Civilinė byla Nr. 2-68-1021/2021

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00512-2020-5

Procesinių sprendimų kategorijos: 

 (S)

2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.1.7.8; 3.2.6.1.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 8 d.

Vilkaviškis 

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

sekretoriaujant Kristinai Jurgaitienei,

dalyvaujant: ieškovo J. R. atstovei advokatei D. I. V.,

nedalyvaujant: ieškovui J. R.,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui;

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui,

trečiojo asmens atsakovės pusėje, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tretysis asmuo atsakovės pusėje, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

I. J. R. (toliau – ieškovas) prašo patikslintu ieškiniu, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos VAI 42 str. 1 d., Tarnybos KD statuto 27 str., CK 6.246; 6.250; 6.263; 6.271; 6.273 str.,: priteisti iš atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, jam padarytą 1000 EUR neturtinę žalą už jo teisės nebūti diskriminuojamam bei jo  teisinės padėties sunkinimą bei pažeidimą; priteisti iš atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, jam padarytą 1000 EUR neturtinę žalą už jo teisės nebūti diskriminuojamam bei jo teisinės padėties sunkinimą bei pažeidimą.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis yra nuteistas 2010-11-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-309/2010 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Telšių r. apylinkės teismo 2010-06-08 nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. d. prie šio nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridėta Telšių r. apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendžiu paskirta bausmė, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia 2009-12-07, pabaiga - 2023-04-09. Pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakciją, jam galėjo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos namų. 2013-01-01 įsigaliojo naujas BVK 158 str. papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr. XI-2040, kuriame nurodyta, kad „Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Nuo 2011-02-11 atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, adresu: Rasų g. 8, Vilnius. Vilniaus pataisos namuose lygtinis paleidimas jam galėjo būti taikomas, lygtinio paleidimo data: 2019-10-10, tai įrodo Vilniaus pataisos namų prašymo išnagrinėjimas 2019-08-29 Nr. 42-2875.  2019-08-23 buvo perkeltas iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių (J. B. g. 14, Kybartai) tęsti bausmės atlikimo. 2019-10-22 kreipęsis į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus direktorių su prašymu Nr. 49/07KM1-1141 dėl lygtinio paleidimo taikymo. Buvo pateikti du prašymai, antrame prašyme buvo prašyta taikyti jam BVK 158 str. redakciją, galiojusią iki 2013-01-01, nes nauja 158 str. redakcija sunkino jo padėtį, todėl yra netaikytina ( BK 3 str. 3 d., BVK 3 str. 3 d.). Antrą prašymą Marijampolės PN administracija kategoriškai atsisakė užregistruoti taip, kaip numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 2019-10-31 sprendimu Nr. 419-990 Marijampolės pataisos namų direktorius išėjo už savo kompetencijos ribų ir, savaip išaiškindamas įstatymo nuostatas, bendrąjį teisės principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja, BK 3 str. 3 d.) atsisakė taikyti įstatymą, galiojusį jo nusikaltimo padarymo metu, ir taip tyčia bei neteisėtai veikdamas apsunkino jo teisinę padėtį bei tiesiogiai diskriminavo jį kitų nuteistųjų atžvilgiu ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., Jungtinių tautų organizacijos Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 26 str., Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. Vadovaudamasis BVK 183 str., Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimą apskundęs Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos. Savo skunde Kalėjimų departamentui išdėstęs teismų susiformavusią praktiką bei teismų išaiškinimą, jog negalima taikyti naujai priimto įstatymo, sunkinančio nuteistojo teisinę padėtį, tai yra konstatavęs 2013-11-01 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi Nr. TS-149-870/2013. 2019-12-05 Kalėjimų departamento rašte Nr. 15-491 saugumo valdybos skyriaus viršininkas taip pat išėjo iš savo kompetencijos ribų ir savaip išaiškindamas įstatymo nustatytas taisykles, atsisakė tenkinti jo skundą dėl neteisėtų Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus direktoriaus veiksmų, apsunkinant jo teisinę padėtį. Pažymėtina, kad įstatymų aiškinimas yra išimtinai teismo prerogatyva, todėl tiek Marijampolės pataisos namų direktorius, tiek Kalėjimų departamento Saugumo valdymo skyriaus viršininkas E. G. turėjo kreiptis į teismą dėl įstatymo išaiškinimo. 2019-12-16 Marijampolės apylinkės teismo nutartyje Nr. TS-8-633/2020 dėl švelnesnio anksčiau galiojusio ir nebegaliojančio BVK įstatymo taikymo išaiškinimo, teigiama, kad, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais jam paskirtos bausmės vykdymo metu galiojo tiek senieji, tiek naujieji 158 str. 2 d. redakcijos išaiškinimai. Remiantis BVK 3 str. 3 d., BVK įstatymų kolizijos atveju, taikomas švelnesnis nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Šiuo atveju švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numato iki 2013-01-01 galiojusi BVK 158 str. redakcija, todėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracija jo atžvilgiu turėjo taikyti būtent iki 2013-01-01 galiojusią BVK 158 str. redakciją ir pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai svarstymui dėl jo lygtinio paleidimo. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės PN direktoriaus 2019-10-31 priimtas sprendimas Nr. 419-990 yra neteisėtas, todėl panaikintas. Remiantis aukščiau minimu Marijampolės apylinkės teismo nutartimi Nr. TS-8-633/2020 bei teismų praktika, akivaizdžiai matyti, jog Marijampolės pataisos namų direktorius ir kalėjimų departamentas savaip aiškindami ir interpretuodami įstatymus, išėjo už savo kompetencijos ribų, sąmoningai ir tyčia veikė neteisėtai ir tokiu būdu apsunkino jo teisinę padėtį. Tokiu būdu buvo pažeisti BK 3 str. 3 d. BVK 3 str. 3 d, , Konstitucijos 29 str., JTO Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 26 str., Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 7 ir 14 str. Jam inkriminuotos veikos, už kurią šiuo metu atliekantis bausmę, įvykdymo metu galiojo BVK 157 str. redakcija Nr. IX-2338. Pagal šią įstatymo redakciją jis turintis teisę į lygtinio paleidimo svarstymą. Šią teisę jis turėjęs jo teisinio persekiojimo pradžios momentu, visos jam inkriminuotos veikos yra įvykdytos iki jo teisinio persekiojimo pradžios. Todėl jo atžvilgiu