yra nukrypimas nuo leistinų normų, projekto sprendinių pažeidimas ar kitos ieškovės sutartinės/įstatyminės prievolės pažeidimo pasekmė.

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB „8 drambliai“ teismui pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį bei atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, jog ji nesuinteresuota bylos baigtimi ir UAB „8 drambliai“ nėra Rangos sutarties šalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. spalio 31 d. galutiniu sprendimu pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 30 d. preliminarų sprendimą bei nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies: i) pripažinti tarp ieškovės ir atsakovo 2022 m. kovo 15 d. sudarytos Rangos sutarties 2.9 papunkčio sąlygą („uždelsus Darbų apmokėjimą pagal Sutartį, Rangovas gali reikalauti iš Užsakovo už uždelsimo laikotarpį iki 0,2 % (dviejų dešimtųjų) dydžio delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną“) negaliojančią nuo sutarties sudarymo momento (lot. ab initio); ii) priteisti ieškovei iš atsakovo 18 335,13 Eur skolą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 18 335,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 018,88 Eur bylinėjimosi išlaidų; iii) grąžinti atsakovui 250 Eur avanso likutį; iii) grąžinti atsakovui 197,84 Eur žyminio mokesčio dalį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai taip pat netenkino ieškovės prašymų skirti baudą atsakovui ir jo atstovui už piktnaudžiavimą procesu bei prašymų priimti nutartį, kurių pagrindu būtų pranešama apie galimai atsakovo ir atsakovo atstovo bei teismo eksperto nusikalstamas veikas.

9.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tarp šalių sudaryta Rangos sutartis atitinka vartojimo rangos sutarties sampratą: rangovė (ieškovė) yra verslininkė, kuri įsipareigojo užsakovui (atsakovui), kuris yra fizinis asmuo, ir Rangos sutartį sudarė asmeniniams (šeimos) poreikiams tenkinti, įrengti kombinuotą pirtį. Teismas nenustatė akivaizdžių Rangos sutarties nuostatų nesąžiningumo vartotojo teisių ir pareigų aspektu, o atsakovui eksplicistiškai nereiškiant argumentų dėl konkrečių Rangos sutarties sąlygų nesąžiningumo, poreikio plačiau pasisakyti nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų aspektu teismui poreikio nėra.

10.       Pirmosios instancijos teismas sprendė atsakovą neįrodžius, jog ieškovė neatliko kokių nors darbų, kuriuos turėjo atlikti vadovaudamasi Rangos sutartimi. Teismui labiau tikėtina ta aplinkybė, jog tie darbai, kurie buvo neatlikti vadovaujantis Rangos sutartimi, buvo pakeisti alternatyviais darbais ar medžiagomis. Teismas laikė, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl rangos sutarties pakeitimo nurodant, jog vietoje nerūdijančio plieno vazų ir žiedų bus montuojamos muilo akmens vazos ir žiedai. Tokį įsitikinimą teismui suformulavo aplinkybė, jog ekspertizės akte, ekspertui faktiškai apžiūrėjus pirties patalpas, pas atsakovą iš tiesų buvo muilo akmens masės vazos. Dėl neatliktos priedelio aktyvacijos teismas nurodė, jog atsakovas darbus priėmė, priedelį laiko savo dispozicijoje, konkrečių įrodymų apie priedėlio neaktyvaciją (neveikimą) nepateikė. Dėl neįrengtos LED juostos su juodu aliuminio profiliu, įmontuotu į tarpą lentoje, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog šis darbas, kuris turėjo būti atliktas Rangos sutarties pagrindu, nebuvo atliktas. Dėl neįrengtos automatinės apsipylimo sistemos teismas nurodė, kad atsakovas suvokė, jog automatinė apsipylimo sistema ir neturėjo būti įrengta vadovaujantis Rangos sutartimi, nes atsakovas dėl automatinės apsipylimo sistemos sudarė kitą sutartį, o vietoje automatinės apsipylimo sistemos pagal Rangos sutartį atitinkamai gavo analogiškos vertės darbus.

11.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo ekspertas, neinformavęs ieškovės atstovų, nuvyko į ginčo objektą (pirtį) ir, nedalyvaujant ieškovės atstovams, atliko objekto apžiūrą, nusprendė ekspertizės aktu nesivadovauti. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovai viso proceso metu siekė ginčo objekto apžiūros, o ir apžiūros laiką aktyviai derino su pačiu ekspertu. Taip pat teismo neįtikino eksperto paaiškinimai dėl tokio poelgio, juolab kad paskirtas ekspertas turi pakankamai didelę patirtį ir solidų atliktų ekspertizių skaičiaus bagažą, tačiau vietoje to, kad, pvz., būtų pasiūlęs atlikti objekto apžiūrą kartu su ieškovės atstovais pakartotinai, teismo posėdžio metu teisinosi, jog ieškovės atstovams buvo suteikta ne pareigą, o tik teisė dalyvauti objekto ekspertinės apžiūros metu.

12.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei atlikus darbus atsakovo valdomoje teritorijoje ir nuo 2023 m. gegužės mėn. atsakovui naudojantis darbų rezultatu, o teisiškai darbus perdavus 2023 m. rugpjūčio 1 d. aktu, tik atsakovas galėjo visiškai disponuoti pirties patalpomis. Taigi, atsakovas turėjo galimybę atlikti techninę darbų objekto (pirties) apžiūrą iš esmės bet kada ir bet kokiu pageidaujamu būdu, tačiau ieškovei nurodęs darbų trūkumus, ieškovės atstovams nesudarė galimybės atlikti apžiūros ir įsitikinti trūkumų realumu. Teismo įsitikinimu, tokia faktinė aplinkybė leidžia teismui konstatuoti, jog atsakovas tik dėl atsakovui suprantamų priežasčių, be objektyvaus (racionalaus) paaiškinimo, nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nes, kilus ginčui, nesudarė galimybės ieškovei apžiūrėti objekto ir įsitikinti ieškovo nurodomų trūkumų realumu. Pažymima ir tai, jog atsakovui be ieškovės žinios perdarius pirtį (pakeitus pirties sprendinius), iš esmės bet koks bendradarbiavimas nustatant galimus pirties defektus (trūkumus) tapo beprasmis, nes neaišku, ar padaryti pakeitimai neigiamai neįtakojo ieškovės atlikto ir atsakovui perduoto darbų rezultato. Negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas lemia, jog byloje esant vienas kitą neigiantiems įrodymams (ieškovės ir atsakovo pateiktoms techninio pobūdžio konsultacijomis), atsakovui pažeidus bendradarbiavimo pareigą nustatant galimus (paslėptus, neakivaizdžius) darbų trūkumus (nepagrįstas ieškovės neįsileidimas į objektą apžiūrėti objektą ir fiksuoti situacijos, perduotų darbų perdarymas be rangovės (ieškovės) žinios), nesant kitų, objektyvių įrodymų apie ieškovės perduotų darbų trūkumus, ir esant būtent atsakovo pareigai įrodyti ieškovės perduotų darbų trūkumus, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė ginčo objekto (pirties) defektų (trūkumų).

