Civilinė byla Nr.2-1135-584/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26172-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.2.4.1.3.; 2.6.8.7. ;2.6.10; 3.1.7.; 3.2.4.;3.2.6.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 6 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovių BUAB „Autologistic“ ir bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ atstovui advokatui Simonui Baltrušaičiui, atsakovui A. B., atsakovų atstovui advokatui Nerijui Jurkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių BUAB „Autologistic“ ir bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ patikslintą ieškinį atsakovams A. B., A. B. ir V. M. (V. M.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, žalos atlyginimo ir administravimo išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo pripažinti nesudarytu UAB „Autologistic“ 2014-11-12 akcijų pirkimo pardavimo sandorį tarp A. B. ir V. M. arba pripažinti negaliojančiu UAB „Autologistic“ 2014-11-12 akcijų pirkimo pardavimo sandorį, sudarytą tarp A. B. ir V. M.; pripažinti negaliojančiu (niekiniu) 2014-11-12 UAB „Autologistic“ vienintelį akcininko sprendimą; solidariai priteisti iš atsakovų A. B. ir A. B. ieškovo BUAB „Autologistic“ naudai 15 419,15 Eur žalos atlyginimo; solidariai priteisti iš atsakovų A. B. ir A. B. ieškovo UAB „Renavita“ naudai 6029,90 Eur administravimo išlaidų (paskirtos sąmatos) sumą; solidariai priteisti iš atsakovų A. B. ir A. B. ieškovo BUAB „Autologistic“ ir ieškovo UAB „Renavita“ naudai 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (bl.l.3-11, 4 t.) priteisti iš atsakovų A. B., A. B. ieškovų BUAB „Autologistic“ ir UAB „Renavita“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškimu ieškovė UAB „Autologistic“ atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 5600 Eur žalos priteisimo ir prašo priteisti iš atsakovų A. B., A. B. 9819,15 Eur žalos atlyginimo (bl.l.82, 4 t.)
Ieškovės atstovas nurodė, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra konstatuoti prejudiciniai faktai: įmonė nuo 2014 m. pradžios buvo nemoki, atsakovams tuomet kilo pareiga kreiptis į teismą, akcininkė taip pat kalta dėl bankroto bylos neiškėlimo. Atsižvelgdami į atsakovo V. M. paaiškinimus, ieškovė neprašo priteisti žalą iš jo. Turi būti rašytinė akcijų pirkimo sutartis, tačiau ji nebuvo sudaryta, todėl akcijų pirkimo pardavimo sutartis laikytina nesudaryta, todėl naikintinas įsakymas dėl akcininko teisių perleidimo. Atsakovai yra vieninteliai asmenys atsakingi už padarytą žalą. Teismai pasisakė, kad jie yra atsakingi už įmonės privedimą prie bankroto, nes V. M. jokiu realių veiksmų neatliko, todėl jam atsakomybė nekyla. Teismai yra konstatavę A. B., A. B. atsakomybės solidarumą, todėl atsakovės argumentai dėl nežinojimo apie įmonės finansinę situaciją yra atmestini. Įmonė veikė pusę metų, o atsirado 9819,15 Eur žala, reiškia atsakovai norėjo pasipelnyti iš kreditorių. Kreditoriniai reikalavimai atsirado nuo 2014 m. pradžios, t.y. nuo vėlavimo kreiptis į teismą pradžios. Tai yra visi kreditoriai ir jų pareikšti reikalavimai įmonės bankroto teisme. Atsakovai netinkamai valdė įmonę. Atsakovai neperdavė apskaitos dokumentų ir jokio turto, dalis dokumentų gauta iš apskaitą vedusios įmonės, tačiau nėra sutarčių, sandorių ir kitų svarbių dokumentų apie buvusią veiklą, šiuos dokumentus privalo turėti įmonės vadovas. Kreditorius teikia kreditorinį reikalavimą, o administratorius negali patikrinti pagrįstas ar ne. Apeliacinio teismo nurodyta, kad įmonė nemoki 2014 m. sausio 1 d.. Jokie sandoriai nebuvo pripažinti neteisėtais, nebuvo tikrinta, nes jokie dokumentai atsakovų ieškovei nebuvo perduoti, nėra ką patikrinti. Jokių sutarčių finansiniuose dokumentuose, kuriuos pavyko gauti, nėra. Farma zpo reikalavimas įtrauktas į kreditorinius reikalavimus, nes gauti duomenys iš antstolių duomenų bazių. Iš perduotų finansinių dokumentų administratoriui negalima nustatyti ar įmonė turi debitorių, todėl jiems pranešimai ir nebuvo siųsti.
Bankroto bylą nagrinėjęs teismas nurodė, jog turi būti įmonės administravimui skirta 7500 Eur išlaidos, iš VMI gauta mokesčio permoka yra atimta iš šios sumos, todėl prašo priteisti likusią dalį iš atsakovų, nes daugiau jokio turto nėra. Nei vienas iš atsakovų neperdavė įmonei jokių dokumentų ar turto, iš kurių galėtų būti mokamos administravimo išlaidos. Apygardos teismas išlaidų neatskyrė, o duota bendra suma darbo užmokesčiui ir kitoms išlaidoms. Administratorius darbo užmokesčio patirtų išlaidų negali įrodyti, nes įmonė neturi jokio turto ir jos nėra padengtos. Kaip buvo panaudota iš VMI 2015-04-02 kaip PVM permoka gauta 1470,10 Eur suma, negali pasakyti. Administravimo išlaidos ir buhalterinės apskaitos vedimo išlaidos neapmokėtos ir paliktas rezervas. 4 mobilieji telefonai buvo paimti panaudai ir apmokėta tik už 3 ar keturis mėnesius padalinant išlaidas tarp visų įmonių, kurias ieškovė administruoja. Analogiškai buvo apskaičiuojamos ir transporto išlaidos, pagal faktiškai atliktus darbus, kurių suvestinės nėra pateiktos. Kam išleisti 42,38 Lt nurodyti Ventus nafta kvite, 28 Eur Lipeikio įmonės „Egzotika“ kvite – negali pasakyti. Buhalterinių paslaugų išlaidas grindžia sutartimi ir aktu, jos faktiškai buvo suteiktos. Ieškovė mano, kad faktines išlaidas įrodinėti nėra pagrindo ir pareigos. Pateikė tik santykinę lentelę ir jų apibūdinimą.
