Civilinė byla Nr. e2S-1391-580/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15853-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.7; 3.3.1.17; 3.3.2.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. (R. K.) pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškiniu ieškovė D. K. prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl R. K. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokinę pavardę, įpareigoti atsakovą teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams L. K. ir G. K. kas mėnesį mokant kiekvienam vaikui po 220 Eur, kol vaikai sulauks pilnametystės, nustatyti nepilnamečių vaikų G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, pripažinti šalių asmenines prievoles tretiesiems asmenims.
2. Priešieškiniu atsakovas prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti G. K. gyvenamąją vietą su atsakovu, L. K. gyvenamąją vietą - su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. K. išlaikymui iki pastarojo pilnametystės 220 Eur sumą, iš ieškovės nepilnamečio vaiko G. K. išlaikymui iki pastarojo pilnametystės 220 Eur sumą, pinigus pervedant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, nustatyti šalių bendravimo su vaikais tvarką, nepriteisti šalims išlaikymo vienam iš kito, nenustatyti termino susitaikyti, palikti atsakovui pavardę K., atsakovei – pagal jos pasirinkimą, pripažinti šalių prievoles tretiesiems asmenims.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. K. ir L. K., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur.
4. Ieškovė D. K. 2022 m. kovo 4 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant vaikų G. K. ir L. K. laikiną gyvenamąją vieta su ieškove, laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, leidžiant atsakovui bendrauti su G. K. ir L. K. nuotoliniu būdu. Prašyme ieškovė nurodo, kad:
4.1. teisminiam procesui prasidėjus pasikeitė aplinkybės, susijusios su vaikų gyvenamąją vieta, t. y. šiuo metu abu nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. K. ir L. K., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur, tačiau atsakovas pradėjo savavališkai atlikinėti veiksmus ir be jokio įspėjimo pasiiminėti vaikus, juos nuteikinėjant prieš ieškovę;
4.2. atsakovas be ieškovės žinios ir įspėjimo savavališkai pasiima vaikus iš mokyklos, su jais ieškovei neleidžia susisiekti, slepia vaikus, ypač G. nuteikinėja prieš ieškovę, tokiu būdu darydamas žalą nepilnamečio vaiko psichikai. Negana to, kad atsakovas tokiu elgesiu kenkia vaiko interesams, jis taip pat vaiku tinkamai nepasirūpina, neužtikrina vaikui reikalingų vaistų ir mitybos. Taigi, vaikas yra visiškai žalojamas;
4.3. nuo pat teisminio proceso pradžios šalys bendrauja su vaikų teisių specialistais, turi savo atvejo vadybininkę, kuri puikiai žino visą situaciją ir taip pat bandė šiuo klausimu kalbėti su atsakovu, tačiau atsakovas ir su jais nėra linkęs bendradarbiauti, neatvyksta paskirtu laiku į susitikimus, vengia bet kokio kontakto. Atsakovo priešišką elgesį patvirtina ir tai, kad jis atsisakė pasinaudoti teismine mediacija, ir toliau neteikia vaikams jokio išlaikymo, todėl, akivaizdu, kad jis nėra linkęs klausimų, susijusių su nepilnamečių vaikų geriausiais interesais, spręsti geranoriškai;
4.4. dėl susiklosčiusios situacijos ir vaikų teisių specialistai rekomendavo kuo skubiau kreiptis į teismą dėl nepilnamečių vaiko gerovės ir laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove;
4.5. ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikams yra tinkamos gyvenimo sąlygos, saugi aplinka ir jais tinkamai pasirūpinta. tokia situacija kuomet G. tapo nesaugu gyventi pas atsakovą jau buvo užfiksuota, dėl ko vaikas buvo išvežtas į reanimaciją.