13.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog žemesnės grandies teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, jog rangos sutartyse vartotojui nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną yra neproporcingai didelė našta vartotojui, paprastai toks dydis nustatomas sudarant sutartis tarp juridinių asmenų, jis (delspinigių dydis) ženkliai viršija fiziniams asmenims, kaip vartotojams, kitais teisės aktais nustatytą 0,05 procentų delspinigių dydį (Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-52-413/2019). Taip pat Rangos sutarties 2.9 papunkčio sąlygos taikymas nedetalizuotas, t. y. nors aptartoje Rangos sutarties nuostatoje nurodyta, jog ieškovė (užsakovė) turi teisę skaičiuoti delspinigius, kurių dydis „iki 0,2 proc.“, nei Rangos sutartyje, nei ieškovės procesiniuose dokumentuose nenurodyta, kokiais atvejais ieškovė gali apskritai netaikyti delspinigių sąlygos, o kokiais atvejais turėtų taikyti maksimalų delspinigių dydį. Aptariamu atveju ieškovė paskaičiavo maksimalų delspinigių dydį, tačiau nenurodė kokių nors objektyvių kriterijų, kodėl piniginės prievolės nevykdymo atveju būtina išsyk taikyti maksimalų delspinigių dydį. Aptarta sąlyga, teismo vertinimu, klaidinanti vartotoją, nes tokia delspinigių sąlygą referuoja į vartotojo lūkestį, jog maksimalus delspinigių dydis paprastai neturėtų būti taikomas, nesant kokių nors išimtinių aplinkybių. Aptarta sąlygą sukuria vartotojui lūkestį, jog maksimalūs delspinigiai sutarties pažeidimo atveju bus taikomi ne visada, tačiau Rangos sutartyje nedetalizavus kokių nors aiškių, iš anksto žinomų, kriterijų, kuomet turi būti taikytinas maksimalus, o kada minimalus (arba apskritai netaikytinas) delspinigių dydis, tokia sutarties sąlyga išimtinai priklauso nuo ieškovės, t. y. užsakovės valios. Tokia sąlyga nesuderinama ir su procedūriniu nesąžiningų sąlygų aspektu (skaidrumo principas), kuris apima (į)vertinimą, ar sutarties sąlyga yra aiški ir suprantama.

14.       Dėl ieškovės procesinio pobūdžio prašymų, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priesaikos teksto sulaužymas gali būti įvertinamas ir įrodinėjimo naštos kontekste, kai teismas nesivadovauja priesaiką sulaužiusio asmens paaiškinimais. Teismo vertinimu, aptariamu atveju pakanka atsakovo paaiškinimus, susijusius su pirties neperdarymu, įvertinti atsakovo nenaudai įrodinėjimo naštos kontekste. Tuo tarpu dėl piktnaudžiavimo, nors byloje ir buvo suorganizuota net 13 posėdžių ir galima sutikti, jog tam tikrais atvejais bylos nagrinėjimas užsitęsė būtent dėl atsakovo procesinio elgesio, tačiau teismas nesutiko pripažinti, kad atsakovas piktnaudžiavo civiliniu procesu. Bylos nagrinėjimas teisminiuose posėdžiuose teismui leido įsitikinti, kad santykiai tarp šalių konfliktiški, emocionalūs. Visgi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tyčia vilkino bylos nagrinėjimą, veikė prie teisingą bylos išnagrinėjimą. Tam tikri atsakovo elgesio aspektai buvo įvertinti įrodinėjimo naštos taisyklių paskirstymo kontekste, todėl nėra jokio poreikio svarstyti sankcijų už piktnaudžiavimą procesu klausimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė teisinio pagrindo pranešti prokurorui apie galimai padarytas nusikalstamas veikas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 31 d. galutinio sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) tarp ieškovės ir atsakovo 2022 m. kovo 15 d. sudarytos Rangos sutarties 2.9 papunkčio sąlyga; panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 31 d. galutinio sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl 3 006,96 Eur sutartinių delspinigių priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovo 3 006,96 Eur delspinigių. Alternatyviai, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų dėl delspinigių dydžio mažinimo, sumažinti delspinigių dydį tik iki teismo nustatytos pagrįstos ribos ir juos priteisti ieškovei. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl materialiųjų reikalavimų paliktinas nepakeistas, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalį ir iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį; priteisti iš atsakovo visas apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

15.1.                      Tos pačios sudėties teismas šioje byloje buvo priėmęs preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visa apimtimi ir priteisė visą piniginį reikalavimą. Tai reiškia, kad teismas pradiniame etape nenustatė jokio akivaizdaus sutarties sąlygos dėl netesybų (delspinigių) neskaidrumo bei nesąžiningumo.

15.2.                      Ieškovė apie teismo ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir veikti ex officio sužinojo tik iš teismo priimto skundžiamo sprendimo. Toks sprendimas laikytinas siurpriziniu. Ieškovė neturėjo galimybių pateikti savo poziciją dėl aktualios Rangos sutarties sąlygos.

15.3.                      Vien faktas, kad sutarties šalis yra vartotojas, savaime nereiškia, kad laisva valia šalių sudarytos sutarties sąlyga dėl netesybų ir atitinkamo jų dydžio, yra nesąžininga. Sutartinių nuostatų aiškinimas, kai vartotojo pozicija iškeliama aukščiau tiek sutarties esmės, tiek šalių interesų pusiausvyros, taip pat prieštarauja teisinio tikrumo ir sutarties privalomumo principams.

15.4.                      Teismo sprendimo dalis dėl Rangos sutarties pripažinimo nesąžininga iškraipo tikrąjį šalių teisinį santykį bei paneigia sutarties laisvės principą. Teismas iš esmės sukūrė naują teisinę situaciją, kurios šalys negalėjo numatyti nei sutarties sudarymo (derybų), nei bylos nagrinėjimo metu.

15.5.                      Byloje nebuvo aptarinėjamos ir vertinamos sutarties sudarymo aplinkybės, nebuvo jokio ginčo dėl sutarties sąlygų (ne)pripažinimo (ne)galiojančiomis, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo (nu)spręsti, kad sąlyga dėl netesybų pobūdžio ir jų dydžio nebuvo individualiai aptarta.

15.6.                      Rangos sutarties 2.9 papunkčio nuostata (sąlyga) yra ne tik aiški ir suprantama, bet ir specialiai išdėstyta taip, kad eliminuotų neteisingo supratimo riziką, o tai yra esminė skaidrumo reikalavimo dalis.

15.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai pagal analogiją vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata.

15.8.                      Netesybų dydis atitinka įprastą civilinėje apyvartoje taikomą praktiką. 0,2 proc. delspinigių norma per dieną yra įprasta rangos, statybos ir paslaugų teikimo santykiuose, ypač kai rangovas vykdo darbus be avanso.

15.9.                      Atsakovo neteisėti veiksmai/neveikimas liko teisiškai neįvertinti. Esminį piktnaudžiavimo aspektą sudaro tai, kad atsakovas pats inicijavęs teismo ekspertizę, suderintą ekspertizės apžiūros dieną neįleido nei eksperto, nei iš kito miesto atvykusių ieškovės atstovų, o vėliau tą pačią dieną, neinformavęs ieškovės atstovų, susitiko su ekspertu ir teikė jam informaciją.

15.10.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. Didelė dalis atsakovo patirtų išlaidų susidarė būtent dėl jo nesąžiningo procesinio elgesio ir esminio bendradarbiavimo pareigos pažeidimo, todėl jų perkėlimas ieškovei yra nepagrįstas.