Kadangi kreditorius atsakovas ir skolininkas atsakovas nesutampa, todėl reikalavimo toje dalyje, kur atsakovas turi reikalavimą įmonei dėl 383,73 Eur žalos, kaip susiformavusios pagal UAB Finansų apskaita ir auditas kreditorinį reikalavimą, priteisimo, nemažina.
Jei atsakovai mano, kad prejudicinių faktų teismų sprendimuose nėra ir teismai nežinojo visų dokumentų, tai yra pagrindas procesui atnaujinti. O prejudiciniais sprendimais yra nustatyta nemokumo pradžia, ir tai, jog abu atsakovai yra solidarūs. Atsakovai parduoda įmonę asmeniui, kuris 25 metus praleidžia įkalinimo įstaigose, o nurodo, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Kauno apygardos teismas pasakė ir išanalizavo A. B. atsakomybę.
Atsakovė A. B. pateiktame teismui atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžių metu jos atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (bl.l.64-76, 4t.).
Atstovas paaiškino, kad atsakovė tapo įmonės steigėja, tačiau jos vaidmuo dalyvaujant akcininke toks, kad pasirašė steigimo dokumentus ir 2013 m. finansinę atskaitomybę. Ji žinojo apie ribotą akcininko atsakomybę. Kitų dokumentų apie įmonės finansinę būklę ji nematė, realios būklės nežinojo. Atsakovas jai paaiškino, kad reikia parduoti įmonę. Steigiant įmonę jai buvo 62 metai, įgijusi vidurinį išsilavinimą, dirbo apskaitininke. Įmonės nuostolis 2013 m. pabaigoje buvo 5000 Litų, kai įmonės kapitalas 10000 Litų. 2014 metais įmonė 2013 m. įsipareigojimų nebeturi, juos padengė. Negali būti įmonė veikianti kelis mėnesius tapti nemokia. Apeliacinis teismas yra nurodęs, jog atsakovė apie finansinę būklę sužinojo 2014 m. balandžio mėnesį, nes tada buvo pateikta finansinė atskaitomybė. Jos atsakomybė neturėtų būti keliama, nes ir Horizon atsisakė reikalavimo.
Įmonės nemokumas yra komercinė nesėkmė, kai buvo padaryta žala vieno vežimo metu. Įmonės vadovo ir dalyvio atsakomybė yra dalinė. Akcijų pardavimas nei padidino, nei sumažino kreditorinius reikalavimus. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi. Visa kreditorinių reikalavimų suma negali būti laikoma žala. Nėra nustatyta neteisėtų atsakovų veiksmų, nes jokie sandoriai nėra ginčijami. Reikalavimas priteisti administravimo išlaidas yra nepagrįstas, nes nepateikė įrodymų, kad savo lėšomis apmokėjo kokias tai išlaidas. Įstatymas tokios teisės nesuteikia. Prašo skirti ieškovui baudą.
A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (bl.l.52-63, 4t.).
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka su ieškiniu iš dalies, t.y. su ta žalos dalimi, kurią sudaro įsiskolinimas Tele du –60,68 Eur ir SODRAI – 134,74 Eur, dėl to, kad vėlavo kreiptis dėl bankroto. Su likusia ieškinio dalimi nesutinka.
Atsakovas nurodė, kad ieškovei pateikė 351 finansinį dokumentą, todėl sakyti, kad dokumentai nebuvo pateikti, negalima. PVM mokesčio permoka iš VMI yra grąžinta, tai reiškia, kad finansiniai dokumentai yra. . Įmonė tapo nemokia nuo 2014-07-17, kai įmonė Horozon sugadino krovinį, dėl kurio sugadinimo atsirado 22000 Eur žala, o įmonė Horozon atsisakė patenkinti ieškovės pretenziją, tada ir iškilo finansiniai sunkumai. Mano, kad įmonei bankrotas turėjo būti paskelbtas 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovas dar vykdė derybas iki rugsėjo mėnesio su klientais iš Rusijos. Iki to laiko buvo vežami kroviniai ir buvo vykdomas atsiskaitymas su vežėjais. Policija atlikinėjo tyrimą ir jokių atsakovo kaltų veiksmų nenustatė. Vasarą krovinių srautai sumažėja, tačiau dar prisidėjo sankcijos Rusijai. Nesutinka, kad įmonė buvo nemoki 2013 m. pabaigoje, kad įmonė neturi jokio turto, nes susigrąžino mokesčių permoką, taip pat jam nėra aišku, kaip buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, nes kai kurios įmonės prašymų nereiškia. Jam pabendravus su vienu iš kreditoriumi–R., paaiškėjo, kad jis reikalavimo nereiškia. 2014 m. spalio mėnesį atsakovas priėmė vienašališką sprendimą parduoti verslą, nes dėl sugadinto krovinio įmonė turėjo sunkiai išreikalaujamų finansinių įsipareigojimų apie 25000 Eur. Nurodė, kad tuomet internete susirado įmonę, buvo parengti dokumentai ir perleido įmonę. Asmuo T. atnešė įmonės pirkimo –pardavimo dokumentus ir sumokėjo 300 Lt. Jokių kitų įmonės dokumentų niekam nėra perdavęs. Originalo akcijų pirkimo pardavimo sutarties neturi. Tomui padavė antspaudą ir steigimo dokumentus. V. M. nepažįsta ir nėra matęs. Dabar galvoja, kad jį apgavo. Tuomet dėl nežinojimo pats nepagalvojo skelbti įmonės bankrotą. Iki 2014m. birželio 28 d. įmonės veikla buvo normali, didelių finansinių įsipareigojimų nebuvo. Kreditoriniai – apie 20000 Eur, debitoriniai – apie 30000 Eur. Atsakovas turi pusę buto, namų valdą, to pakaktų žalai atlyginti. Jam buvo keliama fizinio asmens bankroto byla, bet kreditoriai nepatvirtino mokumo atkūrimo plano. Atsakovo išsilavinimas aukštasis ekonominis, dirbo buhalteriu, brokeriu, pardavimo vadybininku, darbų vadovu, direktoriumi apie 5 metus. Turi įsteigęs įmonę Frutland logistics, kuri veiklos nevykdo. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų nepadarė. Įmonės buhalteriją prieš parduodant neparuošė, inventorizacijos nedarė, debitorių, kreditorių sąrašo nedarė. Finansus tvarkančiai įmonei apie savininkų pasikeitimą pranešė elektroniniu paštu.