privalo taikyti bendros teisės principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) (BK 3 str. 3 d.). Jo turima teisė be teisėto pagrindo iš jo atimta negali būti. Konstitucijoje įtvirtinti principai garantuoja, kad jo turima teisė į jo klausimą dėl lygtinio paleidimo svarstymo atimta būti negali. Įstatymų leidėjas, keisdamas BVK 158 str. redakciją, negalėjo paneigti, taigi ir nepaneigė teisių tų asmenų, kurie baudžiamąsias veikas įvykdė iki 2013-01-01 įstatymo Nr. XI-2040 naujos redakcijos paskelbimo (Konstitucijos 7 str. 2 d.). Toks teisės aiškinimas atitinka kaip Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2001-07-12 nutarime suformuluotą konstitucinę doktriną, taip ir galiojančios teisės aiškinimą precedentų byloje Nr. 1S-327-116/2014; 1S-149-870/2014; 1S-1533-238/2012; 1S-342- 290/2011. Nuo 2013-01-01 įsigaliojus Nr. XI-2040 redakcijai BVK 158 str., jo turima teisė į lygtinį paleidimo klausimo svarstymą atsakovo atstovų buvo neteisėtai kvescionuojama. Kaip minėjęs, 2019-10-22 prašymu kreipęsis į Marijampolės pataisos namų direktorių, prašydamas pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai svarstymui. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2014-04-01 precedentu byloje Nr.lS-327-116/2014 ir ankstesniais precedentais Nr. 1 S-149-870/2014; 1 S-l533-238/2012; 1S-347-290/2011, Marijampolės pataisos namų administracija privalėjo per 10 d. d. jo prašymą pateikti lygtinio paleidimo komisijai svarstymui. Akivaizdu, kad Marijampolės pataisos namų administracija šios pareigos neatliko. Marijampolės pataisos namų 2019-10-31 raštą (sprendimą) Nr. 419-990 apskundęs Kalėjimų departamentui, kuris 2019-12-05 raštu jo skundo netenkino. Sutinkamai su EŽT Konvencijos 13 str., BVK 183 str., LR Viešojo administravim įstatymo nuostatomis neteisėtą Marijampolės pataisos namų 2019-10-31 sprendimą Nr.419-990 Kalėjimų departamentas privalėjo panaikinti, tačiau to nepadarė. Vengimas atlikti teisės aktuose įtvirtintą pareigą teisingai išnagrinėti jo skundą yra neteisėtas neveikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.246 str.. Jo teisės į efektyvią teisinę gynybą pažeidimas, nepriklausomai nuo to, kad pažeidimą padarė einantys oficialias pareigas asmenys (EŽT Konvencijos 13 str.), yra deliktas (CK 245 str. 4 d.). Sutinkamai su CK 6.271 str. 4 d. valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžia, institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Taigi, valstybės deliktinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 str. valstybės tarnybos pareigūno kaltė nėra būtina - pakanka neteisėto akto, kuris suprantamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas) tiesiogiai darantis įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 str. 3 d.). Todėl klausimai dėl asmeninės pareigūno atsakomybės šiuo skundu nėra keliami, nors asmeninė pareigūnų atsakomybė šiuo atveju yra akivaizdi (Tarnybos Kalėjimų departamento statuto 4 str., 13 str., 19 str. 23 d., 27 str.). Neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai yra neveikimas, kuris pažeidė ne tik poįstatyminiuose aktuose įtvirtintas mano teises, tačiau ir tarptautinėse Lietuvos Respublikos sutartyse įtvirtintas žmogaus teises ir netgi jo konstitucinę teisę gyventi teisinėje valstybėje. Šie jo teisių pažeidimai yra akivaizdūs deliktai ir yra pakankamas pagrindas pripažinti jam padarytą neturtinę žalą (CK 6.246, 6.250, 6.271 str.). Valstybės institucijai veikus ne taip, kaip įstatymas įpareigoja veikti, nukentėjusiam asmeniui privalo būti atlyginta žala. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-01-20 nutarime yra konstatuota, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Tą pačią nuostatą pakartoja Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 32 str., Tarnybos Kalėjimų departamento statuto 27 str.. Kadangi jo 2019-10-22 prašymas Nr. 49/07KB1-1141 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos komisijai perduotas nebuvo, ginčo pagrindu byloje yra valstybės tarnybos (Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamentas) pareigūnų pareigų nevykdymas. Neteisėtais veiksmais asmeniui visada padaroma neturtinė žala. Neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad pakankamu pagrindu konstatuoti neturtinę žalą yra nepatogumų asmeniui sudarymas. Taigi, jau vien pats faktas, kad asmuo buvo priverstas kreiptis į teismą pažeistų teisių gynimui, yra pakankamu pagrindu (nepatogumų) tam, kad būtų konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas. Pažeistos buvo esminės konstitucinės žmogaus teisės - teisė gyventi teisinėje valstybėje, teisinio saugumo principas, teisėti lūkesčiai ir ypač akcentuotina - jo nepilnamečio vaiko teisėti lūkesčiai. Todėl jam buvo padaryta didžiulė neturtinė žala. Taigi, manantis, kad jam padaryta neturtinė žala turi būti įvertinta ne mažiau kaip (1000 EUR) suma už kiekvieną jo teisių pažeidimą. Akcentuotina, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumos yra simbolinės, nes neviršija žalos padariusių pareigūnų vieno mėnesio darbo užmokesčio sumos. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymą, turi būti atsižvelgta į neteisėtų veiksmų pavojingumą visuomenei, kaltininko sąmoningą tyčia, atsakingo už kaltininko veiksmus asmens turtinę padėtį, nukentėjusių asmenų socialinį ir teisinį pažeidžiamumą, priklausomai nuo kaltininko pažeistų asmens teisių konstitucinį reikšmingumą. CK 6.250 str. 7 d. nustato, kad „teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitos turinčios reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus“. Civilinė atsakomybė - galingas principas, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pažeista buvo fundamentali žmogaus teisė - Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisinta piliečių teisė gyventi teisinėje valstybėje. Pažeisti buvo fundamentalūs teisinės valstybės principai - teisės aiškinimo precedentu (teismo sprendimų) privalomumas (ilex retro non agif). Ypač akcentuotinas nukentėjusio asmens socialinis ir teisinis pažeidžiamumas bei priklausomumas nuo kaltininko, nes dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo pareiškėjo galimybės ginti savo teises yra ženkliai apribotos. Kaltininkai yra valstybės tarnybos pareigūnai, saistomi priesaikos ir todėl privalo ginti žmogaus teises, tačiau kaltininkai laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teises ciniškai pažeidinėjo, visiškai nesiskaitė nei su Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei su teisinės valstybės principais. Taigi, neturtinė žala neturi būti vertinama vien tik simboline suma, žalos atlyginimas turi turėti ir principinį, atgrasomąjį poveikį nuo žmogaus teisių pažeidinėjimo ateityje (atsižvelgiant į įstatyme įteisintą regreso galimybę). ( b. l. 50-56);

