Administracinė byla Nr. I-2876-629/2015

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00382-2014-3)

Procesinio sprendimo kategorija 1.10.2; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjos UAB „ACME Europe“ atstovei advokatei Laurai Čereškaitei–Kinčiuvienei, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams Dariui Kiaušui ir Ramutei Neniškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „ACME Europe“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „ACME Europe“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (t. I, b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 3KM19/46-0704S ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 1A-508 bei įpareigoti Muitinės departamentą priimti naują sprendimą – koreguoti pareiškėjos 2013 m. birželio 17 d. importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) importuoto popieriaus TARIC kodą į Nr. 4811 51 00 bei atitinkamai panaikinti prievolę sumokėti priskaičiuotus muitus, pridėtinės vertė mokestį (toliau – ir PVM) ir baudą.

Nurodė, kad Kauno TM, atlikusi deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų supaprastintą patikrinimą, nusprendė Bendrovės pateiktoje importo deklaracijoje deklaruotų prekių (popieriaus) TARIC kodą 4823 90 40 00 keisti į TARIC kodą 4810 14 00 20 ir apskaičiuoti bei įregistruoti iš viso 52 016 Lt papildomų mokesčių, o Muitinės departamentas patvirtino šį Kauno TM sprendimą. Pareiškėjos nuomone, Kauno TM nepagrįstai priskyrė Bendrovės importuotą popierių TARIC kodui Nr. 4810 14 00 20. Paaiškino, kad į Bendrijos muitų teritoriją iš Kinijos Liaudies Respublikoje registruotos įmonės ,,Fantac graph desig co. Ltd“ importavo foto popierių spausdintuvams, kurį deklaravo TARIC kodu Nr. 4823 90 40 00, remdamasi popieriaus gamintojo pateikta informacija. Pažymėjo, kad vienas iš esminių kriterijų, pagal kurį nustatomas taikytinas TARIC kodas – popieriaus sudėtis. Pasak pareiškėjos, ji muitinės laboratorijai pateikė informaciją, jog importuoto popieriaus 100 proc. pluoštų sudaro pluoštai gauti cheminiu-mechaniniu būdu. Muitinės laboratorijos 2013 m. gegužės 23 d. tyrimo protokoluose Nr. 3T0866 ir Nr. 3T0865, kuriais buvo tiriamas analogiškas popierius, nurodoma, kad popieriaus plaušienos kokybinė sudėtis – cheminiu būdu gauta medienos plaušiena, o prie papildomos informacijos nurodoma, kad popierius yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos celiuliozės plaušienos. Atkreipė dėmesį, kad analogišką prekę, kokią importavo Bendrovė, kitoje Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėje narėje (Didžiojoje Britanijoje) kompetentinga muitinės įstaiga priskyrė TARIC kodui Nr. 4811 51 00 00, kuriam nėra taikomi antidempingo ir kompensaciniai muitai. Dėl šios priežasties, anot pareiškėjos, kyla pagrįstų abejonių, kad Lietuvos muitinės laboratorija neteisingai įvertino ir priskyrė Bendrovės importuotą popierių TARIC kodui Nr. 4810 14 00 20.

Pažymėjo, kad siekdama nustatyti tikrąjį importuoto popieriaus TARIC kodą, kreipėsi į Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) specialistus, kurie padarė išvadą, kad importuotas popierius atitinka TARIC kodui Nr. 4811 51 00 priskiriamam popieriui nurodytas savybes. Pasak Bendrovės, anksčiau ji šio TARIC kodo nenurodė, nes importuodama popierių vadovavosi popieriaus gamintojo informacija apie popieriaus priskyrimą TARIC kodui ir tik Kauno TM 2013 m. birželio 5 d. priėmus sprendimą dėl importuoto popieriaus priskyrimui kitam TARIC kodui, sužinojo, kad jis yra neteisingas, bei atliko papildomus popieriaus tyrimus, kurie patvirtina, kad muitinės laboratorija nepagrįstai nusprendė priskirti Bendrovės importuotą popierių TARIC kodui Nr. 4810 14 00 20 (B999). Be to, pareiškėja kreipėsi į sertifikuotą SGS laboratoriją Prancūzijoje, kuri nustatė, kad pagrindinės sudedamosios Bendrovės importuoto popieriaus dalys – silicio ir kalcio elementai. Iš šios išvados akivaizdu, kad importuoto popieriaus sudėtis yra organinės kilmės produktai, todėl popierius niekaip negali būti priskiriamas Kauno TM nurodytam TARIC kodui Nr. 4810 14 00 20 (B999). Taip pat pabrėžė, jog muitinės laboratorija nėra akredituota atlikti popieriaus tyrimus, todėl vien dėl šios priežasties skundžiami sprendimai turi būti panaikinti.