16.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:

16.1.                      Rangos sutarties 2.9 papunkčio sąlyga yra neaiški, neatitinka vartotojo teisių apsaugos nuostatų, nes jos įgyvendinimas (atsakomybės dydis) priklauso išimtinai nuo rangovo apsisprendimo.

16.2.                      Nei Rangos sutartyje, nei ieškovės procesiniuose dokumentuose nenurodyta, kokiais atvejais ieškovė gali apskritai netaikyti delspinigių sąlygos, o kokiais atvejais turėtų taikyti maksimalų delspinigių dydį. Aptariamu atveju ieškovė paskaičiavo maksimalų delspinigių dydį.

16.3.                      Tokia sąlyga negali būti galiojanti ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją panaikino.

17.       Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą pakeisti – ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo atmesti, tenkinti priešieškinį, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad:

17.1.                      Atliktų darbų akto pasirašymas neatima iš užsakovo teisės remtis darbų trūkumų egzistavimo faktu, nes visiems atliktiems darbams yra taikomas garantinis laikotarpis pagal galiojančius rangos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.

17.2.                      Atsakovas visiškai nesutinka ir viso teisminio proceso metu nesutiko su tuo, kad tarp šalių buvo susitarimas vienus Rangos sutartyje numatytus įrenginius/darbus pakeisti kitais įrenginiais ar darbais.

17.3.                      Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo Vertinimo išvada ir ekspertizės aktu. Pats teismas atmetė ieškovės prašymą nušalinti ekspertą, tuo pripažindamas, kad nelaiko, jog teismo ekspertizė buvo atlikta šališkai, o jau galutiniame sprendime nurodo, kad abejoja ekspertizės atlikimo procedūros ir pačio ekspertizės akto legitimumu.

17.4.                      Defektų egzistavimas rodo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė sumokėti ieškovui ieškinio sumą– atliktų darbų kainą, kurią nurodo ieškovė.

17.5.                      Iš viso yra neatlikta darbų už 5 832,20 Eur. Tokią suma ieškiniu prašoma priteisti nepagrįstai – šie darbai nebuvo atlikti, nėra pareigos už juos sumokėti. Kartu byloje yra pateiktas priešieškinis, kurio suma 9 828,02 Eur. Ši suma yra padarytų defektų ištaisymo kaštai. Vadinasi, pagal ieškinį neturi būti priteisiama mažiausiai 5 832,20 Eur už neatliktus darbus ir iš ieškovės pagal priešieškinį prašoma priteisti 9 828,02 Eur.

18.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą ekspertizės aktu kaip įrodymu byloje nesivadovauti.

18.2.                      Atsakovo pasirašytas 2023 m. rugpjūčio 1 d. galutinis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kurį atsakovas be jokių išlygų pasirašė patvirtindamas, kad neturi rangovui pretenzijų dėl atliktų darbų, taip pat patvirtina, kad ieškovė atliko visus darbus, kuriuos su atsakovu buvo sutarusi ir suderinusi.

18.3.                      Atsakovas pretenzijas dėl tariamai neatliktų darbų pradėjo reikšti tik tuomet, kai ieškovė pradėjo siųsti rašytinius raginimus dėl skolos sumokėjimo (t. y. po 2023 m. rugsėjo 11 d. gautos pretenzijos dėl skolos), nors darbų rezultatu iki tol naudojosi jau keletą mėnesių (nuo 2023 m. gegužės mėn.).

18.4.                      Atsakovo apeliaciniame skunde neatliktais darbais įvardijami trūkumai pagal savo pobūdį yra akivaizdūs, t. y. atsakovas, priimdamas rangovo atliktus darbus negalėjo jų nepastebėti ar nesuprasti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

19.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 31 d. galutinio sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis tenkinti iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 41 punktas).

21.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių bei liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad:

22.1.                      Tarp ieškovės ir atsakovo 2022 m. kovo 15 d. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. RAM2022/03/15 (Rangos sutartis), kurios pagrindu ieškovė (rangovė) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), įsipareigojo savo jėgomis ir rizika per sutartyje nustatytą terminą (darbų pradžia numatyta 2022 m. kovo 16 d., o pabaiga – 2022 m. birželio 15 d.) atlikti kombinuotos pirties, kurie detalizuojami prie sutarties pridedamame komerciniame pasiūlyme-sąmatoje, darbus ir juos (darbus) perduoti atsakovui (užsakovui), o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už darbus atsiskaityti. Rangos sutarties kaina nurodyta 18 335,13 Eur su PVM (el. b. 1 t., b. l. 5–9).

22.2.                      2022 m. gegužės 31 d. tarp šalių pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 1 prie Rangos sutarties, kurio pagrindu buvo pratęstas darbų atlikimo terminas – iki 2022 m. spalio 1 d. (el. b. 1 t., b. l. 10). 2023 m. balandžio 18 d. tarp šalių sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 2 prie Rangos sutarties, kurio pagrindu nustatyti nauja darbų pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d. (el. b. 1. 1, b. l. 11).

22.3.                      2023 m. rugpjūčio 1 d. tarp šalių pasirašytas Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuriame nurodyta, jog ieškovė perduoda, o atsakovas priima kombinuotos pirties įrengimo darbus ir įrangą (el. b. 1 t., b. l. 12). 2023 m. rugpjūčio 1 d. tarp šalių pasirašyta ir sąskaita Nr. RAM534, kurioje nurodyta, jog atsakovas iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. turi apmokėti 18 335,13 Eur (el. b. 1 t., b. l. 13).

22.4.                      Atsakovas nurodė, jog ieškovė neatliko darbų už 5 832,20 Eur sumą, o neatliktus darbus nurodė tokius: 1) neįrengtas nerūdijančio plieno žiedas aplink krosnį instaliavimui į gultą (2 komplektai) (583,22 Eur); 2) neįrengta garo vaza iš nerūdijančio plieno (2 vnt.) (997,04 Eur); 3) neatlikta priedelio aktyvacija – 101,64 Eur; 4) neįrengtas nerūdijančio plieno žiedas aplink krosnelę (2 kompl.) (341,22 Eur); 5) neįrengta LED juosta su juodu aliuminio profiliu, įmontuotu į tarpą lentoje, dimeriuojama 6W/m juosta su matiniu dangteliu, transformatorius, kabeliai, WI-FI valdiklis (1 541,54 Eur); 6) neįrengta automatinė apsipylimo sistema (2 267,54 Eur) (el. b. 1 t., b. l. 161–162).

22.5.                      Ieškovės nekokybiškai atliktus rangos darbus atsakovas įrodinėja 2023 m. rugsėjo 29 d. specialistų techninio vertinimo išvada (Vertinimo išvada), kurioje nurodyta: 1) neteisingai įrengta garo padavimo sistema (agresyvus garas), garo kryptis turi būti nukreipta į krosnelės akmenis; 2) garo vaza garą praleidžia pro vazos šoną ir apačią; 3) neteisingai padarytas pirties termometro jutiklis (pirties valdymo pulte nustačius, pvz., 50o C temperatūrą, pirties patalpoje faktiškai yra 68o C– 70o C temperatūra, kas pavojinga sveikatai); 4) garo padavimo sistema veikia triukšmingai; 5) netinkamai padaryta pirties oro ištraukimo sistema, neužtikrinta privaloma oro kaita; 6) nesureguliuota pirties kaitinimo temperatūra (el. b. 1 t., b. l. 41–60). Šių defektų ištaisymo kaina sudaro 9 828,02 Eur.

