Nr. DOK-4185

Nr. DOK-4184

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02196-2016-2 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės, 

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 28 d. paduotu atsakovo A. L. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas A. L. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Informo“ ieškinį atsakovams UAB „Infostendas“, J. B., D. B., G. S., E. S., S. K. (buv. S.), UAB „Lapelis“, A. L., J. M., J. M., R. L., Ž. G., R. M., B. R., V. K., tretiesiems asmenims UAB „KIV“, valstybės įmonei Registrų centrui dėl sutikimo ir pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ab initio, restitucijos taikymo, nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, bei pagal ieškovės pagal priešieškinį UAB „KIV“ priešieškinį atsakovams UAB „Infostendas“, BUAB „Informo“, valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, J. B., D. B., G. S., E. S., S. K. (buv. S.), UAB „Lapelis“, A. L., J. M., J. M., R. L., Ž. G., R. M., V. K., B. R., A. D., A. D., kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ab initio, valstybės įmonės Registrų centro ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimų panaikinimo, niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo; tretieji asmenys notaras Ramūnas Trečiokas, notarė Ramunė Džavachidienė, notarė Jolanta Rulienė.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė: teismas pripažino M. K. 2014 m. rugsėjo 2 d. sutikimą niekiniu ir negaliojančiu, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Antanas Rudzinskas 2025 m. lapkričio 6 d. pareiškė atskirąją nuomonę, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir teisingai įvertino ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsakovas A. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismui, negrąžinant bylos pirmosios instancijos teismui. 

Atsakovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. 

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas faktiškai išplėtė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ribas, konstatuodamas „bylos esmės neatskleidimą“ situacijoje, kai pirmosios instancijos teismas buvo ištyręs visus reikšmingus įrodymus ir pasisakęs dėl esminių aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę pats išspręsti ginčą iš esmės (CPK 320, 326 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių naujų įrodymų, kuriuos būtina rinkti, ir nesuformulavo tokių faktinių aplinkybių, kurių nebūtų galima ištirti apeliacinėje instancijoje. Iš esmės teismas tiesiog nesutiko su pirmosios instancijos teismo teisiniu vertinimu ir įrodymų vertinimu, tačiau, užuot pasinaudojęs CPK 320 straipsnyje suteiktomis galiomis priimti naują sprendimą, pasirinko formaliai taikyti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Tai prieštarauja proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis), pažeidžia atsakovo A. L. teisę į bylos išnagrinėjimą per protingą terminą. 

2. Atsakovas sutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginiu, kad iš principo pirmiausia turi būti nustatytos pardavėjo teisės ir galimas jų pažeidimas, o tik po to vertinamas pirkėjo sąžiningumas pagal CK 4.96 straipsnį. Tačiau nagrinėjamoje byloje ši pirmoji stadija jau yra įvykusi: UAB „Infostendas“ ginčo laikotarpiu buvo ir yra įregistruota ginčo butų savininke, o UAB „KIV“ pretenzijos į daugiabutį namą ir jos galimybės įregistruoti nuosavybę buvo atmestos įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-896-662/2019 atmetė UAB „KIV“ apeliacinį skundą ir paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. VILKS-1676, kuriuo VĮ Registrų centras atsisakė registruoti nekilnojamąjį daiktą – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir UAB „KIV“ nuosavybės teises į jį). Nei ieškovė BUAB „Informo“, nei UAB „KIV“ nepateikė įrodymų, kad daugiabučio namo ir butų teisinis režimas būtų neteisėtas ar paneigtas, taip pat neįrodė konkrečių sandorių negaliojimo pagrindų. Todėl apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad „pirmiausia reikia nustatyti, kam priklauso namas“, faktiškai reiškia ne teisinės sekos laikymąsi, o jau išspręsto klausimo vertinimą iš naujo ir nepagrįstą bylos grąžinimą nagrinėti iš naujo. 

3. Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas UAB „Infostendas“, kuri ir vykdė statybą. UAB „KIV“ neturėjo teisėto statytojo statuso – ji neturėjo nei statybą leidžiančio dokumento, nei teisės savo vardu vykdyti statybą, ir vien žemės sklypo dalies įsigijimas tokio statuso nesukūrė. Apeliacinės instancijos teismo nutartis sukuria pavojingą precedentą, leidžiantį manyti, kad ekonominis interesas (deklaruojamos investicijos) gali dominuoti prieš viešosios teisės reikalavimus (statybą leidžiančio dokumento ir teisėto statytojo statusą), taip didinant teisinį neapibrėžtumą nekilnojamojo turto rinkoje ir pažeidžiant sąžiningų įgijėjų – butų pirkėjų – interesus. 

4. Apeliacinės instancijos teismas vietoj to, kad patikrintų, ar yra konkrečių įrodymų dėl atsakovo A. L. nesąžiningumo, apsiribojo abstrakčiais teiginiais apie kai kurių pirkėjų (bet ne šio atsakovo) „galimus ryšius“ ir „neatskleistą bylos esmę“ ir faktiškai perkėlė įrodinėjimo naštą butų pirkėjams – lyg jie turėtų papildomai įrodinėti savo sąžiningumą. Tai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir sąžiningumo prezumpcijai. 

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai visa apimtimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatavęs CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą ir bylos esmės neatskleidimą vien dėl to, kad į bylą neįtraukti tam tikrų rūsio (parkingo) patalpų savininkai, kai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, nesprendęs dėl šių savininkų teisių, nors jų teisinė padėtis dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo nesikeičia. 

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininkas ir bylos pranešėjas atskirojoje nuomonėje aiškiai ir argumentuotai nesutiko su teisėjų kolegijos daugumos sprendimu taikyti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegijos pirmininkas pripažino atskirojoje nuomonėje, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išnagrinėjo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir kad ginčas gali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į atskirąją nuomonę ir ypač atsižvelgiant į beveik dešimtmetį trunkantį bylos nagrinėjimą ir sąžiningų pirkėjų teisinį neapibrėžtumą, atskiroji nuomonė turi ypatingą reikšmę vertinant, ar apeliacinės instancijos teismas apskritai turėjo pagrindą remtis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. 

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Teisėjai Gražina Davidonienė 

                                                                                                   Artūras Driukas 

        Egidija Tamošiūnienė