Civilinė byla Nr. 2-400/2012
Procesinio sprendimo kategorija 126.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pušų alėja“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla civilinėje byloje Nr. B2-2338-123/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Swedbank“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Pušų alėja“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB ,,Swedbank“ kreipėsi į teismą su prašymu iškelti atsakovui UAB ,,Pušų alėja“ bankroto bylą dėl nemokumo ir nurodė, kad UAB „Pušų alėja“ pradelsta skola AB „Swedbank“ pagal 2007 m. sausio 10 d. Kredito sutartį Nr. 07-000074-IN 2011 m. spalio 17 d. buvo 575 325,59 eurų, tai sudaro 1 986 484,20 Lt. Ieškovas nurodė, kad iš 2011 m. birželio 30 d. UAB „Pušų alėja“ balanso matyti, kad UAB „Pušų alėja“ 2011 m. birželio 30 d. turėjo ilgalaikio turto už 4 091 115 litus, trumpalaikio turto turėjo už 3 194 545 litus, o turto iš viso už 7 285 660 litus. Iš pateikto balanso taip pat matyti, kad UAB „Pušų alėja“ 2011 m. birželio 30 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 4 096 878 litai, iš jų 4 096 878 litų per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad UAB „Pušų alėja“ pelno (nuostolio) ataskaitos 2011 m. birželio 30 d. duomenimis, atsakovas 2010 m. patyrė 315 265 litus nuostolio, o per 2011 m. šešis mėnesius – 115 144 litų nuostolio, t. y. atsakovas jau kelerius metus dirba nuostolingai ir neturi veiklos perspektyvų. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2464/2011 konstatavo, kad UAB „Pušų alėja“ yra nemoki, veiklos nevykdo jau dvejus metus. Ieškovė prašo administratoriumi paskirti UAB „Ritava“, nes bendrovė gali teikti tokias paslaugas, ir pati sutinka būti UAB „Pušų alėja“ administratore.
Kreditorius UAB „Limarė“ taip pat prašo iškelti atsakovui bankroto bylą dėl nemokumo, nes atsakovas nevykdo įsipareigojimų ir yra skolingas 250 000 Lt. UAB „Limarė“ siūlo bankroto administratore paskirti UAB „Tamtamas“. Nurodo, kad ieškovo siūlomas kandidatas jau administruoja to paties asmens ir jo valdomas verslo įmones, kurioms yra iškeltos bankroto bylos ir yra tarpusavyje susijusios verslo ir valdymo ryšiais su bendrove UAB „Pušų alėja“, todėl nebus užtikrinta tinkama ir skaidri bankroto procedūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Pušų alėja“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Tamtamas“. Nurodė, kad pagal 2011 m. birželio 30 d. balansą bendrovė turėjo turto už 4 091 115 Lt, trumpalaikio turto – už 3 194 545 Lt. 2010 m. bendrovė patyrė 315 265 Lt nuostolių, o 2011 m. per šešis mėnesius – 115 144 Lt. Bendrovės mokėtinos skolos ir įsipareigojimai sudaro 4 096 878 Lt, atsakovės įmonė veiklos nevykdo. Esant šioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad atsakovas yra nemokus. Pasisakydamas dėl administratoriaus kandidatūros teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4 dalį administratorius negali turėti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovo siūlomas administratorius jau administruoja to paties asmens ir jo valdyme buvusias verslo įmones, todėl administratoriumi skirtinas UAB „Tamtamas“, kad būtų išvengta kreditorių interesų konflikto ir užtikrinta tinkama ir skaidri bankroto procedūra. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, jog administruojamas objektas yra Klaipėdoje, UAB „Tamtamas“ buveinė taip pat yra Klaipėdoje, todėl bankroto procesas bus greitesnis ir pigesnis ir kartu bus mažesnės administravimo išlaidos, kuo suinteresuoti visi kreditoriai. Be to, UAB „Tamtamas“ pagal viešą informaciją yra anksčiau veikianti įmonė ir turi didesnę patirtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas BUAB ,,Pušų alėja“ prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Bankroto byla buvo iškelta netinkamai informavus atsakovą, nes įmonės direktorius apie keliamą bankroto bylą sužinojo tik 2011 m. gruodžio 5 d., atėjęs į Klaipėdos apygardos teismo raštinę atsiimti teismo dokumentų. Įmonės direktorius nuolat tikrina viešai prieinamą informaciją apie teisminius procesus interneto svetainėje www. teismai.lt Teismų pranešimai, Vieša tvarkaraščių paieška. Tačiau iki 2011 m. gruodžio 5 d. apie 2011 m. lapkričio 15 d. ir 2011 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžius jokių pranešimų nebuvo.
- Teismas, iškeldamas UAB „Pušų alėja“ bankroto bylą, neišsireikalavo atitinkamų dokumentų iš viešų registrų, vadovavosi tik ieškovo pateikta bendrovės pusmetine ir nevisapusiškai bendrovės ekonominę padėtį atspindinčia finansine ataskaita. To pasekoje buvo priimtas netinkamas teismo sprendimas.
- Pagal ĮBĮ 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreditorius, t. y. asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus, tačiau dėl kreditoriaus UAB ,,Miesto baras“ reikalavimo atsakovui (kuris perleidimo sutartimi neva perleistas UAB ,,Limarė“) pagrįstumo vyksta ginčas.
