VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo Jūra Marija Strumskienė,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui S. D.,

atsakovo atstovei Brigitai Trepšienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas S. Z. prašo iš atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priteisti 4 632,19 Lt turtinę žalą bei įpareigoti išduoti išeiginės uniformos komplektą bei kasdienės tarnybinės uniformos dalis, kurioms baigėsi dėvėjimo terminas.

Paaiškino, kad pareiškėjas yra priešgaisrinės gelbėjimo valdybos statutinis valstybės tarnautojas. 2008 m. sausio – 2013 m. rugpjūčio laikotarpiu jam nebuvo išduotos priklausančios tarnybinės uniformos dalys. Atsakovas 2013-10-04 raštu jį informavo, kokios tarnybinės uniformos dalys neišduotos ir nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-12-21 įsakymu Nr. 1-397 patvirtintose Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normose ir dėvėjimo taisyklėse kompensacijos už neišduotas uniformos dalis mokėjimas nenustatytas.

Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis numatė, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Nustatytu laiku neišdavus uniformos pareiškėjas įgijo teisę į kompensaciją pagal vidaus reikalų ministro 18999-12-22 įsakymą Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“. Pasibaigus uniformos dėvėjimo terminui ar tos uniformos sudėtinių dalių dėvėjimo terminams pareiškėjas įgijo teisę į naują uniformą ar atskiras sudėtines dalis, o atsakovui nesilaikius šios prievolės atsirado pagrindas atlyginti žalą, t. y. kompensuoti galimai patirtus nuostolius. Už tarnybinių uniformų išdavimo atsakinga Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, kuri uniformų neišdavė dėl valstybės biudžeto lėšų stokos. Atsisakyti uniformos pareiškėjas negalėjo, nes uniforma nebuvo siūloma. Neišduodamas uniformos atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra vienas iš civilinės atsakomybės elementų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2695/2012, 2012-07-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2567/2012 išaiškino, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą. Tarnybinės uniformos išdavimas yra socialinė garantija pareigūnams.

Neišdavus uniformos pareiškėjas turėjo tarnyboje dėvėti turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigęs. Dėl to turėjo nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, turėjo nešioti išblukusią uniformą, nuolat tarnyboje nešiojo savo lėšomis įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius, savo šaliką, pirštines, marškinius ir pan. Duomenų apie patirtas išlaidas nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija laikina ir trūkstamos uniformos dalys netrukus bus išduotos, todėl patirtos žalos negali pagrįsti įrodymais. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-3379/2011 konstatuota, kad nuostolių patyrimas dėl tarnyboje nešiotų savo drabužių yra akivaizdus, o jų dydis prilygintas kompensacijai. Nors Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-12-21 įsakymu Nr. 1-397 patvirtintose Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normose ir dėvėjimo taisyklėse kompensacijos už neišduotas uniformos dalis mokėjimas nenustatytas, laikė, kad žalos dydis turi būti prilyginamas neišduotos uniformos kainai ir taikoma teismų praktika.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus, konkrečių aplinkybių dėl patirtų išlaidų negalėjo nurodyti, tačiau pažymėjo, kad tarnybos metu pareiškėjas nešiojo savo batus, marškinius, kitus rūbus. 

Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdyba prašė skundą atmesti, o nusprendus tenkinti priteistiną sumą sumažinti iki 10 procentų neišduotos uniformos vertės.

Atsakovas pažymėjo, kad vidaus reikalų ministro 1999-12-22 įsakymas „Dėl piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“ negali būti taikomas Pagal Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1709) 11 straipsnio 2 dalį buvo nustatyta, kad iki bus priimti ir įsigalios įstatymų patvirtinti statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuojantys statutai, bet ne ilgiau kaip iki 2013-10-01, taikomi anksčiau priimti įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys statutinių valstybės tarnautojų statusą bei tarnybos ypatumus.

Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje nenustatyta įstatyminė prievolė mokėti kompensaciją vietoj neišduotos uniformos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-12-21 įsakymu Nr. 1-397 patvirtintose Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normose ir dėvėjimo taisyklėse kompensacijos mokėjimas taip pat nenumatytas.

Atsakovas niekuomet nevykdė ir neturėjo pareigos ir finansavimo vykdyti tarnybinių uniformų pirkimo, todėl negali būti atsakinga už pareigūnų aprūpinimą tarnybinėmis uniformomis. Tokius pirkimus centralizuotai vykdė Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba niekada nėra priėmusi sprendimo neišduoti uniformos. Viešuosius pirkimus tarnybinėms uniformoms įsigyti atlikdavo Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, kuri spręsdavo kokios aprangos dalys bus nupirktos. Iš  Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gautas uniformas atsakovas tik išdalindavo pareigūnams. Dėl to laikė, kad atsakovo veiksmuose nebuvo neteisėto neveikimo.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų dėl žalos buvimo fakto. Nesuprantamas pareiškėjo teiginys, kad dėl išblukusios tarnybinės uniformos jis patyrė didesnių nuostolių, nes turėjo uniformą labiau prižiūrėti ir daugiau skalbti, nes reikalinga priežiūra yra vienoda tiek naujoms, tiek dėvėtoms uniformoms. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis už savo lėšas turėjo pirkti avalynę, marškinius ir t. t. Kadangi pareiškėjas prašo pateikti uniformos dalių kainas, tai jis skaičiuodamas žalą siekia remtis ne savo turėtais nuostoliais, o neišduotos uniformos kaina. pažymėjo, kad žala negali būti preziumuojama, o jos dydį privalo įrodyti pareiškėjas. Priešingu atveju civilinė atsakomybė atitiktų ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

Atsakovas pažymėjo, kad Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje taip pat nurodyta, kad ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Todėl prašė pareiškėjo reikalavimą apriboti trejų metų laikotarpiu.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūno teisės gauti žalos atlyginimą už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad S. Z. 2013-08-15 prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą ir prašė nurodyti, kokios tarnybinės uniformos dalys jam nebuvo išduotos, kurių dėvėjimo terminas baigėsi 2008 m. sausio – 2013 m. rugpjūčio mėnesiais, nurodyti uniformos dalių neišdavimo priežastis bei jų kainą. Taip pat prašė paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją arba nedelsiant išduoti uniformos dalis (b. l. 6). Atsakovas 2013-10-04 rašte Nr. 3-5-3977(3.43.-5) informavo, kad uniformos dalys neišduotos dėl biudžeto lėšų stokos. Prie rašto pateikė uniforminės aprangos apskaitos kortelę, kurioje nurodytos išduotos uniformos dalys. Pažymėjo, kad kompensacija už laiku neišduotą tarnybinę uniformą negali būti mokama, nes teisės aktai nenustato pareigos mokėti kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą (b. l. 8).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Statuto 46 straipsnis numato, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina Vyriausybė. Pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Tokia tvarka ir normos buvo patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-12-21 įsakymu Nr. 1-397, o vėliau pakeistos 2006-11-30 įsakymu Nr. 1-478. Šiuo teisės aktu buvo reglamentuota pareigūnams išduodamų uniformų dalys, jų skaičius ir dėvėjimo terminai. Tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių 6 punktus nurodo, kad uniforma išduodama pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas normas ir dėvėjimo terminus. Tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių 13.1 punktas draudžia dėvėti uniformą kartu su civiliais rūbais arba nenustatyto pavyzdžio uniformą ar atskiras jos dalis, nešioti skiriamuosius ženklus ar kitą nenustatytą atributiką, o 15 punktas nustato, kad pareigūnas gautą uniformą privalo saugoti ir tvarkingai ją dėvėti. 