Byloje dėl tyčinio bankroto nėra prejudicinių faktų, nes teismai priimdami sprendimus neturėjo visų finansinių dokumentų, kurie buvo pateikti vėliau– 2014 m. balansas, 2014 m. panaudotų PVM sąskaitų žiniaraštis, apyvartos žiniaraščiai pagal skolininkus, darbuotojų darbo užmokesčio žiniaraščiai, apyvartos žiniaraštis – skolos tiekėjams. Jokios konkrečios datos dėl nemokumo sprendimuose nėra. Iš įmonės 2014 m. įmonės balanso ir kitų paskutinių sąskaitų–faktūrų matyti, kad įmonė atsiskaitinėjo su kreditoriais. Pirmų metų nuostolius padengti buvo galima iš įmonės kapitalo, nes skola metų gale buvo 5000 Lt, kas rodo, kad įmonė metų gale skolos neturėjo, nėra nustatyta kiek turėjo pradelstų skolų 2013-12-31, nes teismas neturėjo dokumentų.
A. B. atsakomybė šioje byloje negali kilti, nes ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nesutinka su reikalavimo dalimi dėl 383,73 Eur žalos, kaip susiformavusios UAB Finansų apskaita ir auditas priteisimo, nes šį finansinį reikalavimą yra nusipirkęs. Ieškinys reiškiamas dėl kreditoriams padarytos žalos, todėl kreditorius ir skolininkas sutampa.
Dėl administravimo išlaidų priteisimo nurodė, kad ieškinys yra per ankstyvas, tokius ieškinius galima reikšti tik įmonei bankrutavus, ją likvidavus (Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-09-18 sprendimas byloje 2-353-1025/2017). Administravimo išlaidų atsiradimui atsakovų veiksmai įtakos neturėjo. Administravimo išlaidos turi būti pagrįstos, ko ieškovė neįrodė. Vieninteliai veiksmai atlikti šioje byloje – bylinėjimosi išlaidos. Buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma. Administratorius turėjo turto 1400 Eur, kaip mokesčio permokos grąžinimą, tačiau nematyti, kaip jie buvo panaudoti. Iš pateiktų įrodymų nėra įmanoma nuspręsti, kokios lėšos yra būtinos ir paslaugos atliktos realiai, nes dokumentų tą pagrindžiančių nėra. Kita vertus, mano, kad dalies išlaidų – 1470,10 Eur net nebuvo, kai 2016 m. buvo reikštas ieškinys, o suma 2017 m. vėl tokia pati. Palaiko prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą priteisimo.
Atsakovas V. M. teismui atsiliepimo nepateikė,
Teismo posėdžio metu nurodė, kad apie BUAB „Autologistic“ veiklą nieko negali pasakyti, nežino, kad buvo įmonės direktorius, atsakovų nepažįsta, jokių įmonės dokumentų nėra matęs, nėra pasirašinėjęs, apie įmonę sužinojo tada, kai gavo „popierius“ iš teismo. Turto ir dokumentų perdavimo 2014-11-12 akto nepasirašė. Tuo metu gyveno Vilniuje. Jokios patirties su įmonių veikla neturi. Išsilavinimas – 9 klasės, dirbęs suvirintoju. Atsakovas sutinka su reikalavimu, kad jis nėra įmonės vadovas ir akcininkas. Jokie nepažįstami žmonės su juo nekalbėjo, pinigų nėra gavęs, VĮ Registrų centras nebuvo. Nuo 2016-04-03 atlieka bausmę dėl plėšimo, jis paprastas vagiukas, o ne apgaudinėtojas. Yra turėjęs 13 teistumų, skirta 20 metų laisvės atėmimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
2013-10-01 Juridinių asmenų registre buvo registruota UAB „Autologistic“, bendrovės akcininkė A. B., vadovas – A. B. (1 t., b.l.14-16). 2014-11-12 akcininkė A. B. akcijų pirkimo pardavimo sutartimi bendrovės akcijas pardavė V. M. (1 t., b.l.14-16, 156). UAB „Autologistic“ vienintelio akcininko V. M. 2014-11-12 sprendimu dėl A. B. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir V. M. direktoriumi paskirtas (bl.l.37. 1t.). 2015-01-16 UAB „Autologistic“ iškelta bankroto byla pagal UAB „Transgesta“ pareiškimą (1 t., b.l.11-13). 2015-04-23 patvirtinti BUAB „Autologistic“ kreditorių finansiniai reikalavimai, 7 500 Eur administravimo išlaidų sąmata (1 t., b.l.22-23). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi taikė BUAB „Autologistic“ supaprastintą bankroto procesą ir patvirtino kreditorių, ir jų 26 219,15 Eur finansinių reikalavimų sąrašą. 2016-03-21 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Autologistic“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (1.t., b.l.138-147). Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi kreditorius Z. R. su 10800 Eur finansiniu reikalavimu išbrauktas iš BUAB „Autologistic“ finansinių reikalavimų sąrašo. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi kreditorius HOROZON su 5 600,00 Eur finansiniu reikalavimu išbrauktas iš BUAB „Autologistic“ finansinių reikalavimų sąrašo. 134,74 Eur skola kreditoriui VSDFV Kauno skyriui susidarė nuo 2014-07-01 iki 2015-01-27 ( bl.l.145, 3t.). 383,73 Eur skola kreditoriui UAB „Finansų apskaita ir auditas“ (šiuo metu reikalavimo teisės perėmėjas A. B., 3t. bl.l.86) susidarė nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. (t. II, b. I. 93). 60,68 Eur skola kreditoriui UAB „Tele2“ susidarė pagal 2014-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 75638047 (bl.l.148, 3t.). 400 Eur skola kreditoriui Baltarusijos įmonei ODO „IUGRAN - M“ susidarė nuo 2013-12-19 ( bl.l.151, 3t.). 4350 Eur skola kreditoriui UAB „Transgesta“ susidarė pagal 2014-02-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRK 140738 (t. II, b. I. 92). 3390,65 Eur skola kreditoriui UAB „Vijuri“ susidarė pagal 2014-03-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VJR0004517 (t. II, b. l. 88). 1100 Eur skola kreditoriui Farma sp. Z. o. o. atsirado iki 2014-01-01 ir bankroto byloje buvo patvirtinta apskaitos duomenimis pagal 2015-02-05 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą (t. II, b. I. 91). 2015-04-02 ieškovei buvo grąžinta 1 470 Eur mokestinė permoka (bl.l. 175,176, 1t.).
