Civilinė byla Nr. e2S-1338-640/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18277-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13.; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui M. M. ir atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei I. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, tretieji asmenys V. S. ir V. S., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui M. M. ir atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei I. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, tretieji asmenys V. S. ir V. S., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2.       Teisme 2020 m. birželio 11 d. gautas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko J. M. bendravimo su atsakovu tvarką, nustatant, kad atsakovas su vaiku bendrauja jo kasmetinių atostogų metu - 14 kalendorinių dienų, iš kurių viena dalis negali būti ilgesnė nei 10 kalendorinių dienų, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 21.00 val.; apie atostogų dienas, kurių metu atsakovas pageidauja leisti laiką su vaiku, atsakovas ieškovę įspėja prieš savaitę elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute arba el. paštu). Tuo atveju, jeigu atostogų laikotarpis (-iai) apimtų ir tas dienas, kai pagal teismo sprendimą atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku, šios dienos neįsiskaičiuoja į 14 kalendorinių dienų laikotarpį.

3.       Atsakovo prašymas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

3.1.       2020 m. sausio 21 d. vaikui sukako penki metai, todėl pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 (pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016) nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką nuo 2020 m. sausio 21 d. atsakovas kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.30 val. iki sekmadienio 21.00 val. pasiima vaiką su nakvyne.

3.2.       Vaikas noriai leidžia laiką su atsakovu, tarp vaiko ir tėvo yra susiformavęs gilus tarpusavio emocinis ryšys. Tai pagrindžia byloje esantys rašytiniai duomenys: socialinė darbuotoja D. B. paliudijo, kad vaikas noriai bendrauja su tėvu, džiaugėsi bendravimu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji specialistė D. R. B. nurodė, kad nėra pagrindo tėvui riboti bendravimo su vaiku, darželio auklėtojos paliudijo, kad tėvui atėjus pasiimti vaiką į darželį, vaikas noriai bėga pas tėtį, džiaugiasi bendravimu su juo, psichologas A. A. paaiškino, kad reikia didinti vaiko bendravimą su tėvu, psichologė Lina Noreikienė paaiškino, kad vaikui tėtis yra svarbus, jis noriai bendrauja su tėvu, mano, kad vaikas su tėvu gali būti ilgesnį laikotarpį, įskaitant ir nakvynes.

3.3.       Psichologas A. A., atliko stebėjimą tėvui bendraujant su vaiku ir 2019 m. birželio 3 d. išvadoje nurodė, kad tėvo ir vaiko ryšys labai geras, tėvas turi tinkamus gebėjimus bendrauti su vaiku, supranta ir tenkina vaiko poreikius ir interesus, o bendravimas su tėvu teigiamai veikia vaiko būseną, nurodė, kad atostogų metu 5-7 dienos nepertraukiamo bendravimo, įskaitant nakvojimą su tėvu atskirai nuo mamos, nepakenktų vaiko poreikių ir interesų visumai. Pastaroji psichologo A. A. išvada buvo pateikta, kai vaikui dar nebuvo sukakę penki metai.

3.4.       Kadangi teismo sprendimu nėra nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka atsakovo kasmetinių atostogų laikotarpiu, tai pažeidžia tiek atsakovo, tiek nepilnamečio vaiko teises bendrauti ir leisti laiką kartu. Tėvo ir mamos teisės yra lygios, todėl esant nustatytai ieškovės teisei bendrauti su vaiku jos atostogų metu, tokia teisė privalo būti suteikta ir atsakovui.

4.       Ieškovė atsiliepime prašė nustatyti ne ilgesnes nei 5 kalendorinių dienų atostogas, nurodant, kad dėl susiklosčiusios ypatingos padėties dėl COVID-19 viruso, atsakovas turi teisę atostogauti su vaiku tik Lietuvos Respublikoje, neišvykstant į užsienį, įpareigoti atsakovą atostogų metu kasdien ne rečiau nei kartą per dieną sudaryti ieškovei sąlygas susisiekti su vaiku nuotolinių vaizdo ir garso ryšių priemonėmis (Viber, WhatsApp ir pan.) ne trumpesniam nei 5 minučių pokalbiui, nustatyti, kad atsakovo atostogų su vaiku laikas neturėtų sutapti su ieškovės atostogomis ir jai tenkančiais bendravimo su vaiku savaitgaliais, įpareigojant atsakovą apie planuojamas atostogas įspėti ieškovę ne vėliau nei dvi savaites iki jų, o kitoje dalyje atsakovo prašymą atmesti.