Atsakovas pripažįsta, kad iki šiol S. Z. neišdavė uniformos dalių, kurių nustatytas dėvėjimo terminas pasibaigė. Pareiškėjui neišduotos uniformos dalys nurodytos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktoje lentelėje (b. l. 70-71). Iš pareiškėjo asmens kortelės matyti, kad jo pareigybė 2006–2013 m. buvo ugniagesys gelbėtojas (b. l. 9). Kaip nurodė atsakovas, ši pareigybė atitinka pirminės grandies pareigūno poziciją. Pareiškėjui turi būti taikoma Tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių lentelė pirminės grandies pareigūnams, dirbantiems pamainomis pagal normas kaip pareigūnui tiesiogiai susijusiam su incidentų likvidavimu (b. l. 44). S. Z. turėtų būti išduodamas uniformos komplektas bei išeiginė uniforma.

Atsakovas įpareigotinas pareiškėjui išduoti tas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs: kepurę (iš viso nebuvo išduota); vasarinę kepurę (paskutinė išduota 2009 m., dėvėjimo terminas 1 metai); žieminę kepurę (paskutinė išduota 2009 m., dėvėjimo terminas 3 metai); žieminę megztą kepurę (paskutinė išduota 2009 m., dėvėjimo terminas 1 metai); demisezoninę striukę (paskutinė išduota 2008 m., dėvėjimo terminas 2 metai); megztinį (paskutinis išduotas 2008 m., dėvėjimo terminas 2 metai); dvejus marškinėlius ilgomis rankovėmis (paskutiniai išduoti 2009 m., dėvėjimo terminas 1 metai, priklauso dveji); marškinėlius trumpomis rankovėmis (vieneri išduoti 2013 m., dėvėjimo terminas 1 metai, priklauso dveji); kaklaraištį ir kaklaraiščio segtuką, pavardės lentelę (iš viso neišduota); šaliką (paskutinis išduota 2009 m., dėvėjimo terminas 3 metai); diržą (iš viso neišduotas); pusbačius ir žieminius batus (iš viso neišduota); batus pailgintais aulais (paskutiniai išduoti 2009 m., dėvėjimo terminas 1 metai). Taip pat pareiškėjui priklauso išduoti išeiginę uniformą – išeiginį kostiumą bei baltus marškinius ilgomis ir trumpomis rankovėmis. Darbinis kostiumas ir golfas buvo išduoti 2013 m., dėvėjimo terminas 1 metai, todėl pakartotinai neturi būti išduodami.

Pareiškėjas prašo priteisti kompensaciją ir už neišduotas uniformos dalis. Pažymėtina tai, kad Tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklės analogiškų kompensacijų kaip Teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintoje Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje, nenumato ir klausimo dėl leidimo pareigūnui dėvėti uniformą, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, nereglamentuoja. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikomą išskirtinę tarnybinėmis uniformomis netinkamai aprūpintų pareigūnų apsaugą, kai eilėje nutarčių teismas priteisia žalos atlyginimą nepateikiant žalą patvirtinančių įrodymų bei žalą sukėlusių faktų nurodymo, netaikydamas senaties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1032-14) teismas daro išvadą, kad toks pat išskirtinis teisės aiškinimas turi būti taikomas ir kitų institucijų pareigūnams. Tuo remiantis daroma išvada, kad S. Z. turi būti priteisiamas žalos atlyginimas skaičiuojamas kaip 30 procentų neišduotos uniformos vertės.

Senaties netaikymas žalos atlyginimo bylose taip pat konstatuotas eilėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių. Pastebėta, kad atsakovo neteisėti veiksmai (uniformos dalių neišdavimas) laikytini tęstiniu pažeidimu (atsakovo neteisėti veiksmai tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (Civilinio kodekso 1.127 straipsnis)), dėl ko prašymas taikyti senaties terminą atmetamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1632/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1639/2013, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1955-13).

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką žalos atlyginimas priteisiamas iš darbdavio, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo buvo atsakingas už uniformos išdavimą, ar jam buvo nustatyta pareiga bei skiriamos lėšos uniformos įsigijimui. Nustatant kompensacijos dydį remiamasi uniforminės apskaitos kortelės duomenimis (b. l. 9) ir atsakovo informacija apie uniformos dalių kainą (b. l. 70-71). 

S. Z. 2008–2013 m. turėjo būti išduotos 2 kepurės (2008 m, 2012 m., vieną atsakovas įpareigotas išduoti, už neišduotą 2008 m. priteistina kompensacija  (99,12 Lt). Turėjo būti išduotos 6 vasarinės kepurės (kasmet, išduotos 2008 m., 2009 m.), vieną vasarinę kepurę atsakovas įpareigotas išduoti, už kitas 3, neišduotas  2010-2013 m., priteistina kompensacija (17,7 Lt, 34,32 Lt, 24,32 Lt, viso 66,34 Lt). Turėjo būti išduotos 2 žieminės kepurės (2008 m., 2011 m., dėvėjimo terminas 3 metai), tačiau nebuvo išduota nė viena. Vieną žieminę kepurę atsakovas įpareigotas išduoti, už kitą (2008 m.) skaičiuotina kompensacija (129,8 Lt). Turėjo būti išduotos 6 megztos žieminės kepurės (kasmet, išduotos 2008 m., 2009 m.), vieną kepurę atsakovas įpareigotas išduoti, už kitas 3, neišduotas  2010-2013 m., priteistina kompensacija (10,45 Ltx3, viso 31,35 Lt). Turėjo būti išduotos 3 demisezoninės striukės (2008 m., 2010 m., 2012 m.), viena išduota 2008 m., vieną atsakovas įpareigotas išduoti, už neišduotą 2010 m. priteistina kompensacija (243,08 Lt). Turėjo būti išduoti 6 darbiniai kostiumai (kasmet, išduoti 2008 m., 2009 m., 2013 m.), už neišduotus 2010 m. – 2012 m., priteistina kompensacija (165 Lt, 174,24 Lt, 2015,38 Lt, viso 554,62 Lt). Turėjo būti išduoti 3 megztiniai (2008 m., 2010 m., 2012 m., dėvėjimo trukmė 2 metai), išduotas vienas 2008 m., vieną atsakovas įpareigotas išduoti, neišduotą 2010 m., už kitą priteistina kompensacija (73,61 Lt). Turėjo būti išduoti 6 golfai (kasmet, dėvėjimo trukmė 1 metai), išduoti 3 (2008 m., 2009 m., 2013 m.), už neišduotus 2010-2012 m. priteistina kompensacija (39 Lt, 43 Lt, 53,5 Lt, viso 135,5 Lt). Turėjo būti išduota 12 marškinėlių ilgomis rankovėmis (kasmet dveji, dėvėjimo trukmė 1 metai), išduoti dveji 2008 m., 2009 m., dvejus atsakovas įpareigotas išduoti, už 6, neišduotus 2010 m. – 2012 m. priteistina kompensacija (15,34 Ltx2, 30,25 Ltx2, 30,25 Ltx2, viso 151,68 Lt). Turėjo būti išduota 12 marškinėlių trumpomis rankovėmis (dveji kasmet, dėvėjimo trukmė 1 metai), išduota dveji 2008 m. ir 2009 m., vieni 2013 m., vienus atsakovas įpareigotas išduoti, už kitus 6, neišduotus 2010 m. – 2012 m., priteistina kompensacija (19,95 Ltx2, 19,55 Ltx2, 19,36 Ltx2, viso 116,92 Lt). Turėjo būti išduoti 2 kaklaraiščiai (2008 m., 2012 m., dėvėjimo trukmė 4 metai), neišduotas nė vienas, vieną atsakovas įpareigotas išduoti, už neišduotą 2008 m. skaičiuotina kompensacija (8,6 Lt). Turėjo būti išduoti  2 kaklaraiščio segtukai (2008 m., 2012 m., dėvėjimo trukmė 4 metai), neišduotas nė vienas, vieną atsakovas įpareigotas išduoti, už neišduotą 2008 m. skaičiuotina kompensacija (14,16 Lt). Turėjo būti išduotos 2 pavardės lentelės (2008 m., 2012 m., dėvėjimo trukmė 4 metai), neišduota nė viena, vieną atsakovas įpareigotas išduoti, už neišduotą 2008 m. skaičiuotina kompensacija (15,93 Lt). Turėjo būti išduoti 2 šalikai (2008 m., 2011 m., dėvėjimo trukmė 3 metai), išduotas 2009 m., kitą atsakovas įpareigotas išduoti. Turėjo būti išduoti 2 diržai (2008 m., 2013 m., dėvėjimo trukmė 5 metai), neišduotas nė vienas, vieną atsakovas įpareigotas išduoti, už neišduotą 2008 m. skaičiuotina kompensacija (20 Lt). Turėjo būti išduoti 2 pusbačiai (2008 m., 2013 m., dėvėjimo trukmė 5 metai), neišduoti nė vieni, vienus atsakovas įpareigotas išduoti, už neišduotus 2008 m. skaičiuotina kompensacija (96 Lt). Turėjo būti išduoti 2 žieminiai batai (2008 m., 2013 m., dėvėjimo trukmė 5 metai), neišduoti nė vieni, vienus atsakovas įpareigotas išduoti, už neišduotus 2008 m. skaičiuotina kompensacija (129,8 Lt). Turėjo būti išduoti 6 batai pailgintais aulais (kasmet, dėvėjimo trukmė 1 metai), išduoti 2008 m., 2009 m., vienus atsakovas įpareigotas išduoti, už kitus 3, neišduotus 2010 m. - 2012 m., skaičiuotina kompensacija (188,21 Lt, 199,5 Lt, 199,5 Lt, viso 587,21 Lt).

