Civilinė byla Nr. e2A-1518-577/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10915-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.5; 3.2.4.8.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus centras“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos ir žalos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Domus centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 38 207,32 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9 070,20 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Pastatas). Šalys sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, galiojusią nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. gegužės 26 d., kuria buvo apdrausta ieškovės, kaip patalpų valdytojos, civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu Pastato patalpoje trūkus šalto vandens žarnelei buvo aplietos kitos nuomojamos patalpos (salonai) ir sugadintas jose esantis nuomininkų turtas. Atsakovė 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu įvykį pripažino nedraudžiamuoju pagal Taisyklių II dalies 3.1.31 punktą, nustačiusi, kad įvykio patalpoje, tarp praustuvės ir sienos bei maišytuvo tvirtinimo buvo nesandarumas, per kurį, praustuvo naudojimosi metu, nešvarumai galėjo tekėti žemyn ir kaupėsi ant santechnikos įrangos detalių ir dėl ilgalaikio tęstinio korozijos poveikio, kurio metu suirus žarnelės apsauginiam šarvui ir pakitus gumos savybėms, įvyko žarnelės trūkimas ir buvo aplietos patalpos; pastatui ūkio valdymo paslaugas teikęs asmuo - UAB „Mano būstas“ neužtikrino teikiamų paslaugų kokybės ir tinkamo įrangos funkcionavimo, aplaidžiai vykdė periodines sumontuotų santechnikos prietaisų apžiūras ir patikras, todėl jam kyla atsakomybė dėl žalos atlyginimo. Atlyginusi įvykio metu užlietų patalpų nuomininkų patirtą žalą (bendra suma – 38 207,32 Eur), ieškovė kreipėsi į teismą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018) ieškinys atsakovei UAB „Mano būstas“ buvo atmestas. Po teismo sprendimo atsakovė atsisakė draudimo išmoką mokėti kitu pagrindu. Atsakovei siekiant išvengti draudimo išmokos mokėjimo, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 38 207,32 Eur draudimo išmokos ir 9 070,20 Eur dydžio žalą. Ieškovė pažymėjo, kad šalys susitarė dėl išimties - dėl Taisyklių bendrųjų sąlygų nuostatų netaikymo kontrahentų padarytos žalos atveju. Ši speciali sąlyga turi viršenybę Bendrųjų sąlygų atžvilgiu.
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 04-11B-132106 Draudėjas (ieškovė) buvo informuotas, jog įvykis yra nedraudžiamasis ir draudimo išmoka nebus mokama. Pasak atsakovės, ieškovė negali reikalauti neribotos draudimo apsaugos ir draudimo išmokos mokėjimo už įvykį, kurio draudimo rizikos atsakovė (Draudikas) niekada nebuvo prisiėmusi. Mano, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti UAB „LT Interior“ sumokėtą 21 905,81 Eur sumą, nors nurodyta nuostolio suma galėtų būti laikoma pagrįsta tik jeigu minėta bendrovė būtų samdžiusi rangovus - juridinius asmenis, remonto darbų atlikimui. Įvykį pripažinus draudžiamuoju, ieškovei galėtų būti priteista tik 18 282,29 Eur suma (tiesioginės išlaidos už remontą, atliktą ūkio būdu). Atsakovė papildomai nurodė, kad sprendžiant Draudėjo ir jo kontrahentų padarytos žalos atlyginimo klausimus yra taikomi Taisyklėse nustatyti nedraudžiamieji įvykiai, nes Draudimo sutartimi buvo apdrausta išimtinai ieškovės, o ne jos kontrahentų, civilinė atsakomybė. Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad įvykis yra pripažįstamas nedraudžiamuoju 3.1.24 punkto pagrindu, juolab, kad ieškovei apie netinkamas eksploatuoti žarneles buvo žinoma jau 2014 metais, t. y. dar iki Draudimo sutarties sudarymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Domus centras“ iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 38 207,32 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 38 207,32 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. balandžio 10 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9 070,20 Eur žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 070,20 Eur sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 476,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas konstatavo, kad pareikštu ieškiniu ginčijant sprendimą, atsakovė savo teiginių apie tai, jog ieškovė nesiėmė jai prieinamų priemonių žalai sumažinti ar išvengti, neįrodė ir nepateikė argumentų, pagrindžiančių jos atsisakymą išmokėti ieškovei draudimo išmokas, kuriuos teismas pripažintų pagrįstais.
