Civilinė byla Nr. 2-1842-855/2013
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01120-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija:
34.1., 34.2., 34.4.;113.1.; 114.9.1.;
114.9.2.; 114.9.3.; 114.11.;116.4.; 128.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Andželai Višumirskajai, dalyvaujant pareiškėjai A. C., pareiškėjos atstovei adv. padėjėjai Ievai Balsytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. C. ir V. O. pareiškimą, suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo ir praleisto termino pratęsimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjai A. C. ir V. O. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos M. O. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėję turtą faktiškai valdyti, o teismui nusprendus, kad nepakanka įrodymų šiam faktui nustatyti, prašė pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Nurodė, kad pareiškėjų tėvas V. O. mirė (duomenys neskelbtini). 1993-01-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjų motina M. O. įsigijo nuosavybėn žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Motina mirė (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjai, neturėdami teisinio išsilavinimo, nežinodami įstatyme nustatytų terminų ir tvarkos palikimui priimti, per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nors faktiškai jį priėmė, pradėję turtą valdyti ir rūpintis kaip savu: rūpinosi, dirbo žemę, suodinojoje, mokėjo visus mokesčius SB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat rinkliavas už komunalinių atliekų tvarkymą. Nurodė, kad yra vieninteliai paveldėtojai, jokių kitų suinteresuotų asmenų nėra, niekas kitas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po M. O. mirties nesikreipė. Teismui nusprendus, kad nepakanka įrodymų šiam faktui nustatyti, prašė pratęsti praleistą terminą palikimui priimti.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekciją atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t.y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t.y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjai A. C. ir V. O. yra M. O., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. (b.l. 4-12, 20). M. O. sutuoktinis V. O. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). Po M. O. mirties nei Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biure, nei kituose notarų biuruose paveldėjimo byla nebuvo užvesta, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė (b.l. 53, 57-58). Testamentų registre nėra registruota palikėjos sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 59).
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, M. O. 1993-01-11 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo nuosavybėn ir iki mirties nuosavybės teise turėjo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-16, 67-68). Pareiškėja 2013-12-03, o pareiškėjas 2013-11-05 teismo posėdžių metu paaiškino, kad po motinos mirties faktiškai naudojosi ir valdė minėtą žemės sklypą, jį prižiūrėjo, sodino jame daržoves, dirbo žemę, bendrai mokėjo visus su žeme susijusius mokesčius SB „(duomenys neskelbtini)“ bei vietines rinkliavas ir kitas išlaidas, t.y. iš esmės iš karto po motinos mirties pradėjo elgtis su jos turtu, kaip su savo nuosavybe. Byloje esantis SB „(duomenys neskelbtini)“ nario bilietas, išrašai iš nario knygelės, vietinės rinkliavos pranešimai ir kvitai patvirtina, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), t.y. pareiškėjų motinos mirties, buvo mokami mokesčiai SB „(duomenys neskelbtini), taip pat vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą (b.l. 21-27). Byloje apklausti liudytojai M. V. ir M. K. parodė, kad pareiškėjai prižiūri žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jame sodina. Duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po M. O. mirties būtų faktiškai perėmę jo turėtą turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu, byloje nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo motinos M. O. mirties jos vaikai A. C. ir V. O. faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą, t.y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiškimą šioje dalyje tenkina (1964 m. CK 587 str.).
Nustačius palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, nėra pagrindo tenkinti pareiškimą dalyje dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Pareiškėjai šiuo atveju priėmė palikimą, pradėję turtą faktiškai valdyti, t.y. vienu iš 1964 m. CK 587 str. numatytų būdų, todėl nereikalingas palikimo priėmimas kitu būdu – paduodant pareiškimą notarui. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjai nebūtų priėmę palikimo faktiniu valdymu, pratęsti praleistą šešių mėnesių terminą palikimui priimti teismas neturėtų pagrindo, kadangi terminas praleistas beveik 20 metų, t.y. itin ilgą laiką, patys pareiškėjai nurodė, jog šį terminą praleido dėl savo teisinio neišprusimo, įstatymo nežinojimo, o tokios aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis objektyviomis priežastimis 1964 m. CK 588 str. prasme.
Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas
n u s p r e n d ė:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir V. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po savo motinos M. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti. Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Renata Volodko