22.6.                      Byloje buvo atlikta ekspertizė, kurios metu buvo nustatyti šie defektai: 1) netinkamai įrengta pirties garo padavimo sistema; 2) ventiliacinė sistema neefektyvi, neištraukia esamos drėgmės iš pirties patalpos; 3) gulto medinės lentos privestos iki pat sienos, nepaliktas oro tarpas; 4) LED juosta sumontuota neišlaikant tiesumo, vietomis visai nešviečia; 5) pirtyje esantys davikliai neperduoda faktinės esamos temperatūros į pirties valdymo pultą; 6) pirties kaitinimo temperatūra rodoma valdymo ekrane, neatitinka tikrosios pirties temperatūros; 7) neįrengti nerūdijančio plieno žiedai aplink krosnį instaliavimui į gultą; 8) sumontuotos garo vazos akmens masės, kai komerciniame buvo numatytos nerūdijančio plieno; 9) nepilnai prisukti varžtai po gultais iš apačios; 10) pirties oro pamaišymo sistema nagrinėjamu atveju būtina nustatytiems trūkumams pašalinti neperstatinėjant pačios pirties ir nekeičiant jos konstrukcijos. Ekspertas taip pat nustatė, kad naujai įrengtoje kombinuotoje pirtyje, dalis padarytų ieškovės darbų buvo naujai perdaryti/pakeisti/remontuoti: perdaryta garo padavimo sistema; perdaryta oro padavimo sistema. Eksperto teigimu, atlikti pakeitimai netrukdo nustatyti pirties įrengimo darbų trūkumų, kurie yra nurodyti teismo ekspertizės akte (el. b. 3 t., b. l. 126–179).

23.       Ieškovė ieškinyje teigia, jog Rangos sutarties pagrindu tinkamai ir laiku atliko visus sutartus darbus, kuriuos perdavė ir kuriuos priėmė atsakovas, todėl atsakovas yra skolingas ieškovei 18 335,13 Eur bei 3 003,96 Eur delspinigių (0,2 proc. už dieną) už neatsiskaitymą laiku. Atsakovas nuo ieškinio ginasi tuo, jog: i) ieškovė Rangos sutarties pagrindu neatliko darbų, kurių vertė siekia 5 832,20 Eur; ii) ieškovė dalį darbų, kuriuos turėjo atlikti Rangos sutarties pagrindu, atliko nekokybiškai (su defektais), o darbų defektų šalinimo kaštai siekia 9 828,02 Eur. Atsakovas taip pat nurodo, jog prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįsti bei turi būti mažintini iki 0,02 proc. už dieną. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 31 d. galutiniu sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 18 335,13 Eur skolą, o Rangos sutarties delspinigių sąlygą (Rangos sutarties 2.9 punktas) ex officio pripažino negaliojančia ab initio bei atmetė ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė atliko jai pavestus atsakovės darbus, o atsakovas juos priėmė kaip tinkamus, pradėjo faktiškai naudoti bei neįrodė neatliktų darbų ar jų trūkumų, todėl atsakovui kilo pareiga už juos atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ekspertizės aktu, nes byloje nustatytos aplinkybės sukėlė pagrįstas abejones dėl eksperto šališkumo. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo priteisti delspinigius, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atitinkama Rangos sutarties sąlyga neatitinka skaidrumo principo (sąlyga neaiški ir pastarosios taikymas priklauso tik nuo subjektyvių, o ne iš anksto žinomų, kriterijų) bei įstatymų reikalavimų.

24.       Ieškovė ir atsakovas pateikė apeliacinius skundus, kuriais ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria delspinigių sąlygą pripažinta negaliojančia, tuo pagrindu nepriteisti delspinigiai ir atitinkamą ieškinio reikalavimą tenkinti. Ieškovės teigimu, tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra siurprizinė – ieškovė neturėjo galimybių pateikti savo poziciją dėl aktualios Rangos sutarties sąlygos. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą pakeisti – atmesti ieškovės reikalavimą dėl 18 335,13 Eur skolos priteisimo bei tenkinti priešieškinį. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo Vertinimo išvada ir ekspertizės aktu, nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių egzistavo susitarimas dėl vienų Rangos sutartyje numatytų įrenginių/darbų pakeitimo kitais. Atsižvelgiant į apeliaciniais skundais keliamus klausimus ir ginčo dalyką, apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

Dėl (ne)atliktų rangos darbų bei jų defektų

25.       Kaip minėta, ieškovė pateikė ieškinį atsakovui, kuriuo prašė priteisti 18 335,13 Eur skolą už atliktus rangos darbus – kombinuotos pirties įrengimą. Atsakovas nuo šio reikalavimo ginasi teigdamas, kad dalies darbų, kurių vertė sudaro 5 832,20 Eur, ieškovė apskritai neatliko ir kad dalis darbų, kurių vertė 9 828,02 Eur, buvo atlikti nekokybiškai (su trūkumais). Apeliaciniame skunde atsakovas papildomai akcentuoja, jog vien darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymas savaime nepaneigia jo teisės garantiniu laikotarpiu reikšti reikalavimus dėl darbų trūkumų, taip pat nesuponuoja, kad visi darbai buvo atlikti tinkamai ir visa apimtimi. Be to, atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl buvusio šalių susitarimo pakeisti dalį Rangos sutartyje numatytų darbų kitais, taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Vertinimo išvada bei ekspertizės aktu, kuriuose, atsakovo vertinimu, nustatyti darbų trūkumai.

26.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo pritarti atsakovo pozicijai. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl šiam ginčui taikytinos vartotojų teisių apsaugą užtikrinančios materialiosios teisės normos, taip pat nuostatos, reglamentuojančios rangos darbų kokybę, jų priėmimą bei rangovo atsakomybę už trūkumus. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad atsakovas pretenzijas dėl darbų trūkumų pareiškė per CK 6.666 straipsnyje nustatytą garantinį terminą. Taigi nagrinėjamo ginčo esmę sudaro ne teisė reikšti pretenzijas per garantinį laikotarpį, bet faktinių aplinkybių nustatymas – ar ieškovė iš tiesų neatliko dalies darbų,  ar atlikti darbai turėjo tokių trūkumų, kurie pagrįstų atsakovo atsisakymą atsiskaityti ar teisę reikalauti kainos sumažinimo.

27.       Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (CK 6.644, 6.445 straipsniai). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

28.       CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu pagal rangos sutartį nenustatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

29.       CK 6.662 straipsnio 1–4 dalyse nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

31.       Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra. Tikrindamas, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Taigi tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 29 punktas; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 37 punktas).

