Civilinė byla Nr. 2S-1454-921/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08937-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.6.12.3; 3.3.2.3

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVIS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-15817-877/2023 pagal pareiškėjos antstolės D. M. prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo vykdomosiose bylose Nr. 0100/23/00836 ir Nr. 0100/23/00837.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Antstolė D. M. kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti, nuo kada šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikio po 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Taip pat antstolei iš teismo priimto sprendimo nėra aišku ar skolininkas privalo mokėti po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, ar iš priteistų 200 Eur mėnesinio mokėjimo reikia atimti po 71,45 Eur, t. y. tenkančios didesnės bendros sutuoktinių turto dalies mokėtinos kompensacijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi tenkino prašymą ir išaiškino antstolei, kad pagal civilinės bylos Nr. e2YT-2605-877/2023 sprendimą nepilnamečiams vaikams jau yra išmokėta po 71,45 Eur, todėl mokamo periodinio išlaikymo dydis yra apskaičiuojamas atitinkamai iš kiekvienam vaikui priteistos sumos atimant po 71,45 Eur. Laikant, kad nepilnamečių vaikų poreikis išlaikymui atsirado nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (t. y. 2023 m. gegužės 20 d.).

3.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad antstolės D. M. kontoroje, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo vykdomuoju dokumentu Nr. e2YT-2605-877/2023, užvestos vykdomosios bylos dėl priteisto išlaikymo išieškojimo iš G. B., I. B. naudai. Pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2605-877/2023 sutartimi šalys sutarė, jog nepilnamečių R. B. ir M. B. išlaikymo poreikis sudaro 400 Eur per mėnesį, atitinkamai šalys sutaria, kad G. B. jam tenkančią nepilnamečių vaikų R. B. ir M. B. išlaikymo dalį periodinėmis išmokomis po 200 Eur mokės kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos, iki vaikai sulauks pilnametystės. Pagal teismo sprendimo 5.5 punkto nuostatas šalys susitarė, kad G. B. skiria I. B. konkrečią pinigų sumą – 26 294 Eur, kuri šalių susitarimu įvertinama, kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis, sudaranti po 71,45 Eur kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, ir kuri yra išskaitoma iš bendros I. B. G. B. po santuokos nutraukimo dėl jai tenkančios didesnės bendro sutuoktinių turto dalies mokėtinos kompensacijos sumos (31 144 Eur).

4.       Teismas išaiškino, jog šiomis sutarties dėl santuokos nutraukimo nuostatomis šalys susitarė, jog G. B. savo vaikams jau yra išmokėjęs po 71,45 Eur dydžio periodinio išlaikymo įmoką iki vaikų pilnametystės. Ši suma apskaičiuota pagal likusios neišmokėtos kompensacijos sumą, t. y. 26 294 Eur padalijus lygiomis mėnesinėmis dalimis iki vaikų pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad nepilnametis M. B. gimė 2019 m. (duomenys neskelbtini), o nepilnametis R. B. – 2021 m. (duomenys neskelbtini) d., todėl atitinkamai iki jų pilnametystės sutarties surašymo dieną buvo likę nevienodai mėnesių. Atsižvelgęs į tai, jog iš sutarties turinio negalima spręsti, jog šalys susitarė dėl kitokio kompensacijos išmokėjimo būdo bei tai, jog pačios šalys sutarties 5.5 punktu nurodė, jog 26 294 Eur yra įvertinama kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis, teismas padarė išvadą, kad G. B. teikiant išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams M. B. ir R. B. iš nustatytos mokėtinos (išieškotinos) sumos turėtų būti atimama po 71,45 Eur kiekvieną mėnesį. Šiuo metu kas mėnesį turi būti teikiamas 128,55 Eur (200 Eur – 71,45 Eur) išlaikymas kiekvienam vaikui.

5.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys sutartyje nesusitarė apibrėžti laikotarpio nuo kada vaikų išlaikymo poreikis siekia 400 Eur, išaiškino, kad šis poreikis atsirado nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2023 m. gegužės 20 d.).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: išaiškinti antstolei D. M., kad pagal civilinės bylos Nr. e2YT-2605- 877/2023 sprendimą G. B. skiria nepilnamečiams vaikams išlaikymą šiais būdais:1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1 punktas; 2) konkrečia pinigų suma – santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.5 punktas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 

6.1.        Skundžiama nutartis priimta neteisingai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas ir antstolės pareiškimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjos I. B. teisės teikti savo argumentus, paaiškinimus, atsikirtimus į antstolės pareiškimą. Išaiškindamas teismo sprendimą, teismas sprendė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio (jį sumažino), todėl buvo pažeista ir nepilnamečių vaikų teisė gauti jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