Dėl sutarties pripažinimo nesudaryta.
Ieškovė prašo 2014-11-12 bendrovės akcijų pirkimo pardavimo sandorį pripažinti nesudarytu arba negaliojančiu, vadovaujantis LR CK 1.86 str.
Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė ir ji laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o įstatymuose arba sutartyje numatytais atvejais šį susitarimą išreiškia atitinkama forma (CK 6.159 straipsnis); sutarties sudarymo momentas nėra siejamas su jos dalyko perdavimo momentu.
Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiama dėl uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, kurios sudarymą reglamentuoja specialusis – Akcinių bendrovių – įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2014-10-23 iki 2015-01-01). Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti nematerialios arba materialios (Akcinių bendrovių 40 straipsnio 8 dalis). Skirtingų rūšių akcijų specifika lemia jų perleidimo ypatumus. Iš byloje pateiktos akcijų pirkimo pardavimo sutarties kopijos matyti, kad pirkimo- pardavimo objektas nematerialiosios akcijos. Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnis, kurio 2–4 dalyse nustatyta, kad nematerialių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties forma turi būti rašytinė. Pagal CK 1.101 straipsnio 10 dalį ir Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 dalį nematerialios akcijos perleidžiamos atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose, tačiau duomenų apie atitinkamų įrašų vertybinių popierių sąskaitose atlikimą nėra pateikta. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad pirkėjas V. M. apmokėjo už perkamas akcijas. Akcijų pirkimo pardavimo sutarties sudarymo realumas sukelia pagrįstas abejones, nes įmonė buvo parduota ir perkama su kreditoriniais įsipareigojimais, toliau realiai jokia veikla nebuvo vykdoma, o asmuo, kuris ją nupirko, yra niekur nedirbantis, neturintis jokio turto, nemokantis mokesčių, teistas ir atliekantis laisvės atėmimo bausmę (2 t., b.l. 99, 100, 3t. bl.l. 63). Byloje nėra pateiktas akcijų pirkimo pardavimo sutarties originalas, tačiau iš jo pateiktos kopijos ir atsakovo V. M., A. B. paaiškinimų nustatytina, kad sandoris tarp V. M. ir A. B. realiai nebuvo sudarytas, todėl tokiu ir pripažintinas (CK 6.305 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi nėra pateikta jokių duomenų, jog atsakovas V. M. būtų realiai tapęs įmonės akcininku ir direktoriumi, pripažintinas negaliojančiu UAB „Autologistic“ vienintelio akcininko V. M. 2014-11-12 sprendimas dėl A. B. atleidimo iš direktoriaus pareigų ir V. M. direktoriumi paskyrimo(CK 1.86 str.).
Pripažinus akcijų pirkimo–pardavimo sandorį nesudarytu, nebetenka prasmės svarstyti reikalavimo dėl bendrovės 2014-11-12 akcijų pirkimo pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Dėl restitucijos.
Nagrinėjamu atveju iš V. M. paaiškinimų nustatytina, jog jis jokių pinigų nėra mokėjęs, todėl pripažinus sandorį nesudarytu, atsakovei A. B. grąžintinos 100 vnt. UAB „Autologistic“ vardinių paprastųjų akcijų, o V. M. už akcijas 86,88 Eur (300 Lt) nepriteistini (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
Dėl civilinės atsakomybės.
Byloje kilęs ginčas dėl padarytos žalos bankrutuojančios įmonės kreditoriams atlyginimo, atsakovams laiku nesikreipus dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
Byla pagal ieškovės BUAB „Autologistic“, ieškinį dėl 5600 Eur žalos solidariai iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nutrauktina.
Įstatymas nustato, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). ĮBĮ 8 str. 1 d. imperatyviai numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta įstatymo 4 str. 4 p., įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu nustatoma, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 str. 3 d. įtvirtintu pagrindu - kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. ĮBĮ 8 str. 1 d. numatytos pareigos pažeidimas, civilinės atsakomybės taikymo prasme, vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Taigi, sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo - įmonės vadovas ir (ar) dalyvis - turi pareigą ją atlyginti. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi, spręsdamas klausimą dėl BUAB „Autologistic“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir Kauno apygardos teismas nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad tiek atsakovo A. B., tiek atsakovės A. B. neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, kuomet jie turėdami įstatyminę pareigą, esant įmonei nemokiai, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos nevykdė ir šie atsakovų veiksmai lemia jų civilinę atsakomybę (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Nors teismas ir atsakovas nustato skirtingą įmonės nemokumo momentą, tačiau atsakovo A. B. pripažinimas, kad įmonės finansinė būklė pablogėjo po 2014-07-17, kai buvo sugadintas krovinys ir įmonė Horozon atsisakė patenkinti ieškovės pretenziją, tačiau ir tuomet dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, nes neturėjo teisinių žinių, pagrindžia, jog atsakovai veikė neteisėtai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovų veiksmais yra padaryta žala ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl jų atsakomybė yra solidari. Bendrovės akcininke buvo A. B., direktoriaus pareigas ėjo A. B., t . y. tuo pačiu metu atsakovė buvo bendrovės savininkė, o atsakovas – jai vadovavo. Darytina išvada, jog įmonę valdė bendromis jėgomis, derino veiksmus ją įkuriant, valdant. Pažymėtina, jog atsakovus siejo artimi giminystės ryšiai – A. B. yra A. B. sūnus.