5.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

5.1.       Atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pagrįstas liudytojų parodymais, negali būti vertintinas, kadangi teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nevertina byloje surinktų įrodymų. A. A. bylos nagrinėjimo metu yra pasisakęs, kad svarstant apie vaiko bendravimo su atsakovu trukmę su nakvynėmis, šis bendravimo laikotarpis geriausiu atveju neturėtų viršyti 5-7 dienų be mamos (ieškovės), nes 5-ąją diena vaikas pradeda ilgėtis mamos.

5.2.       Pasiėmęs vaiką savaitgaliais su nakvynėmis, atsakovas nesudaro galimybės ieškovei pabendrauti su vaiku, draudžia pasiteirauti, kaip vaikas laikosi, ieškovė tris dienas nieko nežino apie vaiką.

5.3.       Atsakovo reikalavimas nustatyti jam 14 dienų atostogų su vaiku, neįskaičiuojant jo savaitgalių, neatitinka vaiko interesų. Vaikas būtų atskirtas nuo ieškovės pernelyg ilgam laiko tarpui, kai tik teismo psichologinė ekspertizė galėtų atsakyti, ar atsakovo bendravimas su vaiku savaitgaliais nekelia vaikui neigiamų pasekmių, ar pagal savo amžių vaikas galėtų tokį laiko tarpą išbūti be mamos.

5.4.        Reikalaudamas nustatyti, kad apie savo suplanuotas atostogas atsakovas įspėja ieškovę prieš savaitę, nederindamas atostogų grafiko su ieškovės planais ir užimtumu, atsakovas siekia trukdyti iš anksto metams į priekį planuojamas ieškovės atostogas.

6.       Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad visiškai palaiko ieškovės atsiliepimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku per atostogas. Nurodo, kad atsakovas negeba tinkamai pasirūpinti vaiku, neužtikrina vaiko saugumo, netinkamai prižiūri vaiką. 7 dienos atostogų, įskaitant tėvo savaitgalį, kai vaikas praleidžia laiką su pastoviai telefonu automobilius pardavinėjančiu tėvu, jo (duomenys neskelbtini) gimimo sugyventine ir 1 metų broliu, neturi savo miegamosios vietos, žaidimo kampelio, maitinamas pica ir bulvėmis fri, yra pakankamos.

7.       Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad iš esmės neprieštarauja atsakovo prašymui, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad tokio amžiaus vaikui tokia išsiskyrimo trukmė su motina gali būti per ne lyg ilga, todėl atitinkamai turėtų būti arba trumpinamas atostogų dienų skaičius, arba užtikrintas nuolatinis vaiko ir mamos ryšio palaikymas nuotolinio ryšio/vaizdo/garso priemonėmis. Atsakovo siūlomas vaiko grąžinimo laikas taip pat yra vėlyvas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi atsakovo M. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nustatė tokią nepilnamečio vaiko J. M. ir atsakovo M. M. bendravimo tvarką atsakovo kasmetinių atostogų metu: 1) atsakovas su vaiku bendrauja 5 kalendorines atostogų dienas, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną šalių tarpusavyje sutartu laiku ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.; 2) atsakovo atostogų su vaiku metu atsakovas privalo sudaryti ieškovei sąlygas kiekvieną dieną susisiekti su nepilnamečiu vaiku nuotolinio vaizdo ir garso ryšio priemonėmis (Viber, WhatsApp ir pan.) ne trumpesniam nei 5 minučių pokalbiui; 3) apie atostogų laikotarpį atsakovas ieškovę įspėja prieš dvi savaites elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute arba el. paštu). Šis laikotarpis negali sutapti su ieškovės atostogų su vaiku dienomis ir jai tenkančiais bendravimo su vaiku savaitgaliais. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą atmetė.

9.       Nustatė, kad konkrečiu atveju pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016 atsakovas jau bendrauja su vaiku su nakvynėmis. Tai teismo manymu leidžia teigti, jog vaikas jau yra įpratęs nakvoti atsakovo gyvenamojoje vietoje net kelias naktis iš eilės, todėl, remiantis tėvų lygiateisiškumo principu, tikslinga spręsti dėl atsakovo atostogų su vaiku galimybės. Duomenų, jog atsakovo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams nėra, todėl yra pagrindas nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką jo atostogų metu.