- UAB „Pušų alėja“ bankroto administratoriumi pirmosios instancijos teismas paskyrė pagal UAB „Limarė“ pasiūlymą. Tačiau UAB „Limarė“, kaip minėta, nėra UAB „Pušų alėja“ kreditorius. Tokiu būdu bankroto administratorius paskirtas neteisėtai. Be to, aukščiau minėta reikalavimo teisė buvo perleista bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“, kuri yra susijusi su UAB „Tamtamas“ (P. P. yra UAB „Tamtamas“ direktorius ir UAB „Verslo administravimo kompanija“ darbuotojas).
- AB „Swedbank“ pasiūlymas skirti bankroto administratoriumi UAB „Ritava“ yra logiškas, nes UAB „Pušų alėja“ restruktūrizavimo byloje administratoriumi buvo paskirta būtent ši įmonė. Taigi su šiuo administratoriumi nebūtų trukdymų greitam bankroto procesui, nes administratorius jau žino UAB „Pušų alėja“ situaciją. Taip pat vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais siūlome skirti bankroto administratoriumi šioje byloje S. K. .
- Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad įmonės kreditoriai turi teisę iki 2012 m. sausio 10 pareikšti savo reikalavimus šiai įmonei. Tai neatitinka ĮBĮ 10 straipsnio 5 punktui, kur pasisakoma, kad nustatomas netrumpesnis nei 30 dienų ir ne ilgesnis kaip 45 dienos, kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą jsiteisėjimo dienos. Taigi, jei Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės atskirąjį skundą po nutartyje nurodytos dienos, kreditoriai nebegalės pareikšti kreditorinių reikalavimų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB ,,Swedbank“ prašo jo netenkinti. Nurodo, kad iš teismui pateiktų duomenų matosi, kad UAB „Pušų alėja“ pradelsti įsipareigojimai (skolos) vien AB „Swedbank“ viršija pusę į jos balansą įrašyto ilgalaikio turto vertės, o atsižvelgiant į tai, kad visi UAB „Pušų alėja“ įsipareigojimai yra trumpalaikiai, t. y. jie turėjo būti įvykdyti, bet nebuvo įvykdyti iki 2010 m. gruodžio 31 d., visi atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, t. y. UAB „Pušų alėja“ yra nemokus ir teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi pagrįstai iškėlė bankroto bylą.
- Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Pušų alėja“ pagal AB ,,Swedbank“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.
Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Pradedant šį procesą, t. y. iškeliant įmonei bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2011).
Įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Tai, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo naštą.
Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus teismui pateiktus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.
Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę su įmonės (ne)mokumu susijusias aplinkybes pateikia ieškovas ieškinyje bei atsakovas atsikirtimuose, taip pat tretieji asmenys savo procesiniuose dokumentuose. Remiantis šių asmenų pateiktais duomenimis teismas sprendžia ieškinio dėl įmonės pripažinimo nemokia pagrįstumo klausimą. Viešąjį interesą turinčioje bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutuojančia, teismas yra aktyvus ir gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, rinkti įrodymus savo iniciatyva tam, kad būtų išsiaiškinta, ar yra pagrindas ieškinį tenkinti (atmesti).ĮBĮ nuostatos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui suteikia pakankamai galių, kad būtų gauti duomenys, reikalingi teisingai išspręsti klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (taikyti baudas įmonės vadovui už procesinių ir finansinių dokumentų nepateikimą, reikalauti pateikti dokumentus, reikalingus teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą ir pan. (ĮBĮ 9 str. 1-2 d.)). Tačiau, kaip minėta, teismas neturi ir negali vykdyti įrodinėjimo naštos už proceso šalis bei negali pripažinti įmonės nemokios, jei nėra nustatytas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytas pradelstų skolų ir turimo turto, įrašyto į įmonės balansą, santykis.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą atsakovui remdamasis ieškovo ieškinyje ir trečiojo asmens prašyme pateiktais duomenimis apie atsakovo skolas, taip pat atsakovo balansu už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., kadangi atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad atsakovas elgėsi pasyviai proceso metu ir bylą nagrinėjantis teismas nesiėmė procesinių priemonių, kad į bylą būtų pateikti nauji įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, dar nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo pradelstos skolos viršija pusę į balansą (kurio nauji duomenys teismui nežinomi) įrašyto turto vertės. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas netaikė ĮBĮ numatytų sankcijų atsakovo vadovui už dokumentų nepateikimą teismui, o nagrinėjamą klausimą išsprendė remdamasis senais finansinės atskaitomybės duomenimis. Be to, apeliantas atskirajame skunde įrodinėja, kad jam nebuvo pranešta dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to jis elgėsi pasyviai proceso metu. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė teismui balanso duomenis 2011 m. lapkričio 30 d. duomenimis, kurių pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės neišnagrinėti.
Pirmosios instancijos teismui nenustačius įmonės realios turtinės padėties, negalima nustatyti įmonės faktinio mokumo ir teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, naikintina, kaip priimta neatskleidus nagrinėjamo klausimo esmės ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 2 d.). Nagrinėdamas ieškinio pagrįstumo klausimą iš naujo, žemesnės instancijos teismas turėtų išreikalauti iš atsakovo naujausius finansinės atskaitomybės duomenis, įskaitant vadovo aiškinamąjį raštą, išsiaiškinti atsakovo turimo turto sudėtį, likvidumą, valdomų kitų įmonių akcijų rinkos vertę, pradelstų įsipareigojimų dydį, taip pat debitorines skolas, jų atsiradimo pagrindus.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Pušų alėja“ iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Audronė Jarackaitė
Vytas Milius
Nijolė Piškinaitė