32.       Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką bei nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dalį Rangos sutartyje nurodytų darbų šalys vykdant sutartį buvo sutarusios pakeisti kitais, o dalis atsakovo nurodomų trūkumų ar neatliktų darbų buvo tokio pobūdžio, kad atsakovas apie juos turėjo ir galėjo pranešti darbų priėmimo–perdavimo metu. Pirmiausia pažymėtina, kad skundžiamame sprendime (žr. skundžiamo sprendimo 39–42 punktus) pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nuosekliai aptarė kiekvieną iš atsakovo nurodomų ieškovės neatliktų darbų (žr. šios nutarties 22.4 punktą), įvertino šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šiuo pagrindu padarė argumentuotas išvadas dėl atsakovo pozicijos nepagrįstumo. Apeliaciniame skunde atsakovas nepateikia motyvų dėl pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo, dėl jo plačiau nepasisako, bet laikosi pozicijos, kad nurodyti darbai nebuvo atlikti. Savo ruožtu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvados būtų padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles ar nepakankamai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodomi neatlikti darbai pagal savo pobūdį, be kita ko, laikytini akivaizdžiais. Rangos sutartyje buvo pateikta sąmata (el. b. 1 t., b. l. 9), kurioje detaliai išvardyti ieškovės atliktini darbai, naudotinos medžiagos, todėl atsakovas, priimdamas darbų rezultatą, turėjo realią galimybę palyginti faktiškai įrengtus sprendinius su sutartyje aptartais darbais bei įvertinti, ar visi sutarti darbai buvo atlikti. Tai reiškia, kad atsakovas, kaip užsakovas, darbų priėmimo metu galėjo nustatyti, jog tam tikrų sutartyje įvardytų elementų nėra, jie pakeisti kitais arba atlikti kitaip nei iš pradžių šalių susitarta. Kaip jau minėta, atsakovas darbus priėmė, jais faktiškai naudojosi, pretenzijų darbų priėmimo metu nereiškė, todėl šios aplinkybės pagrįstai vertintinos kaip patvirtinančios, jog atsakovui darbų apimtis ir faktinis jų rezultatas buvo žinomi jau perdavimo metu.

33.       Nors byloje nėra rašytinių įrodymų, jog šalys buvo sutarusios vienus Rangos sutarties darbus pakeisti kitais, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti šią išvadą. Rangos teisiniuose santykiuose šalių valia gali būti išreiškiama ne tik formaliais rašytiniais dokumentais, bet ir faktiniu elgesiu vykdant sutartį, darbų derinimu, jų priėmimu ir vėlesniu naudojimu. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad šalys faktiškai derino atliekamų darbų turinį ir dalį iš pradžių Rangos sutartyje numatytų sprendinių pakeitė kitais. Tai, be kita ko, patvirtina aplinkybė, jog dėl atsakovo nurodomos neįrengtos automatinės apsipylimo sistemos buvo sudaryta kita sutartis, kurios egzistavimą pripažino ir pats atsakovas (el. b. 1 t., b. l. 79–80; el. b. 2 t., b. l. 8–10). Ši aplinkybė paneigia atsakovo poziciją, kad visi Rangos sutartyje iš pradžių numatyti darbai turėjo būti atlikti būtent tokia apimtimi ir tokiais techniniais sprendiniais, kokie buvo pažodžiui įrašyti sutartyje, nepaisant vėliau šalių atliktų pakeitimų ar papildomų susitarimų. Priešingai, ši faktinė situacija rodo, kad darbų vykdymo procese tam tikri sprendiniai buvo koreguojami ir derinami atsižvelgiant į atsakovo poreikius bei pasirinktus techninius sprendimus. Tokią išvadą patvirtina ir duomenys dėl kitų atsakovo nurodomų ieškovės neatliktų darbų. Dėl neįrengto nerūdijančio plieno žiedo aplink krosnį, neįrengtos garo vazos iš nerūdijančio plieno bei neįrengto nerūdijančio plieno žiedo aplink krosnelę ieškovės direktorius paaiškino, kad šie konkretūs sprendiniai nebuvo įrengti todėl, jog atsakovo nurodymu vietoje jų buvo sumontuotos kitos, brangesnės medžiagos ir elementai, t. y. akmens vazos. Šiuos paaiškinimus iš dalies patvirtina ir ekspertizės akto duomenys, kuriuose konstatuotas būtent tokio pobūdžio sprendinių įrengimas (el. b. 3 t., b. l. 153). Taigi bylos duomenys leidžia spręsti, kad tam tikri sutartyje iš pradžių numatyti elementai nebuvo neįrengti, bet buvo pakeisti kitais, objektyviai egzistuojančiais ir faktiškai įrengtais sprendiniais. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neįrodinėjo, jog minėti akmens elementai būtų buvę sumontuoti kitų rangovų, taip pat neteikė įrodymų, kad jie savo verte būtų mažesni ar akivaizdžiai neatitiktų sutartos darbų apimties. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad šie pakeisti sprendiniai blogino darbų rezultatą, neatitiko pirties paskirties ar objektyviai mažino atliktų darbų vertę. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad Rangos sutartis buvo įvykdyta netinkamai vien todėl, kad dalis joje įvardytų medžiagų ar elementų galutiniame rezultate buvo pakeisti kitais. Priešingas vertinimas neatitiktų realios sutarties vykdymo eigos ir šalių tarpusavio santykių turinio.

34.       Tuo tarpu, vertindama atsakovo argumentus dėl su defektais atliktų rangos darbų (žr. šios nutarties 22.5 punktą), teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nepakanka įrodymų išvadai, jog atsakovo nurodomi trūkumai kilo dėl netinkamo ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Dalis atsakovo nurodomų trūkumų (garo vazos garo praleidimas pro vazos šoną ir apačią, netinkamai įrengtas ar sureguliuotas pirties termometro daviklis, triukšmingas garo padavimo sistemos veikimas, nesureguliuota pirties kaitinimo temperatūra) pagal savo pobūdį nėra tokie, kurių objektyviai nebūtų galima pastebėti eksploatavimo pradžioje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti trūkumai paaiškėja bandomojo naudojimo metu, kai tikrinamas įrengtos pirties funkcionalumas, temperatūros palaikymas ir įrangos veikimas realiomis naudojimo sąlygomis. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad atsakovas tokiai patikrai turėjo pakankamai laiko ir galimybių. Ieškovė nurodė, jog pirties įrengimo darbai faktiškai buvo užbaigti 2023 m. gegužės mėnesio pradžioje, o darbų priėmimo–perdavimo aktas atsakovui pateiktas pasirašyti tik 2023 m. liepos 31 d. ir pasirašytas 2023 m. rugpjūčio 1 d., nors pats atsakovas nurodo 2023 m. rugpjūčio 25 d. akto pasirašymo datą. Tačiau nepriklausomai nuo to, kuri iš šių datų laikytina tikslia, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad tarp darbų užbaigimo ir jų galutinio priėmimo buvo pakankamas laiko tarpas, per kurį atsakovas turėjo objektyvią galimybę išbandyti pirtį, įvertinti jos funkcionavimą ir, nustatęs akivaizdžius veikimo trūkumus, juos nedelsdamas nurodyti ieškovei. Vien vėlesnis tokių aplinkybių įvardijimas savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad šie trūkumai nebuvo galėję būti pastebėti anksčiau.