10.       Teismo vertinimu, vaiko interesus atitinka ne drastiškas, o laipsniškas nusistovėjusios bendravimo su tėvu tvarkos keitimas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad vaikas nėra pratęs net 14 dienų būti atskirai nuo motinos, todėl pradžioje jo interesus geriau atitiktų trumpesnis atostogų su tėvu laikotarpis. Tokią poziciją išreiškė ir išvadą teikianti institucija. Be to, atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra beveik identiškos jo priešieškinio reikalavimui šioje dalyje, kuris gali būti tenkinamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

11.       Teismo vertinimu, geriausius mažamečio šalių sūnaus interesus šiuo metu atitiktų atsakovo bendravimas su vaiku ieškovės ir psichologo nurodytą laikotarpį atsakovo atostogų metu - 5 kalendorines dienas. Suplanavus atostogas tokiu būdu, kad į jas patektų ir atsakovo bendravimo savaitgalis, atsakovas su vaiku galėtų praleisti 7 kalendorines atostogų dienas ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tai pilnai užtikrintų jų dar tampresnio, bet kartu ir saugaus, ryšio puoselėjimą. Taip pat, tokiu būdu užtikrinama, kad atsakovas bendravimui su vaiku rinksis ne ieškovei tenkantį savaitgalį, išlaikoma įprasta vaikui ir jo interesus atitinkanti tvarka, pagal kurią vaikas kas antrą savaitgalį praleidžia su motina. Be to, teismas sprendė, kad yra poreikis nustatyti, jog atsakovo atostogų su vaiku laikotarpis neturėtų sutapti su ieškovės atostogomis arba jai tenkančiais savaitgaliais, todėl apie atostogas būtina įspėti kitą pusę (tėvą) kaip galima anksčiau – likus nemažiau ne dviem savaitėms iki atostogų.

12.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sienos nebėra visiškai uždarytos, todėl nėra objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą uždrausti vienam iš tėvų atostogauti su vaiku užsienio valstybėje, į kurią įvažiavimas nėra ribojamas. Tuo tarpu, tėvų, kaip socialiai atsakingų asmenų, pareiga tinkamai rūpintis vaiku, jo sveikata yra įtvirtinta įstatyme, todėl kiekvienas iš tėvų, siekdamas užtikrinti vaiko saugumą ir geriausius interesus, veždamasis vaiką į užsienį turi įvertinti svečiavimosi konkrečioje valstybėje riziką.

13.       Teismas sprendė, jog plečiant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, tiek vaiko, tiek ieškovės geriausius interesus atitinka galimybė jiems palaikyti ryšį. Taigi, teismas nustatė, kad kiekvieną dieną atsakovas turi sudaryti vaikui galimybę nuotoliniu būdu, ne trumpiau nei 5 minutes pabendrauti su motina.

14.       Teismas pastebėjo, jog remiantis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis dėl atsakovo bendravimo su vaiku atostogų laikotarpiu nustatymo, atsakovo prašomas nustatyti nepilnamečio vaiko paėmimo ir grąžinimo laikas nepagrįstai apsunkina ieškovės padėtį, kadangi yra nesuderinamas su jos darbo grafiku. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje buvo nurodyta, kad ieškovės teiktais duomenimis, jos darbas prasideda 8 val., todėl ieškovei atsiliepime nenurodžius laiko, nuo kurio atsakovas galėtų pasiimti nepilnametį vaiką, siekiant nepagrįstai neapsunkinti nei vienos iš šalių padėties, konkretus šalių nepilnamečio sūnaus paėmimo laikas nenustatomas, todėl šalys privalės susitarti dėl joms abiem patogaus vaiko paėmimo laiko, tačiau atsižvelgdamas į mažą vaiko amžių ir Tarnybos išvadą, teismas sprendė, jog geriausius vaiko interesus atitiktų vaiko grąžinimas į jo gyvenamąją vietą paskutinę atsakovo atostogų su vaiku dieną iki 20 val.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15.       Apeliantas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį pakeisti, nustatant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką atsakovo atostogų metu pagal kurią: atsakovas su vaiku bendrauja jo atostogų metu 14 kalendorinių dienų, per vieną kartą išnaudojant ne daugiau nei 7 kalendorines dienas, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 9.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.; atsakovo atostogų su vaiku metu atsakovas privalo sudaryti ieškovei sąlygas kiekvieną dieną susisiekti su nepilnamečiu vaiku nuotolinio vaizdo ir garso ryšio priemonėmis (viber, WhatsAPP ir pan.) ne trumpesniam nei 5 minučių pokalbiui; apie atostogų laikotarpį atsakovas ieškovė įspėja prieš dvi savaites elektroninio ryšio priemonėmis (telefonus, SMM žinute arba el.paštu).

