Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 26 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ ieškinį atsakovui E. P. dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama ginčą pagal atsakovo (vartotojo) E. P. reikalavimą ieškovei UAB „Švaros broliai“ – atlyginti automobiliui Dodge Journey, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 19 d. variklio plovimo metu padarytą žalą, išnagrinėti iš esmės ir atsakovo reikalavimą ieškovei atmesti.
2. Nurodo, kad ieškovė atsakovui 2021 m. kovo 19 d. suteikė automobilio Dodge Journey, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – automobilis), variklio plovimo paslaugą. Atsakovas pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad, automobilio variklį plaunant iš viršaus ir apačios stipria srove, buvo sugadintas automobilio dujų įrangos kompiuteris bei prašė atlyginti žalą. UAB „Smart Claims“ (ieškovės įgaliotas atstovas klientų pateiktoms pretenzijoms nagrinėti) žalų vertinimo specialistai, atlikę įvykio tyrimą, įvertinę surinktą medžiagą, pateikė atsakovui atsakymą, kad, prieš pradedant variklio skyriaus plovimo darbus, atsakovas pasirašė sutikimą, kurio metu patvirtino, jog, atsiradę gedimai po variklio ir dugno plovimo, plaunant tiek iš viršaus, tiek iš apačios, yra paties kliento (atsakovo) atsakomybė. Taigi, ieškovei nekyla atsakomybė dėl automobiliui padarytos žalos ir tuo pačiu neatsiranda pareiga atlyginti patirtus nuostolius.
3. Atsakovas inicijavo neteisminę ginčo sprendimo procedūrą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (toliau ir – VVTAT). Papildomai nurodė, kad automobilio plovimo metu plovimo medžiagos (cheminė medžiaga ir vanduo) pateko į variklio dujinės įrangos darbą valdantį kompiuterį ir variklio darbą reguliuojančios oro sklendės vidų. Ieškovė pateikė VVTAT paaiškinimus, nurodė, kad su atsakovo reikalavimu nesutinka. VVTAT buvo paaiškinta, kad atsakovas kreipėsi dėl variklio plovimo paslaugos suteikimo. Prieš suteikiant atsakovui paslaugą, jam buvo išaiškinta paslaugos teikimo eiga (įskaitant ir tai, kad plovimo metu naudojamas vanduo (aukšto slėgio srovė) ir chemija) bei rizikos. Atsakovas pasirašė sutikimą atlikti paslaugą, kuriuo, be kita ko, sutiko, kad bet kokie gedimai, atsiradę po variklio plovimo, yra atsakovo rizika ir atsakomybė. VVTAT komisija 2021 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas), kuriuo nutarė iš dalies tenkinti vartotojo prašymą, pripažįstant, kad atsakovui turi būti atlyginta 276,94 Eur žala.
4. VVTAT padarė išvadą, kad ieškovės atsakovui suteikta automobilio variklio plovimo paslauga yra nekokybiška, nes plovimo medžiagos (cheminė medžiaga ir vanduo) pateko į variklio dujinės įrangos darbą valdantį kompiuterį ir variklio darbą reguliuojančios oro sklendės vidų. Šiuo aspektu vertinimas, ar paslauga yra kokybiška, ar ne, ir ar dėl to paslaugos teikėjui turėtų kilti atsakomybė, yra ne tik fakto, bet ir teisės aiškinimo. Vien vandens pateikimas į variklio dujinės įrangos darbą valdantį kompiuterį ir variklio darbą reguliuojančios oro sklendės vidų nesudaro pagrindo konstatuoti paslaugos „nekokybiškumo“ ir ieškovės neteisėtų veiksmų, atitinkamai – taikyti ieškovei atsakomybę.