Ieškovas ieškinio patikslinimu patikslino ieškinio pagrindą, ir nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai jau nustatyti kitoje Marijampolės apylinkės teismo byloje Nr. TS-8-633/2020. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Eur. Neturtinę žalą ieškovas kildina iš šių aplinkybių: dėl jo pažeidinėjamų teisių, nepateikiant ieškovo kandidatūros lygtinio paleidimo Komisijai svarstymui dėl jo lygtinio paleidimo, ieškovas patyrė didelį psichologinį diskomfortą, stresą, neigiamus išgyvenimus, ieškovą pradėjo kamuoti nemiga, dėl ko pablogėjo ieškovo savijauta. Ieškovas tapo uždaras, jautė diskriminaciją prieš kitus nuteistuosius, dėl ko sumažėjo jo bendravimo galimybės. Dėl depresinių nuotaikų pablogėjo ieškovo santykiai su artimaisiais. Protestuodamas prieš atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovas netgi buvo paskelbęs bado akciją, kas dar labiau susilpnino jo sveikatos būklę (b. l. 135).

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, į patikslintą ieškinį pateikė atsiliepimą, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad, kadangi pareiškėjas bausmę atlieka nuo 2009-12-07 pagal 2010-05-14 ir 2010-11-04 nuosprendžius, Vilniaus pataisos namai galėjo pareiškėjui taikyti lygtinį paleidimą pagal 2009 m. galiojusį BVK, tačiau 2013-01-01 įsigaliojo „BVK 158 str. papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr. XI-2040“, kuriuo 158 str. „Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymas“ papildomas 2 punktu „asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui“. Pažymėtina, jog vadovaujantis dabar galiojančio BVK nuostatomis, pareiškėjui lygtinis paleidimas negali būti taikomas. BVK 3 str. imperatyviai nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, nepriklausomai, ar jie švelnesni (griežtesni) nei prieš juos galioję teisės aktai, t. y. lygtinio paleidimo klausimai sprendžiami pagal šiuo metu galiojančias BVK nuostatas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Marijampolės pataisos namų sprendimas atsisakyti ruošti pareiškėjo dokumentus lygtiniam paleidimui turėtų būti pripažįstamas teisėtu ir visiškai pagrįstu, kadangi priešingas sprendimas reikštų imperatyvių įstatymo normų pažeidimą. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, - įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vadovaujantis numatytais teisės aktais, pataisos namų pareigūnai elgėsi teisėtai, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.271 str. prasme. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ - bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 str. 2-4 d.). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai - tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2010). Teismas turi įvertinti, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui CK 6.270 str. prasme. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustačius, kad Marijampolės pataisos namų veiksmai atitiko visus galiojančius teisės aktus, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas (b. l. 94-97). Į patikslinto ieškinio pagrindo patikslinimą - ieškovas savo ieškinyje nurodo, jog nepateikiant jo kandidatūros lygtinio paleidimo komisijai, jis patyrė didelį psichologinį diskomfortą, stresą bei neigiamus išgyvenimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pateikia tik abstrakčius ir subjektyvius faktus apie savo dvasinius išgyvenimus, nepateikdamas jokių konkrečių ir realių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Marijampolės pataisos namų atsiliepimuose į ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį, galima teigti, jog Marijampolės pataisos namai elgėsi teisėtai, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.271 str. prasme. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ - bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 str. 1 d.). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai - tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2010). Teismas turi įvertinti, kad ieškovas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Ieškovas savo ieškinyje remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiškėjo patirtą žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą (b. l. 154-155). 

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, į ieškinį pateikė atsiliepimą, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas patikslintu ieškiniu net neprašo panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos priimtų sprendimų, o prašo tik galimai kilusios neturtinės žalos dėl valstybinio administravimo subjektų veiksmų / neveikimo. Dėl Kalėjimų departamento 2019-12-05 sprendimo Nr. 1S-4986, - pažymėtina, kad ieškovas dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių yra kreipęsis į Kalėjimų departamentą. Ieškovo skundas buvo išsamiai išnagrinėtas surinkus visą su tuo susijusią dokumentinę medžiagą ir informaciją, bei pateiktas 2019-12-05 sprendimas Nr. 1S-4986, atsisakyta tenkinti skundą, nes nustatyta, jog pagrįstai ir teisėtai Marijampolės pataisos namų administracija atsisakė rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo. Taip pat pažymėtina, kad Kalėjimų departamentas plačiau apie minėtą sprendimą nepasisako, nes tai nėra bylos ginčo objektas, taip ieškovas dėl pateikto sprendimo panaikinimo nėra kreipęsis į teismą. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, - pažymėtina, kad valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmai (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovas nepagrindė prašomos priteisti žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neaišku kokiu būdu ir tiksliai už kokį laikotarpį atliko skaičiavimus. Taip pat ieškovas neįrodė visų būtinų aplinkybių, leidžiančių atsirasti tiek Marijampolės pataisos namų, tiek Kalėjimų departamento viešai atsakomybei - neįrodė minėtų įstaigų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie leistų atsirasti priežastiniam ryšiui ir kilti žalai, tad vadovaujantis paminėtu, ieškovo prašymas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 85-93). Į patikslinto ieškinio pagrindo patikslinimą - ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės atstovų atskirai po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti argumentuodamas tuo, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2020-01-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. TS-8-633/2020 panaikino Marijampolės pataisos namų (toliau - Marijampolės PN) direktoriaus 2019-10-31 sprendimą Nr. 4.19-990 atsisakyti pristatyti dokumentus Lygtinio paleidimo komisijai ir įpareigojo įstaigą priimti ieškovo prašymą dėl lygtinio paleidimo. Ieškovas patikslintame ieškinyje teigia, jog minėta nutartimi jau yra nustatyti neteisėti atsakovo (Marijampolės PN) veiksmai. Kalėjimų departamentas nesutikdamas su patikslintu ieškiniu pažymi, jog 2020-01-16 nutartyje, kurios pagrindu ieškovas siekia prisiteisti, neva, kilusią neturtinę žalą, atsakovu nurodomas Marijampolės PN, o ne Kalėjimų departamentas ir neteisėti veiksmai pripažinti Marijampolės PN administracijos, bet ne Kalėjimų departamento. Taip pat pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 183 str. 2 d. viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamentui. Tad kaip matyti iš paminėto, Kalėjimų departamentas atlieka įstatymiškai įtvirtintas ikiteisminio bylų nagrinėjimo institucijos funkcijas. Kalėjimų departamentas vykdydamas BVK jam pavestas funkcijas ir ieškovo atžvilgiu priimdamas 2019-12-05 sprendimą Nr. 1S-4986 bei atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą dėl jo prašymo nepateikimo Lygtinio paleidimo komisijai išsamiai surinko ir išanalizavo visus su tuo susijusius dokumentus, tačiau minėtas Kalėjimų departamento sprendimas teismui skųstas nebuvo. Ieškovas teismui skundė tik Marijampolės PN direktoriaus 2019-10-31 sprendimą Nr. 4.19-990, kurį teismas 2020-01-16 nutartimi panaikino. Su minėta nutartimi Kalėjimų departamentas nebuvo supažindintas, nes nebuvo įtrauktas į bylą kaip proceso šalis ir Kalėjimų departamento veiksmai nebuvo skųsti ir pripažinti kaip neteisėti. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Manantys, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Ieškovas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Kalėjimų departamento nuomone ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme taip pat neįrodė jokių Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie leistų atsirasti neturtinei žalai. Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmesta kaip nepagrįsta (b. l. 148-149).