16.       Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

16.1.       Kadangi tėvo ir mamos teisės yra lygios, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovei buvo leista bendrauti su vaiku jos kasmetinių atostogų metu 14 dienų, tokia pat teisė turi būti suteikta ir tėvui, nes kitaip būtų pažeistas tėvų lygybės principas. Tai, jog 14 dienų laikotarpis yra per ilgas, gali būti pagrindu 14 dienų laikotarpiui skaidyti į mažesnius laikotarpius, tačiau ne pagrindu atsakovui atostogų laikotarpį sutrumpinti iki maksimalaus galimo per vieną kartą išnaudojant atostogų laikotarpį.

16.2.       Teismas neįvertino to, jog jeigu atostogų savaitę, kai yra atsakovo savaitgalis, atsakovas pasiimtų atostogas nuo pirmadienio, tai būtų sutrumpintas bendravimo su vaiku laikas, nes pagal galiojančią bendravimo su vaiku tvarką atsakovas su vaiku bendrauja nuo penktadienio 17.30 val. Taigi, įvertinus tai, kad atsakovas turi tik du savaitgalius, jis nenori prarasti penktadienio vakaro. Jeigu atsakovas norėtų pasiimti vaiką po jam tenkančio savaitgalio, tai jis turėtų vaiką sekmadienį grąžinti motinai ir pirmadienį vėl jį pasiimti. Akivaizdu, kad tuo yra pažeidžiama atsakovo teisė tinkamai planuoti nepertraukiamas atostogas su vaiku.

16.3.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apribojimą, kad atsakovo atostogų laikotarpis negali sutapti su ieškovei tenkančiais bendravimo su vaiku savaitgaliais, nes toks apribojimas nenustatytas ieškovei ir tai nepagrįstai varžo atsakovo teises pasirinkti ir planuoti atostogas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatyta, kad atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma ieškovės kasmetinių atostogų metu. Todėl lygiai toks pat principas turi būti taikomas ir atsakovui nustatant bendravimo su vaiku tvarką per jo kasmetines atostogas, nes kitaip yra pažeidžiamas tėvų lygiateisiškumo principas.

16.4.       Vaiko tėvų santykiai yra konfliktiški, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė konkretaus laiko nuo kada atsakovas pirmą atostogų dieną turi pasiimti vaiką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YP-2311-1050/2020, ieškovei jau buvo paskirta bauda už Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties nevykdymą ir nesudarymą sąlygų atsakovui bendrauti su vaiku. Taigi, tikėtina, kad ir šiuo atveju ieškovė piktnaudžiaus situacija, stengsis pavėlinti vaiko perdavimo laiką tam, jog sugadintų atsakovo atostogų planus.

17.       Ieškovė I. S. atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

18.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

18.1.       Pirmosios instancijos teismo nutartimi nėra kvestionuojamos ar ribojamos atsakovo teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu. Nuo gimimo vaikas gyvena tik su motina (t.y. ieškove), o su atsakovu bendrauti su nakvynėmis vaikas pradėjo būti pratinamas tik vaikui sukakus 5 metams, taigi tik šiemet. Byloje yra paskirta atlikti psichologinė ekspertizė, kuri nuodugniai ištirs atsakovo ryšį su vaiku ir jos pagrindu bus galima vertinti, kokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka (įskaitant ir per atostogas) atitiktų vaiko interesus.