5. Paslauga, dėl kurios kreipėsi atsakovas, yra susijusi su papildomomis rizikomis, tuo tarpu ieškovė neatlieka automobilio techninės būklės patikros ir negali prisiimti už tai atsakomybės. Atsakovui buvo pateiktas susipažinti ir pasirašyti sutikimas atlikti paslaugą, kuriuo atsakovas buvo informuotas apie plovimo proceso eigą (įskaitant apie automobilio plovimą aukšto slėgio vandens srove), kad plovimo metu akumuliatorius nėra atjungiamas, nėra papildomai uždengiami ar kaip kitaip izoliuojami elektros mazgai, įrengimai. Atsakovas laisva valia sutiko, kad visi gedimai, atsiradę po variklio ir dugno plovimo, plaunant tiek iš viršus, tiek iš apačios, yra paties atsakovo atsakomybė. Nesutikdamas su plovimo procesu ir / ar atsakomybės prisiėmimu, atsakovas galėjo nesinaudoti ieškovės paslauga. Vertinant „nekokybiškos paslaugos“ sąvokos apsektu, atsakovas buvo įspėtas apie tokios paslaugos keliamas rizikas, apie tai, kad gali kilti automobilio gedimai, tačiau ir toliau pageidavo, kad jam ši paslauga būtų teikiama. Sutikimo tekstas nėra didelės apimties, nėra sudėtingas, dėl to negalima būtų spręsti, kad atsakovas galėjo jo nesuprasti ar neturėjo galimybės įsigilinti jo į turinį. Bet kuriuo atveju, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas (vartotojas) negalėjo protingai tikėtis, kad variklio dugno plovimo procesas negalėtų sukelti kokių nors sutrikimų – apie tai vartotojas žinojo, buvo įspėtas ir raštu sutiko su šia rizika. Todėl vien tai, kad po paslaugos suteikimo galėjo atsirasti tam tikri gedimai, nesudaro pagrindo paslaugos vertinti kaip „nekokybiškos“. Ieškovei negali kilti atsakomybė dėl to, jeigu pats automobilis buvo techniškai netvarkingas, turėjo nesandarumų, kas galėjo lemti skysčių patekimą į atskiras įrangos dalis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo jos dėl nukentėjusio asmens veiksmų, kurie, vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, yra ir nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.
6. Aplinkybė, kad į automobilio dujų įrangą pateko skysčiai, pati savaime patvirtina, kad automobilis jau plovimo metu buvo techniškai netvarkingas. Minėto aspekto nevertino nei VVTAT, nei atsakovo interesais defektinius aktus pateikę pasaugų teikėjai – nenustatinėjo bei nevertino, ar dujų įranga buvo hermetiškai užsandarinta, ar sumontuota gamyklinė dujinė įranga, jeigu įranga ne gamyklinė – tuomet gali būti, kad įranga sumontuota netinkamai arba nepakankamai užsandarinta/hermetizuota. Jeigu po plovimo atsirado tokio pobūdžio gedimai, vadinasi automobilis nebuvo techniškai tvarkingas, dujų įranga nebuvo hermetiškai užsandarinta. Atsakovo VVTAT pateiktos nuotraukos, kuriose matyti balta medžiaga, tik patvirtina aplinkybę, kad įranga buvo nesandari ir techniškai netvarkinga. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra patikimų duomenų, kokios medžiagos dėmės yra matomos atsakovo pateiktose nuotraukose – ar tai plovimo metu naudota chemija, ar galbūt kalkių nuosėdos. Kita vertus, net jeigu tai būtų plovimo metu naudotos cheminės medžiagos, tai tik įrodo variklio ir atskirų jo dalių nesandarumą, o ne patvirtina, jog paslauga suteikta netinkamai. Be to, atsakovo pateiktoje nuotraukoje matyti susidariusi korozija, akivaizdu, kad po vieno plovimo korozija susidaryti negalėjo, tai yra ilgalaikės drėgmės pasekmė. Drėgmė atsakovo automobilyje galėjo kauptis ir iš anksčiau – jeigu variklis, atskiros jo dalys yra nesandarios, techniškai netvarkingos, tuomet yra natūralu, kad gali patekti ir kauptis drėgmė.
7. Ieškovė neatlieka ir neprivalo atlikti automobilio techninės priežiūros, objektyviai negali patikrinti, ar automobilio variklyje nėra nesandarumų ir kitų trūkumų; savo automobilio techninę būklę žino ar/ir privalo žinoti patys klientai, jie turi ją reguliariai tikrinti, užtikrinti jos tinkamumą; tą klientai iš esmės papildomai patvirtina ir raštu, prisiimami su paslaugos teikimu susijusią riziką, siejant ją su minėta automobilio technine būkle. Techniškai tvarkingas automobilis negali sugesti dėl aplinkybių, kurios atsiranda plovimo metu. Aukšto slėgio srovė (apie kurios naudojimą atsakovas buvo įspėtas iki paslaugos suteikimo) naudojama vieno metro atstumu – tokiu atstumu neatsiranda papildomo spaudimo ar neigiamo poveikio automobiliui, kurie galėtų sąlygoti nesandarumą ar kitokius gedimus. Plaunant (tiek variklį, tiek automobilį) chemija ar vanduo nėra purškiami prie pat variklio / elektronikos / automobilio.