Pareiškėjui nebuvo išduotas ir išeiginis kostiumas, tačiau teismas žalos atlyginimo už šio kostiumo neišdavimą pareiškėjui nepriteisia. Tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių 9 punktas numato labai ribotus atvejus, kada ši uniforma turi būti dėvima. Kadangi pareiškėjas išeiginės uniformos neturėjo iš viso, tai ir jos valyti, plauti, prižiūrėti negalėjo. Taip pat neįmanoma ir naudojant neuniforminius drabužius imituoti išeiginę uniformą. Iš to daroma išvada, kad pareiškėjas Tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių 9 punkte išvardintuose renginiuose dalyvavo vilkėdamas turimą uniformą ir dėl to papildomos žalos nepatyrė.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad visos pareiškėjui turėtos išduoti uniformos dalys būtų kainavusios  2 473,73 Lt (99,12 + 66,34 + 129,8 + 31,35 + 243,08 + 554,62 + 73,61 + 135,51 + 151,68 + 116,92 + 8,6 + 14,16 + 15,93 + 20 + 96 + 129,8 + 587,21) Lt. 30 procentų dydž-io kompensacija sudaro 742,12 Lt.

Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai. Ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Vadovaujantis šia nuostata, pareiškėjui nuostoliai turi būti priteisti iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybą S. Z. išduoti kepurę, vasarinę kepurę, žieminę kepurę, žieminę megztą kepurę, demisezoninę striukę, megztinį, dvejus marškinėlius ilgomis rankovėmis, marškinėlius trumpomis rankovėmis, kaklaraištį ir kaklaraiščio segtuką, pavardės lentelę, šaliką, diržą, pusbačius, žieminius batus, batus pailgintais aulais ir išeiginę uniformą – išeiginį kostiumą bei baltus marškinius ilgomis ir trumpomis rankovėmis.

Priteisti S. Z. iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 742,12 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt du litus, dvylika centų) turtinei žalai už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis atlyginti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                            Jūra Marija Strumskienė