35.       Vertinant atsakovo pozicijos pagrįstumą, svarbu ir tai, kad po ieškovės atliktų darbų priėmimo pirties sprendiniai, kaip nustatyta byloje, atsakovo iniciatyva buvo keičiami. Tokia aplinkybė reikšminga ne tik vertinant galimų trūkumų kilmę, bet ir sprendžiant dėl įrodinėjimo pakankamumo. Kai užsakovas, jau priėmęs darbų rezultatą, vėliau savo nuožiūra keičia objekto techninius sprendinius ar jo įrengimo elementus, iš esmės tampa sudėtinga patikimai atriboti, kurie objekto ypatumai ar galimi veikimo nesklandumai sietini su pradiniu rangovo perduotu rezultatu, o kurie galėjo atsirasti dėl vėlesnių intervencijų. Dėl to, esant objekto pakeitimams po jo perdavimo, užsakovas turi tiksliai ir įtikinamai pagrįsti trūkumų kilmę bei jų ryšį su rangovo atliktais darbais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent atsakovas faktiškai valdė bei kontroliavo pirties patalpas, todėl tik jis turėjo visapusišką ir nuolatinę galimybę stebėti pirties naudojimą, jos techninę būklę bei galimus veikimo sutrikimus. Tokiose situacijose ypač svarbus šalių tarpusavio bendravimas, nes tik abiem šalims veikiant sąžiningai ir bendradarbiaujant gali būti operatyviai nustatytos galimų trūkumų priežastys, jų mastas ir kilmė. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas, nurodęs ieškovei apie tariamus darbų trūkumus, nesudarė ieškovės atstovams realios galimybės apžiūrėti objektą ir patikrinti nurodomų defektų pagrįstumo. Toks atsakovo elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuderinamas su CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta šalių bendradarbiavimo pareiga. Be to, kaip minėta, atsakovui be ieškovės žinios pakeitus dalį pirties sprendinių, tolimesnis galimų defektų nustatymas iš esmės prarado patikimumą, nes nebeliko galimybės objektyviai įvertinti pirminės, ieškovės perduotos, darbų rezultato būklės. Kitaip tariant, pasikeitus pačiam ginčo objektui, tampa neįmanoma pakankamai patikimai nustatyti, ar atsakovo vėliau nurodyti trūkumai kilo dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, ar juos lėmė jau po perdavimo atsakovo (galimai pasitelkiant kitus rangovus) atlikti pakeitimai, naudojimo intensyvumas ar kitos aplinkybės.

36.       Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo poziciją nesiremti ekspertizės aktu (žr. šios nutarties 22.6 punktą), motyvuojamą kilusiomis pagrįstomis abejonėmis dėl eksperto objektyvumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su tokiu ekspertizės išvados vertinimu. Byloje paskirtos teismo ekspertizės atlikimo aplinkybės objektyviai kelia abejonių dėl ekspertinio tyrimo nešališkumo. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2025 m. gegužės 19 d. ryte į ginčo objektą nebuvo įleisti nei ieškovės atstovai, nei ekspertas su padėjėja, todėl jie išvyko. Vis dėlto vėliau tą pačią dieną, po atsakovo skambučio, ekspertas į objektą sugrįžo ir pirties apžiūrą atliko nedalyvaujant ieškovės atstovams, apie pakartotinį vykimą jų iš anksto neinformavęs. Tokia apžiūros organizavimo eiga, kai viena iš bylos šalių faktiškai eliminuojama iš dalyvavimo procese, nesuderinama su rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo ir skaidraus įrodymų rinkimo principais, todėl pagrįstai mažina tokio įrodymo patikimumą. Ši aplinkybė ypač reikšminga atsižvelgiant į anksčiau nustatytą atsakovo nebendradarbiavimą su ieškove, galimybės jai nesudarymą operatyviai apžiūrėti objektą ir vėlesnius atsakovo iniciatyva atliktus pirties sprendinių pakeitimus. Esant tokiai faktinių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino ekspertizės aktą ir juo nesivadovavo kaip pakankamu bei patikimu įrodymu atsakovo nurodomiems trūkumams konstatuoti.

37.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė būtų neatlikusi dalies Rangos sutartyje sulygtų darbų, ar kad ieškovės atlikti darbai turėjo tokių defektų, kurie sudarytų pagrindą atsisakyti atsiskaityti už darbus ar mažinti mokėtiną kainą (CPK 178 straipsnis). Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad dalis pirminėje Rangos sutartyje numatytų sprendinių vykdant sutartį buvo pakeisti kitais, o atsakovo nurodomi neatlikti darbai ir dalis tariamų trūkumų pagal savo pobūdį buvo akivaizdūs, todėl apie juos atsakovas turėjo pareikšti pretenzijas darbų priėmimo metu ar bent jau nedelsdamas, išbandęs perduotą darbų rezultatą. Tuo tarpu dėl kitų atsakovo nurodomų defektų nepakanka patikimų ir pakankamų įrodymų jų egzistavimui bei kilmei patvirtinti, juolab kad atsakovas nesudarė ieškovei galimybės operatyviai apžiūrėti objektą, patikrinti reiškiamų pretenzijų pagrįstumą, o vėliau ir savo iniciatyva pakeitė dalį pirties sprendinių, taip apsunkindamas objektyvų pirminio darbų rezultato įvertinimą.

38.       Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė Rangos sutartį įvykdė netinkamai. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos už rangos darbus priteisimo, o atsakovo priešieškinį nepagrįstai atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis 18 335,13 Eur skolos už rangos darbus priteisimo paliktina nepakeista.

Dėl delspinigių (ne)priteisimo

39.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ex officio pripažino Rangos sutarties 2.9 punkto sąlygą („uždelsus Darbų apmokėjimą pagal Sutartį, Rangovas gali reikalauti iš Užsakovo už uždelsimo laikotarpį iki 0,2 % (dviejų dešimtųjų) dydžio delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną“) negaliojančia ab initio bei tuo pagrindu atmetė ieškinio reikalavimą dėl 3 003,96 Eur delspinigių priteisimo. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas siurprizinis – byloje nebuvo kilęs ginčas dėl sutarties sąlygų (ne)skaidrumo ar (ne)sąžiningumo, sutarties sudarymo aplinkybių, o teismas nepranešė šalims apie ketinimą veikti ex officio. Be to, delspinigių dydis nėra toks, kad sukurtų neprotingą naštą atsakovui, prašomas priteisti delspinigių dydis yra proporcingas prievolės pobūdžiui ir pažeidimo trukmei.

40.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

41.       Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija skirta teisiniams santykiams identifikuoti, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42.       Bylą nagrinėjantis teismas, visų pirma, turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi byloje, pagal tai, kas nustatyta taikytiname įstatyme ir kokius reikalavimus bei atsikirtimus reiškia šalys, apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. kokios aplinkybės yra aktualios ir įrodinėtinos, ir tuomet spręsti, ar reikia patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą. Tinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas negalimas be teisingo teisinio nagrinėjamų santykių kvalifikavimo. Šalių lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytoms principai įpareigoja teismą vengti siurprizinių sprendimų, t. y. sprendimą dėl bylos esmės grįsti aplinkybėmis ir argumentais, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ir dėl kurių suinteresuoti asmenys negalėjo pasisakyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022 31–33 punktus).

43.       Sprendžiant ginčą, kilusį iš vartojimo teisinių santykių, visų pirma, baudinių sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolę, vadovaujantis CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytais kriterijais, teismas atlieka ex officio ir, jei nustatoma, kad sutarties sąlyga nesąžininga, tai tokios sąlygos apskritai netaiko (t. y. teismas elgiasi taip, lyg nesąžiningos sąlygos nebuvo, nes teismas neturi teisės įsiterpti į šalių sudarytą sutartį ir sukurti kitai vartojimo sutarties šaliai (verslininkui) naujos prievolės, kuri neįtvirtinta vartojimo sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-611/2024).