Dėl žalos dydžio.
Pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. nuostatas, įmonės nemokumas, tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Pripažinus akcijų pirkimo-pardavimo sandorį nesudarytu, bei pripažinus V. M. paskyrimą direktoriumi negaliojančiu, atsakovui civilinė atsakomybė dėl bankroto bylos laiku neiškėlimo, nekyla.
Atsižvelgus į teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes bei įvertinus finansinių 2013 metų balansą, laikytina, jog įmonė buvo nemoki 2014-01-01, nes 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo 8 308,91 Eur vertės turtą, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas, beveik visą minėto turto dalį – 5 660,33 Eur, sudarė pirkėjų skolos. Pagal balansą įmonės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 6 874,42 Eur (23 736 Lt). Taigi, įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto – 8 309 Eur (28 689 Lt) vertės. Be to, finansiniai duomenys patvirtina, jog ieškovė registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo (b. l. 38, 39). Tai reiškia, kad įmonė yra priklausoma nuo pirkėjų – kitų asmenų finansinės padėties ir jų galimybių grąžinti ieškovei lėšas, kad ji galėtų tinkamai vykdyti ūkinę komercinę veiklą. 2013 metais įmonė veikė nuostolingai ir patyrė 1 462 Eur įprastinės veiklos nuostolių (b. l. 40), nors įmonės nuostolis, lyginant 2013 metus su 2014 metais, buvo sumažėjęs iki 552 Eur.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų A. B. ir A. B. žalą, kurią sudaro visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, pareikšta ieškovės bankroto byloje.
Atsakovas su ieškiniu dėl žalos dydžio sutiko iš dalies, nurodydamas, kad įmonės nemokumas atsirado 2014-07-17, todėl sutinka, kad iš jo, kaip žala, būtų priteista 195,42 Eur ( kreditoriniai reikalavimai UAB „Tele2“ –60,68 Eur ir VSDFV Kauno skyriui – 134,74 Eur).
Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui ir jos dalyviui atsiranda imperatyvi pareiga kreiptis į teismą dėl tokios įmonės bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad turi būti vertinama bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, todėl žala laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonės bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, gali būti pripažinti žala tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
Kadangi teismas nustatė, jog įmonė buvo nemoki 2014-01-01, apskaičiuodamas žalos dydį, vadovaujasi 2013 m. balanso duomenimis ir nustato, kad tuos metus įmonė baigė su 6 874,42 Eur (23736 Lt) skoliniais įsipareigojimais. Ieškovės bankroto byloje patvirtinti, bet nepatenkinti reikalavimai – 9 819,15 Eur, tačiau 1 100 Eur skola kreditoriui Farma sp. Z. o. o. nelaikytina kreditoriniu reikalavimu, sudarančiu priteistinos iš atsakovų žalos dalį, kadangi bankroto byloje buvo patvirtinta apskaitos duomenimis pagal 2015-02-05 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, sudarytą įmonės administratoriaus, tačiau toks aktas minėto kreditoriaus nėra pasirašytas. Ieškovės atstovas teigė, jog nurodytas kreditorius yra įtrauktas pagal antstolių duomenis, tačiau iš Antstolių bazės duomenų, teismas nustato, jog pagal nurodyto kreditoriaus reikalavimą ieškovei vykdymo procesas nėra pradėtas. Taigi iš atsakovų A. B. ir A. B. galėtų būti solidariai priteistina 1 844,73 Eur žala (9 819,15 Eur-6 874,42 Eur-1 100 Eur).
Dėl priežastinio ryšio.
Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (LAT 2014 06 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Nagrinėjamu atveju yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.), kadangi atsakovams rūpestingai atliekant teisės aktuose jiems priskiriamas pareigas ir laiku kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmonė galimai būtų pajėgusi visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, nebūtų didinama žala kreditoriams. Įmonė nuostolingai dirbo nuo jos įsteigimo, 2014 metais skolinių įsipareigojimų dydis didėjo, nes trumpalaikį turtą sudarantys pirkėjų įsiskolinimai realiai yra neišieškotini.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nurodytus argumentus, darytina išvada, jog yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės ieškinys dėl žalos bendrovei atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovų A. B., A. B. priteistina 1 844,73 Eur žalos atlyginimo (ĮBĮ 8 str. 1 d., 4 d., CPK 178 str., 185 str.). Likusi ieškinio dalis yra atmestina, kaip nepagrįsta.
Dėl administravimo išlaidų.
Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti 6 029,90 Eur administravimo išlaidas. Atsakovai A. B. ir A. B. su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodydami, kad administratorius nepagrindė patirtų išlaidų. Bankroto administratoriaus atstovas byloje nurodė, jog patirtas išlaidas įrodo Kauno apygardos teismo 2015-04-23 nutartimi patvirtinta 7 500 Eur administravimo išlaidų suma ir daugiau įrodymų byloje nėra tikslinga teikti.
Ieškovei buvo taikyta supaprastinta bankroto procedūra, tačiau Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies nuostatos šioje byloje nėra taikytinos, kadangi bankroto byla ieškovei iškelta pagal UAB Transgesta pareiškimą, kuri nėra valstybės ar savivaldybės įmonė.
