Civilinė byla Nr. N2- 5160-122/20147.

Proceso numeris 2-06-3-03296-2014-8.

Procesinio sprendimo kategorija  74.2.5.;

(S)

77.4.2.;78.2.1.;116.4.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovei L. R., ieškovės atstovei – advokatei Rasai Valiukienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui V. J., institucijai, teikiančiai išvadą, - Telšių rajono vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir bendravimo tvarkos,

n u s t a t ė:

ieškovė 2014-03-19 kreipėsi į teismą ieškiniu  bei 2014-10-17 - patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų: dukters A. J., gimusios (duomenys neskelbtini) ir sūnaus G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš vaikų tėvo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį nuo 2014-01-01 po 200 Lt dukters A. J., gimusios (duomenys neskelbtini) ir sūnaus G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jų pilnametystės; nustatyti atsakovo V. J. bendravimo, lankymo ir auklėjimo tvarką su dukra A. J., gimusia (duomenys neskelbtini) ir sūnumi G. R., gimusiu (duomenys neskelbtini),  taip: vieną kartą per mėnesį – trečią mėnesio penktadienį nuo 13.00 val. iki 17.00 val. atsakovui V. J. bendrauti su vaikais – A. ir G. ieškovės nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei L. R. bei Telšių rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus  atstovui; taip pat priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus visiškai palaikė. Paaiškino, jog nuo 2008 metų gruodžio iki 2013 metų lapkričio 25 d. gyvenant kartu su atsakovu ir vedant bendrą šeimos ūkį, šalims yra gimę du vaikai: sūnus G. ir duktė A.. Dėl atsakovo nuolatinio agresyvumo, isterijos priepuolių, vartojamo smurto, ieškovė išsikėlė gyventi kitur. Kadangi atsakovo elgesys dažnai būna neprognozuojamas bei dėl to jaučiasi nesaugiai, kreipėsi į teismą, nes, mano, jog jis gali apgaulės būdu paimti iš motinos vaikus, todėl prašo teismo nustatyti nepilnamečių gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove.  Minėtą atsakovo elgesį patvirtina Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas, iš kurio matyti, kad V. J. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Ieškovė baudžiamojoje byloje yra pripažinta nukentėjusiąja, todėl yra įsitikinusi, kad tai yra rimtas faktinis ir teisinis pagrindas atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkai nustatyti. Be to, atsakovas, būdamas nepilnamečių tėvu, visiškai neprisideda prie jų auklėjimo, lavinimo ir materialinės gerovės. Kadangi dabartiniu metu negali tiek skirti vaikų poreikiams, kad galėtų patenkinti nors minimalius jų poreikius, todėl prašo priteisti iš atsakovo vaikams išlaikymą, nes abu tėvai privalo  juos išlaikyti. Prašo ieškinį visiškai patenkinti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant  (Civilinio proceso kodekso 117, 124, 130, 246 straipsniai). Atsiliepimu su ieškiniu sutiko tik iš dalies. Teigė, kad vaikais rūpinasi, veža dovanėles, kurias yra priverstas palikti prie durų, nes ieškovė neįsileidžia į butą. Prie durų girdi, kaip vaikai ieškovės mušami klykia. Nurodė, kad išgali vaikams mokėti tik po 135 Lt. Mano, jog vaikai turėtų gyventi su juo, nes ieškovė juos skriaudžia bei dėl asmeninių priežasčių G. atskyrė nuo tėvo. Prašė teismo sudaryti sąlygas jam bendrauti su vaikais: įpareigoti ieškovę atvežti sūnų ir dukrą į jo gyvenamąją vietą, nes neturi mašinos, o važiuoti viešuoju transportu su dviem invalidais vaikais jam yra sunku. Prašė paskirti vaikui G. DNR tyrimą, nustatant ar jis yra berniuko biologiniu tėvu; paskirti L. R. teismo medicinos psichiatrinę ekspertizę. Apie jos sutrikusią sveikatos būklę gali paliudyti kaimynai iš (duomenys neskelbtini). Taip pat, išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) medicininius ieškovės motinos G. G. duomenis apie psichikos sveikatos būklę. Prašė laikyti Telšių vaiko teisių apsaugos skyriaus atsiliepimus, kurie gina savų ir pažįstamų bei giminių interesus, negaliojančiais. Nurodė, kad Vaikų skyriaus atstovai žino apie L. R. vaikų mušimą, bet, kaip ji, kaip giminaitė, dangstoma. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apsaugoti vargšus vaikelius nuo smurto, jų mušimo, nuo psichine liga sergančios G. G.,  ir iki bus atliktas DNR tyrimas, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą jo namuose. Prašo leisti matytis su vaikais tik policijos pareigūnų pagalba, nes nepasitiki vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais bei pažįsta ieškovę ir jos motiną, kurios gali jį apkaltinti visokiais nebūtais dalykais. Kaip ir supranta, kad ieškovė, gavusi jo atsiliepimą, stengsis klastoti ir viską keisti, apsigyventi kitur, kad tik nerodyti jam vaikų. Prašo patenkinti jo prašymus, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes neturi kur dėti prižiūrimų vaikų (b. l. 51-74).