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškių reikalavimų, atsakovų pusėje Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko visiškai. Atsiliepime nurodė, kad ieškinys grindžiamas neteisėtais atsakovo atstovo veiksmais, nes, ieškovo nuomone, atsakovo atstovai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 158 straipsnį, viršydami savo kompetenciją aiškino teisės aktų taikymą. Taip pat ieškovas mano, kad netinkamai taikant teisės normas buvo apsunkinta jo teisinė padėtis bei jis buvo diskriminuojamas, buvo pažeistas lex retro no agit principas, Konstitucijos 29 straipsnis, Europos Žmogaus Teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis. Valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų ar teismo veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. BVK 158 straipsnio redakcija galiojanti nuo 2013-01-01 numato, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami: 1) asmenys, nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; 2) asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui; 3) asmenys, kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys; 4) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose; 5) asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principą, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais (Konstitucinio Teismo 2001¬04-02, 2002-04-22, 2003-03-04, 2003-07-04, 2008-12-24, 2010-03-22 nutarimai) bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 2010-04-20 sprendimas, 2010-06-29 nutarimas). Tačiau konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 2009-04-29, 2010-04-20, 2010-06-29 nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio masto skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (2009-06-08 nutarimas, 2010¬04-20 sprendimas, 2010-06-29 nutarimas). Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2009-03-02, 2009-06-08 nutarimai, 2010-04-20 sprendimas, 2010-06-29 nutarimas). Manantys, kad minėtu atveju yra akivaizdu, kad BVK 158 straipsnio nuostatos, draudžiančios lygtinai iš pataisos įstaigų paleisti nurodytus minėtame straipsnyje asmenis taikomi tik tų asmenų grupei (nuteistų asmenų grupei), kurie nuteisti atitinkamas veikas. Todėl nevienodų galimybių nustatymas nuteistiems asmenims, kurie atlieka laisves atėmimo bausmes už skirtingas nusikalstamas veikas, lygtinai būti paleistam iš pataisos įstaigos, nėra diskriminuojantis ir reiškiantys lygiateisiškumo principo pažeidimą. Teisėtumo principas bei griežtesnio baudžiamojo įstatymo galiojimo atgal draudimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 3 dalyje bei tarptautinės teisės aktuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 2 dalis, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 straipsnio 1 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie remiantis jų padarymo metu galiojusia nacionaline ar tarptautine teise nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali būti skiriama sunkesnė bausmė negu ta, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo metu. Tačiau BVK - tai procesinis teisės aktas, kuris numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, o BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios grįžtamąją baudžiamojo įstatymo galią, yra taikomas materialinėms teisės normoms. Taigi BVK savo esme negali būti prilygintas baudžiamajam įstatymui (BK), įtvirtinančiam materialines teisės normas. Būtent dėl šios priežasties BVK nuostatoms netaikomos BK 3 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. Be to, pačiame BVK yra imperatyviai numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 straipsnio 1 dalis). Todėl darytina išvada, jog lygtinio paleidimo (ne) taikymo procesas yra vykdomas pagal jo vykdymo metu galiojančias BVK nuostatas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Ganusauskas prieš Lietuvą (Nr. 47922/99, 1999-09-07) nurodė, kad „Konvencija nesuteikia, kaip tokios, teisės į lygtinį paleidimą ir nereikalauja, kad sprendimus dėl lygtinio paleidimo priimtų arba tokių sprendimų priėmimą peržiūrėtų teismas. Laisvės atėmimą apimančią bausmę, kurią pažeidėjas turi atlikti teismo sprendime nurodytą laiką, iš pat pradžių pateisina pradinis nuosprendis ir apeliacinis procesas “. Tuos pačius argumentus Europos Žmogaus Teisių Teismas pakartojo ir byloje Kuolelis, Bartoševičius ir Burokevičius prieš Lietuvą (Nr. 74357/01, Nr. 26764/02 ir Nr. 27434/02, 2006-01-05), kurioje pažymėjo, kad „Konvencija negarantuoja teisės į amnestiją ar lygtinį paleidimą. Laisvės atėmimo bausmę, kurią pažeidėjas turi atlikti po kompetentingo teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio, iš pat pradžių pateisina pradinis nuosprendis ir apeliacinis procesas. Konkrečiai, Konvencijos 6 straipsnis netaikomas tokio tipo byloms, kurioms pageidauja pareiškėjas, kadangi jose nesprendžiamas „baudžiamojo kaltinimo“ klausimas, todėl ši pareiškimo dalis yra ratione materiae nesuderinama su Konvencijos nuostatomis ir turi būti atmesta“. Šiuo metu galiojanti BVK 158 straipsnio 2 punkto nuostata numato, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui (Vilniaus apygardos teismo 2015-05-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-619-626/2015, 2015-01-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101- 365/2015, 2014-10-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-943-574/2014). Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo nuteistas 14 m. laisvės atėmimo bausme. Bausmės terminą pateisina priimtas nuosprendis, todėl negalima sutikti su ieškovo pozicija, kad buvo padaryti pažeidimai, susiję su griežtesnio baudžiamojo įstatymo galiojimo taikymu ir jo teisėtų interesų bei teisėtų lūkesčių nepaisymu. Be to, jeigu ir darant prielaidą, kad BVK 158 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentavimas būtų kitos, savaime negali būti pagrindu teigti, kad ieškovas būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Atliktos bausmės dalis nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą (Vilniaus apygardos teismo 2014-04-01 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-327-166-2014). Todėl ieškovo nurodyti pažeidimai, susiję su neva Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nepagrįsti ir nesiejami su Konvencijos nuostatomis. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-05-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-217-196/2017 nurodė, kad <bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė; visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus, nepriklausomai, ar jie švelnesni ar griežtesni, nei prieš juos galioję teisės aktai; kad būtina vadovautis atitinkamomis bausmių vykdymo metu galiojusiomis teisės nuostatomis bei jų aiškinimo šaltiniais (pažymėtina, kad argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl BVK 158 straipsnio galiojimo laiko atžvilgiu, ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė) ir kad, taikant ieškovo atžvilgiu BVK 158 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2013-01-01, t. y. švelninančias jo teisinę padėtį, būtų pažeistas nuteistųjų lygybės, taikant bausmių vykdymo įstatymus, principas.. ..>. Todėl minėtu atveju jokių atsakovo atstovų pažeidimų, kurie lemtų valstybės civilinę atsakomybę pagal CK 6.721 straipsnį, padaryta nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010 yra pasisakęs, kad „pagal bendrąjį principą, neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl, esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taigi tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos“. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 yra pažymėjęs, kad „<...> tam, kad būtų pripažinta neturtinė žala, neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala yra tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis. Neturtinę žalą darantys veiksniai gali būti įvertinti pinigais atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Todėl nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje <...>“. Manantys, kad jokių įrodymų apie ieškovui padarytą neturtinę žalą, kuri dėl savo intensyvumo ir padaryto neigiamo poveikio turėtų būti priteista Ieškovui, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė nei neteisėtų veiksmų, nei žalos, nėra visų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas ( b. l. 80-81). Į patikslinto ieškinio pagrindo patikslinimą - kadangi ieškinys tikslinamas tik dalyje dėl neturtinės žalos pagrindimo, Teisingumo ministerija palaiko savo argumentus, kurie buvo nurodyti atsiliepime į Ieškovo ieškinį bei papildomai teikia atsikirtimus į patikslinto ieškinio motyvus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principą, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais (Konstitucinio Teismo 2001-04-02, 2002-04-22, 2003-03-04, 2003-07-04, 2008-12-24, 2010-03-22 nutarimai) bei įpareigoja \vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimas). Tačiau konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 2009-04-29, 2010-04-20, 2010-06-29 nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio masto skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2009-06-08, 2010-06-29 nutarimai). Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2009-06-08, 2010-06-29 nutarimai). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 158 straipsnio nuostatos, draudžiančios lygtinai iš pataisos įstaigų paleisti nurodytus minėtame straipsnyje asmenis, taikomos tik tų asmenų grupei (nuteistų asmenų grupei), kurie nuteisti už atitinkamas veikas. Todėl nevienodų galimybių nustatymas nuteistiems asmenims, kurie atlieka laisves atėmimo bausmes už skirtingas nusikalstamas veikas, lygtinai būti paleistiems iš pataisos įstaigos nėra diskriminuojantis ar reiškiantis lygiateisiškumo principo pažeidimą. Pastebėtina, kad spendžiant nuteistųjų asmenų skundus dėl lygtinio paleidimo buvo priimti keli teismų procesiniai sprendimai, kuriuose skirtingai aiškinamos BVK 158 straipsnio nuostatos jų atžvilgiu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-149-870/2013, kuria nuteistojo skundas buvo patenkintas, panaikinant Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo 2013-09-23 sprendimą bei įpareigojant Lygtinio paleidimo komisiją svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Vilniaus apygardos teismo 2014-04-01 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-327-1662014, kuria nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo 2014-01¬13 sprendimo atmestas, nurodant, kad nuteistojo atžvilgiu negali būti taikoma nauja BVK 158 straipsnio 2 dalies redakcija, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. TS-146-870/2014, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2014-08-05 sprendimo dėl lygtinio paleidimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014-10-28 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-943-574/2014, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartis. 2013-11-04 nutartyje teismas padarė išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu turėjo būti taikomos BVK 158 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2013-01-01, nes nauja šių nuostatų redakcija (įsigaliojusi nuo 2013-01-01) sunkina nuteistojo teisinę padėtį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, konstatavus, kad jo atveju turėjo būti taikomos bausmės vykdymo metu galiojusios BVK 158 straipsnio nuostatos (įsigaliojusios nuo 2013-01-01), pagal kurias lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl BVK 157 straipsnio galiojimo laiko atžvilgiu nėra, kadangi lygtinio paleidimo klausimus sprendžiančių apeliacinės instancijos teismų nutartys nėra skundžiamos kasacine tvarka (BPK 360, 364 straipsniai). Penitencinės teisės jurisprudencijoje aiškinama, jog bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė; visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus, nepriklausomai, ar jie švelnesni ar griežtesni, nei prieš juos galioję teisės aktai (BVK 3 straipsnio komentaras). Todėl bausmių vykdymo metu reikia vadovautis atitinkamomis bausmių vykdymo metu galiojusiomis teisės nuostatomis bei jų aiškinimo šaltiniais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-577-553/2016). Pažymėtina, kad taikant ieškovo atžvilgiu BVK 157 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2012-07-01, t. y. švelninančias jo teisinę padėtį, būtų pažeistas nuteistųjų lygybės, taikant bausmių vykdymo įstatymus, principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-307-381/2016). Aplinkybė, kad ieškovo lygtinio paleidimo klausimą nagrinėjusi Lygtinio paleidimo komisija vadovavosi sukurtu teismo precedentu, kuris atitinka penitencinės teisės jurisprudencijoje pateikto bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės normų galiojimo laike išaiškinimą, nesudaro pagrindo Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus veiksmų laikyti neteisėtais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (LAT 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 204/2007; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai. Ieškovo argumentai, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus veiksmai, susiję su jo lygtinio paleidimo klausimu, turėjo esminę reikšmę jo savijautos pablogėjimui, depresijai, nemigai, stresui, bendravimui su giminėmis, iš esmės nėra pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, kad dėl atsiradusių neigiamų išgyvenimų jam buvo skirtas medikamentinis gydymas arba jis kreipėsi dėl medicinos pagalbos jam suteikimo. Labiau tikėtina, kad paties ieškovo atitinkamas statusas, jam paskirtos bausmės dydis bei emocinė būsena, susijusi su noru ko greičiau išeiti į laisvę, lėmė tai, jog jis galėjo blogai pasijusti. Todėl Ieškovas neįrodė, jog patyrė kokį nors neigiamą poveikį, sukėlusį ar vienkartinius, ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas dėl atsakovo atstovų atliktų veiksmų. Be to, neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę.(b. l. 151-152).