6.2.       Teismas netinkamai išaiškino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Pažymi, kad pateikdama teismui ieškinį, apeliantė prašė priteisti iš atsakovo G. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė pateikė išsamų nepilnamečių vaikų poreikių paskaičiavimą, kuris net viršijo prašomo priteisti išlaikymo sumą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad 2017 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MS-1127 pagrindu, įgyto 3 kambarių, 61,28 kv. m. dydžio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 88 800 Eur. I. B. su atsakovo pateiktu buto įvertinimu sutiko ir jo neginčijo. Neišmokėta kredito dalis sudarė 26 511,99 Eur sumą. Byloje buvo paskirta teisminė mediacija, kurios metu šalys nusprendė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Kadangi nė viena iš šalių neturėjo lėšų išmokėti viena kitai kompensacijos, šalys susitarė, kad likusią kredito dalį išmokės I. B., butas atitenka I. B.. Taip pat susitarė , kad dalintino turto vertė, atmetus likusią kredito dalį yra 62 288 Eur, t. y. kiekvienai iš šalių po 31 144 Eur. Šalys sutarė, kad G. B. skiria I. B. konkrečią pinigų sumą – 26 294 Eur, kuri šalių susitarimu įvertinama, kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis, sudaranti po 71,45 Eur kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Kadangi šios sumos neužteko pilnai padengti G. B. priklausančios kompensacijos (31 144 Eur), I. B. papildomai išmokėjo G. B. 4 850 Eur dydžio kompensaciją. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, I. B. sutiko sumažinti prašomo priteisti nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis išlaikymo dydį iki 271,45 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Taigi, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyti 2 nepilnamečių vaikų išlaikymo būdai: 1) konkreti pinigų suma (šiuo atveju 26 294 Eur, kurių G. B. realiai nemokėjo, o šia suma buvo sumažintas jam priklausančios kompensacijos už nekilnojamąjį turtą dydis) – sutarties 5 punktas; ir 2) kas mėnesį mokamos periodinės 200 Eur išmokos kiekvienam vaikui (šiuo atveju šalių sutartos ir nustatytos įvertinat sutarties 5 punkte numatytas sąlygas bei įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius) – sutarties 4.1 punktas.

6.3.        Teismas neįvertino, kad sutartyje nurodytos 26 294 Eur sumos G. B. realiai neperdavė I. B.. Tokiu būdu teismas, priešingai nei susitarė šalys, konstatavo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai sudaro po 200 Eur kiekvienam vaikui. Tokia teismo išvada prieštarauja logikos dėsniams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, neatitinka tikrosios sutarties šalių valios bei pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę gauti jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino antstolės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

9.       Bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0100/23/00836 ir Nr. 0100/23/00837 duomenimis nustatyta, kad antstolės D. M. kontoroje, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo vykdomuoju dokumentu Nr. e2YT-2605-877/2023, užvestos vykdomosios bylos dėl priteisto išlaikymo išieškojimo iš G. B. I. B. naudai. Pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2605-877/2023, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, šalys sutarė, jog nepilnamečių R. B. ir M. B. išlaikymo poreikis sudaro 400 Eur per mėnesį, atitinkamai šalys sutarė kad G. B. jam tenkančią nepilnamečių vaikų R. B. ir M. B. išlaikymo dalį periodinėmis išmokomis po 200 Eur mokės kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos, iki vaikai sulauks pilnametystės (sutarties 4.1 punktas). Teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, rezoliucinės dalies 5.5 punkte numatyta, kad šalys susitarė, jog G. B. skiria I. B. konkrečią pinigų sumą – 26 294 Eur (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuri šalių susitarimu įvertinama, kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis, sudaranti po 71,45 Eur kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, ir kuri yra išskaitoma iš bendros I. B. G. B. po santuokos nutraukimo dėl jai tenkančios didesnės bendro sutuoktinių turto dalies mokėtinos kompensacijos sumos (31 144 Eur).

10.       Atliekant vykdymo veiksmus antstolė D. M. kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti, nuo kada šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Taip pat antstolei iš teismo priimto sprendimo nėra aišku, ar skolininkas privalo mokėti po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, ar iš priteistų 200 Eur mėnesinio mokėjimo reikia atimti po 71,45 Eur, t. y. tenkančios didesnės bendros sutuoktinių turto dalies mokėtinos kompensacijos.

11.       Pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą ir išaiškino antstolei, kad pagal civilinės bylos Nr. e2YT-2605-877/2023 sprendimą nepilnamečiams vaikams jau yra išmokėta po 71,45 Eur, todėl mokamo periodinio išlaikymo dydis yra apskaičiuojamas atitinkamai iš kiekvienam vaikui priteistos sumos (200 Eur) atimant 71,45 Eur, laikant, kad nepilnamečių vaikų poreikis išlaikymui atsirado nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (t. y. 2023 m. gegužės 20 d.).