8. Atsakovo pateiktoje 2021 m. kovo 16 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Techninės apžiūros ataskaita) nustatyti automobilio trūkumai ir jų pavojingumo lygis: vairo pavaros (reduktoriaus) ir vairo veleno būklė – yra eksploatacijos skysčių nuotėkis, dėl šios priežasties susiformuoja lašai, vertinama kaip didelis trūkumas ir nustatytas skysčio nuotėkis, t. y. bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, kuris taip pat vertinamas kaip didelis trūkumas. Minėta Techninės apžiūros ataskaita patvirtina, kad automobilis turėjo trūkumų, buvo techniškai netvarkingas, o skysčių nuotėkiai jau buvo susidarę iš anksčiau dėl nesandarių automobilio vietų. Pažymėtina, kad automobilio techninės apžiūros atlikimo metu netikrinama, ar dujų įranga ir kitos dalys yra pakankamai gerai užsandarintos, kad į juos nepatektų drėgmė ar kiti skysčiai, taip pat netikrinama laidų izoliacija. Todėl Techninės apžiūros ataskaita nepatvirtina, kad atsakovo automobilis iki paslaugos suteikimo neturėjo trūkumų, kurie turėjo įtakos gedimų atsiradimui po plovimo.
9. Šiuo atveju yra pagrindas abejoti UAB „Kraisleriukas“ nustatyto gedimo ir jo šalinimo išlaidų sąsajumu su 2021 m. kovo 19 d. vykusiu plovimu, nes gedimas buvo nustatytas ir šalintas po beveik mėnesio nuo įvykusio plovimo. Pažymėtina, kad UAB „BRC“ tariamas „plovimo“ pasekmes šalino jau 2021 m. kovo 19 d. – 2021 m. kovo 19 d. pažymoje nurodoma, jog buvo atliktas atskirų elementų džiovinimas. Taigi, 2021 m. balandžio 9 d. šalinto gedimo „priežastinį ryšį“ su 2021 m. kovo 19 d. plovimu atsakovas įrodinėja UAB „Kraisleriukas“ 2021 m. kovo 31 d. pažyma, kuri nelaikytina patikimu įrodymu: 1) ji yra identiško turinio ir formos kaip ir UAB „BRC“ pažyma, taigi, yra pasirašyta pagal iš anksto parengtą ir pateiktą „šabloną“; 2) tikėtina, kad ji įforminta atgaline data: UAB „Kraisleriukas“ defektinis aktas datuojamas 2021 m. kovo 31 d., jame nurodoma, kad PVM sąskaita faktūra ir kvitas jau duoti, nors jie išrašyti tik 2021 m. balandžio 9 d.. Tai sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad defektinio akto data galėjo būti ankstinama, tokiu būdu bandant susieti su plovimu. Taigi, UAB „Kraisleriukas“ atlikto remonto ir jo kaštų (121 Eur) „priežastinis ryšys“ su ginčo paslauga, teikta 2021 m kovo 19 d., neįrodytas.
10. Atsakovas E. P. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2021 m. kovo 16 d. atsakovo automobiliui Dodge Journey, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tuvlita“ patalpose buvo atlikta periodinė techninė apžiūra. Apžiūros metu buvo nustatyti trūkumai. Vienas iš nustatytu trūkumų – variklio ir vairo mechanizmo skysčių nuotėkis. UAB „Tuvlita“ darbuotojai paaiškino atsakovui, kad reikia nuplauti automobilio variklį (žr. Techninės apžiūros ataskaitą). Atsakovo automobiliui, prieš atliekant automobilio variklio plovimo paslaugą, buvo atlikta privaloma techninė apžiūra, kurioje buvo nustatyti trūkumai, visiškai nesusiję su automobilio varikliu, jo elektronika ir/ar jame sumontuota dujų įranga. 2021 m. kovo 19 d. atsakovas atvyko į ieškovės plovyklą, kurioje užsakė automobilio Dodge Journey, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio plovimo paslaugą. Atsakovas ieškovės plovyklą pasirinko būtent dėl to, kad tai yra įmonė, ilgą laiką teikianti klientams transporto priemonių plovimo paslaugas. Už automobilio variklio plovimą atsakovas ieškovei sumokėjo 35,94 Eur. Stebėdamas automobilio variklio plovimo procedūrą pro laukiamosios patalpos stiklą, atsakovas matė, kaip ieškovės darbuotoja atidarė automobilio variklio kapotą, stipria srove pripurškė ant variklio plovimo chemikalų ir vėliau stipria srove iš aukšto slėgio aparato iš visų pusių nuplovė automobilio variklį ir visą ertmė, esančią po variklio gaubtu (kapotu). Plaunant variklį nebuvo atsižvelgta į automobilio jautrias vietas. Atsakovui kilo abejonių, ar galima variklį plauti tokiu būdu, tačiau variklio plovimą vykdė ieškovės specialistai, todėl jis savo abejonių ieškovės darbuotojui neišsakė. Atsakovui išvykus iš ieškovės plovyklos, prasidėjo automobilio veikimo nesklandumai (gedimai). Dėl automobilio gedimų šalinimo atsakovas buvo priverstas kreiptis į autoservisus. Šalinant gedimus, automobiliui buvo atlikti tokie darbai: dujų įrangos kompiuterio keitimas ir jungčių? džiovinimas (120 Eur); variklio oro sklendės remontas ir visų variklio jungčių džiovinimas (121 Eur). Visuose autoservisuose specialistai atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad stipria srove iš aukšto slėgio aparato plauti automobilinius variklius yra griežtai draudžiama ir ieškovės darbuotojai privalėjo apie tai žinoti.