Teismų praktikoje pažymima, kad Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė ar kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, tai yra šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017). Taigi administravimo išlaidos iš buvusio įmonės vadovo ir dalyvio gali būti priteisiamos ne visais atvejais, kai jos yra patirtos, o tik esant Įmonių bankroto įstatyme nustatytoms sąlygoms. Įvertinęs aptartas Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, taip pat šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad administravimo išlaidos šioje byloje gali būti priteistos, tačiau administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos, bankroto administratoriaus apmokėtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog teismui patvirtinus administravimo išlaidas, administratorius nebūtinai turi visas jas išnaudoti, o jų panaudojimą turi pagrįsti, pateikdamas šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pabrėžtina, jog administratorius įmonės lėšas turi naudoti atsakingai ir taupiai.
Ieškovei tapus nemokia, atsakovai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo administravimo išlaidas, patirtas vykdant bankroto procedūrą. Ieškovė nurodė, kad administruojant įmonę buvo patirtos visos 7 500 Eur išlaidos, kurias ieškovė mažina gautos iš VMI permokos (1 470,10 Eur) suma, todėl prašo priteisti iš atsakovų 6029,90 Eur. Ieškovė nurodė, kad pagal pateiktą administravimo išlaidų suvestinę (bl.l.17, 4t.) buhalterinės apskaitos vedimo išlaidos sudaro 2 795,10 Eur, administravimo paslaugos – 2 660 Eur, banko sąnaudos – 1,59 Eur, transporto išlaidos 518,98 Eur, išlaidos Regitrai, Registrų centrui – 31,86 Eur, ryšio išlaidos – 161,43 Eur, kanceliarinės ir kt. išlaidos – 91,49 Eur, pašto išlaidos – 32,34 Eur, skelbimo išlaidos – 14 Eur, iš viso 6 306,79 Eur.
Vertinant ieškovės prašomas priteisti išlaidas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės pateiktoje administravimo pajamų-sąnaudų suvestinėje nurodyta, jog skola administratoriui sudaro 4836,69 Eur, tuo tarpu patikslintame ieškinyje prašoma priteisti iš atsakovų 6029,90 Eur administravimo išlaidų. Vertinant pateiktą suvestinę, nustatytina, kad šia suvestine ieškovė nurodo realiai patyrusi ne 7 500 Eur o 6 306,79 Eur išlaidų,, nes iš šios sumos atėmus gautą mokesčio permoką 1 470 Eur, gaunama 4 836,69 Eur, o tai taip pat sukelia pagrįstas abejones ar visos ieškiniu prašomos priteisti išlaidos faktiškai patirtos administruojant BUAB „Autologistic“.
Analizuojant kiekvieną administravimo išlaidų poziciją atskirai, nustatytina, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas iš dalies.
Teismas atmeta ieškovės reikalavimą priteisti 2795,10 Eur buhalterinės apskaitos vedimo išlaidų (CPK 178 str.). Nors Įmonių bankroto įstatymas nenumato draudimo bankroto administratoriui pasitelkti trečiuosius asmenis tinkamai vykdyti bankroto procedūras, tačiau, kaip matyti iš 2015-02-04 sudarytos finansinės atskaitomybės vedimo paslaugų sutarties Nr. FA/15/001 ir 2017-11-15 paslaugų perdavimo-priėmimo akto (bl.l. 29, 30, 4t. ), šiam tikslui ieškovė UAB „Renavita“, veikdama, kaip ieškovės BUAB „Autologistic“ įgaliota atstovė, sudarė sutartį su pačia savimi (CK 2.134 str.). Pažymėtina, jog ieškovė vykdo profesionalią veiklą – administruoja bankrutuojančias įmones, t.y. ši veikla yra viena iš jos ūkinės-komercinės veiklos rūšių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išskirti teiktas buhalterinės apskaitos paslaugas nuo administravimo paslaugų, nes tokiu atveju būtų neaišku, ką apima administravimo paslaugos. Viena vertus, sandorio sudarymas su pačia savimi pagrindžia tai, kad ieškovė geba pati atlikti minėtas paslaugas, todėl jos negali būti papildomai apmokamos, kita vertus, pažymėtina, kad nors minėtos sutarties 3.1 p. yra nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sumokėti per 7 dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos, tačiau į bylą nėra pateikta nei PVM sąskaitų-faktūrų, bei mokėjimo dokumentų.
Ieškovė prašo priteisti 518,98 Eur transporto išlaidų. Pagal Viešojo registro duomenis ieškovei nuosavybės teise šiuo metu priklauso 1 transporto priemonė, taip pat ieškovė pateikė duomenis, jog pagal 2017-01-04 sudarytą panaudos sutartį tarp A. R. ir ieškovės administratoriaus UAB „Renavita“ įgalioto atstovo A. R., naudojasi dar 1 transporto priemone. Teismas vertindamas ieškovės pateiktus 9 degalų pirkimo kvitus, pastebi, kad degalai yra pirkti nuo 2017-02-03 iki 2017-06-05 ir yra nupirkta 463 litrai degalų (bl.l.22,23, 4t.). Įvertinus lengvojo automobilio kuro sąnaudas 100 km. (9,4 l., http://www.autopolis.lt/lt/auto-katalogas/ford-s-max-lengvieji-automobiliai/s-max-25-i-20v-220-hp-i7901) pastebėtina, kad su tokiu degalų kiekiu ieškovė galėjo nuvažiuoti apie 4926 km. (463*100/9,4), todėl tokios degalų sąnaudos nėra nei protingos nei tikėtinos. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, laiko ieškinio reikalavimą nepagrįstu ir jį atmeta (CPK 178 straipsnis). Dėl AB „Ventus-Nafta“ kuro ir Lipeikio įmonės „Egzotika“ kvitų, išrašytų 2015-02-27 ir 2016-04 (tiksli data nesimato), pastebėtina, kad šie kvitai ir jame nurodytos sumos neturi nieko bendro su 2017-01-04 panaudos sutartyje nurodytu automobiliu, o dėl kito ieškovės naudotino automobilio, nėra pateikta jokių duomenų, todėl juose nurodytos sumos negali būti laikomos pagrįstomis administravimo išlaidomis.