II.                      Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės ieškinį palaikė bei paaiškino, kad kaip nurodyta ieškinyje ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę skirtinguose pataisos namuose. Šiuo metu jis yra Kybartuose. Bylos esmė, kad ieškovas manė, jog jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos, ir su tokiu prašymu jis kreipėsi į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių. Esmė ne tame, kad atsisakė tenkinti tą prašymą, bet žalos esmė, kad iš viso atsisakė tokį prašymą priimti, jo nenagrinėjo. Ieškovas dėl to kreipėsi į teismą, ir Vilkaviškio rūmų teismas įpareigojo Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių nagrinėti pareiškėjo skundą. Iš čia kildinamos jo pažeistos teisės. Po to jo prašymas buvo išnagrinėtas ir atmestas. Ieškovas žiūri ne į rezultatą, o į patį faktą, kad nebuvo priimtas nagrinėti iš viso tas prašymas. Dėl jo jis jautė netikrumo jausmą, baimę. Dėl nervinės įtampos jam sutriko miegas, sumažėjo bendravimo galimybės, pasidarė irzlus dėl savo ateities nežinojimo. Iš šių aplinkybių jis ir kildina žalą, mano, kad ji turi būti atlyginama iš dviejų atsakovės Lietuvos Respublikos atstovų iš Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento po 1000 Eurų už jo teisės nebūti diskriminuojamam pažeidimą. Diskriminacija tame, kad nebuvo net priimtas nagrinėti jo prašymas. Prašymo jo nepriėmė, tame turėjo įsikišti teismas, tame jis mato žalą. Visi patikslintuose ieškiniuose nurodyti faktai suderinti su ieškovu, ji tvirtinanti juos. Jos žiniomis ieškovas pas medikus nesikreipė. Dėl paskelbtos bado akcijos dokumentų nėra, ir nebūna tokių dokumentų paprastai. Kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, jau nuspręsta teisėjo Vieraičio byloje, belieka įrodyti žalos faktą. Prašanti priteisti bylinėjimosi išlaidas. (2020 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 5 min. 51 sek. – 10 min. 33 sek.).