5. Atsakovas atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė, tačiau kartu su priešieškiniu pateikė savarankišką prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant G. K. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, L. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, priteisiant iš ieškovės D. K., laikiną išlaikymą G. K.. Prašyme atsakovas nurodo, kad:
5.1. šiuo metu su ieškove gyvena jaunesnysis sūnus L. K. (atsakovo duomenimis, jis gyvena ne su ieškove, o su jos tėvais, ieškovė adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuolat nurodo procesiniuose dokumentuose, nebegyvena beveik metus), vyresnysis sūnus G. K. gyvena su atsakovu, atsakovas kasdien jį nuveža į mokyklą, vaikas iš mokyklos grįžtą pas atsakovą. Vaikas yra pilnai aprūpintas, turi savo kambarį bute, turi šuniuką, su kuriuo mielai bendrauja;
5.2. G. K. nori nuolat gyventi su atsakovu. 2022 m. vasario mėn. pabaigoje pas atsakovą buvo atvykę atstovai iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus, kurie bendravo su G. K. ir jis nurodė, kad tikrai nori gyventi su tėčiu;
5.3. priešingai negu nurodo ieškovė, atsakovas nenuteikinėja vaikų prieš ją, kaip tik skatina, kad G. bendrautų su mama kuo daugiau.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje pažymėjo, kad:
6.1. šalių nepilnametis sūnus G., jo pageidavimu, nuo 2022 m. vasario 24 d. vėl gyvena pas atsakovą. Berniukas iš pamokų grįžta pas senelę, o vakare, po darbo, jį pasiima atsakovas. Su L. atsakovas pastovaus ryšio nepalaiko. Šalys visiškai negeba bendrauti ir bendradarbiauti jokiais jų vaikus liečiančiais klausimais, į G. priežiūrą aktyviai įsitraukia senelė, kurios santykiai su ieškove įtempti, dėl to G. stokoja nuoseklios ir atsakingos suaugusiųjų priežiūros bei rūpesčio, kurie yra būtini vaiko fiziniam ir emociniam saugumui;
6.2. tėvų elgesys yra keliantis riziką ir grėsmę sūnaus saugumui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra labiau linkusi bendradarbiauti su atvejo vadybos specialistais, G. interesus geriau atitinka laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ja, nes tokiu atveju specialistai bent turėtų galimybę efektyviau kontroliuoti situaciją, organizuoti būtinos pagalbos teikimą, kuri yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą. Be to, nors atsakovas ir senelė teigia, jog G., nebūdamas motinos namuose yra prižiūrimas atsakovo, kuris išsako norintis pats nuolat rūpintis G., turimi duomenys byloja, kad faktiškai berniuku rūpinasi senelė, atsakovas namuose nerandamas, nenustatyta, kad jis realiai leistų laiką su sūnumi, vaikas nuolat randamas senelės namuose, atsakovo domėjimasis sūnaus mokslu ir sveikatos priežiūra yra chaotiškas ir epizodiškas, jis taip pat praktiškai nebendradarbiauja su atvejo vadybos specialistais;
6.3. nuo sūnaus L. priežiūros atsakovas yra nusišalinęs. L. anksčiau yra išreiškęs norą gyventi su ieškove, o G. taip pat išsako gerai besijaučiantis gyvendamas su ja, todėl nepilnamečių G. ir L. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus. Reikalinga ir tikslinga nustatyti laikinąją atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, tačiau ieškovės prašoma nustatyti tvarka, pagal kurią atsakovas su vaikais galėtų bendrauti tik nuotoliniu būdu, neatitinka berniukų interesų. Būtina užtikrinti, kad atsakovas nuosekliai ir reguliariai tiesiogiai bendrautų su abiem vaikais, ypač atsižvelgiant į tai, kad L. jis yra visiškai apleidęs, dėl ko vaikas išgyvena. Bendrauti su abiem vaikais yra ne tik atsakovo teisė, bet ir pareiga. Vaikų interesus laikinai atitiktų bendravimas su atsakovu kas antrą savaitgalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė laikiną nepilnamečių vaikų G. K. ir L. K. gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo G. K. ir L. K. tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumis kas antrą savaitgalį, penktadienį po ugdymo užsiėmimų pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 19 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Nutartis grindžiama šiais esminiais argumentais:
7.1. šalių nepilnametis sūnus L. K. faktiškai gyvena su ieškove ir abi šalys prašo nustatyti jo laikiną gyvenamąją vietą su ieškove. Išvadą teikianti institucija nurodo, kad atsakovas yra apleidęs L., nusišalinęs nuo jo priežiūros;
7.2. tarnybai užtikrinti G. K. saugumą gyvenant su atsakovu, teikiant socialines paslaugas ir pagalbą, nepavyksta, jis nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Tuo tarpu ieškovė D. K. yra labiau linkusi bendradarbiauti su atvejo vadybos specialistais, G. laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove sudarytų galimybę efektyviau kontroliuoti situaciją šeimoje, organizuoti būtinos pagalbos teikimą, kuri yra šeimai būtina;