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti jiems  nedalyvaujant (2014-10-30 DOK – 31673). Teikdami išvadas, palaikė ieškinį. Pažymėjo, jog  ieškovė puikiai rūpinasi savo vaikais. Nustatė, jog ieškovė V. J. apsilankymų metu jaučiasi nesaugi dėl savęs ir savo vaikų. Atsižvelgdami į L. R. šeimos padėtį, atsakovo elgesį, mano, jog nepilnamečių  šalių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su jų motina. Taip pat, vadovaudamiesi tuo, kad abiejų tėvų pareiga yra materialiai išlaikyti savo vaikus, palaiko ieškovės reikalavimą dėl vaikų išlaikymo, o motinos prašoma iš antrojo iš tėvų suma nėra didelė bei tokia suma priteistina tik atsižvelgus į ypač sunkią atsakovo materialinę būklę. Tačiau ateityje vaikų išlaikymas turi būti didinamas. Taip pat, prašo teismo atkreipti dėmesį dėl bendravimo su vaikų laiko, nes penktadieniais vaiko teisių apsaugos skyrius dirba tik iki 15.45 val.  Šioje vietoje siūlo pakeisti ieškovės prašomą bendravimo tvarką.

Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes, įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, matyti, kad šalims faktinėje santuokoje yra gimę du vaikai: sūnus G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), ir duktė A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 81). Ieškovė L. R. ir nepilnamečiai G. R. bei A. J. nuo 2014-01-24 yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 9). Ieškovei 2013 m. gruodžio  mėnesį  išmokėta 551,92 Lt  ir 2014 m sausio mėnesį 671,59 Lt pašalpa. Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus 2014-01-20 sprendimu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-01 buvo paskirta už nepilnamečius vaikus 1135,18 Lt (567,59 Lt x 2) pašalpa (b. l. 9-10). Sodros duomenimis L. R., gimus vaikams ((duomenys neskelbtini)) nedirbo, nes augino sūnų ir dukrą iki trejų metų amžiaus (b. l. 21). Ieškovės vardu yra įregistruotas nekilnojamas turtas – žemės ūkio paskirties sklypai (b. l. 18-20).

Atsakovas Sodros duomenimis yra asmuo nuo 2013-01-26 iki 2022-06-08 slaugantis neįgalius asmenis ir yra apdraustas visiškos negalios invalidus slaugančių asmenų draudimu (b. l.23-25). Atsakovas būstą nuomojasi, rašytinių įrodymų apie atsakovo įsidarbinimą bei turimą registruotiną turtą byloje nepateikta. Teismo išreikalauti duomenys pagrindžia, kad atsakovas jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (Civilinio proceso kodekso 197,200 straipsniai).

