Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-10-12][nuasmenintas sprendimas byloje][I-2317-621-2015].docx
Bylos nr.: I-2317-621/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 190521648 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bylos dėl ikiteisminio tyrimo, bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-2317-621/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01277-2015-1

                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21.

(S)

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. spalio 12 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

nedalyvaujant pareiškėjui E. L.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas E. L. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), kurį vėliau patikslino (9 b. l.) prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių apskrities VPK), 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad laikotarpiais nuo 2013-10-14 iki 2013-10-24 ir nuo 2013-10-25 iki 2013-10-28 buvo laikomas Šiaulių apskrities VPK areštinėje. Nurodė, jog Šiaulių apskrities VPK areštinėje  po asmens kratos ir apžiūros jam buvo išduotas minkštas inventorius: čiužinys, pagalvė, antklodė buvo nusidėvėję, gumbuoti, purvini, čiužinys ir pagalvė buvo be užvalkalo (HN 37:2009 58 punkto pažeidimas). Kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo veidrodžio, nebuvo šluotos ir šiukšlių semtuvo, todėl pareiškėjas negalėjo išsišluoti kameros ir atlikti būtiniausių higienos švaros procedūrų. Kamera buvo nevalyta, ventiliacijos angose, grotose buvo daug dulkių, netinkamai įrengtos elektros rozetės, duše nuo sienų byrėjo tinkas (HN 37:2009 27 punkto pažeidimas). Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pažeminimą, diskomfortą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities VPK atsiliepime (34–37 b. l.) nurodoma, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad areštinėje jam buvo išduotas netinkamas minkštasis inventorius: čiužinys ir pagalvė buvo parudavę, gumuliuoti, neturėjo užvalkalo iš nepralaidaus skysčiui paviršiaus. Šiaulių apskrities VPK su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka. Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2015 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie E. L. skundo pateikimo“ Nr. 40-PR2-17783 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) nurodyta, kad pristatytiems į areštinę asmenims yra išduodamas patalynės komplektas: čiužinys, pagalvė, antklodė ir lovos skalbiniai (rankšluostis, paklodė, pagalvės ir antklodės užvalkalai) – bei puodelis. Taip pat šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išvardinto inventoriaus išdavimo registravimas nėra reglamentuotas teisės aktais, todėl dokumentų, patvirtinančių inventoriaus išdavimo faktą, pateikti nėra galimybių. Taip pat nurodyta, kad kiekvieną kartą panaudojus minkštąjį inventorių, jis yra dezinfekuojamas ir dėl šios priežasties kartais paruduoja. Visi patalynės dezinfekavimo atvejai registruojami žurnale. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad lovos skalbiniai skalbiami UAB „Šiaulių skalbykla“, kad minkštasis inventorius ir lovos skalbiniai, jų nedezinfekavus ir neišplovus, neišduodami. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad panaudotas minkštasis inventorius iki dezinfekavimo laikomas ant medinių grotų, o jį dezinfekavus sudedamas į lentynas. Tai patvirtina ir Šiaulių apskrities VPK į bylą pateikti kiti dokumentai: Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo aktas Nr. EP-296, dezinfekavimo žurnalo išrašas. Šiaulių apskrities VPK nuomone, pareiškėjo teisės dėl jam išduoto minkštojo inventoriaus ir patalynės pažeistos nebuvo.