44.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje. Klausimą, ar statybos rangos sutartyje nustatytas netesybų dydis – 0,2 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną – laikomas neproporcingai didele atsakomybe vartotojui už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.2284 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

45.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, ex officio įvertinęs Rangos sutarties delspinigių sąlygos atitiktį vartojimo sutarčių sąžiningumo reikalavimams, priėmė siurprizinį sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo procesinis sprendimas gali būti laikomas siurpriziniu tais atvejais, kai jis grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, argumentais ar teisiniu vertinimu, kurie nepateko į bylos nagrinėjimo dalyką ir dėl kurių šalys objektyviai neturėjo galimybės pasisakyti. Tačiau būtent bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva yra kvalifikuoti šalių santykius, parinkti taikytiną teisinį reglamentavimą ir spręsti, kokios materialiosios teisės normos turi būti taikomos nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismui kilo pareiga ex officio įvertinti, ar vartotojui taikoma delspinigių sąlyga nėra nesąžininga CK 6.2284 straipsnio prasme. Vadinasi, klausimas dėl netesybų sąlygos galiojimo ir jos atitikties vartojimo sutarčių sąžiningumo kriterijams pateko į ginčo nagrinėjimo ribas ir nebuvo netikėtai teismo į procesą įtrauktas aspektas, bet tiesiogiai susijęs su nagrinėjamo ginčo dalyku ir įstatyme įtvirtinta teismo pareiga.

46.       Aplinkybė, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose ginčijo tik delspinigių dydį, o ne pačios sąlygos sąžiningumą, nepaneigia teismo teisės ir pareigos taikyti vartotojų apsaugą užtikrinančias imperatyviąsias teisės normas bei spręsti, ar konkreti sutarties sąlyga nesukelia vartotojui neproporcingai didelės civilinės atsakomybės. Kaip minėta, teismui nustačius, kad vartojimo sutarties netesybų sąlyga yra nustatanti per dideles, neprotingo dydžio netesybas, vertintina kaip nesąžininga, todėl taikytinas ne netesybų mažinimo institutas, o nesąžiningos sąlygos netaikymo pasekmės, todėl pats tokio teisinio vertinimo pasirinkimas atitiko ne bylos ribų peržengimą, bet teismui įstatymu nustatytos pareigos vykdymą. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė aplinkybėmis ar argumentais, kurie nepateko į bylos nagrinėjimo dalyką, ar kad ieškovei buvo atimta galimybė būti išklausytai vien dėl to, jog teismas pasirinko kitokį, nei šalių siūlytą, teisinį ginčo delspinigių dalies vertinimo modelį. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo teisiniu vertinimu, pasinaudojo savo procesine teise paduoti apeliacinį skundą ir jame išsamiai išdėstė argumentus dėl delspinigių sąlygos teisėtumo bei sprendimo motyvų. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien pirmosios instancijos teismo atliktas ex officio delspinigių sąlygos sąžiningumo vertinimas nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimo dalį laikyti siurprizine.

47.       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir ieškovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai delspinigių sąlygą pripažino nesąžininga, o tai atlikdamas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pirmiausiai, Rangos sutartyje vartojama formuluotė, jog vartotojui gali būti taikomi iki 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, savaime suponuoja neapibrėžtumą, nes iš jos turinio vartotojas negali aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kokio konkretaus dydžio delspinigiai jam bus taikomi, nuo kokių aplinkybių tas dydis priklauso ir pagal kokius iš anksto žinomus kriterijus jis bus nustatomas. Tokia sąlygos konstrukcija („iki 0,2 proc.“) iš esmės palieka verslininkui galimybę vienašališkai spręsti dėl vartotojui taikytino delspinigių dydžio, iš anksto nesuformuluojant objektyvių ir patikrinamų šio dydžio nustatymo kriterijų. Dėl to vartotojas, sudarydamas sutartį, negali realiai įvertinti savo finansinės rizikos ir galimų sutarties pažeidimo pasekmių, o tai neatitinka skaidrumo principo. Tuo tarpu ieškovės pasirinkta maksimali delspinigių riba (0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną) vartotojui nustato akivaizdžiai per didelę finansinę naštą. Toks delspinigių dydis reiškia 6 proc. nuo neapmokėtos sumos per mėnesį ir apie 36 proc. per 180 d. (delspinigių senaties terminas), todėl pats savaime leidžia spręsti apie neproporcingą vartotojui tenkančią civilinę atsakomybę. Tokio masto netesybos viršija kompensacinę netesybų paskirtį, įgyja baudimo pobūdį bei sukuria šalių teisių ir pareigų pusiausvyros disproporciją vartotojo nenaudai. Ieškovė nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl būtent 0,2 proc. dydžio delspinigiai vartojimo rangos santykiuose turėtų būti laikomi pagrįstais, būtinais ar atitinkančiais sutarties pobūdį.

48.       Vertindama, ar konkrečiu atveju delspinigių dydis yra neproporcingai didelis, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kasacinio teismo praktikoje nurodytą lyginamąjį kriterijų, jog vienu iš orientyrų gali būti kituose teisės aktuose vartojimo santykiuose įtvirtinti netesybų ribojimai. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tokiu kriterijumi gali būti ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta taisyklė, pagal kurią pavėluoto mokėjimo atveju vartotojui taikomos netesybos negali viršyti 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną dieną. Nors ši norma tiesiogiai reglamentuoja ne vartojimo rangos, o vartojimo kredito santykius, ji atspindi įstatymų leidėjo požiūrį į tai, koks netesybų dydis vartojimo teisiniuose santykiuose apskritai laikytinas proporcingu ir socialiai pateisinamu. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje Rangos sutartyje nustatytas iki 0,2 proc. dydžio delspinigių tarifas yra keturis kartus didesnis už minėtą vartojimo kredito santykiuose įtvirtintą 0,05 proc. orientyrą. Nors vien šis palyginimas savaime automatiškai nereiškia, kad kiekvienu atveju didesnis delspinigių dydis yra nesąžiningas, vis dėlto jis sudaro reikšmingą pagrindą išvadai, kad vartotojui nustatyta atsakomybė nagrinėjamu atveju peržengia proporcingumo ribas.

49.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vartojimo teisiniams santykiams taikytiną apsaugos standartą, delspinigių dydį, jo santykį su kasacinio teismo praktikoje pripažįstamu lyginamuoju kriterijumi bei vartotojui tenkančios civilinės atsakomybės neproporcingumą, pagrįstai sprendė, jog Rangos sutarties sąlyga, nustatanti iki 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (šiuo atveju ieškovė ir pasirinko šią maksimalią normą), neatitinka skaidrumo principo (sąlyga neaiški ir pastarosios taikymas priklauso tik nuo subjektyvių, o ne iš anksto žinomų, kriterijų) bei CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, todėl yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos sprendimo dalies, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių sąlygos pripažinimo negaliojančia paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų

50.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė argumentuoja, jog atsakovo patirtos išlaidos, kurios atsirado dėl jo paties nesąžiningų procesinių veiksmų, turėjo būti paskirstytos pritaikius CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį. Ieškovės teigimu, dalis atsakovo išlaidų nėra realios, būtinos ir pagrįstos. Taip pat ieškovė nurodo, jog atsakovas piktnaudžiavo procesu, todėl jam turėtų būti skiriama bauda.