Be to, jei nebūtų panaikintas sprendimas dėl TARIC kodo pakeitimo, pareiškėja mano, kad yra pagrindas atleisti ją nuo paskirtos baudos, nes Bendrovė nėra kalta dėl Kauno TM nustatytos mokestinės prievolės neįvykdymo.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimuose į skundą (t. I, b. l. 73–76, 167–170) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) 4810 pozicijoje yra klasifikuojamas popierius ir kartonas, iš vienos ar abiejų pusių padengtas koalinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis su rišikliais arba be jų, nepadengti jokiais kitais apvalkalais, stačiakampių lakštų arba ritinių pavidalo. TARIC 4810 14 00 20 subpozicijoje yra klasifikuojamas minėtų charakteristikų vienasluoksnis popierius ir kartonas, kurių sudėtyje nėra pluoštų, gautų mechaniniu arba cheminiu-mechaniniu būdu, arba šie pluoštai sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų pluoštų masės, lakštais, kuriuos išklojus vienos kraštinės ilgis ne didesnis kaip 435 mm, o kitos kraštinės ilgis ne didesnis kaip 297 mm ir kurio kvadratinio metro masė ne mažesnė kaip 70 g, bet ne didesnė kaip 400 g, o baltumas didesnis kaip 84 proc. (matuojant pagal ISO 2470-1), naudojamas rašyti, spausdinti ir kitiems grafinio atvaizdavimo tikslams. Taigi, siekiant nustatyti, kuriai KN  pozicijai (4810 ar 4811) priskirtina prekė, svarbiausia nustatyti popieriaus dangos sudėtį, o ne popieriaus sudėtį. Popieriaus sudėtis svarbi vėliau, t. y. nustatant KN kodą subpozicijų lygmenyje Jeigu popierius padengtas neorganinėmis medžiagomis, jis klasifikuotinas KN 4810 pozicijoje, tuo tarpu, jeigu pagrindinę popieriaus dangos sudėties dalį sudaro organinės medžiagos, tuomet popierius gali būti priskirtinas KN 4811 ir kitoms pozicijoms. Šiuo atveju Muitinės laboratorija nustatė, kad tyrimui pateiktas fotopopierius yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos plaušienos, viena jo pusė padengta neorganine medžiaga – silicio dioksidu (SiO2).

Pažymėjo, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos matyti, jog viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatant TARIC nomenklatūros atitinkamą poziciją muitinė (be Muitinės laboratorijos išvados) gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo (2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1320/2012). Pabrėžė, jog Vyriausybės nutarimu Muitinės laboratorijai yra suteikta išimtinė teisė atlikti laboratorinius tyrimus, reikalingus prekių klasifikavimui, nepaisant pareiškėjos pateiktų argumentų, kad Muitinės laboratorija nėra akredituota atlikti popieriaus tyrimus. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nei Muitinės departamentui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad laboratorijos, kurių duomenimis remiasi Bendrovė, yra akredituotos atlikti prekės tyrimą naudojant tam tikrą metodą. Be to, pateikiant prekės pavyzdžius KTU ir „SGS Multilab“ laboratorijai muitinė nedalyvavo, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad šiose institucijose buvo tiriami būtent tokie pat prekių mėginiai, kokie buvo pateikti Muitinės laboratorijai, taigi minėtų įstaigų išvados neatitinka įrodymams keliamų tikrumo ir sąsajumo reikalavimų. Nors, Muitinės departamento nuomone, pareiškėjos pateiktos laboratorijų išvados neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, išvadose pateikti rezultatai tik patvirtina Muitinės laboratorijos išvadas ir atitinkamai ginčo prekių klasifikavimą, nes tiek Muitinės laboratorija, tiek KTU Organinės technologijos katedra bei „SGS Multilab“ laboratorija nustatė, kad pagrindinę dalį popieriaus paviršiaus sudaro neorganinės medžiagos. KTU Organinės technologijos katedros išvadoje nurodytas nenustatytas kiekis polivinilacetato vertintinas, kaip rišiklis, skirtas neorganinių medžiagų surišimui su popieriaus paviršiumi.

Atsakovė taip pat mano, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo baudos sumokėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 121) su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė iš esmės analogiškais argumentais kaip atsakovas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovai prašė skundą atmesti, remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (t. II, b. l. 22).

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilęs dėl Kauno TM ir Muitinės departamento sprendimų, kuriais pakeitus pareiškėjos importuoto popieriaus TARIC kodą iš 4823 90 40 00 į 4810 14 00 20, Bendrovei apskaičiuotos papildomai mokėtinos sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja UAB „ACME Europe“ 2013 m. birželio 17 d. importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) TARIC kodu 4823 90 40 00 deklaravo popierių spausdinti nuotraukas su rašaliniais spausdintuvais (t. I, b. l. 116).

Kauno TM 2013 m. birželio 26 d. raštu Nr. (9.6/32)-1B-11461 informavo pareiškėją, jog yra atliekamas mokestinis patikrinimas importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) TARIC kodu 4823 90 40 00 deklaruotos prekės klasifikavimo teisingumo, bei paprašė pateikti papildomus dokumentus bei prekę reprezentuojančius pavyzdžius (t. I, b. l. 115).

Bendrovė pateikė Kauno TM importuoto popieriaus pavyzdžius bei nurodė, kad remiantis   popieriaus   gamintojo   pateikta   informacija,   deklaracijoje   Nr. 3LTKR1000IM292D2 nurodytos prekės yra popierius, supjaustytas pagal nustatytus matmenis, naudojamas rašyti, spausdinti arba kitiems grafinio atvaizdavimo tikslams. 100 proc. pluoštų sudaro pluoštai gauti cheminiu-mechaniniu būdu; popierius yra padengtas pramoninis alkoholiu, tributilfosfatu (TBP), alyva, žibalu, karšto lydalo klijų plėvele, spausdinimo rašalu, laisvikliu, silicio dioksidu. Išmatavimai: 105 x 148 mm (A6 pagal ISO 216), 210 x 297 mm (A4 pagal ISO 216), 297 x 420 mm (A3 pagal ISO 216). Kvadratinio metro masė – nuo 115 g/m2 iki 260 g/m2. Popieriaus baltumas – nuo 105 iki 125 proc. pagal ISO 2470-1 (t. I, b. l. 112).

Kauno TM 2013 m. liepos 17 d. raštu kreipėsi į Muitinės laboratoriją su prašymu ištirti pareiškėjos pateiktus prekių pavyzdžius bei nustatyti rekomenduojamus TARIC kodus (t. I, b. l. 111).

Muitinės laboratorija 2013 m. rugpjūčio 12 d. tyrimų protokoluose Nr. 3T1470 ir Nr. 3T1471 nurodė, kad tyrimui pateiktas popierius yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos plaušienos, viena jo pusė padengta neorganine medžiaga silicio oksidu (SiO2). Rekomenduojamas TARIC kodas yra 4810 14 00 20 (t. I, b. l. 113, 114).

Kauno TM, įvertinusi Muitinės laboratorijos tyrimų protokolų duomenis, priėmė skundžiamą 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą (supaprastinto patikrinimo ataskaitą) Nr. 3KM19/46-0704S (t. I, b. l. 10–14), kuriuo nusprendė pareiškėjos pateiktoje importo deklaracijoje Nr. 3LTKR1000IM292D2 (2013 m. birželio 17 d.) deklaruotų prekių TARIC kodą 4823 90 40 00 keisti į TARIC kodą 4810 14 00 20 ir apskaičiuoti bei įregistruoti 24 829 Lt galutinio antidempingo muito, 10 995 Lt galutinio kompensacinio muito, 7 523 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir 8 669 Lt baudos mokestines prievoles.

Pareiškėja Kauno TM sprendimą apskundė Muitinės departamentui (t. I, b. l. 18–23). Su skundu atsakovui pateikė ir 2013 m. liepos 24 d. bei 2013 m. rugpjūčio 26 d. KTU specialistų išvadas, kurios, Bendrovės nuomone, leidžia daryti išvadą, kad ginčo prekės turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 4811 51 00 (t. I, b. l. 40–44).

Muitinės departamentas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 1A-508 nusprendė Kauno TM 2013 m. rugsėjo 27 d. supaprastinto tyrimo ataskaitą Nr. 3KM19/46-0704S patvirtinti (t. I, b. l. 27–29).

Teismas pažymi, kad prekės klasifikuojamos, vadovaujantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeisto 2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 927/2012, I priede nustatytąja Kombinuotąja nomenklatūra bei Kombinuotosios nomenklatūros bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis.

Nors Bendrovė ginčo prekės klasifikavo TARIC kodu 4823 90 40 00, jos nuomone, kodas turėtų būti keičiamas į 4811 51 00, tuo tarpu atsakovas teigia, kad pareiškėjos importuotos prekės klasifikuojamos TARIC kodu 4810 14 00 20 B999. Taigi šiuo atveju nėra ginčo, kad Bendrovė importuotas popierius neklasifikuotinas TARIC kodu 4823 90 40 00, o atsakovas ir pareiškėja nesutaria tik dėl TARIC kodų 4810 14 00 20 B999 ir 4811 51 00 taikymo.

Pažymėtina, kad KN 4810 pozicijoje klasifikuojamas popierius ir kartonas, iš vienos arba abiejų pusių padengtas kaolinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis, su rišikliais arba be jų, nepadengti jokiais kitais apvalkalais, dažytu ar nedažytu, dekoruotu ar nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, bet kokio dydžio ritiniais arba stačiakampiais (įskaitant kvadratinius) lakštais: popieriaus ir kartono rūšys, naudojamos rašyti, spausdinti ir kitiems grafinio atvaizdavimo tikslams, kurių sudėtyje nėra pluoštų, gautų mechaniniu arba cheminiu-mechaniniu būdu, arba šie pluoštai sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų pluoštų masės. TARIC 4810 14 00 20 subpozicijoje yra klasifikuojamas minėtų charakteristikų vienasluoksnis popierius ir kartonas, kurių sudėtyje nėra pluoštų, gautų mechaniniu arba cheminiu-mechaniniu būdu, arba šie pluoštai sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų pluoštų masės, lakštais, kuriuos išklojus vienos kraštinės ilgis ne didesnis kaip 435 mm, o kitos kraštinės ilgis ne didesnis kaip 297 mm ir kurio kvadratinio metro masė ne mažesnė kaip 70 g, bet ne didesnė kaip 400 g, o baltumas didesnis kaip 84 proc. (matuojant pagal ISO 2470-1), naudojamas rašyti, spausdinti ir kitiems grafinio atvaizdavimo tikslams.

KN 4811 klasifikuojamas popierius, kartonas, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, įmirkyti, padengti, dažytu paviršiumi, dekoruotu paviršiumi arba su atspaudais, bet kokio dydžio ritiniais arba stačiakampiais (įskaitant kvadratinius), išskyrus prekes, aprašytas 4803, 4809 arba 4810 pozicijoje. TARIC kodu 4811 51 00 klasifikuojamas popierius ir kartonas, įmirkyti arba padengti plastikais (išskyrus adhezyvus), balinti, kurių kvadratinio metro masė didesnė kaip 150 g.

Suderintos sistemos nomenklatūros paaiškinimuose (HSEN‘s, 2012) nurodyta, kad KN 4810 kodas paskiriamas popieriui ir kartonui, naudojamam rašymui, spausdinimui ar kitiems grafiniams tikslams, įskaitant popierių, kuris yra naudojamas spausdintuvuose ar kopijavimo aparatuose, kraft popierių ir kartoną, daugiasluoksnį popierių ir kartoną (aprašytą aiškinamajame rašte su priskirtu kodu 48.05), jeigu jis yra padengtas kaolinu arba kitomis neorganinėmis medžiagomis. Taip pat paaiškinta, kad minimose neorganinėse padengimo medžiagose gali būti nedideli organinių medžiagų kiekiai, pvz. siekiant sustiprinti tam tikras popieriaus paviršiaus savybes. Šis kodas yra priskirtas tik tam popieriui ir kartonui, kuris yra bet kokio dydžio juostose, rulonuose arba stačiakampio formos (įskaitant kvadratinius) lakštais (t. I, b. l. 179–180).

Suderintos sistemos nomenklatūros paaiškinimuose (HSEN‘s, 2012) nurodyta, kad KN 4811 priskiriamas tik tam popieriui ir kartonui, kuris yra bet kokio dydžio juostose, rulonuose arba stačiakampio formos (įskaitant kvadratinius) lakštais. Jei popieriaus arba kartono forma yra kita, jam yra priskiriami žemiau išvardinti šios dalies kodai (pvz. 48.23). Remiantis šiomis sąlygomis ir minėtomis išimtimis, o taip pat išimtimis nurodytomis šio aiškinamojo rašto pabaigoje, šis kodas yra, be kita ko, priskirtas rulonams arba lakštams – popieriui, kartonui, celiuliozinei vatai ir celiuliozės pluoštų klodams, kurių visas arba dalis vieno arba abiejų paviršių buvo negiliai padengtas medžiagomis, išskyrus kaoliną ir kitas neorganines medžiagas (pvz. temperatūrai jautrus popierius, naudojamas, pvz. telefakso aparatuose).