Pareiškėjas E. L. taip pat nurodė, kad kameroje, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo šluotos ir šiukšlių semtuvo, jis negalėjo atlikti būtiniausių švaros procedūrų. Be to, nurodė, kad kameros ventiliacijos ir naktinio apšvietimo angose buvo pilna dulkių, kuriomis jis buvo priverstas kvėpuoti, ir voratinklių. Šiaulių apskrities VPK su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, 9.2 punkte yra reglamentuota: „<...> asmenys, laikomi policijos areštinėje, privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose“. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-820, 52 punkte reglamentuota, kad: „<...> policijos areštinėje laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi“. Pagal nustatytą areštinės dienotvarkę paros laikotarpis nuo 6 val. 30 min. iki 7 val. 00 min. yra skiriamas kamerų valymui. Pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 40-V-24 patvirtintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinių vidaus tvarkos taisykles, areštinėje laikomų asmenų dienotvarkėje (1 priedas) nuo 6 val. 30 min. iki 7 val. 00 min. numatytas kamerų valymas. Kamerose laikomi asmenys tuo metu aprūpinami inventoriumi kamerų valymui bei patys privalo išsiplauti bei susitvarkyti kameras. Faktą, kad kamerose nuolat rūpinamasi švara, ir, kad valymo inventorius yra tvarkingas, patvirtina ir Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo aktas Nr. EP-296. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei byloje esančius duomenis, Šiaulių apskrities VPK nuomone, pareiškėjo teisės dėl švaros palaikymo kameroje, kurioje jis buvo laikomas, pažeistos nebuvo.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad areštinės kamerose yra netinkamai įrengti elektros lizdai, dėl to buvo sunku jais naudotis, pareiškėjas negalėjo pasišildyti vandens kojų nusiplovimui, išsiplauti kojinių, negalėjo užsivirti vandens arbatai. Šiaulių apskrities VPK su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kameroje esantys kištukiniai lizdai yra 1,40 m nuo lovos ir 1 m atstumu nuo grindų. Jų įrengimas visose kamerose yra vienodas. Taip pat šiame tarnybiniame pranešime pažymėta, kad kameroje esantiems asmenims yra suteikta teisė naudotis turimais prailginimo laidais (prailgintuvais). Šiaulių apskrities VPK pažymi, kad kištukinių lizdų įrengimo reikalavimai areštinėse nėra reglamentuoti, tik nustatyta, kad jie turi būti įrengti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pareiškėjo teisės naudotis elektros kištukiniu lizdu pažeistos nebuvo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nei dušo patalpoje, nei kameroje, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo veidrodžio, dėl to jis negalėjo nusiskusti ir patyrė nepatogumus bei išgyvenimus. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad areštinės kamerų patalpose bei duše veidrodžių nėra dėl saugumo reikalavimų, nustatytų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356. Taip pat šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tuo atveju, kai areštinėje laikomi asmenys paprašo, jiems laikinai duodamas veidrodis tik nusiskutimui (prižiūrint pareigūnui). Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas E. L. veidrodžio nusiskutimui pareigūnų neprašė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinę reglamentaciją, Šiaulių apskrities VPK nuomone, pareiškėjo teisės dėl to, kad kamerose bei dušo patalpoje nėra įrengtų veidrodžių, pažeistos nebuvo.

Atsakovo atstovas prašo teismo pareiškėjo skundo dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo E. L. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies, pripažintina, kad pareiškėjo E. L. teisė būti laikomam areštinėje Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimui atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, neteisėtais veiksmais.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobūdžio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniškai su juo elgtis ar žeminti jo orumą, nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 40-V-24 patvirtintų Šiaulių apskrities VPK areštinių vidaus tvarkos taisyklių 4 punkte numatyta, kad policijos areštinės budinčios pamainos pareigūnai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Baudžiamuoju, Baudžiamojo proceso, Administracinių teisės pažeidimų, Bausmių vykdymo kodeksais, Suėmimo vykdymo įstatymu, Policijos veiklos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymais, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais ir nurodymais, kitais teisės aktais ir šiomis vidaus tvarkos taisyklėmis.

Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356, 6 punkte.

Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Iš Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės 2015 m. gegužės 20 d. pažymos „Dėl E. L.“ matyti, jog pareiškėjas Šiaulių apskrities VPK areštinėje buvo laikotarpiu nuo 2013-10-14 iki 2013-10-16 (5 kameroje), nuo 2013-10-17 iki 2013-10-24 (11 kameroje) ir nuo 2013-10-25 iki 2013-10-28 (5 kameroje).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad areštinės dušo patalpų ir kamerų sienų dažai buvo atsilupę, kamerose nuo sienų ir lubų  byrėjo dažai ir tinkas, cemento dulkės krito ant miegamų vietų valgomojo stalo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013 m. rugpjūčio 22 d. (patikrinimo aktas Nr. EP-296) atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės periodinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad Šiaulių apskrities VPK areštinės patalpos neremontuojamos. Visose patalpose nusilupę dažai nuo sienų, lubų ir grindų, susidėvėję vamzdynai ir sanitariniai įrenginiai (Higienos normos HN 37:2009 6 ir 48 punktų pažeidimai).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad areštinėje jam buvo išduotas netinkamas minkštasis inventorius. Čiužinys ir pagalvė buvo parudavę, gumuliuoti, čiužinys ir pagalvė buvo be užvalkalo.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 22 d. (patikrinimo aktas Nr. EP-296) patikrinimo akte nurodyta, kad lovos skalbiniai keičiami vieną kartą per savaitę ir pagal reikalą. Nešvarūs skalbiniai laikomi sanitarinės švaryklos nusirengimo patalpoje, polietininiame maiše ir uždengiamoje dėžėje. Infekcinėmis ligomis sergančių asmenų skalbiniai renkami į atskirus maišus. Skalbinius skalbia UAB „Šiaulių skalbykla“. Skalbiniai 2 kartus per savaitę išvežami paslaugų tiekėjo transportu. Minkštasis inventorius nukenksminamas veikiančioje dezinfekcinėje kameroje, nukenksminimo darbų atlikimo data fiksuojama žurnale. Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2015 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie E. L. skundo pateikimą“ Nr. 40-PR2-17783 nurodoma, kad pristatytiems į areštinę asmenims yra išduodamas patalynės komplektas: čiužinys, pagalvė, antklodė ir lovos skalbiniai (rankšluostis, paklodė, pagalvės ir antklodės užvalkalai) bei puodelis. Išvardinto inventoriaus išdavimo registravimas nėra reglamentuotas teisės aktais, todėl dokumentų, patvirtinančių inventoriaus išdavimo faktą, pateikti nėra galimybių. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kiekvieną kartą panaudojus minkštąjį inventorių, jis yra dezinfekuojamas ir dėl šios priežasties kartais paruduoja. Visi patalynės dezinfekavimo atvejai registruojami žurnale. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad lovos skalbiniai skalbiami UAB „Šiaulių skalbykla“, kad minkštasis inventorius ir lovos skalbiniai, jų nedezinfekavus ir neišplovus, neišduodami. Panaudotas minkštasis inventorius iki dezinfekavimo laikomas ant medinių grotų, o jį dezinfekavus sudedamas į lentynas. Tai patvirtina ir atsakovo į bylą pateiktas dezinfekavimo žurnalo išrašas (44 b. l.). Todėl pareiškėjo teiginiai dėl minkštojo inventoriaus ir patalynės atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog kameroje, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo šluotos ir šiukšlių semtuvo, taip pat kamera buvo nevalyta, ventiliacijos angose buvo daug dulkių.

Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-820, 52 punkte nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 22 d. (patikrinimo aktas Nr. EP-296) akte nurodyta, jog kamerų patalpas 2 kartus per dieną valo sulaikytieji, kitas patalpas drėgnu būdu 1 kartą per dieną valo valytoja. Patikrinimo metu visos patalpos išvalytos, švarios. Valymo inventorius tvarkingas. Patalpų valymui ir dezinfekcijai tinkamai parinktos ir naudojamos cheminės valymo ir dezinfekuojančios medžiagos, turinčios autorizacijos dokumentus. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismo nuomone, pareiškėjo teisės dėl švaros palaikymo kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, pažeistos nebuvo.

Pareiškėjo argumentai dėl netinkamų elektros rozečių įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 79.4 punkte numatyta, kad visiems elektros įrengimams turi būti naudojamos rozetės su įžeminimo laidu. Kitų reikalavimų ar konkrečiau dėl rozečių įrengimo vietos (aukščio) nenumatyta. Tarnybiniame pranešime (39–40 b. l.) nurodyta, kad kameroje esantys kištukiniai lizdai yra 1,40 m. nuo lovos ir 1 m. atstumu nuo grindų. Jų įrengimas visose kamerose yra vienodas. Taip pat šiame tarnybiniame pranešime pažymėta, kad kameroje esantiems asmenims yra suteikta teisė naudotis turimais prailginimo laidais (prailgintuvais).

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad nei dušo patalpoje, nei kameroje nebuvo įrengtų veidrodžių.

Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nuryta, kad sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą [4.19]. pareiškėjas skunde nurodė, jog jam veidrodžio neišdavė, jis negalėjo atlikti būtiniausių higienos procedūrų. Atsakovas nurodė, kad areštinės dušo patalpoje bei kamerose veidrodžių nebuvo. Atsakovas taip pat nurodė , kad areštinės kamerų patalpose bei duše veidrodžių nėra dėl saugumo reikalavimų, nustatytų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356. Taip pat nurodė, jog tuo atveju, kai areštinėje laikomi asmenys paprašo, jiems laikinai duodamas veidrodis tik nusiskutimui (prižiūrint pareigūnui). Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas E. L. veidrodžio nusiskutimui pareigūnų neprašė.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą doktriną, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė naudotis veidrodžiu.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir kitų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6, 20, 48 punktų reikalavimų nesilaikymo. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismas neabejoja, kad dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjui esant Šiaulių apskrities VPK areštinėje būtų buvę laikytasi teisės aktų.

Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Remdamasis išdėstytais argumentais teismas pareiškėjo E. L. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo E. L. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sąlygas areštinės patalpose buvo pažeista.

Pareiškėjo reikalavimą priteisti 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas                                                                                                  Žanas Kubeckas