Priėmus ieškinį ir išsiuntus atsakovui teismo procesinius dokumentus ieškovės žinomais ir nurodytais adresais, bet nepavykus jų įteikti, t. y. nenustačius V. J. buvimo vietos, teismas 2014-06-06 nutartimi paskelbė jo paiešką, o bylos nagrinėjimą iki jis bus surastas, sustabdė (b. l. 36). Klaipėdos apskrities VPK viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyrius surado atsakovą bei įteikė jam šaukimą atvykti į teismą (b. l.39-49). Tokiu būdu, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir paskirtas parengiamasis teismo posėdis (b. l. 50). Po paieškos gavus atsakovo atsiliepimą, rašytinio proceso tvarka buvo sprendžiami jo prašymai. Tačiau atsakovas daugiau į jokius procesinius teismo dokumentus neatsiliepė, neatvyko į teismo posėdį paaiškinti susidariusios ginčo situacijos, nesidomėjo bylos eiga bei nepateikė į ieškinio reikalavimus priešpriešinių įrodymų (b. l. 75, 91, 95,98, 104, 115-116). Atsakovo prašymai išspręsti bylos eigoje rašytinio proceso metu, o dėl DNR tyrimo, jo prašymas nagrinėjamoje byloje atmestinas, nes yra ne šios bylos dalykas. Svarbu paminėti, kad tėvystės klausimai buvo sprendžiami kitoje civilinėje byloje Nr. N2-1397-792, kurioje 2014-06-09 sprendimas yra įsiteisėjęs, t. y. nustatyta, kad V. J. yra G. R. tėvas, o G. yra atsakovo sūnus (b. l. 79-81).

Iš faktinių bylos aplinkybių bei pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovei teko labiau rūpintis savo vaikų gerove, nes nuo 2013 metų gyvena kartu ir juos išlaiko viena.

Pažymėtina, kad šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsaugą sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38, 39 straipsniai). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu.

Darytina išvada, kad ieškovė stengiasi visais įmanomais būdais gerinti savo ir vaikų gyvenimo sąlygas, rūpinasi jų auklėjimu, ugdymu, gerove ir saugumu. Nustatyta, kad ji gali ir nori skirti visą savo laiką nepilnamečių priežiūrai, auklėjimui ir ugdymui. Vadovaujantis byloje esančios medžiagos visuma, įvertinus faktines aplinkybes, šalių elgesį, teismas turi pagrindo manyti, kad atsakovas sūnumi ir dukterimi rūpinasi tik formaliai, todėl vienas negalėtų pakankamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ar tinkamai juos auklėti, nes nejaučia atsakomybės ir pareigos vaikų atžvilgiu, nepadeda ieškovei jų išlaikyti, nesidomi jų sveikata ir lavinimu, yra baustas administracine tvarka bei teistas. Raštu atsakovo išdėstytos aplinkybės dėl ieškovės elgesio ir sveikatos būklės nepasitvirtino bei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės savo teiginių nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, todėl jie vertintini kritiškai (Civilinio proceso kodekso 178, 197, 200 straipsniai).

Tuo tarpu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros pateiktas 2014-08-14 kaltinamasis aktas Telšių rajono apylinkės teismui, patvirtina ieškovės teiginius dėl atsakovo, kaip asmens, elgesio ir teistumo. Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. J. buvo Telšių rajono apylinkės teismo 2014-04-16 nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 7 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui, įpareigojant V. J. iki 2014-10-01 dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neišvykti iš gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiosios V. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Tačiau atsakovas, neišnykus teistumui bei neatlikus bausmės, vėl kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d. požymius, t. y. 2014-01-18, panaudojęs fizinę jėgą, nežymiai sutrikdė buvusiai sugyventinei L. R. sveikatą. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad L. R. buvo padaryta pogleivinė kraujosruva su muštine žaizda kraujosruvos srityje, nustatyta klinikinė diagnozė: galvos sumušimas (b. l. 125-127).

Todėl,  pirmiausiai atsižvelgiant į  teisėtus vaikų interesus, kad nepilnamečiams būtų sudarytos pastovios ir saugios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, yra tikslinga šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234).

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Taip pat tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (Civilinio kodekso 3.165 straipsnis).

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog ieškovė trukdytų, o atsakovas ne formaliai norėtų su vaikais matytis bei padėti juos auklėti (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Tačiau, vertinant tai, kad vaikų tėvas išreiškė norą bendrauti su vaikais, tokia galimybė, išskirtinai atsižvelgiant į vaikų interesus,  suteiktina:   nustatytina atsakovo V. J. bendravimo, lankymo ir auklėjimo tvarka su dukra A. J., gimusia (duomenys neskelbtini), ir sūnumi G. R., gimusiu (duomenys neskelbtini),  t. y. suteiktina teisė vieną kartą per mėnesį – trečią mėnesio penktadienį nuo 13.00 val. iki 15.45 val. vaikų tėvui V. J. bendrauti su A. ir G. ieškovės nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaikų motinai L. R. bei Telšių rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus  atstovui.