Dėl ginčo esmės

12.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. B. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: išaiškinti antstolei D. M., kad pagal civilinės bylos Nr. e2YT-2605-877/2023 sprendimą G. B. skiria nepilnamečiams vaikams išlaikymą šiais būdais:1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1 punktas; 2) konkrečia pinigų suma – santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.5 punktas.

13.       CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Tokį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad abi minėtos teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-823/2021).

14.       Nagrinėjamu atveju antstolei kilo neaiškumų dėl pateikto vykdyti teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-2605-877/2023, dalies, susijusios su vaikams teikiamu išlaikymo dydžiu, vykdymo tvarkos. 

15.       Apeliantė nesutinka su teismo išaiškinimu, kad pagal patvirtintą bylos šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nepilnamečiams šalių vaikams kas mėnesį turi būti teikiamas 128,55 Eur (200 Eur – 71,45 Eur) išlaikymas kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neginčija skundžiamos nutarties dalies, kuria teismas išaiškino, jog nepilnamečių vaikų poreikis išlaikymui atsirado nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (t. y. 2023 m. gegužės 20 d.), apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies plačiau nepasisako.

16.       Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai antstolės pareiškimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjos I. B. teisės teikti argumentus, paaiškinimus, atsikirtimus į antstolės pareiškimą. Be to, apeliantės nuomone, teismas netinkamai išaiškino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Apeliantė pažymi, kad patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.1 punktas yra atskiras punktas ir negali būti tapatinamas su sutarties 5 punkto nuostatomis. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyti 2 nepilnamečių vaikų išlaikymo būdai: 1) konkreti pinigų suma (šiuo atveju 26 294 Eur, kurių G. B. realiai nemokėjo, o šia suma buvo sumažintas jam priklausančios kompensacijos už nekilnojamąjį turtą dydis) – sutarties 5 punktas; ir 2) kas mėnesį mokamos periodinės išmokos (šiuo atveju šalių sutartos ir nustatytos įvertinat sutarties 5 punkte numatytas sąlygas bei įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius) – sutarties 4.1 punktas.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartims dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikytinos bendrosios sutarčių teisės normos (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.155 straipsnio 1 dalis), taip pat sutarčių aiškinimo taisyklės, išdėstytos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.

18.       Pasisakydamas dėl CK 6.193 straipsnyje išdėstyto sutarčių aiškinimo reglamentavimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad yra būtina sistemiškai taikyti CK 6.193 straipsnio nuostatas bei remtis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytais kriterijais, draudžiančiais teismui formaliai taikyti teisę. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009 ir kt.).

19.       Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

20.       Kaip jau minėta, antstolio prašymai dėl vykdymo išaiškinimo nagrinėjami CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 593 straipsnio 3 dalies nuostatas, pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, o suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės.

21.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs antstolės prašymą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo, nenustatęs būtinumo kviesti vykdymo proceso dalyvius į posėdį, pasinaudojo diskrecijos teise ir išnagrinėjo antstolės prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo rašytinio proceso tvarka, nepranešdamas apie tai suinteresuotiems asmenims.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į atskirojo skundo argumentus, skundžiama nutartimi teismo konstatuotas aplinkybes ir padarytas išvadas, su kuriomis apeliantė nesutinka, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai išspręsti antstolės pateiktą prašymą bei išsiaiškinti tikruosius sutarties šalių ketinimus, yra būtina bylą išnagrinėti žodiniame teismo posėdyje, pranešant apie tai suinteresuotiems asmenims ir taip užtikrinant asmens teisę būti išklausytam teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, išklausant suinteresuotus asmenis, būtų galima tinkamai įvertinti sutarties turinį ir pateikti antstolei išaiškinimus. Teismui neišsiaiškinus šių esminių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, konstatuotina, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Be to, aukščiau nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme faktiškai reikštų naują bylos nagrinėjimą.

Dėl procesinės baigties

23.       Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas skundžiama nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas išaiškino antstolei, kad pagal civilinės bylos Nr. e2YT-2605-877/2023 sprendimą nepilnamečiams vaikams jau yra išmokėta po 71,45 Eur, todėl mokamo periodinio išlaikymo dydis yra apskaičiuojamas atitinkamai iš kiekvienam vaikui priteistos sumos atimant po 71,45 Eur, naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita nutarties dalis, kuria teismas išaiškino, kad nepilnamečių vaikų poreikis išlaikymui atsirado nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (t. y. 2023 m. gegužės 20 d.), paliktina nepakeista.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

 n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį, kuria teismas išaiškino antstolei dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                Jurgita Sujetienė