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turi civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018 konstatuotos aplinkybės, kurių pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodytoje byloje teismas, atsižvelgdamas į byloje atliktos teismo ekspertizės išvadą, paneigiančią atsakovės sprendimo argumentus, konstatavo, kad ADB „Gjensidige“ netinkamai identifikavo trūkusiąją lanksčiąją žarnelę ir nepagrįstai įvykį pripažino nedraudiminiu; teismas konstatavo, kad lanksčioji šalto vandens žarnelė būtų trūkusi ir užtaisius praustuvės tvirtinimo prie sienos tarpą ir maišytuvo tvirtinimo prie praustuvo tarpą, nes jos trūkimą lėmė vidiniai, o ne išoriniai veiksniai, todėl trykštantis vanduo ir kitos buityje naudojamos medžiagos esant minėtam tarpui negalėjo tiesiogiai patekti ant trūkusios lanksčiosios žarnelės. Teismas nenustatė, kad medžiagos ant žarnelės pateko dėl UAB „Mano būstas“ veiksmų.
7. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir į prejudicinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą, kuriuo nustatyta, jog žarnelė trūko ne dėl atsakovės žalos byloje nurodytų priežasčių, teismas sprendė, kad atsakovė priėmė neteisingą sprendimą, atsisakydama mokėti draudimo išmokas, ir konstatavo atsakovės pareigą mokėti draudimo išmoką. Teismas ieškovės reikalavimus tiek dėl draudimo išmokos mokėjimo, tiek dėl žalos priteisimo laikė pagrįstais ir ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti; priteisti ADB „Gjensidige“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Tik įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui Nr. e2-4251-967/2018 (2019 m. spalio 24 d.) buvo galutinai nustatyta, kad ieškovė dar prieš sudarydama Draudimo sutartį buvo informuota, jog pastato antro aukšto lanksčiosios žarnelės yra netinkamos eksploatuoti, nesertifikuotos, nesaugios, todėl keistinos. Ši aplinkybė sudarė pagrindą teismui konstatuoti, kad ieškovė dar 2014 metais suprato arba turėjo suprasti, kad žarnelės nėra saugios, o jų nekeisdama prisiėmė su tuo susijusią riziką. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir teismo šių aplinkybių teisiniams vertinimams, atstovė teismo posėdyje nurodė, jog įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju pagal kitą Draudimo sutarties sąlygą, nurodytą Taisyklių 3.1.24. p.
8.2. Teismo pozicija, kad apelianto argumentas nesvarstytinas, kadangi nebuvo nurodytas 2017 m. vasario 12 d. sprendime įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nepagrįsta. Teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016 užfiksuotos kitokios faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad draudikui teisme neleidžiama atsikirsti argumentu, kuris nebuvo nurodytas sprendime dėl atsisakymo išmokėti išmoką, tačiau, apeliantės įsitikinimu, net ir darant prielaidą, jog ši pozicija pagrįsta, jos negalima taikyti visais be išimties atvejais.
8.3. Apeliantė atliko visus būtinus veiksmus bei pasitelkė ekspertus įvykio priežastims ir aplinkybėms nustatyti, ir pagal surinktą informaciją bei remdamasi ekspertų išvadomis, priėmė 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes žarnelė trūko dėl ilgalaikio išorinio poveikio (nedraudžiamasis pagal Taisyklių II d. 3.1.31 p.). Kadangi informacijos apie netinkamas eksploatuoti žarneles apeliantė objektyviai negalėjo žinoti, šios aplinkybės neturėjo galimybės įvertinti priimdama sprendimą dėl išmokos. Civilinėje teisėje galioja principas, jog iš asmens negalima reikalauti to, kas neįmanoma (impossibilium nulla obligatio est).
8.4. Minėtoje kasacinio teismo byloje draudikas objektyviai galėjo nurodyti argumentą atsisakymo išmokėti išmoką rašte, tačiau dėl nežinomų priežasčių nenurodė. Šiuo atveju, apeliantė objektyviai negalėjo Taisyklių II d. 3.1.24. p. nurodyti 2017 m. balandžio 12 d. sprendime įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes šios informacijos neturėjo, todėl šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016 nurodytais teisės aiškinimais nesivadovautina. Priešingas teisės aiškinimas būtų nepagrįstai suvaržantis draudiko pareigas tinkamai vykdyti draudimo veiklą, nesąžiningas bei pažeidžiantis draudiko interesus, ypač tais atvejais, kai draudėjas reikšmingą informaciją nuo draudiko nuslepia, o jai paaiškėjus draudikui užkertamas kelias persvarstyti priimtus sprendimus ir atsisakyti išmokėti draudimo išmoką net ir esant akivaizdžiam nedraudžiamajam įvykiui.
8.5. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti apeliantės poziciją dėl įvykio pagal Taisyklių II d. 3.1.24. p. pripažinimo nedraudžiamuoju, todėl šis klausimas spręstinas. Civilinėje byloje Nr. e2-4251-967/2018, e2A-1411-661/2019 nustatyti faktai laikytini prejudiciniais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. e2-4251-967/2018 konstatavo, kad dar 2014 metais UAB „Mano būstas“ ieškovę informavo, jog jos eksploatuojamos žarnelės yra nesaugios, todėl keistinos, o ieškovė neproporcingai ilgai esamai rizikai delsė priimti sprendimą keisti vandens žarneles. Kadangi teismas konstatavo, kad visos antrojo aukšto žarnelės (įskaitant ir ginčo žarnelę) buvo nesaugios, ginčo žarnelė trūko ne dėl išorinio poveikio (pvz., skysčių kaupimosi ant paviršiaus), todėl darytina išvada, kad būtent dėl nesaugios žarnelės ir buvo padaryta žala ieškovo nuomininkams, todėl įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 3.1.24. p., o patikslintas ieškinys atmestinas.
8.6. Teismas patenkino reikalavimą priteisti 9 070,20 Eur nuostolių, susijusių su išlaidomis, patirtomis kitoje byloje, atlyginimą, tačiau sprendime nenurodė motyvų. Apeliantės teigimu, jei teismas manytų, jog įvykis draudžiamasis, ieškovės reikalavimas priteisti 9 070,20 Eur nuostolių atlyginimą nepagrįstas. Ieškovė privalo įrodyti visas sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei taikyti. Kadangi atsakovė 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą nemokėti išmokos priėmė, remdamasi eksperto ataskaita, neturėjo informacijos iš ieškovės dėl nesaugių žarnelių, todėl, apeliantės manymu, negalima laikyti, jog toks sprendimas yra neteisėtas veiksmas civilinės atsakomybės sąlygos prasme. Apeliantės įsitikinimu, nėra ir jos kaltės. Byloje prieš UAB „Mano būstas“ ieškovė aktyviai įrodinėjo, kad žarnelė trūko dėl ilgalaikio agresyvių skysčių poveikio, rėmėsi tomis pačiomis ekspertizėmis, kuriomis rėmėsi apeliantė, o dabar reikalauja patirtų išlaidų kitoje byloje kompensavimo. Ieškovė, laisvai disponuodama teise į teisminę gynybą, teises ginti nusprendė pateikdama ieškinį ne apeliantei, o UAB „Mano būstas“, todėl privalo dėl netinkamo atsakovo pasirinkimo prisiimti neigiamas dėl to kilusias turtines pasekmes. Apeliantė negali būti laikoma atsakinga už tokį ieškovės (verslininkės) pasirinkimą. Ieškovė neįrodė ir teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės kitoje byloje patirtų išlaidų arba priežastinis ryšys pernelyg nutolęs nuo pasekmių. Ieškovės reikalavimas priteisti 9 070,20 Eur atmestinas.