11. Ieškovės pasirašytame sutikime, be kito ko, yra nurodyta, kad automobilio variklio plovimui yra naudojama chemija, kuri nepažeidžia variklio detalių ir plovimo metu vanduo nėra purškiamas tiesiogiai į jautrius elektros mazgus. Tačiau plovimas buvo vykdomas neatsižvelgiant į automobilio jautrias vietas, tokias kaip automobilio elektros laidai ir jų jungtys, automobilio elektronika ir pan. Dėl tokių ieškovės neatsakingų veiksmų vanduo pateko į automobilio dujų įrangos kompiuterį, variklio oro sklendę, automobilio elektros laidų jungtis. Be to, automobilio variklis nebuvo tinkamai nuplautas, nes purvinos vietos neatsiplovė.
12. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovo pateiktoje nuotraukoje matyti susidariusi korozija, kuri, ieškovės manymu, negalėjo susidaryti tik po vieno plovimo. Ieškovė daro klaidingą išvadą, kad tai yra neva ilgalaikės drėgmės pasekmės. Pažymėtina, kad visus atsakovo automobilio remonto darbus atliko ir defektinius aktus sudarė serviso specialistai, nėra pagrindo abejoti jų išvada. Ieškovė ir/ar jo atstovas nėra technikos specialistai, kurie vien tik iš byloje esančių nuotraukų galėtų daryti pagrįstas išvadas apie koroziją ir jos pasekmes. Kita vertus, ieškovė, nesutikdama su byloje esančiais defektiniais aktais ir juose nurodytais automobilio defektais bei išvadomis, turėjo teisę juos ginčyti, tačiau to nepadarė.
13. Atmestinas ieškovės argumentas, kad automobilio privalomos techninės apžiūros atlikimo metu netikrinama automobilyje sumontuota dujų įranga. Dėl specifinių dujų savybių, laikymo ypatumų (dujos laikomos slėginiuose induose) bei su tuo susijusių pavojų transporto priemonėms, naudojančioms dujas, taikomi papildomi techniniai reikalavimai. Atliekant techninę automobilio su dujų įranga apžiūrą automobilio savininkas turėtų pateikti dujų įrangos sumontavimo pažymą. Šioje pažymoje turi būti nurodyti dujų įrangą sumontavusios įmonės rekvizitai, dujų baliono ir reduktoriaus gamintojas, sertifikavimo numeriai, įrangos sumontavimo data. Transporto priemonėje esanti įranga ir jos veikimas, turi atitikti Techninius reikalavimus suskystintų naftos dujų įrangai ir šios įrangos montavimui į motorines kelių transporto priemones, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 2B-227 (Žin., 2003, Nr. 68-3104), o, jeigu įranga transporto priemonėje sumontuota iki 2006 m. lapkričio 1 d., tokia įranga ir jos veikimas turi atitikti bent jau Suskystintų dujų kuro sistemos įrengimo automobiliuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 334/374 (Žin., 1999, Nr. 85-2552, Nr. 93), reikalavimus. Transporto priemonėse, naudojančiose dujinius degalus, yra tikrinama, ar nėra pasibaigęs dujų baliono eksploatacijos laikas, kuris paprastai nurodomas gamintojo ant paties baliono įrengtoje plokštelėje. Be to, yra tikrinamas automobilio variklis. Jis privalo dirbti su abejomis kuro rūšimis, t. y. ir su dujomis, ir su benzinu. Akivaizdu, kad su nurodytais gedimais atsakovo automobilis neatvažiuotų iš techninės apžiūros centro iki ieškovės paslaugos suteikimo vietos.
14. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti UAB „Kraisleriukas“ atsakovui išduotais dokumentais. Ieškovė taip pat neįrodė, jog atsakovui suteikė tinkamos kokybės paslaugą ir ją teikdama nepadarė žalos atsakovo automobiliui.
Dėl ginčo esmės ir ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
15. Ginčas byloje kilo dėl variklio plovimo metu padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė byloje pareikštame ieškinyje laikosi pozicijos (įrodinėja), kad, prieš suteikiant atsakovui paslaugą, jam buvo išaiškinta paslaugos teikimo eiga (įskaitant ir tai, kad plovimo metu naudojamas vanduo (aukšto slėgio srovė) ir chemija) bei rizikos. Atsakovas pasirašė sutikimą atlikti paslaugą, kuriuo, be kita ko, sutiko, kad bet kokie gedimai, atsiradę po variklio plovimo, yra atsakovo rizika ir atsakomybė. Taigi, ieškovei nekyla atsakomybė dėl automobiliui padarytos žalos ir tuo pačiu neatsiranda pareiga atlyginti patirtų nuostolių. Ieškovei negali kilti atsakomybė dėl to, jeigu pats automobilis buvo techniškai netvarkingas, turėjo nesandarumų, kas galėjo lemti skysčių patekimą į atskiras įrangos dalis. Techniškai tvarkingas automobilis negali sugesti dėl aplinkybių, kurios atsiranda plovimo metu. Teismas, toliau šiame sprendime nurodomų motyvų pagrindu, minėtus ieškovės ieškinio argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
16. Byloje neginčijama aplinkybė, kad ieškovė 2021 m. kovo 19 d. suteikė atsakovui automobilio variklio plovimo paslaugą. Pateikto UAB ,,Švaros broliai“ 2021 m. kovo 19 d. kvito duomenimis, už variklio plovimo paslaugą UAB ,,Švaros broliai“ buvo sumokėta 35,94 Eur suma.
17. Pažymėtina, kad 2021 m. kovo 16 d. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos duomenimis, tarp nustatytų automobilio trūkumų nebuvo nustatyti su automobilio varikliu, automobilio dujų įranga (sistema) susiję trūkumai.
18. UAB ,,BRC Vilnius“ 2021 m. kovo 19 d. automobilio defektiniame akte nurodyta, kad, atlikus automobilio apžiūrą, nustatytas defektas – variklio netolygus ir sunkus darbas. Padaryta išvada – automobilinės dujų įrangos laidų kontaktai apipilti balta chemine medžiaga, cheminė medžiaga ir vanduo prasiskverbę į dujinės įrangos kompiuterio vidų (nuo stiprios vandens srovės plaunant variklį); dėl to buvo pakeistas sugedęs automobilinės dujų įrangos kompiuteris ir oro srove išdžiovintos (nusausintos) laidų jungtys (kontaktai).
19. UAB ,,BRC Vilnius“ 2021 m. kovo 19 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 120 Eur sumai „už ADĮ remontą“. Pateiktas kasos pajamų orderio kvitas patvirtina, kad tą pačią dieną minėta sąskaita faktūra buvo apmokėta.
20. UAB ,,Kraisleriukas“ 2021 m. kovo 31 d. automobilio defektiniame akte nurodyta, kad, atlikus automobilio apžiūrą, nustatytas defektas – variklis praradęs trauką. Padaryta išvada – automobilio elektros laidai ir jų jungtys apipilti balta chemine medžiaga, cheminė medžiaga ir vanduo prasiskverbę į oro sklendės vidų, šlapia elektronika, reguliuojanti sklendės veiklą (nuo stiprios vandens srovės, plaunant variklį); dėl ko buvo remontuojama oro sklendė, pašalinti chemikalai ir vanduo, oro srove išdžiovintos visos automobilio laidų jungtys (kontaktai), kurios buvo šlapios.
21. UAB ,,Kraisleriukas“ 2021 m. balandžio 9 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 121 Eur sumai už automobilio remontą po vandens patekimo į elektros įrangą. Pateiktas kasos pajamų orderio kvitas patvirtina, kad tą pačią dieną minėta sąskaita faktūra buvo apmokėta.
22. Byloje taip pat pateiktas 2021 m. spalio 15 d. UAB ,,Švaros broliai“ Švaros centro vadovo tarnybinis pranešimas/pažyma, kurioje nurodoma, kad įmonės darbuotoja, atlikusi plovimą, laikėsi įprastinės darbo praktikos, leidžiančios užtikrinti saugų automobilio plovimo procesą. Pažymima, kad, UAB ,,Švaros broliai“ vertinimu, baltos dėmės, matomos nuotraukose, galėtų būti kalkės, susidariusios dėl anksčiau besikaupusios drėgmės. Kita vertus, jei tai plovimo priemonė, ji galėjo patekti tik tuo atveju, jei variklis ir atskiros jo dalys buvo nesandarūs, jungtys buvo nehermetizuotos. Aplinkybė, kad į automobilio dujų įrangą pateko skysčiai, savaime liudija tai, kad automobilis plovimui buvo pateiktas techniškai netvarkingas.
23. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 20 d. paslaugos (automobilio Dodge Journey, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), variklio plovimo UAB ,,Švaros broliai“ plovykloje adresu (duomenys neskelbtini)) vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad paslaugos teikėjo UAB ,,Švaros broliai“ vartotojui E. P. suteikta automobilio variklio plovimo paslauga yra nekokybiška, nes automobilio plovimo metu plovimo medžiagos (cheminė medžiaga ir vanduo) pateko į variklio dujinės įrangos darbą valdantį kompiuterį ir variklio darbą reguliuojančios oro sklendės vidų. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba padarė išvadą, kad į variklio elektronikos dalis cheminės medžiagos ir vanduo pateko dėl variklio plovimo metu neatsargiai panaudotos aukšto slėgio vandens plovimo įrangos.
24. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė (bendroji) nuostata yra įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 61 punktą).
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai paslaugos tiekėjas yra verslininkas, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006, 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-536-440/2014). Atsižvelgiant į bylų dėl ginčų, kuriose viena iš šalių yra vartotojas, nagrinėjimo specifiką, faktinės bylos aplinkybės turi būti vertinamos tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymo normų ir nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste, tokiu atveju įrodinėjimo naštos negalint perkelti silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui, siekiant, kad jis neprarastų teisės aktais jam garantuojamos apsaugos.
26. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas).
27. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).
28. Teismas, vadovaudamasi šiame sprendime aptarta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti, jog pats automobilis (jau prieš plovimo paslaugos suteikimą) buvo techniškai netvarkingas, turėjo atitinkamų gedimų (pažeidimų), nesandarumų, kas galėjo lemti skysčių patekimą į atskiras įrangos dalis. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo ieškovė, vien tik aplinkybė, kad į automobilio dujų įrangą pateko skysčiai, pati savaime niekaip nepatvirtina, kad automobilis jau plovimo metu buvo techniškai netvarkingas, kad jo dujų įranga nebuvo hermetiškai užsandarinta.
29. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad UAB ,,BRC Vilnius“ ir UAB ,,Kraisleriukas“ defektiniai aktai yra nepagrįsti, nepatikimi ir galimai suklastoti. Priešingai nei nurodo ieškovė, nors minėtų defektinių aktų turinys ir yra panašus, jis nėra identiškas. Teismo vertinimu, vien defektinių aktų turinio panašumas, nesant kitų duomenų (įrodymų), sudarančių pagrindą abejoti minėtų defektinių aktų patikimumu, nesudaro pagrindo defektinius aktus vertinti kaip nepatikimus ir jų nevertinti, jais nesiremti.
30. Ieškovė, be kita ko, nurodo, kad yra pagrindas abejoti UAB „Kraisleriukas“ nustatyto gedimo ir jo šalinimo išlaidų sąsajumu su 2021 m. kovo 19 d. vykusiu plovimu, nes gedimas buvo nustatytas ir šalintas po beveik mėnesio nuo įvykusio plovimo. Vertinant šią ieškovės argumentų grupę pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad defektinio akto data, kaip nurodo ieškovė, galėjo būti „ankstinama“. UAB „Kraisleriukas“ defektinis aktas surašytas praėjus mažiau nei dviem savaitėm nuo ieškovės plovimo paslaugos suteikimo atsakovo automobiliui. Aptariamame defektiniame akte pažymėta, kad atitinkami remonto darbai automobiliui jau yra (buvo) atlikti. Tai, kad PVM sąskaita faktūra už automobilio remontą buvo išrašyta ne tą pačią dieną, o vėliau, t. y. 2021 m. balandžio 9 d., pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ir patys remonto darbai šiuo atveju buvo atlikti vėliau. Pažymėtina, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas ne paslaugos suteikimo momentu, o vėliau, po paslaugos suteikimo, nėra neįprasta praktika. Vis tik, net jeigu ir būtų pagrindas vertinti, kad automobilio remonto paslauga buvo suteikta vėliau, t. y. 2021 m. balandžio 9 d., tokiu atveju nuo automobilio plovimo paslaugos buvo praėję trys savaitės, kas taip pat nėra laikytina tokiu ilgu laiko tarpu, kad defektiniame akte užfiksuotų gedimų ir jų šalinimo išlaidų nebūtų galima sieti su 2021 m. kovo 19 d. vykusiu plovimu.
31. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad, kaip nurodoma pačios ieškovės parengtame sutikime atlikti paslaugą (detaliau aptartame kituose šio sprendimo punktuose), plovimo paslaugos atsakovo automobiliui suteikimo metu vanduo tiesiogiai nebuvo purškiamas į jautrius elektros mazgus. Ieškovė neįrodė, kad suteikė atsakovui kokybišką paslaugą (CPK 178 straipsnis). Minėtų aplinkybių (dėl ieškovės atsakovui suteiktos paslaugos tinkamumo (kokybiškumo)) nepatvirtina ir į bylą pateiktas 2021 m. spalio 15 d. UAB ,,Švaros broliai“ Švaros centro vadovo tarnybinis pranešimas/pažyma, kurioje nurodoma, kad įmonės darbuotoja, atlikusi plovimą, laikėsi įprastinės darbo praktikos, leidžiančios užtikrinti saugų automobilio plovimo procesą. Pažymėtina, kad iš aptariamo dokumento turinio nėra neaišku, kokių duomenų pagrindu jis yra parengtas, nėra duomenų, kad jį rengęs asmuo matė ir galėjo įvertinti teiktos paslaugos atlikimo tinkamumą (kokybę), be to, šis dokumentas parengtas praėjus ilgam laiko tarpui (daugiau nei pusei metų) nuo ieškovės plovimo paslaugos atsakovo automobiliui suteikimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. spalio 15 d. UAB ,,Švaros broliai“ Švaros centro vadovo tarnybiniame pranešime/pažymoje taip pat neatmetama galimybė, kad baltos dėmės, matomos atsakovo nuotraukose, galėtų būti ir plovimo priemonė.
32. Vertinant kitus ieškovės nurodomus argumentus, sutiktina su tuo, kad ieškovė neatlieka ir neprivalo atlikti automobilio techninės priežiūros, tačiau ieškovė, būdama savo srities profesionalė, teikdama atitinkamą paslaugą, turėtų turėti mechanizmą (tikrinimo sistemą), kuris, prieš teikiant paslaugą, ieškovei (jos darbuotojams) leistų įsitikinti, kad paslauga paslaugos gavėjui bus suteikta tinkamai, kokybiškai, nepadarant žalos.
33. Taigi, ieškovei byloje neįrodžius, nepateikus jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kad atsakovo transporto priemonė iki ieškovės plovimo paslaugos suteikimo buvo su atitinkamais, byloje pateiktuose defektiniuose aktuose užfiksuotais pažeidimais (gedimais), bei kad ieškovės atsakovo automobiliui suteikta plovimo paslauga buvo kokybiška ir negalėjo sukelti minėtų pažeidimų (gedimų), nėra pagrindo tenkinti ieškovės šioje byloje pareikštą ieškinį.
34. Bylos įrodymų, aptartų šiame sprendime, jo 17–21, 23 punktuose, visuma patvirtina, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus – paslaugų teikimo metu apgadino atsakovo automobilį (CK 6.246 straipsnis) bei sukėlė atsakovui žalą (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).
35. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).
36. Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė, jog dėl ieškovės nekokybiškai suteiktos paslaugos (ieškovės neteisėtų veiksmų) patyrė automobilio remonto išlaidas: 120 Eur sumą – už pakeistą sugedusį automobilinės dujų įrangos kompiuterį ir oro srove išdžiovintas (nusausintas) laidų jungtis (kontaktus), bei 121 Eur sumą – už suremontuotą oro sklendę, pašalintus chemikalus ir vandenį, oro srove išdžiovintas visas automobilio laidų jungtis (kontaktus) – teismo vertinimu, atsakovo nuostolių dydis už pasirinktu būdu suremontuotą automobilį yra protingas (CK 6.249 straipsnis), atsakovas taip pat patyrė 35,94 Eur išlaidas už ieškovės jam suteiktą nekokybišką plovimo paslaugą. Viso 276,94 Eur žalą, padarytą atsakovui, turi atlyginti už šios žalos atsakovui padarymą atsakingas asmuo – ieškovė.
37. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai yra nustatyti CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016 48–49 punktai).
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).
39. Įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes turi asmuo, kuris jomis remiasi, nagrinėjamos bylos atveju – ieškovė (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas (nagrinėjamos bylos atveju ieškovė) įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009).
40. Nors atsakovas šiuo atveju pasirašė sutikimą atlikti paslaugą, kuriame buvo nurodyta, kad jis, kaip klientas, sutinka, jog visi gedimai, atsiradę po variklio ir dugno plovimo, plaunant tiek iš viršaus, tiek iš apačios, yra paties kliento atsakomybė. Minėtame sutikime taip pat buvo pažymėta, kad jis, kaip klientas, susipažino su plovimo procesu ir sutinka prisiimti atsakomybę už visus gedimus, atsiradusius po variklio ir dugno plovimo paslaugos suteikimo. Tačiau tame pačiame atsakovo pasirašytame sutikime taip pat buvo nurodyta, kad variklio plovimo proceso metu variklis ir dugnas yra plaunamas aukšto slėgio vandens srove, naudojama tik skirta chemija, kuri, nepažeisdama variklio detalių, efektyviai pašalina purvą ir tepalus. Po plovimo perteklinis vanduo yra išpučiamas aukšto slėgio oro srove ir tokiu būdu išdžiovinamas. Plovimo metu vanduo tiesiogiai nėra purškiamas į jautrius elektros mazgus – pvz. elektros generatorių. Plovimo metu akumuliatorius nėra atjungiamas, taip nėra papildomai uždengiami ar kaip kitaip izoliuojami elektros mazgai, įrengimai.
41. Atsakovas taip pat buvo pasirašęs paraišką–sutartį, kurioje ne tik buvo nurodyta, kad jis pasirašydamas patvirtina, jog su sutarties sąlygomis yra susipažinęs ir su jomis sutinka, bet ir pažymėta, kad paslaugos gavėjas (atsakovas) pasitiki UAB „Švaros broliai“ kvalifikacija atlikti išvardintus darbus. Be to, atsakovas nėra pasirašęs paraiškos–sutarties skilties „automobilį atsiėmiau, pretenzijų neturiu“.
42. Pažymėtina, jog šiuo atveju būtent ieškovė yra verslo subjektas, savo srities profesionalė, todėl jai taikytina didesnė atidumo ir rūpestingumo pareiga. Būtent ieškovė, kaip verslo subjektas, kuriam keliami didesni atsakingumo, profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai, privalo tinkamai suteikti paslaugas vartotojui.
43. Byloje nenustatyta (neįrodyta), kad atsakovas, kaip vartotojas, kuriam keliami ne tokie aukšti atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, atitinkamai paslaugai suteikti pasitelkęs verslo subjektą, savo srities profesionalą – ieškovę (pats atsakovas pažymėjo, kad ieškovės plovyklą pasirinko būtent dėl to, kad tai yra įmonė, ilgą laiką teikianti klientams transporto priemonių plovimo paslaugas), pažeidė bendro pobūdžio pareigą būti atidžiam ir rūpestingam. Nenustačius pastarųjų aplinkybių, vien tik atsakovo pasirašytas sutikimas atlikti paslaugą, nepanaikina (negali panaikinti) neteisėtų ieškovės veiksmų ir kaltės fakto, taip pat neturi įtakos sprendžiant dėl ieškovės atsakomybės dydžio. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad vartotojui negali būti perkelta atsakomybė už netinkamus paslaugos teikėjo veiksmus, t. y. vartotojas neturi prisiimti atsakomybės dėl paslaugos teikėjo netinkamai suteiktos paslaugos, dėl kurios kilo žala. Atsižvelgiant į tai, išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina visa jo įrodytos žalos suma – 276,94 Eur.
44. Šioje sprendimo dalyje aptartų motyvų pagrindu ieškovės ieškinys teismo atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Atsakovas pateikė įrodymus apie jo šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 500 Eur.
47. Prašomų priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 500 Eur.
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ (įmonės kodas – 122538045) atsakovo E. P. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) naudai 276,94 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų devyniasdešimt keturių euro centų) žalos atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ atsakovo E. P. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Rasa
Lapėnienė