Laikytina, kad ieškovė iš dalies pagrindė nepilnamečiams vaikams reikiamos paramos dydį bei tai, kad atsakovas materialiai dukters ir sūnaus neremia. Ta aplinkybė, kad jis prižiūri du neįgalius vaikus, neatima jo prievolės pasirūpinti jiems su ieškove gimusiais nepilnamečiais vaikais. Darytina išvada, kad atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, ir nesant duomenų apie jo ligą, vadinasi, esant veiksniam ir atsakingam savo, kaip esamų ir būsimų vaikų tėvo įsipareigojimams, privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Konstatuotina, kad abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai).

Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių paaiškinimus, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ieškinio reikalavimai iš dalies tenkintini.

Darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti kas mėnesį išlaikymo vaikams dydis – po 200,00 Lt, atsižvelgus į atsakovo gyvenimo būdą ir turimus nepilnamečiu išlaikytinius, - teismo laikomas iš dalies pagrįstu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Šiuo metu MMA yra 1000,00 Lt, todėl 500,00 Lt per mėnesį išlaikymo vaikui iš vieno iš tėvų suma, objektyviai įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, teismo įsitikinimu, yra pakankama, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.196 straipsniai). Tačiau ištyrus bylos medžiagą, įvertinus atsakovo materialinę būklę, šalių paaiškinimus, atsižvelgus į tai, kad nuo 2015-01-01 įvedama šalyje kita valiuta, priteistina iš atsakovo kiekvienam vaikui po 207,12 Lt (ekvivalentas 60 Eur). Tokiu būdu, priteistina iš atsakovo nuo 2014-01-01 kas mėnesį po 207,12 Lt nepilnamečių G. R., gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), kiekvieno išlaikymui iki jų pilnametystės, nes materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192, 3.196, 3.200 straipsniai).

Konstatuotina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas  arba pablogėjimas.

Ieškovei 2013-12-12 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 12-14). Kaip matyti, ieškovė šioje byloje pasinaudojo minėtos Tarnybos sprendimu suteikta advokato pagalba, kuri patyrė išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė, paduodant ieškinį buvo atleista, t. y. 100 Lt už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą + 698,91 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti + žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo (207,12 Lt × 12 mėn. x 2 vaikai = 4970,88 Lt - 3 proc. = 149,13 Lt pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą) išieškomas iš atsakovo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies  3 punktas, 88, 93, 96 straipsniai, 98 straipsnio 2 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 268, 270 traipsniais, 

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį iš dalies tenkinti:

nustatyti nepilnamečių A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini);

priteisti iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini),  nuo 2014-01-01 kas mėnesį nepilnamečių A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 207,12 Lt (du šimtai septyni Lt ir 12 ct arba 60 Eur) kiekvienam iki jų pilnametystės;

nepilnamečių A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvo V. J. teikiamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaikų mama L. R.;

nustatyti atsakovo V. J. bendravimo, lankymo ir auklėjimo tvarką su dukra A. J., gimusia (duomenys neskelbtini), ir sūnumi G. R., gimusiu (duomenys neskelbtini),  taip: vieną kartą per mėnesį – trečią mėnesio penktadienį nuo 13.00 val. iki 15.45 val. vaikų tėvui V. J. suteikiama teisė bendrauti, dalyvaujant vaikų motinai L. R. bei Telšių rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus  atstovui, su A. ir G. ieškovės nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;             

priteisti iš V. J. žyminį 249,13 Lt (arba 72,15 EUR) mokestį valstybei (mokėti  į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, nurodant mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir įmokos kodą 5660, gavėjo įmonės kodas 188659752).

priteisti iš V. J. 698,91 Lt (arba 202,42 EUR) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir įmokos kodą 5630, gavėjo įmonės kodas 188659752);

kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą dėl nepilnamečių vaikų  išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.

Teisėja                                                         Elena Pauliukienė