Administracinio nusižengimo byla Nr. II-222-718/2018

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00711-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4

                                                                         (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. liepos 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,

sekretoriaujant Erikai Grigišienei, Kristinai Matiuchovai,

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam A. J., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 31-ANR_N-846-2018 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2018-05-22 surašė administracinio nusižengimo protokolą A. J. už tai, kad jis 2018-04-29 apie 14.42 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,88 prom. girtumas), paskambinęs bendruoju pagalbos telefono numeriu, iškvietė Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės policijos pareigūnus dėl tėvo V. N., žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Tokie A. J. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) 2018-05-22 nutarimu Nr. 31-ANR_N-846-2018 A. J. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda.

2018-06-20 teisme gautas administracine tvarka nubausto A. J. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities VPK 2018-05-22 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad su skundžiamu nutarimu jis nesutinka, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi nebuvo atliktas joks tyrimas, nebuvo imtasi visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, V. N., dėl kurio buvo kviečiama policija, net nebuvo apklaustas. Manoma, kad 2018-04-29 14:42 val. jis turėjo pagrindą kviesti policijos pareigūnus. 2018-04-29  kartu su V. N., kurį dažnai vadina tėvu, namuose, adresu  (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Pasibaigus alui, V. N. panorėjo dar alaus, pasiūlė jam nueiti į šalia esančią parduotuvę nupirkti alaus, bet jis atsisakė. Tuomet į parduotuvę išėjo pats V. N.. Po kurio laiko jis grįžo verkdamas, pasakojo, kad prie parduotuvės jį apstojo ir apstumdė grupė jaunuolių, kurie kėsinosi atimti iš jo pinigus ir alų. Atimti pinigų ir alaus jiems nepavyko, bet jie V. N. apspardė ir apstumdė. Pasakodamas apie tai, V. N. priekaištavo jam, kad jis jo neužstoja ir neprižiūri. Po to, pastarasis išgėrė alaus ir atsigulė į lovą. Apie tai, kad jų kieme, prie parduotuvės nuolat buriuojasi jaunuoliai, kurie, dažniausiai, iš senų žmonių arba neblaivių asmenų atima pinigus ir juos sumuša, žinojo. Todėl siekdamas, kad V. N. skriaudikai būtų sulaikyti ir nubausti, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, paaiškino, kad prieš kelias minutes iš parduotuvės grįžo apspardytas tėvas V. N., kad atsiųstų policiją chuliganams sulaikyti. Operatorė pasakė, kad atsiųs ir policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykus policijos pareigūnams ir greitosios medicinos brigadai, V. N. jau miegojo. Iš pradžių jie bandė prižadinti V. N., bet įsitikinę, kad jis miega, paliko jį ramybėje. Teigiama, jog jis aiškino pareigūnams, kad reikia prie šalia esančios parduotuvės sulaikyti V. N. skriaudikus, bet jie jo klausytis nenorėjo, liepė jam važiuoti su jais į Klaipėdos miesto policijos komisariatą, kuriame buvo patikrintas jo blaivumas.

Skunde nurodoma ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolo jis nepasirašė, jo kopijos nėra gavęs, tuo buvo pažeista jo teisė pateikti prie protokolo paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, teisė pareikšti reikalavimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka bei teisė į gynybą. Be to, skundžiamame nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kad vyriausioji tyrėja S. Z. šią bylą išnagrinėjo „dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, neviešame posėdyje rašytinio proceso tvarka“. Tai yra netiesa, nes S. Z. šios bylos nenagrinėjo, ji tik pasirašė kito policijos pareigūno paruoštą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kai jis tuo metu laukė koridoriuje. Nei ji jo, nei jis jos net nematė ir nepažįsta. Šia prasme vyr. tyrėja S. Z. pažeidė ANK 618 straipsnio 4 dalies reikalavimą, nustatantį, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje pasirašo nagrinėjantis bylą pareigūnas. Pažymima, kad ANK nenumato „neviešų posėdžių rašytinio proceso tvarka“, kuriame dalyvautų atsakomybėn traukiamas asmuo (ANK 616 str. 1 ir 3 dalys ). Jeigu byla buvo nagrinėjama jam dalyvaujant, ji nebuvo nagrinėjama „rašytinio proceso tvarka“. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas nutarimas neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei Administracinių nusižengimų kodekso reikalavimų. Taip pat, jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, kaip tai nurodyta skundžiamame nutarime, neprisipažino ir nepadėjo jį išaiškinti.

Taip pat skunde nurodoma, kad jis serga enurėze ir oligofrenija, yra stebimas psichiatrų nuo 10 metų. Daug kartu buvo gydomas Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje. 1998 metais dėl psichinės negalios jam buvo nustatytas neįgalumas. 2010 metais neįgalumas dėl psichinės ligos jam nustatytas iki 2035 metų. Kasdien vartoja jam gydytojų išrašytą vaistą - dezapamą. (b. l. 3-5, 7, 8, 9, 10)

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą. Nurodoma, jog A. J. skundas yra vienašališkas ir neobjektyvus, jo pateikti motyvai yra subjektyvūs. Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje buvo atsižvelgta į ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir išsamiai ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone bei ANK 569 straipsnyje nurodytais kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas. (b. l. 6)

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J. skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais, nesutiko su priimtu nutarimu. Papildomai nurodė, kad įvykio, kaip buvo stumdomas V. N., nematė. V. N. namo parėjo šlubuodamas, verkdamas, kraujo nebuvo. Paskambinęs bendruoju pagalbos telefono numeriu pasakė, kad jaunuolių gauja norėjo iš jo tėvo V. N. atimti pinigus, alų, jį stumdė, sumušė. Apie tai, kad yra padėjęs sprogmenį ir tai, kad visus iššaudys, nesakė. Pranešimo metu V. N. stovėjo šalia jo. Atvykus policijos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbai, V. N. jau miegojo, nes buvo labai girtas. Tiek policijos pareigūnams, tiek medikams pasakė tas pačias aplinkybes, kaip ir pranešimo metu, kad V. N. buvo apstumdytas, sumuštas. Anksčiau nebaustas administracine tvarka dėl melagingo pranešimo. Patvirtino, kad tiek administracinio nusižengimo protokole esančioje eilutėje „Su protokolu susipažinau, protokolą gavau, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje, man paaiškintos.“, tiek nutarimo eilutėje „Nutarimą gavau“ pasirašė jis, dokumentus gavo.

Liudytojas V. P. N. teismo posėdyje nurodė, kad A. J. pas jį gyvena, giminystės ryšiai jų nesieja. Įvykis įvyko dienos metu. Nuėjo į parduotuvę nupirkti alaus, grįždamas namo atsisėdo ant suoliuko pailsėti. Šalia buvo jaunimas, kuris jį apstojo. Jaunuolius matė pirmą kartą, jie buvo keturiese. Pradėjo iš jo prašyti cigarečių, alaus, jį stumdė, o nieko negavę paliko jį ramybėje. Jaunuoliai jam nieko nepadarė, sužalotas jų nebuvo. Stojęsis nuo suoliuko, užsikabino kojomis ir nugriuvo. Buvo išgėręs alaus. Jokių sužalojimų ant jo kūno nebuvo. Grįžęs namo pasakė A. J., kad jį apstojo. Kai A. J. skambino bendruoju pagalbos telefono numeriu stovėjo šalia. Pranešimo metu A. J. nurodė, kad jį (V. P. N.) apstojo prie parduotuvės. Tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, buvo prigulęs, tačiau nurodė jiems visas įvykio aplinkybes, vietą, pasakė, kad medicinos pagalbos jam nereikia. Kodėl buvo iškviesta ir greitosios medicinos pagalba – nežino, nes jam medicinos pagalbos nereikėjo. Negali tiksliai pasakyti, ar buvo pagrindas kviesti policijos pareigūnus.

Liudytojas policijos pareigūnas K. Č. teismo posėdyje nurodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, bet lyg buvo gautas pranešimas dėl sumušimo ar dėl šaudymo, ar dėl to, kad padėtas sprogmuo. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko asmuo, kuris pasakė, kad sumušė jo tėvą. Asmuo buvo labai neblaivus, jo mintys buvo nenuoseklios, nerišliai kalbėjo, buvo sunkiai suprasti kas užpuolė jo tėvą, kur užpuolė. Nuėjus į butą pabendravo su tėvu, kuris nurodė, kad jam viskas gerai, jo niekas nemušė, jam greitosios medicinos pagalbos nereikia. Raštiško paaiškinimo iš tėvo neėmė, nes viskas buvo įrašoma į „Body“ kamerą. Pranešėjęs buvo nuvežtas į policijos komisariatą protokolo surašymui. Asmens girtumas buvo nustatytas policijos komisariate. Patvirtino, kad tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės teisingos.

Policijos pareigūno K. Č. 2018-04-29 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018-04-29 apie 14.42 val. gautas pranešimas, kad „prieš dvi dienas pranešėjo tėvą prie kampinės parduotuvės (duomenys neskelbtini) g., šalia kebabinės, sumušė nepažįstami asmenys. Vyrui 74 m. reikalinga GMP, skundžiasi galvos skausmu. Pranešėjo tėvas rašys pareiškimą dėl kūno sužalojimo. Pokalbio pradžioje minėjo, kad parduotuvėje padėjo bombą ir kad visus iššaudys, dėl tėvo sumušimo.“. Atvykus nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), bute pasitiko pranešėjas A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad sumušė tėvą kažkokie asmenys. Įėjus į butą, lovoje gulėjo vyriškis, kuris prisistatė esantis V. P. N., gim. (duomenys neskelbtini). Pasiteiravus policijos pareigūnams ar jį kas sumušė, V. P. N. teigė, kad jį niekas nesumušė ir pagalbos nereikia, vyriškis atsisakė greitosios medicinos pagalbos. Taip pat nurodoma, kad A. J. dėl sprogmens padėjimo ir sušaudymo teigė pajuokavęs ir nieko draudžiamo neturintis. Pranešėjas A. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, kalba buvo nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas (b. l. 17).

Klaipėdos apskrities VPK pateikė teismui policijos pareigūno K. Č. uniformoje įmontuotos „Body“ kameros vaizdo įrašą, darytą įvykio vietoje. Į diskų skaitytuvą įdėjus DVD-R diską, jį atidarius, matomi 3 vaizdo įrašai pavadinimais „2018_0429_144733_017 2018-04-29 14:50“, „2018_0429_145033_018 2018-04-29 14:53“, „2018_0429_145333_019 2018-04-29 14:54“. Peržiūrėjus vaizdo įrašą „2018_0429_144733_017 2018-04-29 14:50“ matyti, kad 2018-04-29 14:47:52 atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai kartu su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais pakyla laiptais į daugiabučio penktą aukštą. Policijos pareigūnui pabarškinus į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, buto duris atidaro A. J., kuris nurodo, kad prieš dvi dienas, rodydamas į gulintį ant lovos asmenį, prie parduotuvės buvo sumuštas. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai priėjus prie gulinčio asmens ir paklausus ar reikalinga greitoji, asmuo atsako, kad nereikalinga (14:48:39). Policijos pareigūnui paklausus asmens, ar jam niekas nenutiko, ar jį kas nors užpuolė, ar turi kokių nusiskundimų, asmuo atsako, kad ne, jis pats tik užkliuvo, viskas tvarkoje, nusiskundimų jokių neturi, atsiprašo (14:49:24). Peržiūrėjus vaizdo įrašą „2018_0429_145033_018 2018-04-29 14:53“ matyti, kad asmuo, sėdintis ant lovos, prisistato kaip V. P. N., gim. (duomenys neskelbtini) (14:51:24). Taip pat vaizdo įraše užfiksuota, kad A. J. dėl sprogmens padėjimo pajuokavo, nieko neturi (14:52:06). Vaizdo įraše „2018_0429_145333_019 2018-04-29 14:54“ užfiksuotas A. J. išvedimas iš buto (b. l. 48).

Bendrosios pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė teismui 2018-04-29 14.25 val., 14.27 val. ir 14.28 val. informacinėje sistemoje užfiksuotus A. J. pranešimų garso įrašus. Į diskų skaitytuvą įdėjus CD-R diską, jį atidarius, matomi 4 garso įrašai pavadinimais „2018_04_29_14-25-08_25.00 (duomenys neskelbtini)“, „2018_04_29_14-27-08_25.02 (duomenys neskelbtini)“, „2018_04_29_14-27-30_25.00 (duomenys neskelbtini)“, „2018_04_29_14-28-26_25.00 (duomenys neskelbtini)“. Garso įraše „2018_04_29_14-25-08_25.00 (duomenys neskelbtini)“ užfiksuota kaip į Bendrosios pagalbos centrą skambinęs asmuo praneša, kad buvo sužalotas jo tėvas. Garso įraše „2018_04_29_14-27-08_25.02 (duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas asmens pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje parduotuvėje padėta bomba. Garso įraše „2018_04_29_14-27-30_25.00 (duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas Bendrosios pagalbos centro operatorės skambutis pranešėjui dėl parduotuvės adreso patikslinimo, kurioje padėta bomba. Garso įraše „2018_04_29_14-28-26_25.00 (duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kad bomba padėta  (duomenys neskelbtini) esančioje kampinėje parduotuvėje. Taip pat užfiksuotas asmens pranešimas, kad jo tėvas yra sužalotas, tai nueitų ir visus su automatu „išpyškintu“. Jo tėvas buvo sužalotas jam (tėvui) išėjus iš parduotuvės. Tėvą sumušė prie parduotuvės buvę bomžai. Tėvui davė į smegenis, jam skauda galvą, guli antrą parą. Tėvui yra 74 metai, dėl įvykio rašys pareiškimą. Pranešėjas į klausimą, ar reikalinga greitoji, atsako, kad gali atvažiuoti pažiūrėti. Pranešėjas nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir prisistato kaip A. J. (b. l. 50).

Teismas

konstatuoja:

              A. J. skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialias tarnybas žinant, kad pagalba nereikalinga. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. pateikia versiją, jog jis policijos pareigūnus iškvietė dėl to, kad V. P. N., su kuriuo kartu gyvena ir kurį vadina tėvu, buvo sumuštas nepažįstamų jaunuolių, t. y. esant objektyviam pagrindui, konstatuotina, jog byloje esantys duomenys prieštarauja tokiai pozicijai ir yra pakankami konstatuoti A. J. veikoje esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymius. Iš Bendrosios pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktų 2018-04-29 14.25 val., 14.27 val. ir 14.28 val. A. J. pranešimų garso įrašų matyti, kaip šis praneša, kad jo tėvas (kaip vėliau nustatyta V. P. N.) buvo sužalotas išėjus iš parduotuvės. Tėvą sumušė prie parduotuvės buvę „bomžai“, tėvui davė į smegenis, jam skauda galvą, guli antrą parą, dėl įvykio rašys pareiškimą. (duomenys neskelbtini) g. esančioje kampinėje parduotuvėje padėta bomba. Kadangi jo tėvas yra sužalotas, tai nueitų ir visus su automatu „išpyškintu“ (b. l. 50). Tai, kad V. P. N. nebuvo sužalotas, patvirtina ne tik paties V.P. N. paaiškinimai, bet ir policijos pareigūno K. Č. jo teisme duoti parodymai ir jo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Policijos pareigūnas K. Č. parodė, kad atvykus pas pranešėją A. J. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitikęs A. J. tvirtino, kad jo tėvą V.P. N. sumušė kažkokie asmenys. V.P. N. tuo metu gulėjo lovoje, jis teigė, kad jo niekas nemušė ir pagalba jam nereikalinga. A. J. tvirtino, kad dėl sprogmens padėjimo ir šaudymo jis pajuokavo. Apklausiamas liudytoju V.P. N. šiuos policijos pareigūno parodymus patvirtino, nurodė, kad niekas jo sužalojęs nebuvo, iš tikrųjų buvo nuėjęs į parduotuvę, prie parduotuvės prie jo priėję jaunuoliai prašė cigarečių, alaus, tačiau jo nesužalojo. Pats buvo nugriuvęs nuo suoliuko. Grįžęs namo A. J. pasakė, kad jį prie parduotuvės „apstojo“ jaunuoliai. Kodėl buvo iškviesta policija ir greitosios medicinos pagalba – nežino. Policijos įstaigos pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip V. P. N. nurodo, kad jo niekas neužpuolė, nusiskundimų neturi ir pagalba jam nereikalinga, jokių sužalojimo požymių nematyti. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota, kad A. J. dėl sprogmens padėjimo pajuokavo, jo neturi (b. l. 48). Visos šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad V.P. N. sužalotas nebuvo ir tai žinodamas, A. J. iškvietė specialiąsias tarnybas. Pažymėtina ir tai, kad ir paties A. J. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Kviesdamas pareigūnus A. J. tvirtino, kad tėvas sužalotas buvo prieš dvi dienas, tačiau apklausiamas teisme nurodė, kad bendruoju pagalbos numeriu skambino tik tėvui grįžus iš parduotuvės, neigia sakęs, kad visus sušaudys, neigia minėjęs ir apie sprogmenį. Liudytojas V.P. N. nurodė, kad A. J. bendruoju pagalbos numeriu skambino netrukus jam, liudytojui, grįžus iš parduotuvės. Toks A. J. parodymų nenuoseklumas leidžia teismui pagrįstai abejoti jų patikimumu bei jo skunde keliama versija. Akivaizdu, kad A. J. suvokimui, gebėjimui vertinti situaciją bei elgesiui įvykio metu įtakos turėjo jo girtumas, nes atvykę policijos pareigūnai nustatė net 1,88 promiles alkoholio. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad A. J. ir anksčiau buvo baustas už melagingą policijos pareigūnų iškvietimą, todėl daroma išvada, kad melagingai pranešdamas, jog vadinamas tėvu V. P. N. patyrė fizinį smurtą, jis suvokė, kad dėl tokio jo kreipimosi bus atsiųsti policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos medikai, ir kad nepagrįstas jų iškvietimas trukdo policijos įstaigos darbą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad A. J. kaltė padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą yra tinkamai įrodyta.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnis), sutinka, kad A. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, A. J. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

              Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnyje yra nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 200 Eur iki 2000 Eur. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda – minimali 200 Eur dydžio bauda. Teismo nuomone, A. J. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, A. J. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. 31-ANR_N-846-2018 paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Konstatuotina, kad A. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatytose ribose.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 642 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a:

A. J. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-846-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                                                             Laimutė Venckuvienė