Pranešėjas B. Valius                                                              Civilinė byla Nr. 2S-167-125/2014

Teisėja J. Grigonienė                                                              (Proceso Nr. 2-24-3-01048-2013-0)

                                      Procesinio sprendimo kategorija

                                                 126.2  (S)

   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys K. S., O. S., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“,

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Nurodė, kad jis ekonomikos klestėjimo metu pradėjo naują verslą, kuris teikė stabilias pajamas. Su drauge nutaręs įsigyti nuosavą būstą, 2008-04-07 su AB SAMPO banku sudarė būsto kreditavimo sutartį, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 89782,00 Eur kreditas buto pirkimui. 2008-04-16 kredito grąžinimą bankui pareiškėjas apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“. Įsigijęs būstą pareiškėjas sudarė antrąją santuoką, susilaukė sūnaus K., bet prasidėjus krizei jo įmonė sulaukdavo vis mažiau užsakymų, vėlavo atsiskaitymai už jau suteiktas paslaugas. Pareiškėjas bandė išsaugoti verslą, tačiau bendrovė ėmė dirbti nuostolingai, vėliau jis neteko ir pajamų, o įsidarbinti galimybės buvo itin ribotos. Pareiškėjas su sutuoktine J. S. išsituokė. Neturėdamas nuolatinių stabilių pajamų, jis nepajėgė dengti būsto kredito, todėl 2010-01-06 apie tai informavo kreditorių. Pareiškėjui nevykdant kreditavimo sutarties, bankas 2010-01-25 nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl 87786,45 Eur draudimo išmokos išmokėjimo. 2010-05-07 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl 87786,54 Eur draudimo išmokos išmokėjimo Draudikui išmokėjus būsto draudimo išmoką pagal būsto kreditavimo sutartį, jam perėjo visos banko turimos reikalavimo teisės į įkeistą nekilnojamąjį turtą ir kitos papildomos teisės - 2011-04-21 surašyta reikalavimo perleidimo sutartis. 2011-12-13 pareiškėjas kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“, prašydamas leisti parduoti hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą pasirinktam pirkėjui už 110000,00 Lt. 2012-02-28 pareiškėjas sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buto pirkėjai sumokėjo kreditoriui 110000,00 Lt dydžio skolos dalį, pareiškėjas papildomai įnešė 169,00 Lt. 2012-04-25 UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasirašė su pareiškėju sutartį ir patvirtino, kad pareiškėjo skola sutarties pasirašymo dieną yra 55928,25 Eur arba 193109,06 Lt. Nurodyto įsipareigojimo vertė viršija Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą dydį, pareiškėjas tokios sumos išmokėti negalėtų, nes vienintelės jo pajamos yra 2000,00 Lt mėnesinio darbo užmokesčio, gaunamo už darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje „VMG Technics“. Jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, akcijų ir kitų vertybinių popierių pareiškėjas neturi, turi du išlaikytinius – dukrą O. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems per mėnesį skiria po 300,00 Lt, viso 600,00 Lt, o jo paties būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 1573,58 Lt suma.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-10-04 nutartimi pareiškimą tenkino: iškėlė A. S. bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“; patvirtino, jog administratorė bankroto procedūroms atlikti gali naudoti 2900 Lt dydžio sumą; A. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti ir nepilnamečiams vaikams išlaikyti patvirtinta 2000 Lt per mėnesį dydžio suma. Teismas nurodė, jog pareiškėjas A. S. pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, o skolinio įsipareigojimo suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Ieškovas jokio turto neturi, vienintelės pajamos – apie 2 000 Lt (atskaičius mokesčius) mėnesinio darbo užmokesčio, gaunamo už darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje „VMG Technics“. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad A. S. yra nemokus ir iškėlė jam bankroto bylą. Teismo nuomone, pareiškėjas nurodė ir išsamiai pagrindė sumas, reikalingas kiekvieną mėnesį jo paties būtiniesiems poreikiams tenkinti (1573,58 Lt) bei nepilnamečiams vaikams O. S. ir K. S. išlaikyti (kiekvienam po 300 Lt, iš viso – 600,00 Lt). Įvertinęs pareiškėjo gaunamas pajamas, ne visai tikslius duomenis apie buto išlaikymui reikalingas lėšas, paties pareiškėjo paaiškinimus, kad iki šiol gaunamo atlyginimo užtekdavo visiems būtiniausiems ir savo, ir vaikų poreikiams tenkinti, tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl tokių sumų nereiškė, teismas patvirtino 2000 Lt dydžio bendrą pareiškėjo ir jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalingą piniginių lėšų sumą.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-10-04 nutartį ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis pareiškėjo vidutinis trijų mėnesių darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra ne 2000, o 2450 Lt. Kadangi pareiškėjas daugiau kreditorių, išskyrus bendrovę, neturi, teigtina, jog iš gaunamo darbo užmokesčio gali vykdyti savo skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Neaišku, kodėl teismas teigia, kad pareiškėjo pajamos nėra net vidutinio darbo užmokesčio dydžio, jeigu jos daug didesnės nei statistinis vidutinis darbo užmokestis. Pareiškėjas, sudarydamas būsto kredito sutartį, teigė, jog jam pragyvenimui užtenka 1500 Lt, o dabar, turėdamas tik vieną kreditorių, negali vykdyti beveik dvigubai mažesnių įsipareigojimų. Pareiškėjas, kreipdamasis į banką dėl kredito suteikimo, nuslėpė turintis nepilnametę išlaikytinę O. S., taigi buvo nesąžiningas, o bankroto proceso paskirtis – atkurti sąžiningo asmens mokumą. Teismas faktą, ar pareiškėjas gali vykdyti skolinius įsipareigojimus, vertino remdamasis 10 mėnesių senumo pažyma. Suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo nustatyta 2000 Lt dydžio suma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, asmeniui pragyvenimui turėtų būti nustatyta 800 Lt suma. Suinteresuotas asmuo ginčija pareiškėjo nurodytas lėšas, reikalingas būsto nuomai. Mano, kad pareiškėjas būstą galėtų nuomotis arčiau darbovietės tam, kad sumažėtų kelionės išlaidos, ir už mažesnę kainą, taip galėtų padengti didesnę skolos kreditoriui dalį. Nesuprantamas pareiškėjo prašymas skirti 100 Lt per mėnesį nenumatytoms, su vaikais susijusioms išlaidoms, nes nė vienas vaikas su pareiškėju negyvena, be to, pareiškėjas jiems jau teikia 300 Lt per mėnesį dydžio išlaikymą.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog paraiškoje išlaikytinių skaičius nenurodytas suklydus, o nuo kredito suteikimo ir draudimo sutarties pasirašymo dienos, turėdamas suinteresuoto asmens sutikimą, sudarė tik vieną sandorį, todėl laikytinas sąžiningu fiziniu asmeniu Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme. Kadangi pareiškėjas neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų gauti pajamų ar jį realizuoti, jo įsipareigojimų dydis gerokai viršija turimą turtą, darytina išvada, jog pareiškėjas nemokus, jo turimas turtas ir gaunamos pajamos nėra pakankamos kreditoriniams reikalavimams per protingą terminą įvykdyti. Pareiškėjas nurodo, jog jo darbo užmokestis padidėjo laikinai, dirbant viršvalandinį darbą. Pareiškėjo nuomone, teismo patvirtinta būtinųjų išlaidų suma protinga ir pagrįsta, o kreditorės siūlomos gyvenimo sąlygos iš esmės ribotų pareiškėjo laisvę bankrutuoti orumo ir garbės nepažeidžiančiomis sąlygomis.