18.2.       Atsakovas nepagrįstai teigia, jog teismas turėjo nustatyti tokios trukmės atostogas, kurių atsakovas prašo. Skaičiuodamas neva prarandamas ir nekompensuojamas bendravimo su vaiku valandas atsakovas nenurodo, kad pats nesilaiko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nuolat penktadieniais pasiima vaiką iš darželio žymiai anksčiau, nei yra nustatyta nutartimi, grąžina vaiką 1-2 valandomis vėliau. Savaitgaliais vaikas pas atsakovą nepavalgo iki sotumo ir toliau bijo pasiprašyti atsakovo į tualetą. Po savaitgalio pas atsakovą, vaikas grįžta numetęs 1-2 kg. Visos šios aplinkybės neabejotinai yra itin svarbios sprendžiant klausimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku per atostogas trukmės, tačiau išsamiai jas ištirti ir įvertinti bus galima tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.

18.3.       Teismas nustatydamas būtent 5 dienų atostogų trukmę atsižvelgė į VTAĮT išvadą, kurioje nurodyta, jog tokio amžiaus vaikui atsakovo siūloma išsiskyrimo trukmė su motina gali būti per ne lyg ilga, todėl atitinkamai turėtų būti arba trumpinamas atostogų dienų skaičius, arba užtikrintas nuolatinis vaiko ir mamos ryšio palaikymas nuotolinio ryšio priemonėmis, atsakovo siūlomas vaiko grąžinimo laikas taip pat yra pakankamai vėlyvas. Atsakovo prašymą tenkindamas iš dalies, teismas vertino tai, kad vaiko interesus atitinka ne drastiškas, o laipsniškas nusistovėjusios bendravimo su tėvu tvarkos keitimas. Nustatydamas 5 dienų trukmės atostogas su atsakovu teismas vadovavosi ir byloje esančia psichologo A. A. stebėjimo tėvui bendraujant su vaiku 2019 m. birželio 3 d. išvada. Šioje išvadoje nurodyta, kad vaiko poreikių ir interesų visumai nepakenktų 5-7 dienos nepertraukiamo bendravimo su tėvu atskirai nuo mamos atostogų metu, įskaitant nakvojimą.

18.4.       Pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsižvelgiant į nustatomą laikotarpį, kurį atsakovas gali bendrauti su vaiku atostogų metu, yra galimybė užtikrinti, kad atsakovas bendravimui rinktųsi jam, o ne ieškovei tenkantį savaitgalį, tokiu būdu išlaikant vaikui įprastą ir jo interesus atitinkančią tvarką, pagal kurią vaikas kas antrą savaitgalį praleidžia su motina. Ieškovė kategoriškai nesutinka, kad atsakovas planuotųsi savo atostogas ieškovei tenkančių savaitgalių metu, nes vasaros laikotarpiu visi savaitgaliai yra suplanuoti, todėl atsakovas nori sukurti konfliktams palankią situaciją.

18.5.       Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismui nenustačius tikslaus vaiko paėmimo laiko tarp šalių kils ginčai, nes ieškovė tyčia sieks perduoti atsakovui vaiką kuo vėliau. Pats atsakovas yra baustas piniginėmis baudomis už bendravimo su vaiku laiko nesilaikymą, vėlavimą perduoti vaiką laiku. Be to, 2020 m. liepos 1 d. atsakovas pranešė ieškovei apie savo suplanuotas atostogas ir jokio ginčo dėl vaiko perdavimo laiko nekilo.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

20.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones (laikiną bendravimo su vaiku tvarką), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

22.       Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų J. M.gimusį (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015 nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, atsakovas gyvena skyrium. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016 iš dalies pakeitus teismo sprendimą nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pagal kurią, kai vaikui sukaks penkeri metai, vaiko tėvas turi teisę kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo penktadienio 17.30 val. ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 21.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607-553/2016, nustatyta atsakovo M. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. M. tvarka netaikoma ieškovės kasmetinių atostogų metu - 14 kalendorinių dienų, iš kurių viena dalis negali būti ilgesnė nei 10 kalendorinių dienų, laikotarpiu. Apie atostogų laikotarpį, kurio metu atsakovas neturės galimybės bendrauti su vaiku, ieškovė atsakovą įspėja prieš savaitę elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute arba el. paštu).