Ieškovė prašo priteisti 161,43 Eur išlaidas už ryšio paslaugas (bl.l.34,37,38). Nurodytą reikalavimą grindžia 2016-02-04 panaudos sutartimi, sudaryta su D. T. ir 2016-06-01 panaudos sutartimi, sudaryta su J. M. dėl GSM telefonų kortelių abonentų 4 numerių naudojimo. PVM sąskaitos – faktūros yra apskaitos dokumentai, kuriais patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis, t. y. jomis įforminamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas (LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Sąskaitą faktūrą išrašo prekes pateikęs ar paslaugas suteikęs asmuo, reikalaudamas sumokėti sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, tačiau pateikta sąskaita – faktūra nepatvirtina, kad ieškovė pagal ją atsiskaitė, t. y. faktiškai patyrė šias išlaidas. Ieškovė nepateikė apskaitos dokumentų apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų dėl šių išlaidų , todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
Analogiškais motyvais, kaip ir dėl ryšio paslaugų išlaidų, yra atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti kanceliarines ir kitas išlaidas – 91,49 Eur, nes nėra pateikta apmokėjimo pagal pateiktas sąskaitas įrodymų.
Atmetant reikalavimus dėl transporto, ryšių, kanceliarinių ir kitų išlaidų priteisimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė šiuo metu vykdo bankroto administravimo procedūras 35 įmonėse (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenys), todėl nėra aišku, kaip minėtos išlaidos, ieškovės nurodomomis datomis ir sumomis, yra konkrečiai susijusios su ieškovės BUAB „Autologistic“ vykdoma administravimo veikla ir kokiu būdu jos yra paskaičiuotos.
Reikalavimas priteisti 1,59 Eur banko sąnaudas atmestinas, nes nėra pateikta jokių šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
Ieškovės reikalavimą priteisti pašto išlaidos – 32,34 Eur, teismas laiko pagrįstu iš dalies– ieškovei galėtų būti priteista 31,24 Eur, nes minėta išlaidų suma yra pagrįsta pateiktais įrodymais (bl.l.27, 41, 4 t. ). Likusi ieškovės reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).
Ieškovei galėtų būti priteistos išlaidos patirtos VĮ “Registrų centras“– 31,86 Eur (bl.l.24-26 4t.), skelbimo išlaidos – 14 Eur (bl.l.28, 4 t.), nes jos yra pagrįstos pateiktais įrodymais.
Ieškovė minėtoje suvestinėje nurodė juridines sąnaudas bei antstoliams sumokėtas lėšas, tačiau posėdžio metu atstovas nurodė, jog šių išlaidų, kaip administravimo neprašo priteisti.
Ieškovė prašo priteisti 2660 Eur administravimo paslaugų išlaidų, manytina, kad šią sumą sudaro administratoriaus atlyginimas. UAB „Autologistic“ bankroto byla iškelta 2015-01-16. 2015-04-23 patvirtinti BUAB „Autologistic“ kreditorių finansiniai reikalavimai, 7 500 Eur administravimo išlaidų sąmata, taigi administratoriaus atlyginimo dydis turi būti nustatytas pagal Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 2 d. redakciją ( galiojusią iki 2016 m. gegužės 1 d.), kuri nebuvo susieta su Vyriausybės patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais bei patvirtintomis Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėmis. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje administravimo išlaidų sudėtį, buvo nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos.
Pagal iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą nebuvo nustatyta orientacinių administravimo išlaidų dydžių administruojant įmones supaprastinto proceso tvarka, tačiau teismo vertinimu, nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiais orientaciniais administravimo išlaidų dydžiais gali būti remiamasi sprendžiant ginčą šioje byloje, nes iki tol galiojęs teisinis reglamentavimas konkrečių administravimo išlaidų dydžių nenustatė (Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 3, 5 d.), o tik apibrėžė negalutinį administravimo išlaidų rūšių sąrašą bei administratoriaus atlyginimo nustatymo kriterijus (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje nr. 2-4579-794/2016 priimta nutartis).
Minimalus administratoriaus atlyginimas šiuo metu nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintų Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 priedą. Bankrutuojančios įmonės dydis nustatomas pagal įmonės atrankinio dydžio, kaip jis suprantamas Bankroto administratorių atrankos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“ reikšmę. BUAB „Autologistic“ yra maža įmonė, kuriai taikomas supaprastintas bankroto procesas. Taisyklėse tokios įmonės administravimui numatytas minimalus administratoriaus atlyginimas sudaro tris minimalias mėnesines algas (toliau – MMA). Tokiu atveju minimalus atlyginimas administratoriui sudarytų 900 Eur (300 Eur (MMA dydis nuo 2014 m. spalio 1 d.) x 3).
Rekomendacinis administratoriaus atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal formulę: A = Amin + Pį + Pb + Pt, kur: A – rekomendacinis administratoriaus atlyginimas; Amin – minimalus administratoriaus atlyginimas; Pį – priemoka už bankroto metu gautas įplaukas – lėšas iš parduoto įmonės turto ir turto perėmėjo sumokėtų administravimo išlaidų, taip pat už bankroto metu išieškotas sumas, – kaupiamas atskiroje banko sąskaitoje lėšoms per bankroto procesą kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais; Pb – priemoka už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių; Pt – priemoka už įmonės turto pardavimą didesne nei kreditorių susirinkimo nustatyta kaina, kai šis turtas parduodamas ne iš varžytynių, taip pat už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas (toliau – priemoka už sėkmingą turto pardavimą).