Taigi, atsižvelgiant į KN 4810 ir 4811 aprašymus, darytina išvada, jog esminis šiais kodais klasifikuojamo popieriaus skirtumas yra popieriaus padengimo medžiaga. KN 4810 kodas paskiriamas popieriui padengtam neorganinėmis medžiagomis, tuo tarpu KN 4811 taikomas popieriui, kurio paviršius negiliai padengtas medžiagomis, išskyrus neorganines medžiagas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 p. nustatyta, kad, taikant KN, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal KN ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos matyti, jog viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatant TARIC nomenklatūros atitinkamą poziciją, muitinė (be Muitinės laboratorijos išvados) gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo (LVAT 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1320/2012).

Teismas pažymi, kad Muitinės laboratorijos 2013 m. rugpjūčio 12 d. tyrimų protokoluose Nr. 3T1470 ir Nr. 3T1471 nurodyta, kad tyrimui pateiktas popierius yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos plaušienos, viena jo pusė padengta neorganine medžiaga silicio oksidu, kas leidžia daryti išvadą, jog ginčo prekei taikytinas KN 4810 kodas.

Šiuo atveju pareiškėjos pateiktos KTU Organinės technologijos katedros išvados bei SGS laboratorijos atliktos analizės ataskaita negali paneigti Muitinės laboratorijos tyrimų išvadų, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, kad KTU ar SGS yra akredituoti ir įgaliota tirti pareiškėjos importuotą prekę bei turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo. Be to, nėra pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad KTU bei SGS tirti mėginiai buvo tikrai paimti iš pareiškėjos importuotų prekių, dėl kurių kilo ginčas, nes paimant pavyzdžius tyrimui muitinė nedalyvavo. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktas 2015 m. liepos 1 d. popieriaus poėmio ir perdavimo tyrimui aktas nelaikytinas pakankamu įrodymu tikrintų prekių tapatumui įrodyti, kadangi jis nėra pasirašytas muitinės atstovo. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Taisyklių 6 p. būtent Muitinės laboratorijai suteikta teisė atlikti tyrimus dėl prekių TARIC kodų nustatymo, todėl, todėl tai, kad ji nėra akredituota atlikti popieriaus tyrimus, nepaneigia jos tyrimo išvadų, juo labiau, kad pareiškėjos pateikti tyrimai taip pat atlikti laboratorijų, kurios neakredituotos tirti popierių ir neįgaliotos nustatyti jų TARIC kodo.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog net ir tuo atveju, jei KTU Organinės technologijos katedrai ir „SGS multilab“ buvo pateikti analogiškos Muitinės laboratorijai teiktos prekės mėginiai, šių laboratorijų išvados tik patvirtina Muitinės laboratorijos nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad tiek KTU Organinės technologijos katedros tyrimas (t. I, b. l. 40–44), tiek „SGS multilab“ (t. I, b. l. 53–57) patvirtina, kad tirto popieriaus paviršinis sluoksnis yra iš neorganinės medžiagos silicio dioksido. Tokią pačią išvadą padarė ir Muitinės laboratorija. Nagrinėjamu atveju tik KTU savo tyrimais nustatė, jog paviršiniame sluoksnyje yra ir organinės medžiagos – polivinilacetato.  

Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje polivinilacetatas nurodomas kaip medžiaga, naudojama klijams gaminti (t. I, b. l. 184–185), taigi ši medžiaga gali būti priskirta prie rišančiųjų medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, jog KTU laboratorijos tyrimuose nenurodoma, kiek procentų tirto popieriaus paviršiuje sudaro minėta medžiaga, tačiau didžiąją dalį popieriaus paviršiaus sudaro ne polivinilacetatas, o silicio dioksidas.