Teismas

k o n s t a t u o j a

III.                      Dėl reikalavimo pagrindo.

Ieškovas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, siekė įgyvendinti BVK numatytą nuteistojo teisę į lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Tuo tikslu jis kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją, kurios 2019-08-29 rašte Nr. 42-2875, adresuotame ieškovui, nurodoma, kad jam lygtinis paleidimas iš pataisos namų gali būti taikomas, numatoma lygtinio paleidimo data 2019-10-10 (b. l. 6-7). Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, 2019-09-24 raštu Nr.49/07KB1-1051 jis kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau 2019-09 raštu Nr. 53/09-1491 ieškovui buvo pranešta, kad vadovaujantis BVK 158 straipsnio 2 dalimi jam lygtinis paleidimas iš pataisos namų netaikomas, t. y. jis gavo visiškai priešingą atsakymą negu iš Vilniaus pataisos namų (b. l. 8). Tuomet ieškovas 2019-09-30 raštu Nr.49/07KB1-1089 kreipėsi į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administraciją, tačiau 2019-10-08 raštu Nr.4.19-864 ieškovui atsakyta, kad, kadangi jis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2009-12-07 pagal 2010-05-14 ir 2010-11-04 nuosprendžius, Vilniaus pataisos namai galėjo jam lygtinį paleidimą taikyti pagal 2009 m. BVK, tačiau 2013-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos bausmių 138 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr. XI-2040, kurio 158 str. ,,lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymas“ papildomas 2 punktu ,,asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Vadovaujantis dabar galiojančio BVK jam lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Rašte nurodyta, kad vadovaujantis BVK 183 straipsnio nuostatomis šis atsakymas gali būti skundžiamas per mėnesį Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui (b. l. 10). Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus 2019-10-31 raštu nustatyta, kad ieškovas 2019-10-22 pateikė prašymą Nr. 49/07LB1-1141 parengti dokumentus ir pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai. Raštu ieškovui atsakyta, kad remiantis BVK 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymu Nr. XI-2040, kuriuo 158 straipsnis ,,Lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos netaikymas“ papildyta 2 punktu ,, asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei (ar) neliečiamumui“ jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas. Šis atsisakymas galėjo būti skundžiamas remiantis BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui per vieną mėnesį (b. l. 11). Ieškovas 2019-11-05 pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau šis 2019-12-05 raštu atmetė ieškovo skundą, bei nurodė, kad BVK 3 straipsnis imperatyviai nustato, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, nepriklausomai, ar jie švelnesni (griežtesni) nei prieš juos galioję teisės aktai, t. y. lygtinio paleidimo klausimai sprendžiami pagal šiuo metu galiojančias BVK nuostatas BVK 158 straipsnyje nustatyti 5 atvejai, kuomet iš pataisos namų įstaigų nuteistieji lygtinai nepaleidžiami, šio straipsnio 2 punkte nustatyta, kad lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Nustatyti draudimai yra imperatyvūs ir jokių išimčių įstatymų leidėjas jų taikymui nėra nustatęs. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės pataisos namų 2019-10-31 atsakymas Nr.4.19-990 pripažįstamas teisėtu ir visiškai pagrįstu, priešingas sprendimas reikštų imperatyvių įstatymo normų pažeidimą. Vadovaujantis BK 183 straipsniu, šis sprendimas per 20 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 12). Ieškovas šio sprendimo neskundė, tačiau kreipėsi su skundu dėl Marijampolės pataisos namų sprendimo į Marijampolės apylinkės teismo rūmus.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020-01-16 nutartimi byloje Nr.TS-8-633/2020 nustatyta, kad ieškovas pateikė Marijampolės apylinkės teismui 2019-12-16 skundą, kuriuo prašė panaikinti neteisėtą Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijos sprendimą – atsisakymą pristatyti jį svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taip pat įpareigoti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administraciją priimti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo ir perduoti jį svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai. Teismo nutartimi nutarta nuteistojo J. R. skundą patenkinti; panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimą Nr. 4.19-990 atsisakyti pristatyti dokumentus Lygtinio paleidimo komisijai, ir įpareigoti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administraciją priimti nuteistojo J. R. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir perduoti jį svarstyti lygtinio paleidimo komisijai (b. l. 13-15). Liteko duomenimis nutartis įsiteisėjo 2020-01-28.

