Civilinė byla Nr. e2A-56-560/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45113-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.2.1.; 3.3.1.18.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainiaus Rinkevičiaus,   

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 283,54 Eur skolos, 499,74 Eur delspinigių, 28,35 Eur baudos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.       

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-22 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo V. K. 283,54 Eur skolos, 26,00 Eur delspinigių, 28,35 Eur baudos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (337,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7,49 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai. Teismas pažymėjo, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 283,54 Eur.
4. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik 9 metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei 7 metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Ieškovas tiek metų pats delsęs aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Dėl šių priežasčių iš atsakovo teismas priteisė 26,00 Eur delspinigių.
5. Byloje nėra  duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs sutarties 5.2 ir 5.5 punkte nustatytas pareigas, todėl pagal išperkamosios nuomos sutarties 11.2. punktą atsakovui kyla pareiga mokėti 10 procentų dydžio baudą nuo neišpirktos turto vertės, todėl teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 28,35 Eur baudos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

6. Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-22 sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 499,74 Eur delspinigių, o likusioje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 15,00 Eur žyminį mokestį už šį apeliacinį skundą, kitas bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, jog teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Teisė sumažinti netesybas nesuteikia teisės, nesant šalies reikalavimo, taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.
7. Teismo išvada, jog ieškovas delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakingas už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, nepagrįsta, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms: nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo, ieškovas ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, o nepavykus, kreiptasi į teismą. Teismas nevertino, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu, bet ir elgėsi nesąžiningai, sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę.
8. Dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo, ieškovas patyrė papildomų išlaidų, tačiau neprašė priteisti papildomų nuostolių, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo. Todėl negali visa atsakomybės našta būti perkeliama vien tik kreditoriui. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau atsakovas ir toliau nebendradarbiavo.
9. Nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 26,00 Eur delspinigiai neadekvatūs ir neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (283,54 Eur), t. y. beveik 11 kartų mažesni už priteistą sumą.
10. Atsakovas V. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-12-16 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 612552162. Atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį, todėl pradiniam kreditoriui liko skolingas 283,54 Eur sumą. 2009-03-04 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido UAB „Kapitalo valda“. Ieškovas atsakovui siuntė pranešimą.
13. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas sutartines netesybas sumažino nepagrįstai, turėjo būti priteista visa ieškovo reikalaujama suma. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais ieškovo argumentais sutinka iš dalies. Remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).
14. Taigi, kasacinio teismo praktika dėl teismo teisės kontroliuoti sutartines netesybas ir jas mažinti yra pakankamai išplėtota, nuosekli. Aptartos CK normos tiesiogiai nustato teismo teisę mažinti netesybas, tačiau akcentuojama konkrečių aplinkybių reikšmė sprendžiant netesybų mažinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netesybas mažino pagrįstai, tačiau nepakankamai įvertinus šios bylos faktinę situaciją individualizuojančias aplinkybes, netesybos sumažintos per daug. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ne tik į atsakovo, kaip vartotojo, padėtį ir jos implikacijas, bet ir į tai, kad ieškovas ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, o tik nepavykus to padaryti, kreipėsi į teismą, kad atsakovas nesirūpino skolos grąžinimu, vengė įvykdyti prievolę, nebendradarbiavo, neteikė procesinių dokumentų šiame procese. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, jog yra pagrįsta netesybas mažinti iki 249,87 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų taikęs ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, todėl su tuo susijusius argumentus atmeta.
15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies bei pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 249,87 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 12,42 Eur.
17. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo turinį, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tenkinamas iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 7,05 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Ieškovo UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 283,54 Eur skolos, 249,87 Eur delspinigių, 28,35 Eur baudos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (561,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223, naudai“.

Iš atsakovo V. K. ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai priteisti 7,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                                                                    Dainius Rinkevičius