Teismo vertinimu, tai, kad KTU laboratorija nustatė, kad popieriaus dangoje yra ir minėtos organinės medžiagos, nepaneigia ginčo popieriaus priskyrimo 4810 pozicijai, nes, kaip minėta, šiam kodui priskirtinas popierius ir kartonas, iš vienos ar abiejų pusių padengtas koalinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis su rišikliais arba be jų, nepadengti jokiais kitais apvalkalais, stačiakampių lakštų arba ritinių pavidalo. Be to, pagal Suderintos sistemos nomenklatūros paaiškinimus (HSEN‘s, 2012) neorganinėse dengimo medžiagose gali būti nedidelis kiekis organinių medžiagų. Tai, kad ginčo popieriaus negalima priskirti 4811 kodui patvirtina ne tik aplinkybė, jog popierius padengtas neorganinėmis medžiagomis, bet ir popieriaus paskirtis. KN 4811 nenumatytas fotopopierius ar kitoks popierius spausdinimui, o 4810 pozicijoje paminėtas popierius, skirtas spausdinimui, kitiems grafiniams tikslams, koks ir yra pareiškėjos importuotas ginčo popierius.

Pažymėtina, kad Muitinės laboratorija nustatė, kad tyrimui pateiktas 152 mm x 102 mm dydžio baltos spalvos vienasluoksnis fotopopierius „Acme Photopaper Matte“ ir „Acme Photopaper Glossy“ yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos plaušienos, viena jo pusė padengta neorganine medžiaga – silicio dioksidu, tyrimo protokole nurodyta popieriaus masė (188 g ir 175 g) bei aptartas baltumas. Teismo vertinimu, Muitinės laboratorija atliko visapusišką ir išsamų tyrimą, kurio metu buvo nustatyti ir įvertinti visi parametrai popieriaus klasifikavimui atitinkamu TARIC kodu, todėl Kauno TM Bendrovės deklaruotą popierių pagrįstai klasifikavo Muitinės laboratorijos rekomenduotu TARIC 4810 14 00 20 kodu ir paskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtinas sumas.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji nėra kalta dėl mokestinės prievolės neįvykdymo, nes deklaravimo metu jai nebuvo žinoma, kad ginčo prekės neatitinka deklaruoto TARIC kodo, deklaruodama TARIC kodą, vadovavosi gamintojo pateikta informacija. Taip pat pareiškėja nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo ir teikė informaciją bei įrodymus. Šios aplinkybės, pareiškėjos nuomone, leidžia atleisti ją nuo baudos.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad vienas iš atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 str. paskirtų baudų mokėjimo pagrindas yra, jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Pagal MAĮ 141 str. 2 d. nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Minėto straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad nuo baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija.

Teismas pažymi, kad vertinat MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą atleidimo nuo baudos pagrindą, yra reikšminga mokesčio mokėtojo subjektyvinė pusė, t. y. kaltė, kurios išraiška yra nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš veikiančio asmens konkrečiomis sąlygomis. Asmuo, kuris nevykdė pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai arba nesugebėjo toks būti konkrečioje situacijoje, negali būti atleistas nuo atsakomybės, nesant kaltės dėl padaryto pažeidimo.

Pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso, įgyvendinimo nuostatų 199 str. deklarantas yra atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Pažymėtina, kad Muitinės departamente pagal pareiškėjo pateiktą prašymą išduodama privalomoji tarifinė informacija, kurioje patvirtinamas konkrečios prekės kodas ir kuri galioja visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Nagrinėjamu atveju Bendrovė pasitikėjo ginčo prekių gamintojo pateikiama informacija, nors turėjo galimybę kreiptis į muitinę su prašymu suteikti privalomąją tarifinę informaciją, taigi darytina išvada, kad prekės neteisingu kodu deklaruotos dėl pareiškėjo kaltės, pasireiškusios neatsargumu, t. y. deklaruojant prekes, pareiškėja buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, todėl nėra pagrindo jos atleisti nuo baudos MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos teiginiai, jog ji bendradarbiavo ir teikė informaciją bei įrodymus mokesčių administratoriui, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl mokesčių mokėtojo visiško atleidimo nuo atitinkamo mokesčio baudos, nes toks atleidimo nuo baudos pagrindas nenurodytas MAĮ 141 str. Be to, į minėtas aplinkybes atsižvelgė Kauno TM, nustatydama pareiškėjai 20 proc. baudos dydį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno TM 2013 m. rugsėjo 27 d. supaprastinto tyrimo ataskaita Nr. 3KM19/46-0704S ir Muitinės departamento 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 1A-508 yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos UAB „Acme Europe“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                 Milda Vainienė