Ieškovas teigia, kad dėl neteisėto Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimo Nr. 4.19-990 atsisakyti pristatyti jo dokumentus Lygtinio paleidimo komisijai, kuris buvo panaikintas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020-01-16 nutartimi byloje Nr.TS-8-633/2020, ir neteisėto 2019-12-05 Kalėjimų departamento sprendimo rašte Nr. 15-491, kuriuo buvo netenkintas jo skundas dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimo Nr. 4.19-990 panaikinimo, jis patyrė neturtinę žalą. Byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo atsakovų atžvilgiu.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Šių sąlygų egzistavimas/nebuvimas grįstinas visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177–178 str.). Neįrodžius bent vienos iš šių būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl tokio pobūdžio bylose nėra įrodinėtina kaltė, o pakanka konstatuoti neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš galimai neteisėto Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimo Nr. 4.19-990 atsisakyti pristatyti jo dokumentus Lygtinio paleidimo komisijai, bei 2019-12-05 Kalėjimų departamento sprendimo rašte Nr. 15-491, kuriuo netenkintas jo skundas dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimo Nr. 4.19-990 panaikinimo. Nuteistiesiems teisę būti paleistiems lygtinai iš pataisos namų numato BVK 157 straipsnis. Ieškovui lygtinis paleidimas galėjo būti taikomas nuo 2019-10-10. Ieškovas prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo pateikė 2019-10-22, kai jam jau galėjo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos namų. Įsiteisėjusia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020-01-16 nutartimi byloje Nr.TS-8-633/2020 tiesiogiai nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-10-31 sprendimas Nr. 4.19-990 atsisakyti ieškovo dokumentus Lygtinio paleidimo komisijai nebuvo teisėtas. Šis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią atsakovės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atžvilgiu. Sutiktina su Kalėjimų departamento pozicija, kad jiems nebuvus tos bylos dalyviams, jiems šis teismo sprendimas neturi prejudicinės galios, tačiau konstatuotina, kad ta pačia teismo nutartimi netiesiogiai nustatyta, kad 2019-12-05 Kalėjimų departamento sprendimas rašte Nr. 15-491 atmesti ieškovo skundą, taip pat buvo neteisėtas, nors jis ir nebuvo apskųstas administraciniam teismui, ir nebuvo panaikintas.

Teismui nėra pagrindo nesutikti su įsiteisėjusiosios Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020-01-16 nutarties byloje Nr.TS-8-633/2020 argumentais ir motyvais. Nors BVK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau nenurodyta, kad būtent taikomas tik BVK. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau BPK) nustatyta taip pat lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo teisme tvarka. Iki 2013-01-01 galiojo BVK 158 straipsnio redakcija, kurioje nebuvo numatytas draudimas lygtinai iš pataisos įstaigų paleisti asmenis, nuteistus už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, o nuo 2013-01-01 įsigaliojo nauja BVK 158 straipsnio redakcija, kurioje šis draudimas įvestas. Naujoji BVK 158 straipsnio redakcija sunkina ieškovo teisinę padėtį, kadangi jis nusikalstamą veiką padarė ir pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, galiojant senesnei BVK 158 straipsnio redakcijai, kuri iki 2013-01-01 ieškovo atžvilgiu nedraudė taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kai tuo tarpu šiuo metu galiojantis BVK 158 straipsnio 2 punktas tokį draudimą numato. Teismo nuomone laikantis bendrųjų teisės principų ieškovo atžvilgiu negali būti taikomas naujasis įstatymas (BVK 158 str. 2 p. redakcija), kuris jo teisinę padėtį sunkina ir neturi grįžtamosios galios. Tokios nuostatos laikytina atsižvelgiant ir į pačiame baudžiamajame įstatyme nustatytą principą, kad BK 3 straipsnyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Šis principas koreliuoja su nuteistųjų lygybės principu, tačiau iš esmės jo nepažeidžia. Teismų praktikoje BK 3 straipsnis (švelnesnis įstatymas) taikomas ir atidedant laisvės atėmimo bausmę asmenims padariusiems nusikaltimus tam tikru laikotarpiu, o vėliau padariusiems netaikomas, kas iš pažiūros atrodytų irgi asmenų nelygybės prieš įstatymą principas, kaip ir lygtinio paleidimo taikymas ne visiems nuteistiesiems. Atsižvelgiant į paminėtina darytina išvada, kad buvo neteisėti valstybės institucijų veiksmai sprendžiant ieškovo teisės į lygtinį paleidimą klausimą, bei tarp jų ir padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