24.       Šiuo metu, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui M. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Šioje byloje, atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko J. M. bendravimo su atsakovu tvarką, nustatant, kad atsakovas su vaiku bendrauja jo kasmetinių atostogų metu - 14 kalendorinių dienų, iš kurių viena dalis negali būti ilgesnė nei 10 kalendorinių dienų, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 21.00 val.; apie atostogų dienas, kurių metu atsakovas pageidauja leisti laiką su vaiku, atsakovas ieškovę įspėja prieš savaitę elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute arba el. paštu). Tuo atveju, jeigu atostogų laikotarpis (-iai) apimtų ir tas dienas, kai pagal teismo sprendimą atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku, šios dienos neįsiskaičiuoja į 14 kalendorinių dienų laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą tenkino tik iš dalies – nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrauja 5 kalendorines atostogų dienas, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną šalių tarpusavyje sutartu laiku ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.; atsakovo atostogų su vaiku metu atsakovas privalo sudaryti ieškovei sąlygas kiekvieną dieną susisiekti su nepilnamečiu vaiku nuotolinio vaizdo ir garso ryšio priemonėmis (Viber, WhatsApp ir pan.) ne trumpesniam nei 5 minučių pokalbiui; apie atostogų laikotarpį atsakovas ieškovę įspėja prieš dvi savaites elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute arba el. paštu). Šis laikotarpis negali sutapti su ieškovės atostogų su vaiku dienomis ir jai tenkančiais bendravimo su vaiku savaitgaliais. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą atmetė. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, todėl atskiruoju skundu prašo ją pakeisti – nustatyti, jog atsakovas savo atostogų metu su vaiku bendrauja 14 kalendorinių dienų, per vieną kartą išnaudojant ne daugiau nei 7 kalendorines dienas, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 9.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.; atsakovo atostogų su vaiku metu atsakovas privalo sudaryti ieškovei sąlygas kiekvieną dieną susisiekti su nepilnamečiu vaiku nuotolinio vaizdo ir garso ryšio priemonėmis (viber, WhatsAPP ir pan.) ne trumpesniam nei 5 minučių pokalbiui; apie atostogų laikotarpį atsakovas ieškovė įspėja prieš dvi savaites elektroninio ryšio priemonėmis (telefonus, SMM žinute arba el.paštu).

25.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog tėvo ir motinos teisės yra lygios, todėl skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai nesuteikia atsakovui tokios pačios teisės atostogų metu bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, kaip ir ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu.

26.       Sutiktina, kad tėvai turi vienodą teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

27.       Pažymėtina, kad teismo sprendimu jau yra nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau atsakovas siekia šią tvarką pakeisti nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria spręstas klausimas ne dėl bylos išsprendimo iš esmės, o tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos atsakovo atostogų metu. Kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas jau bendrauja su vaiku su nakvynėmis savaitgaliais, todėl vaikas jau yra įpratęs nakvoti pas atsakovą kelias dienas iš eilės, tačiau vaiko interesus geriau atitinka laipsniškas nusistovėjusios bendravimo su tėvu tvarkos keitimas, o ne drastiškas. Šiuo atveju, 14 dienų atostogos, kurių viena dalis negali būti ilgesnė nei 10 kalendorinių dienų yra labiau drastiškas bendravimo su vaiku tvarkos keitimas, o ne laipsniškas, todėl neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Šią aplinkybę patvirtina ir psichologas, kuris teigia, jog vaikas po 5-7 dienų jau imą ilgėtis motinos su kuria nuolatos gyvena. Apeliantas atskirajame skunde lyginant su pradiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumažino prašomą nustatyti atostogų metu bendravimo su vaiku trukmę nuo 10 nepertraukiamų bendravimo dienų iki 7, tačiau pastebėtina, jog tokia bendravimo tvarka jau nebeatitiktų vaiko geriausių interesu, nes jei atostogų laikotarpis sutaptų su savaitgaliu, kurio metu atsakovas bendrauja su sūnumi, bendra nepertraukiamo bendravimo dienų trukmė viršytų psichologo rekomenduojamą maksimalią trukmę, t. y. 7 dienas. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną 5 dienų atsakovo bendravimo su sūnumi atsakovo atostogų metu bendravimo tvarką, kurios nėra pagrindo keisti.

28.       Apeliantas teigia, kad nenori prarasti penktadienio vakaro su sūnumi, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog jeigu atsakovo atostogos bus tą pačią savaitę, kai yra atsakovo savaitgalis su vaiku, bus sutrumpintas bendravimo su vaiku laikas, nes pagal galiojančią bendravimo su vaiku tvarką atsakovas su vaiku bendrauja nuo penktadienio 17.30 val. Teismas pažymi, jog kaip jau minėta, ilgesnis nepertraukiamas bendravimas su vaiku nei 7 dienos iš eilės šiuo metu neatitinka geriausių vaiko interesų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė bendravimo tvarkos, atsakovo atostogų metu, kuri kartu su atsakovo bendravimo su vaiku savaitgaliu nebūtų ilgesnė, nei 7 dienos iš eilės.

29.       Pastebėtina, kad konkrečioje situacijoje yra sprendžiamas laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas, o ne ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas. Leidus pasiimti vaiką, jo bendravimo su ieškove metu, būtų sutrumpintas vaiko bendravimo laikas su ieškove, kas pažeistų tiek ieškovės teisę praleisti jai paskirtus savaitgalius su vaiku, tiek vaiko teisę tuo metu bendrauti su motina. Be to, atsakovas pats nurodo, jog jo ir ieškovės santykiai yra konfliktiški, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas siekdamas išvengti tarp šalių galinčių kilti ginčų pagrįstai sprendė, kad atsakovo atostogų laikotarpis, kurio metu jis nepertraukiamai bendrauja su sūnumi negali sutapti su ieškovės bendravimo su sūnumi savaitgaliais. Išaiškintina, jog tokia tvarka nustatytina tik laikinai, t. y. kol klausimas dėl nuolatinės bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo bus išspręstas iš esmės. Tai reiškia, kad išsprendus klausimą iš esmės galimai bus patenkintas ir atsakovo reikalavimas bendrauti su vaiku ir ilgesnį laikotarpį, nei 5-7 dienas iš eilės, jei tai atitiks geriausius vaiko interesus.

30.       Nors su kitais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutiko, tačiau apeliantas pagrįstai nurodo, kad esant konfliktiškiems šalių santykiams, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė konkretaus laiko nuo kada atsakovas pirmą atostogų dienų turi pasiimti vaiką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YP-2311-1050/2020, ieškovei jau buvo paskirta bauda už Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties nevykdymą ir nesudarymą sąlygų atsakovui bendrauti su vaiku. Taigi, sutiktina su apelianto skundo argumentu, jog yra tikimybė, jog nenustačius konkretaus vaiko paėmimo laiko pirmąją atostogų dieną ieškovė gali pavėlinti vaiko perdavimą. Kita vertus, teismo turimais duomenimis, ieškovė 8.00 val. pradeda darbą, todėl vaiko paėmimas pirmąją atsakovo atostogų dieną 9.00 val., kai ta diena yra ir ieškovės darbo diena, nėra tinkamas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį, dalyje dėl vaiko paėmimo laiko nustatant, kad pirmąją atsakovo atostogų dieną, jei ta diena sutampa su ieškovės darbo diena, atsakovas vaiką turi pasiimti 7.00 val., o ši diena nesutampa su ieškovės darbo diena – 9.00 val.

31.       Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apelianto atskirojo skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarčiai keisti, išskyrus nepilnamečio šalių vaiko pirmąją atsakovo atostogų su vaiku dieną paėmimo laiko nustatymą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos byloje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri iš esmės paliktina galioti, tačiau keistina jos dalis dėl vaiko paėmimo pirmąją atsakovo atostogų dieną, nustatant, jog atsakovas pirmąją savo atostogų dieną, jei ji sutampa su ieškovės darbo diena, turi pasiimti 7.00 val., o jei ne darbo -  9.00 val. Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai pakeisti, todėl yra atmestini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-338 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

atskirąjį skundą, dalyje dėl vaiko paėmimo pirmąją atsakovo atostogų dieną laiko nustatymo, tenkinti.

Kitoje dalyje atskirąjį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį dalyje dėl vaiko J. M. paėmimo pirmąją atsakovo M.M. atostogų dieną laiko nustatymo, nustatant, kad atsakovas M. M. pirmąją savo atostogų dieną vaiką J. M. privalo pasiimti 7.00 val., jei ta diena sutampa su ieškovės I. S. darbo diena; o jei atsakovo M. M. pirma atostogų diena nėra ieškovės I. S. darbo diena – 9 val.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                    Rūta Veniulytė-Jankūnienė