Atskirasis skundas atmestinas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Šių Įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, jog teismas fiziniam asmeniui bankroto bylą gali iškelti tik nustatęs abi būtinąsias fizinio asmens nemokumo sąlygas: fizinis asmuo negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir jų suma viršija 25 MMA.

Suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ nuomone, fizinis asmuo nagrinėjamu atveju nėra nemokus, nes gali vykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Šią išvadą UAB „Būsto paskolų draudimas“ grindžia tuo, jog yra vienintelis A. S. kreditorius, o jo vidutinis paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestis atskaičius mokesčius, buvo 2450 Lt. Pareiškėjas A. S. teigia, jog toks pajamų padidėjimas laikinas ir susijęs su tuo, jog pareiškėjui buvo pasiūlyta papildomo viršvalandinio darbo. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog pareiškėjas yra nemokus, konstatavo, jog vienintelės pareiškėjo pajamos – 2000 Lt, atskaičius mokesčius, dydžio darbo užmokestis už darbą UAB „VMG Technics“. Vertinant fizinio asmens mokumą, svarbu nustatyti vidutines asmens gaunamas pajamas, nes tik tokiu atveju galima daryti objektyvią išvadą apie asmens galimybę vykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Iš byloje esančios suinteresuoto asmens pateiktos pažymos apie pareiškėjo darbo užmokestį matyti, jog 2012-07-2013-09 laikotarpiu pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis neviršija dviejų tūkstančių litų, t.y. sudaro apie 1500 Lt (b.l. 25, tomas II), o neįvykdytas skolinis įsipareigojimas kreditoriui siekia 55928,25 Eur (193109,06 Lt). Tik paskutiniais mėnesiais pareiškėjo darbo užmokestis siekia apie 2450 Lt. Pats pareiškėjas pateikė darbdavio UAB „VMG Technics“ pažymą, jog A. S. liepos-spalio mėnesiais už gerus darbo rezultatus buvo mokamas darbo užmokesčio priedas, kuris ateityje mokamas nebebus, nes pasibaigė cecho montavimo darbai (b.l. 57, tomas II). Teismo nuomone, toks laikinas asmens pajamų padidėjimas negali būti laikomas pakankama aplinkybe, liudijančia asmens mokumą. Suinteresuotas asmuo kvestionuoja pareiškėjo mokumą ir tuo pagrindu, jog 2008-02-22 prašyme pasirašyti draudimo sutartį pareiškėjas nurodė, kad uždirbdamas apie 4000 Lt per mėnesį ir prisiimdamas 1896,18 Lt bei 578,52 Lt dydžio periodinius įsipareigojimus, gali pragyventi iš 1500 Lt per mėnesį sumos. Šis teiginys, teismo nuomone, neturi pakankamos įrodomosios reikšmės, nes kito ne tik pareiškėjo asmeniškai, bet ir apskritai ekonominės gyvenimo sąlygos. Suinteresuotas asmuo remiasi 2008 metų duomenimis, tuo tarpu, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, 2009 metais pareiškėjui gimė sūnus, kurio išlaikymui Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-22 sprendimu priteisė 300 Lt dydžio periodines išmokas (b.l. 124-124, tomas I). Be to, nuo 800 Lt iki 1000 Lt kilo ir minimalaus atlyginimo dydis, kas suponuoja gyvenimo sąlygų brangimo prielaidą. Suinteresuotas asmuo teigia, jog teismas, spręsdamas apie asmens pajamas, rėmėsi sena pažyma. Teismas nesutinka su tokiu teiginiu, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas pateikė ne tik pažymą apie draudžiamąsias pajamas už 2012 metus, bet ir už laikotarpį nuo 2013-01-01-2013-08-26 (b.l. 50-51, 173, tomas I). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teigtina, jog suinteresuoto asmens argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo nemokumo.

Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, jog pareiškėjas nei bankui, kuris suteikė kreditą, nei UAB „Būsto paskolų draudimas“ nenurodė turintis išlaikytinę – O. S., kurios išlaikymui teismo sprendimu priteista 300 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį. Taigi pareiškėjas, norėdamas gauti kreditą, suklaidino tiek banką, tiek suinteresuotą asmenį ir todėl neatitinka fiziniam asmeniui, kuris prašo kelti bankroto bylą, nustatyto reikalavimo būti sąžiningu. Teismas atmeta šį suinteresuoto asmens teiginį kaip nepagrįstą ir neatitinkantį Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų. Nors Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, tačiau Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įvirtintos sąlygos, kurioms esant teismas turėtų atsisakyti kelti bankroto bylą. Toks reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog fizinio asmens sąžiningumas turi būti vertinamas 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų ribose. Suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti egzistuojant nors vieną Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies sąlygą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nesant akivaizdžių asmens piktnaudžiavimo požymių, teismui neprivalu atlikti išsamaus tyrimo dėl fizinio asmens sąžiningumo – vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka fizinio asmens bankroto administratorius.

Suinteresuotas asmuo taip pat ginčija teismo patvirtintą 2000 Lt sumą asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nurodo, jog pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas asmeniui pragyvenimui nustatytina 800 Lt suma, be to, 780 Lt suma buto nuomai yra ženkliai per didelė. Visų pirma, vertinant suinteresuoto asmens argumentus, atkreiptinas dėmesys į tą faktą, jog šią asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą teismas patvirtina tik iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Plane turi būti numatytos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos (FABĮ 7 str. 1 d. 6 p.). Pagal Įstatymo 8 straipsnyje numatytą plano tvirtinimo tvarką kreditoriams suteikiama teisė nepritarti plano projektui. Taigi asmens būtiniesiems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatinėjama ir galės būti ginčijama vėlesniame bylos etape. Be to, Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tik žemutinė fizinio asmens ir jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos riba, o pati nuostata yra rekomendacinio pobūdžio, taigi teismas dėl sumos sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, išlaiko du nepilnamečius asmenis, kurių išlaikymui per mėnesį skiria 600 Lt (b.l. 122-123, 124-125, tomas I). Teismui būtiniesiems poreikiams patvirtinus 2000 Lt sumą, reiškia, jog pareiškėjui per mėnesį lieka 1400 Lt, taigi mažiau negu pareiškėjas prašė patvirtinti (pareiškėjas prašė 1573,58 Lt per mėnesį). Įvertinus tą faktą, jog pareiškėjas neturi nuosavo būsto, jį nuomojasi, už būsto nuomą, kaip nurodyta teismui pateiktoje gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje, moka 300 Lt per mėnesį ne šildymo sezono metu ir 350 Lt šildymo sezono metu, laikytina, jog teismo patvirtinta 2000 Lt suma būtiniesiems poreikiams tenkinti nėra aiškiai per didelė ir neprotinga, o suinteresuoto asmens pateikti įrodymai apie būsto nuomos kainas nėra pakankami teigti, jog pareiškėjas nuomojasi būstą už aiškiai per didelę kainą (b.l. 174, tomas I, b.l. 31-32, tomas II).

Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, jog byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai aiškinęs ar taikęs fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, konstatuotina, jog nėra pagrindo keisti ar naikinti nutarties atskirojo skundo motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                  Bronius Valius