IV.                      Dėl neturtinės žalos padarymo ir jos dydžio.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CPK 6.250 straipsnis). Tačiau Lietuvos aukščiausiasis teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013 yra išaiškinęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt.. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą ieškovui padaryta neturtinė žala priteistina, nepaisant to, kad tokios žalos priteisimas nėra numatytas kituose teisės aktuose.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Ieškovas nurodė, kad jis jautė didelį psichologinį diskomfortą, stresą, neigiamus išgyvenimus, ieškovą pradėjo kamuoti nemiga, dėl ko pablogėjo ieškovo savijauta, tapo uždaras, jautė diskriminaciją prieš kitus nuteistuosius, dėl ko sumažėjo jo bendravimo galimybės; dėl depresinių nuotaikų pablogėjo ieškovo santykiai su artimaisiais; protestuodamas prieš atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovas netgi buvo paskelbęs bado akciją, kas dar labiau susilpnino jo sveikatos būklę (b. l. 135). Byloje nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų neteisėtas aktas nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas 2020-10-31, todėl teismas ieškovo 2019-09-30 pareiškimo skelbti bado akciją su ieškiniu nesieja (b. l. 9). Kalėjimų departamento sprendimas rašte Nr. 15-491 priimtas 2019-12-05. Į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus ieškovas kreipėsi 2019-12-16, 2020-01-16 teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2020-01-28, konstatuota, kad ieškovas turi teisę būti svarstomas lygtinio paleidimo komisijoje, taigi teisinio neaiškumo būsena nuteistajam galėjo trukti apie tris mėnesius, maždaug po lygų laiko tarpą dėl kiekvienos institucijos neteisėtų veiksmų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos komisijos 2020-04-03 nutarimu Nr. LK-50 nutarta ieškovui netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos namų (b. l. 67-69). Liteko duomenimis ieškovas šį nutarimą skundė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, tačiau 2020-05-18 nutartimi byloje Nr.TS-42-831/2020 teismas skundą atmetė. Ieškovas šią nutartį skundė Kauno apygardos teismui, tačiau šio 2020-06-16 nutartimi byloje Nr.1S-436-493/2020 skundas buvo atmestas, nutartis įsiteisėjo 2020-06-16. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, t. y. medicininių dokumentų išrašų, kad jis jautė nemigą, stresą, nemigą, tapo uždaras, taip pat rašytinių įrodymų, kad sumažėjo jo bendravimo galimybės. Nors jo teiginiai, kad jautė didelį psichologinį diskomfortą, stresą, neigiamus išgyvenimus yra paremti tik jo paties paaiškinimais, tačiau teismui nėra pagrindo netikėti, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus. Tokia loginė išvadas darytina iš tokių įrodomųjų faktų – nuteistasis pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2009-12-07, bausmės pabaiga 2023-04-09, galimo lygtinio paleidimo taikymo metu jis jau buvo atlikęs apie 10 metų laisvės atėmimo bausmės, buvo likę apie 3,5 metų bausmės, kurią jis tikėjosi atlikti būdamas laisvėje, taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų, tuo labiau, kad Vilniaus pataisos namai raštiškai jam buvo atsakę, kad jis tokią galimybę turi. Tačiau jo prašoma priteisti turtinė žala mažintina atsižvelgiant į tai, kad jam lygtinis paleidimas vis dėlto nebuvo taikytas, dėl ko jis nepatyrė didesnių dvasinių išgyvenimų, kuriuos būtų patyręs, jeigu be pagrindo būtų praleidęs pataisos namuose papildomus mėnesius. Be to neteisėti veiksmai nebuvo tyčiniai, atsižvelgiant į teisės normų kolizijas ir neapibrėžtumą, skirtingą teisminę praktiką. Taip pat ieškovui buvo suteikta galimybė skųsti priimtus sprendimus per protingą laiko tarpą, ši jo teisė nebuvo varžoma, ja jis pasinaudojo, bei jo teisė į lygtinį paleidimą buvo gana greitai atstatyta. Todėl iš atsakovų jam priteistina 100 Eur., po 50 Eur iš kiekvieno, jam padarytai neturtinei žalai atlyginti. Šis žalos dydis atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, užtikrina priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bei tinkamai kompensuoja ieškovo patirtus išgyvenimus.

V.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro valstybės patirtos išlaidos - ieškovo mokėtinas žyminis mokestis -60 Eurų, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nes jam buvo teikiama 100 proc. nemokama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-11-25 rašte Nr.(12.32) PT-5781 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos ieškovui išlaidų suma sudaro 501,51 Eur. (b.l. 143). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 3,58 Eur..

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str.4 d.). Ieškovo ieškinys patenkintas 5 procentų, todėl iš atsakovų turėtų būti priteista po 5 procentų išlaidų.

CPK 83 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimo išlaidų mokėjimo. Pagal šio straipsnio 1 dalies 11 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas, kas reiškia, jog atsakovai byloje nėra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovas turėjo sumokėti 30 eur nuo ieškinio Marijampolės pataisos namams ir 30 Eur nuo ieškinio Kalėjimų departamentui, todėl kadangi ieškinys buvo tenkintas 5 procentų, jie turi sumokėti po 1,5 Eur.. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš viso sudaro 3,58 Eur, o skaičiuojant nuo jų 5 proc., tesudaro bendroje sumoje 18 euro ct.. Valstybės išlaidos kiekvienai šaliai neviršija minimalaus 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), todėl nepriteistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Byloje ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti 5 proc. kiekvienam atsakovės atstovui, todėl iš jų priteistina po 12,54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. ( 5 proc. nuo 501,51 Eur/2)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 5 dalimi, straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

I. J. R. ieškinį tenkinti iš dalies.

I. J. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, biudžetinės įstaigos kodas 188722220, buveinės adresas Sporto g. 7, LT-68501 Marijampolė, priteisti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

I. J. R, gimusiam (duomenys neskelbtini)., iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, biudžetinės įstaigos kodas 288697120, buveinės adresas L. S. g. 1, LT-10312 Vilnius priteisti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančių Marijampolės pataisos namų, biudžetinės įstaigos kodas 188722220, buveinės adresas Sporto g. 7, LT-68501 Marijampolė, bylinėjimosi išlaidas valstybei: 12,54 Eur. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovui, išlaidas.

Priteisti iš atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, biudžetinės įstaigos kodas 288697120, buveinės adresas L. S. g. 1, LT-10312 Vilnius, bylinėjimosi išlaidas valstybei: 12,54 Eur. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovui, išlaidas.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų - http://www.vmi.lt/cms/web/guest/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė Citadele Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei abiem atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. 2-68-1021/2021. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661.

Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti jo paskelbime nedalyvavusiems bylos dalyviams. 

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                                                       Jonas Abraitis