Baudžiamoji byla Nr. PK-1555-865/2012

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00127-2012-0

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.6.; 2.9.7.

(S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

                     Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

išnagrinėjusi A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš V.V., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį, priėmimo klausimą,-

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2012-12-05 gautas A. S. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį. Skunde nurodoma, jog 2011-02-24 per TV3 kanalą rodytoje laidoje „Paskutinė instancija“ dalyvavo buvęs Ignalinos miškų urėdijos urėdas V. V.. Skunde teigiama, jog minėtoje laidoje vyko buvusio Ignalinos urėdijos urėdo V. V., anonimo ir žurnalistės diskusija apie esamą padėtį urėdijoje ir urėdijos darbuotojus. Šioje diskusijoje buvęs urėdas V. V. paskleidė melagingas žinias apie tariamą esamą padėtį urėdijoje. Buvęs urėdas nurodė, kad urėdai netinkamai atlieka savo pareigas, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, pvz., nustatant medienos kertamą tūrį iš kertamo ploto, visada apskaito 10 procentų mažiau iškertamo medienos tūrio, kad dėl netinkamos kertamo miško apskaitos yra pavagiama apie 20 % medienos. Jis teigia, kad urėdai nėra sąžiningai skiriami į pareigas, neva urėdo kėdė kainuoja 100 tūkst. litų. Buvęs urėdas paskleidė melagingas žinias, kad iš urėdijos buvo duodamas 25 tūkst. Lt kyšis. Tokie laidoje pasakyti teiginiai kaip „buvo viena rinkliava. Iš dvidešimt urėdijų po 25 tūkst.“, „pusė milijono grynų“, „tai kas čia yra 25 tūkstančiai, jeigu tu nori vogt“ ir „aš manyčiau, kad be abejo, kad yra tokie procentai neapskaitytos medienos, be abejo jie nenusėda kažkur vienoj vietoj, jie sklaidosi“, neatitinka tikrovės ir pakirto pasitikėjimą pareiškėju, A. S., kaip urėdijos urėdu. Skunde nurodoma, jog TV laidos metu išsakyti tokie konkretūs teiginiai kaip „urėdo kėdė kainuoja 100 tūkst. Lt“, „buvo viena rinkliava. Iš dvidešimt urėdijų po 25 tūkst.“,, jeigu kerti miško plotą, tu turi tilpti plius minus 10 procentų (...) visą laiką minus 10 procentų (...) tada tai yra 200 kubinių metrų (...) tai 26 tūkst. litų (...) o kada urėdija kerta ne tūkstantį kubų, bet kerta 100 tūkst.“ parodo, kad išsakyti teiginiai yra informacija, o ne nuomonė, t.y. tokie teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio apie padarytus sunkius nusikaltimus -vagystę ir kyšininkavimą.

Skundas grąžintinas pareiškėjui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies  a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pateiktame teismui skunde pareiškėjas nurodo, jog V. V. per skunde minimą laidą paskleidė melagingas žinias apie urėdijos ir jos darbuotojų padarytus sunkius nusikaltimus, toliau pateikiami pavyzdžiai, t.y. rašoma, jog tokie pasakyti teiginiai, kaip „buvo viena rinkliava. Iš dvidešimt urėdijų po 25 tūkst.“, „pusė milijono grynų“, „tai kas čia yra 25 tūkstančiai, jeigu tu nori vogt“ ir „aš manyčiau, kad be abejo, kad yra tokie procentai neapskaitytos medienos, be abejo jie nenusėda kažkur vienoj vietoj, jie sklaidosi“, neatitinka tikrovės ir pakirto pasitikėjimą pareiškėju, A. S., kaip urėdijos urėdu. Skundo 2 lapo pabaigoje dar išvardinama keletas teiginių: „urėdo kėdė kainuoja 100 tūkst. Lt“, „buvo viena rinkliava. Iš dvidešimt urėdijų po 25 tūkst.“,, jeigu kerti miško plotą, tu turi tilpti plius minus 10 procentų (...) visą laiką minus 10 procentų (...) tada tai yra 200 kubinių metrų (...) tai 26 tūkst. litų (...) o kada urėdija kerta ne tūkstantį kubų, bet kerta 100 tūkst.“. Taigi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog suformuluotas kaltinimas abstraktus, t.y. nėra aišku, kiek ir kokius konkrečiai teiginius A. S. laiko sudarančiais Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Prie skundo pareiškėjas prideda minimos skunde laidos ištraukas, iš to taip pat nėra aišku, ar šiose ištraukose nurodyti kiti teiginiai taip pat sudaro minimos nusikalstamos veikos sudėtį, ar nesudaro. Pats teismas siaurinti ar plėsti kaltinimo ribų, kaip minėta, negali, kaltinimo ribas turi apibrėžti privatus kaltintojas pareiškime tiksliai ir konkrečiai pilna apimtimi nurodydamas teiginius, kurie, jo manymu, jį šmeižia. Atkreiptinas dėmesys, jog išdėstant faktines aplinkybes, neturi būti nurodoma pašalinių veiksmų, frazių, sakinių ir savo nuomonės, nes nuomonė nėra faktinės aplinkybės.

Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog A. S. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

                      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

n u t a r i a:  

                     atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą A. S. skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

                     Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                  Irma Randakevičienė