7.3. ypatingai svarbu ir tai, jog tėvai neužtikrina vaikų tarpusavio bendravimo, todėl skirtingų vaikų laikinų gyvenamųjų vietų nustatymas nesudarytų sąlygų palaikyti nuolatinį tarpusavio ryšį tarp brolių;
7.4. Tarnyba pateiktoje išvadoje nenurodė, kad maksimalus vaikų bendravimas su atsakovu iš esmės prieštarautų vaikų interesams. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tėvo gyvenamojoje vietoje nėra sudarytos tinkamos, sąlygos nepilnamečiams vaikams, neužtikrinta saugi aplinka. Vaikams šiuo metu yra 14 ir 7 metai, todėl jų buvimas atsakovo aplinkoje, atskirai nuo ieškovės, neturėtų sukelti jiems streso ar diskomforto;
7.5. nors ieškovės teigimu, atsakovas nuteikinėja prieš ją vaikus, tačiau tai negali būti pagrindu visiškai apriboti atsakovo tiesioginį bendravimą su vaikais, leidžiant tik nuotolinį bendravimą;
7.6. nors byloje yra duomenų, kad atsakovas ne visuomet tinkamai pasirūpina su vaiko sveikata susijusiais poreikiais, manytina, kad Tarnybos siūlomas nustatyti bendravimas kas antrą savaitgalį, abiem tėvams dedant pastangas užtikrinti, kad vaikas turėtų reikalingas medicinines priemones, vaistus, nesukeltų pavojaus vaiko sveikatai.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atsakovas R. K. atskiruoju skundu prašo
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį pakeisti, nustatyti G. K. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti L. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą G. K., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė vaiko G. K. interesus ir priėmė neteisingą spendimą dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo. Laikina bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia vaikų interesus (ypatingai vyresniojo sūnaus G.). Šiuo metu atsakovas nuolat bendrauja su vyresniuoju sūnumi, tai vaikui patinka. Teismui nustačius, kad G. K. su tėvu bendraus tik kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, sūnaus ir tėvo ryšis tik pablogės. 9. 2022 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo R. K. prašymas dėl atskirojo skundo atsisakymo. Atsakovas nurodė, kad šalys byloje pasirašė taikos sutartį, kurią teismas rašytinio proceso tvarka nagrinės 2022 m. birželio 3 d.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsisakymas nuo atskirojo skundo priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.
10. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinį (arba atskirąjį) skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios.
11. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 302 straipsnis). Spręsdamas klausimą dėl apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymo, teismas turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujantis asmuo jo atsisako laisva valia, neveikiamas trečiųjų asmenų, ar jam žinomi to padariniai. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 straipsnio 3 dalis).
12. Apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kartu apelianto atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti apeliacinį procesą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui yra žinomi atsisakymo nuo skundo teisiniai padariniai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-560-302/2017).
13. Nustatyta, kad atsakovas pateikė prašymą priimti atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties, kuria šalių prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Šis atsisakymas pateiktas iki atskirojo skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios, todėl terminas atsisakymui nuo atskirojo skundo nebuvo praleistas. Prašyme atsakovas nurodė, jog jam yra žinomos procesinės atskirojo skundo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 308 straipsnio 3 dalyje. Teismo vertinimu, byloje nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ir atsakovo atskirojo skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui.
14. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 3 d. rašytinio proceso tvarka nagrinės civilinę bylą Nr. e2-1034-930/2022 pagal pareiškėjų D. K. ir R. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutikimu.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo tenkintinas ir apeliacinis procesas nutraukiamas.
Vadovaudamasis CPK 308 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
priimti atsakovo R. K. atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties ir apeliacinį procesą nutraukti.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė