Civilinė byla Nr. 2S-1149-230/2016

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00164-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-354-182/2016 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. K. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinės J. K. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti atsakovei mergautinę ar kitą pavardę, priteisti ieškovui išlaikymą iš J. K. iki materialinės padėties esminio pagerėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovei J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nes jis neteismingas Druskininkų miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad pagal CPK 29 str. ir CPK 381 str. 1 d. ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškinyje ir Gyventojų registrų centro duomenų bazėje nurodyta, kad atsakovės J. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė duomenų, kad turi nepilnamečių vaikų, kurie gyvena kartu su juo, todėl teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles ir yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas M. K. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Atskirajame skunde nurodo, jog teismas neteisingai taikė CPK 29 str. ir 381 str. 1 d., nes ieškinyje jis prašė priteisti išlaikymą iš sutuoktinės, todėl turi būti taikoma CPK 30 str. 4 d. Be to, paduodamas ieškinį nurodė, kad jo pajamos per metus neviršija 900 Eur, jis registruotas Vilniaus savivaldybėje, tačiau faktiškai gyvena pas mamą Druskininkuose, todėl važinėti į teismo posėdžius Vilniuje jam būtų nepakeliamos išlaidos. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo prašė prijungti civilinę bylą Nr. 2-1151-314/2015, kurioje sutuoktinės J. K. ieškinys dėl skyrybų buvo nepriimtas, nes jis neva gyvena Vilniuje.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Druskininkų miesto apylinkės teismui tuo pagrindu, kad ieškovas nesilaikė teritorinio teismingumo taisyklių, numatytų CPK 29 straipsnyje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tačiau CPK 381 straipsnio 1 dalis nustato specialias ieškinių dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) teismingumo taisykles. Pagal CPK 381 straipsnio 1 dalį ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, išlaikymo iš sutuoktinio priteisimo. Iš ieškinio turinio bei reikalavimų matyti, jog ieškovas su atsakove nepilnamečių vaikų neturi, todėl ieškinys dėl santuokos nutraukimo turėtų būti pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovės gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis nustatė, kad atsakovės paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), todėl ieškinį atsisakė priimti, nurodydamas, kad ieškovas gali kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą pagal atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-482-278/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006).

Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Kaip jau minėta, aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės gyvenamoji vieta nesutampa su jos deklaruota gyvenamąja vieta. Tokie įrodymai nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Gyventojų registro duomenis ir nustatęs, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Druskininkų miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas ieškinyje nurodo būtent šią atsakovės gyvenamąją vietą.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog teismas neteisingai taikė CPK 29 straipsnį ir 381 straipsnio 1 dalį, nes ieškinyje jis prašė priteisti išlaikymą iš sutuoktinės, todėl turi būti taikoma CPK 30 straipsnio 4 dalis. Tačiau, pažymėtina, jog CPK 30 straipsnio 4 dalis šiuo atveju netaikytina, nes, kaip jau minėta, specialias ieškinių dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) teismingumo taisykles reglamentuoja CPK 381 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu CPK 30 straipsnio 4 dalis nustato, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Tokiu būdu palengvinant kreipimosi į teismą tvarką, siekiama užtikrinti mažiau socialiai apsaugotų asmenų interesus. Tačiau ši taisyklė taikoma tik pareiškiant ieškinius dėl tėvystės nustatymo (CK 3.146–3.148 straipsniai, 387 straipsnio 3 dalis), dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams nepriklausomai nuo to, kas pareiškia ieškinį (CK 3.194 straipsnis), dėl išlaikymo priteisimo tėvams (CK 3.205 straipsnis), dėl kitų šeimos narių išlaikymo (CK 3.236, 3.237 straipsniai), taip pat dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas prašo išlaikymą priteisti iš sutuoktinės. Šis reikalavimas nepatenka į aukščiau minėtų teismingumo taisyklių taikymo pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį sąrašą.

Atskirajame skunde ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jo pajamos per metus neviršija 900 Eur, jis gyvena pas mamą Druskininkuose, todėl važinėti į teismo posėdžius Vilniuje jam būtų nepakeliamos išlaidos, šiuo atveju neturi reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip jau minėta, teismingumas ieškovo pasirinkimu (CPK 30 straipsnio 4 dalis) šiuo atveju netaikytinas, todėl ieškovui netaikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu ir pradėdamas civilinį procesą atsakovės atžvilgiu, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, turi prisiimti su bylinėjimusi susijusių neišvengiamai atsirandančių išlaidų naštą ir negali jos perkelti atsakovei. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens (taip pat ir atsakovės) teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

Atskirojo skundo argumentas, jog civilinėje byloje Nr. 2-1151-314/2015 ieškovo sutuoktinės J. K. ieškinys dėl skyrybų buvo nepriimtas, nes ieškovas M. K. neva gyvena Vilniuje, nėra susijęs su šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant ieškovo ieškinio priėmimo nagrinėjamoje byloje klausimą. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1151-314/2015 buvo sprendžiamas atsakovės J. K. ieškinio teismingumo klausimas. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis civilinėje byloje Nr. 2-1151-314/2015 atsakovė J. K. kaip savo gyvenamąją vietą yra nurodžiusi (duomenys neskelbtini), todėl ši aplinkybė tik patvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentu, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teismingumą ir atsisakymą priimti ieškinį klausimus reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį, atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

                       Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.   

Teisėja                                                                                                                                        Nijolia Indreikienė