Nr. 1S-260-579/2013

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Algimanto Smolsko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau-Komisijos) nutarimo, kuriuo nuspręsta netaikyti lygtinio paleidimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

V. A., gim.(duomenys neskelbtini), nuteistas 2001-08-31 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 104 str. laisvės atėmimo bausme 7 metams. 2005-11-09 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą atlikti 3 metų 5 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmę.

2010-08-19 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi 2005-11-09 nutartis patikslinta – galutinė bausmė 3 metai 5 mėnesiai 3 dienos laisvės atėmimo.

Bausmės pabaiga 2013-09-29 (užsk. 8 d.).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė netaikyti nuteistajam V. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 straipsnį, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

V. A. šį nutarimą skundė Alytaus rajono apylinkės teismui.

Prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą sutiko su Komisijos motyvais ir prašė skundo  netenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi nuteistojo V. A. skundo netenkino. Konstatavo, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir motyvuotas. Teismas konstatavo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nusikaltimų pobūdis rodo asmens pavojingumą, dėl ko darytina išvada, jog atliktos bausmės dydis per mažas, kad būtų galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų pažeidimų ir nusikaltimų.

Nuteistasis V. A. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei taikyti lygtinį paleidimą. Teigia, jog prokuroras pateikė atsiliepimą, tačiau nedalyvavo posėdyje nuteistojo gynėjas ir tuo buvo pažeistas rungtyniškumo principas. Nurodo, jog teismo nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, neatitinka tikrovės, nes jis grąžintas atlikti bausmę už įsipareigojimų nevykdymą. Teigia, jog teismo išvados tiek dėl nuteistojo asmeninių savybių, tiek ir dėl elgesio pataisos įstaigoje prieštaringos. Be to, teismas neįvertino nuteistojo skunde nurodytų aplinkybių dėl darbo. Nutartyje nurodytos teigiamai nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės prieštarauja teismo išvadai, jog asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu rodo nuteistojo pavojingumą. Neaišku apie kokius nusikaltimus nutartyje kalbama. Skundo autorius taip pat teigia, jog teismas nevykdė pareigos aiškintis priežastis, dėl ko nuteistasis pažeidė jam skirtus įpareigojimus, o tenkindamas prokuroro prašymą, pažeidė Probacijos įstatymo reikalavimus.

Nuteistojo V. A. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pirmiausiai pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą ir tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai bei motyvuotai sprendė, kad Komisija pagrįstai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. A. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir, kad probacija gali būti sėkminga.

Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d., todėl vien įstatyme numatytas atliktos bausmės dydis, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

V. A. nuteistas ir atlieka bausmę už vieno labai sunkaus, smurtinio, tyčinio nusikaltimo (1964 m. BK 104 str.), kurio pasekmės sunkios ir neatstatomos, padarymą. V. A. atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau pataisos įstaigoje jo elgesys nebuvo pavyzdingas. Nuteistasis 4 kartus skatintas, tačiau už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą buvo baustas 2 kartus, 1 nuobauda skirta už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis anksčiau atlikinėjo bausmę, buvo lygtinai paleistas, tačiau grąžintas į pataisos įstaigą, todėl elgesio taisykles bei vidaus tvarkos taisykles puikiai žinojo.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taip pat yra svarbi asmenybės charakteristika, anksčiau taikytos poveikio priemonės bei jų rezultatai. Tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino tą aplinkybę, kad nuteistasis anksčiau jau kartą buvo lygtinai paleistas, tačiau jo elgesys nepasikeitė, t. y. lygtinis paleidimas neužtikrino sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis dėl įpareigojimų nevykdymo buvo grąžintas toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę, kurią atlieka ir šiuo metu. Tai rodo, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino bei leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog šiuo metu lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos gali būti užtikrinti bausmės tikslai. Esant šiai situacijai, visos kitos lygtiniam paleidimui reikšmingos aplinkybės turi ypatingai teigiamai charakterizuoti asmenį, tačiau, kaip jau aptarta, taip nėra.

Be to, sprendžiant dėl sėkmingo bausmės tikslų užtikrinimo ir sėkmingos probacijos, ypač vertinant tikimybę dėl pakartotinio nusikalstamumo rizikos, svarbu įvertinti ir asmenines, charakterio savybes, nuteistojo nuostatas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis laikosi nuteistųjų subkultūros, linkęs pateisinti save, minimalizuoti savo kaltę, impulsyvus, stokoja savitvardos, problemų sprendimų įgūdžių. Šios aplinkybės, kartu vertinant ir veikos pavojingumą, pobūdį, savo neigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria kitas aplinkybes – tai, kad nuteistasis atlikęs didelę bausmės dalį, skatintas, o jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Šių aplinkybių visuma neleidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu būtų galima tikėtis sėkmingo nuteistojo pataisymo laisvėje, teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio. Tiek Komisija, tiek teismas atsižvelgė ir teisingai įvertino visas šias aplinkybes, kaip šiuo metu trukdančias pagrįstai manyti, kad nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga.

Skundo argumentas dėl pažeisto rungtyniškumo principo nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes prokurorą pateikti atsiliepimą į nuteistojo skundą įpareigoja įstatymas, o nuteistajam nebuvo užkirstas kelias pasinaudoti gynėjo pagalba (tačiau jis to nepadarė). Be to, kaip jau aptarta anksčiau, teismo išvados padarytos išsamiai išanalizavus ir visapusiškai įvertinus tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančius duomenis, reikšmingus sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo, todėl jos yra teisėtos bei pagrįstos ir tai, kad jos sutampa su prokuroro atsiliepime nurodyta pozicija, nerodo nei teismo šališkumo, nei kitų įstatymų pažeidimų. Teismas visapusiškai įvertino surinktus duomenis ir nurodė motyvuotus argumentus, kodėl vienas ar kitas aplinkybes laiko reikšmingesnėmis sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, todėl teigti, kad teismo išvados prieštaringos, nėra jokio pagrindo.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo V. A. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

             Kolegijos pirmininkas                                                                 Evaldas Gražys

             Teisėjai:                                                                                        Algimantas Smolskas

                                                                      Algirdas Remeika