Civilinė byla Nr. 2-759/2011

           Procesinio sprendimo kategorijos: 106.4, 106.8.2(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 31 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. Č., A. Č., V. A., V. B., G. B., G. U., J. T., G. T., R. D., M. D., J. B., I. B., A. B., I. Š., L. G., P. G., A. T., T. T., V. S., D. T., A. D. A., V. P., I. B., K. J., K. J., E. P., S. P., L. R., A. R., E. Ž., J. V., V. G., S. B., V. S., A. S., D. K., I. L., L. A., D. J., A. D., R. J., R. J., E. S. Š., D. R., A. K., A. A., J. A., V. V., G. A., S. Z., G. A., S. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8674-661/2010 pagal nurodytų ieškovų ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovai kreipėsi į teismą su bendru ieškiniu, prašydami iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti neturinę žalą, t. y. priteisti iš atsakovo ieškovams po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovams po 242 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.  

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį.  Šią išvadą teismas grindė tuo, kad bendrame ieškinyje nurodyti 52 asmenys negali būti bendraieškiais, nes kiekvieno iš jų ieškinio pagrindai, faktinės aplinkybės, kuriomis jie grindžia neturtinės žalos atlyginimą, yra skirtingi, skirtingu laiku, skirtingos ikiteisminio tyrimo institucijos, pradėjusios kiekvieno iš ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, vienų ieškovų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kitų ieškovų atžvilgiu buvo priimti išteisinamieji nuosprendžiai, taip pat skirtingos ikiteisminio tyrimo medžiagos ir baudžiamosios bylos. Dėl šių aplinkybių neturtinė žala turi būti įrodinėjama kiekvieno iš ieškovų, pagal konkrečią situaciją, išreikalaujant konkrečią ikiteisminio tyrimo medžiagą ar baudžiamąją bylą.  

Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodoma, kad, nustačius, jog ieškovai negali būti šioje byloje bendraieškiais ir, kad kiekvieno iš ieškovų reikalaujama priteisti suma nesiekia 100 000 Lt, darytina išvada, jog ieškinys yra neteismingas apygardos teismui ( CPK 27 str. 1 p.).          

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo. Šį prašymą ieškovai grindžia tokiais argumentais:

1. Ieškovo diskrecija yra pasirinkti, kaip realizuoti savo procesines teises – pareiškiant savarankišką ieškinį, ar tai darant su kitais asmenimis. Šiuo atveju ieškovai savo reikalavimus kildina ne tik iš baudžiamojo persekiojimo fakto, bet jį sieja su socialinės grupės persekiojimu. Tik veikdami vieningoje grupėje, ieškovai gali tikėtis efektyvios savo pažeistų teisių gynybos ir, todėl ieškinį reiškia, būtent, kaip socialiai persekiojamų asmenų grupė.

2. Teismo nurodytos aplinkybės, t. y., kad neturtinės žalos padarymo (baudžiamojo persekiojimo) aplinkybės yra skirtingos, neturi jokios reikšmės sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nes objektyviai nėra jokių kliūčių teismui šias aplinkybes aiškintis bylos nagrinėjimo metu. Be to, pažymėtina, kad faktinių bylos aplinkybių analizė ieškinio priėmimo stadijoje, negalima.         

3. Teismo nutartyje nenurodyta, kokia teisės norma teismas grindžia savo nuostatą, kad ieškovai šioje byloje negali būti bendraieškiais.

4. Ieškiniui atitinkant formalius procesinius reikalavimus, šiuo atveju ieškinio trūkumus sukūrė pats teismas – ieškinio priėmimo stadijoje imtasi analizuoti faktines ginčo aplinkybes, jas interpretuoti ir galiausiai konstatuoti ieškinio neteismingumą apygardos teismui. 

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Tai lemia, kad nagrinėjamoje byloje bus vertinama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį atsakovui – Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad bendrame ieškinyje nurodyti 52 asmenys negali būti bendraieškiais, o, nustačius šią aplinkybę, kiekvieno ieškovo reikalaujama priteisti suma nesiekia 100 000 Lt , todėl šis ieškinys neteismingas apygardos teismui. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.  

CPK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra: 1) bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas); 2) to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas). Dažniausiai situacija, kai vieną iš šalių sudaro asmenų daugetas, kyla iš santykių, pagrįstų bendrąja nuosavybe ir prievolių nedalomumu bei solidarumu. Nagrinėjamu atveju tokios sąlygos nenustatytos. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų šioje byloje, kiekvieno iš ieškovų ieškinio pagrindai ir faktinės aplinkybės, kuriomis jie grindžia neturtinės žalos atlyginimą, yra skirtingi. Kiekvieno iš ieškovų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas skirtingu laiku, skirtingų ikiteisminio tyrimo institucijų, skirtinga buvo ir pradėtų ikiteisminių tyrimų baigtis, t. y. vienų ieškovų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kitų – ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, dar kitų ieškovų baudžiamosios bylos jau išnagrinėtos teisme ir jų atžvilgiu priimti išteisinamieji nuosprendžiai. Esant tokioms aplinkybėms,  pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog šiuo atveju neturtinė žala turi būti įrodinėjama kiekvieno iš ieškinį pareiškusių ieškovų, pagal konkrečią situaciją, išreikalaujant konkrečią ikiteisminio tyrimo medžiagą ar baudžiamąją bylą.        

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad bendrame ieškinyje nurodyti 52 asmenys negali būti bendraieškiais, pagrįstai laikė šį ieškinį neteismingu apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

CPK 27 bei 28 straipsniuose yra numatyta, kokios bylos yra teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. Iš ieškinio reikalavimų šioje byloje matyti, kad kiekvieno iš ieškovų reikalaujama priteisti suma nesiekia 100 000 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinys yra neteismingas apygardos teismui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį skundžiamoje nutartyje nurodytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios nėra pagrindo panaikinti remiantis atskirojo skundo argumentais (CPK 329 str., 338 str.) 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                Virginija Čekanauskaitė

 

Danutė Milašienė

 

Vytas Milius