51.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

52.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16 punktas). Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 17 punktas).

53.       Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, 45 punktas).

54.       Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

55.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).

56.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 2 090 Eur, o atsakovas 5 986,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys tenkintas 85,92 proc., o atsakovui nebuvo pareigos nuo ieškovės ieškinio gintis priešieškiniu (prašyti sumažinti darbų kainą), teismas atliko įskaitymą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1 018,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

57.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė ne 2 090 Eur bylinėjimosi išlaidas, bet 2 055 Eur, kurias sudarė: 1) 240 Eur už žyminį mokestį (el. b. 1 t., b. l. 23) bei 2) 1 815 Eur už atliktą ekspertinį tyrimą ir konsultacinę išvadą (el. b. 2 t., b. l. 87–90). Tuo tarpu atsakovo 5 515,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (atskaičius pirmosios instancijos teismo grąžintas sumas atsakovui – žyminį mokestį už priešieškinį ir avansą už ekspertizę) sudarė: 1) 3 000 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (el. b. 2 t., b. l. 30–31; 4 t., b. l. 29–33); 2) 423,50 Eur išlaidos už MB „Laupetra“ konsultacinę išvadą (Vertinimo išvadą) bei 242 Eur už MB „Laupetra“ specialisto dalyvavimą teismo posėdyje (el. b. 2 t., b. l. 121–125); 3) 1 850 Eur už ekspertizės atlikimą (el. b. 3 t., b. l. 95, 179; 4 t., b. l. 64–71, 83).

58.       Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė prašo nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės tuo pagrindu, jog atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl jam neturėtų būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, be to, jam turėtų būti paskirta bauda. Šiai pozicijai pagrįsti ieškovė nurodo, kad atsakovo prašymas skirti teismo ekspertizę buvo pateiktas tik per devintą teismo posėdį, taigi akivaizdžiai pavėluotai ir siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą. Ieškovė taip pat remiasi aplinkybe, kad iš anksto suderintą ekspertizės objekto apžiūros dieną atsakovas neįleido nei eksperto, nei ieškovės atstovų, tačiau vėliau tą pačią dieną, apie tai neinformavęs ieškovės atstovų, su ekspertu susitiko ir teikė jam informaciją. Vis dėlto teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad šių aplinkybių visuma leistų konstatuoti būtent akivaizdų atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

59.       Kaip minėta, baudos skyrimas galimas nustačius aiškias aplinkybes, kad proceso šalis sąmoningai veikė nesąžiningai, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą, trukdyti teisingam jos išnagrinėjimui ar kitaip naudojosi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį. Nors atsakovo elgesys, susijęs su prašymu skirti ekspertizę pateikimu ir ginčo objekto apžiūros organizavimu, negali būti vertinamas kaip tinkamas ir procesiškai rūpestingas, šių aplinkybių nepakanka išvadai, kad atsakovas veikė taip akivaizdžiai nesąžiningai, jog jam turėtų būti taikoma procesinė sankcija – bauda. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats atsakovo prašymo skirti ekspertizę pateikimas nesuponuoja piktnaudžiavimo procesu, juolab kad pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino, o ekspertizė byloje faktiškai buvo atlikta atsakovo patalpose. Kita vertus, tos pačios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Byloje nustatyta, kad atsakovo veiksmai, susiję su ekspertizės inicijavimu vėlyvoje proceso stadijoje, nesudarymu galimybės suderintu laiku apžiūrėti objektą visiems procese dalyvaujantiems asmenims ir vėlesniu eksperto informavimu nedalyvaujant ieškovės atstovams, neatitiko pareigos bendradarbiauti ir elgtis procese rūpestingai bei sąžiningai. Nors tokie veiksmai ir nesudaro pagrindo atsakovui skirti baudą, jie lėmė papildomą proceso apsunkinimą ir turi būti įvertinti skirstant tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjimą remtis ekspertizės aktu iš esmės siejo su tuo, jog ieškovės atstovai nedalyvavo ekspertui apžiūrint ginčo objektą, o šiai aplinkybei neabejotinai turėjo įtakos būtent atsakovo veiksmai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ta apimtimi, kuria atsakovo procesinis elgesys prisidėjo prie proceso neekonomiškumo ir išlaidų padidėjimo, todėl pagrįstomis pripažįstamos 925 Eur atsakovo patirtos ekspertizės išlaidos.

60.       Taip pat ieškovė nurodo, jog neturėtų būti priteisiamos atsakovo patirtos išlaidos dėl MB „Laupetra“ konsultacinės išvados. Kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų, MB „Laupetra“ 2023 m. lapkričio 22 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LAUP Nr. 2023051519 atsakovui dėl 423,50 Eur apmokėjimo (el. b. 2 t., b. l. 122). Tuo tarpu objekto apžiūra buvo atlikta 2023 m. rugsėjo mėnesį, o atsakovas MB „Laupetra“ 2023 m. rugsėjo 18 d. atliko 423,50 Eur mokėjimo pavedimą, jo paskirtyje nurodant „SĄSKAITOS NR. LAUP Nr. 437“ (el. b. 2 t., b. l. 123). Pastarosios sąskaitos byloje nėra. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti šių išlaidų pagrįstumu, todėl jos nepriteistinos atsakovui.

61.       Teisėjų kolegija sutinka ir su ieškovės pozicija, jog liudytojas R. M. į bylą buvo kviečiamas atsakovo iniciatyva, tačiau jo paaiškinimais ir parodymais priimant sprendimą nei pirmosios instancijos teismas, nei šioje nutartyje nesivadovauta. Atsakovas taip pat nenurodė šio liudytojo svarbumo bylai, todėl laikytina, kad liudytojo parodymai neturėjo jokios reikšmės bylai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo patirtos 242 Eur išlaidos dėl liudytojo iškvietimo paskirstytos nepagrįstai (CPK 90 straipsnio 4 dalis).

62.       Kitos šalių bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovės išlaidos už žyminį mokestį bei atliktą ekspertinį tyrimą ir konsultacinę išvadą, taip pat atsakovo išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei neviršija 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių.

63.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, laikytina, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 2 055 Eur (240 Eur žyminis mokestis + 1 815 Eur už atliktą ekspertinį tyrimą ir konsultacinę išvadą), o atsakovo – 3 925 Eur (3 000 Eur už teisines paslaugas + 925 Eur už ekspertizę). Šia nutartimi palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškinio tenkinimo 85,92 proc. apimtimi, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskirstytinos taip:– ieškovei iš atsakovo priteistina 1 765,66 Eur (2 055 Eur x 85,92 proc.), o atsakovui iš ieškovės – 552,64 Eur (3 925 Eur x 14,08 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 213,02 Eur (1 765,66 Eur – 552,64 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, o skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslintina.

64.       Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

65.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė civilinio proceso teisės normose nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą patikslinti skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, perskirstant šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

66.       Kaip nurodyta anksčiau, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

67.       Nors ieškovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą tikslinti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme, tačiau tai laikytina procesinio prašymo tenkinimu ir neturinčiu reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai. Tuo tarpu ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai dėl ginčo esmės apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme tarp šalių neskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 31 d. galutinį sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstant taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ramzesas“, juridinio asmens kodas 135100068, iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 213,02 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trylika eurų ir 2 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                           Asta Jakutytė-Sungailienė 

   Dalia Trumpulienė