Ieškovė prašydama priteisti administravimo paslaugų išlaidas, įrodymų, pagrindžiančių, kitų administratoriaus rekomendacinio atlyginimo sudedamųjų dalių – priemokų taikymą, nepateikė, todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad BUAB „Autologistic“ kreditorių sąraše yra tik 6 kreditoriai, kurių reikalavimų suma yra 8719,15 Eur (iš kreditorių sąrašo ir jų reikalavimo sumos yra atimtas kreditorius Farma sp. Z. o. o ir jos 1100 Eur kreditorinis reikalavimas), pagrįstu pripažįsta minėtose taisyklėse nurodytą ir apskaičiuotą minimalų atlyginimą administratoriui – 900 Eur. Likusi reikalavimo dalis dėl administravimo paslaugų išlaidų priteisimo atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, UAB „Renavita“ ieškinys galėtų būti tenkinamas iš dalies, tai yra ieškovei galėtų būti priteista 977,10 Eur administravimo išlaidų (900+14+31,24+31,86), kurias teismas pripažįsta pagrįstomis, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra gavusi mokesčio permoką 1470,10 Eur, kuriuos teigė panaudojusi administravimo išlaidoms padengti, nusprendžia ieškovės ieškinį atmesti, laikant, jog minėtos išlaidos yra pilnai padengtos (CPK 178 straipsnis).
Nustačius aplinkybes, jog pagrįstomis administravimo išlaidomis yra laikytini 977,10 Eur, lieka nepanaudota grąžintos iš VMI mokesčių permokos dalis – 493 Eurų. Atsižvelgus į paminėtą, iš atsakovams priteistinos solidarios žalos–1 844,73 Eur yra atimama minėta suma 493 Eur, todėl apspręstina, kad iš atsakovų žalai atlyginti yra solidariai priteistina 1 351,73 Eur.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, atsakovai privalo solidariai mokėti įstatymų nustatyto 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (1 351,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl baudos skyrimo. Atsakovų prašymas skirti ieškovei 5792 Eur už piktnaudžiavimą procesu netenkintinas. Šalies teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama pagrindiniuose įstatymuose ir dėl to asmens įgyvendinama teisė reikšti ieškinį gali būti laikoma piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį. Ieškovė pareikštus pradinius reikalavimus patikslino, kitų įrodymų, jog buvo piktnaudžiaujama procesu, atsakovai nepateikė. Išnagrinėjus šią bylą, teismas nedari išvados, kad ieškovė piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis, todėl pagal CPK 95 str. nėra pagrindo ieškovei skirti baudą. Šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Ieškinį tenkinus iš dalies, spręstinas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo. Kauno apylinkės teismo 2016-01-06 nutartimi ieškovės BUAB „Autologistic“, į. k. 303156609, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Renavita“, į. k. 300152018, ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštas atsakovų V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui ne didesnei kaip 26 219,15 Eur sumai, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti.
Nusprendus iš V. M. žalos nepriteisti, o iš atsakovų A. B., A. B. solidariai priteisti 1 351,73 Eur žalos, yra naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi priteistina suma nelaikytina didele dviems fiziniams asmenims, nes atsakovas dirba, atsakovė gauna senatvės pensiją, todėl sprendimo įvykdymas bus užtikrintas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovai ieškiniu reiškė 4 reikalavimus, teismas 2 reikalavimus (pripažinti sutartį nesudaryta ir priteisti 5 proc. procesinių palūkanų) tenkino pilnai ir 1 reikalavimą (priteisti 9819,15 Eur žalos atlyginimą) tenkino 14 proc. Taigi, patenkintų ieškovo reikalavimų dalis sudaro 54 proc. (200+14+0=214:400=0,54x100proc.=54 proc.), o atmestų – 46 proc.
Ieškovė BUAB „Autologistic“, patyrė bylinėjimosi išlaidas: 1 089 Eur (2 t., b.l.96-98).
Patirtos išlaidos yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinos atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimų dalį. Ieškovei priteistinos 588,06 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 089 Eur x 54 proc. ). Bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos lygiomis dalimis po 294,30 Eur iš atsakovų A. B., A. B. (CPK 88 str., 93 str. 2 d.).
Ieškovė UAB „Renavita“ sumokėjo 136 Eurų žyminį mokestį (bl.l.12, 4t. ), tačiau atmetus jos ieškinį, jis iš atsakovų nepriteistinas.
Atsakovams A. B. ir A. B. nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos atsakovams nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d., 178 str.).
Valstybė patyrė 34,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (1 t., b.l. 2). Valstybei iš ieškovės UAB „Renavita“ ir atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai: iš ieškovės UAB „Renavita“–17,06 Eur, iš atsakovų po 8,54 Eur iš kiekvieno (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).
Valstybei iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė BUAB „Autologistic“ buvo atleista. Kadangi 2017-11-21 ieškinys buvo pateiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis, iš atsakovų valstybei priteistina po 47,5 Eur (30 ( už turtinį reikalavimą)+65( už sandorį, kurio vertė 2 896,20 Eur)) žyminio mokesčio.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268- 270 str.,
n u s p r e n d ž i a:
BUAB „Autologistic“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti UAB „Autologistic“, juridinio asmens kodas 303156609, 2014-11-12 akcijų pirkimo pardavimo sandorį, tarp A. B. ir V. M. (V. M.), nesudarytu, taikyti vienašalę restituciją: A. B. priteisti 100 vnt. (vieną šimtą vnt.) UAB „Autologistic“ vardinių paprastųjų akcijų.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Autologistic“, juridinio asmens kodas 303156609, 1 351,73 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt vienas euras 73 ct) žalos atlyginimą.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Autologistic“, juridinio asmens kodas 303156609, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1 351,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
Priteisti iš atsakovų A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 294,30 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 30 ct) ieškovės BUAB „Autologistic“, juridinio asmens kodas 303156609, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Bylos dalį pagal ieškovės BUAB „Autologistic“, ieškinį dėl 5600 Eur žalos solidariai iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisimo, nutraukti.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovų A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 56,04 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 4 ct) bylinėjimosi išlaidų (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Renavita“ 17,06 Eur (septyniolika eurų 6 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).
Naikinti Kauno apylinkės teismo 2016-01-06 nutartimi ieškovės BUAB „Autologistic“, į. k. 303156609, ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinas apsaugos priemones - atsakovų V. M. (V. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 26 219,15 Eur nekilnojamajo ir kilnojamajo turto, piniginių lėšų areštą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Diana Jasaitienė