8.7. Teismas nepasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su prašomos priteisti sumos nepagrįstumu. 21 905,81 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo įmonei UAB „LT Interior“, galėtų būti laikoma pagrįsta tik tuo atveju, jei UAB „LT Interior“ remonto darbams atlikti būtų samdžiusi rangovus - juridinius asmenis, tačiau byloje tokių duomenų nėra, todėl mano, kad ieškovei, įvykio pripažinimo draudžiamuoju atveju, galėtų būti priteista tik 18 282,29 Eur (t. y. tiesioginės išlaidos, už remontą, atliekamą ūkio būdu). Apeliantės teigimu, šią poziciją patvirtina Lietuvos teismų praktika (pavyzdžiui, civilinė byla Nr. 2A-1162-221/2015, išnagrinėta Kauno apygardos teisme).
8.8. Ieškovės prašoma draudimo išmoka paskaičiuota neįvertinus Draudimo sutartyje nustatytos 290 Eur besąlyginės išskaitos.
9. Ieškovė UAB „Domus centras“ atsiliepime prašo atsakovės ADB „Gjensidige“ apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, draudikui draudžiama remtis kitais pagrindais, kurie nebuvo nurodyti sprendime atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
9.2. Apeliaciniame skunde nurodytas naujas atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindas (kuriuo atsakovė negali remtis), t. y. kad žarnelės yra nesaugios, nepatikimos, nėra patvirtintas jokiais civilinėje byloje esančiais įrodymais. Jokiu teismo sprendimu nėra nustatyta, kad lanksčiųjų žarnelių negalima naudoti ir/ar kad jos yra nesaugios.
9.3. Aplinkybė, jog UAB „Mano būstas“ siūlė ieškovei optimizacinį sprendimą keisti visas objekte esančias lanksčiąsias žarneles į UAB „Mano būstas“ nuomone patikimesnius vamzdelius, apeliantei buvo žinoma 2017 m. gavus procesinius dokumentus Vilniaus apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018. Apeliantė ne tik nepakeitė Sprendimo atsisakyti mokėti draudimo išmoką, neatliko jokio papildomo ir/ar naujo tyrimo, bet civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018 palaikė sprendime atsisakyti mokėti draudimo išmoką išdėstytą poziciją. Šios faktinės aplinkybės, pasak ieškovės, rodo, kad tai, kad UAB „Mano būstas“ siūlė ieškovei keisti visas objekte esančias žarneles, neturėjo jokios reikšmės atsakovės sprendimo atsisakyti mokėti draudimo išmoką priėmimui.
9.4. Sprendimu pagrįstai priteista visa ieškovės reikalauta 38 207,32 Eur draudimo išmoka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nesirėmė tuo, kad draudimo išmoka mažintina besąlyginės išskaitos suma.
9.5. Sprendimu pagrįstai priteistas žalos (t. y. civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018 ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų) atlyginimas. Pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, atsakovei nustatyta Draudimo įstatymo 98 straipsnyje. Atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos atlikti įvykio tyrimą tinkamai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018 konstatuota, kad žarnelė trūko ne dėl Sprendime atsisakyti mokėti draudimo išmoką nurodytų priežasčių.
9.6. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018 nėra padaręs išvados, kad žarnelės nėra saugios, kenksmingos, jų negalima naudoti. Šiame sprendime teismas atkreipė dėmesį, jog visuotinai žinoma, kad lanksčioji žarnelė vandens tiekimui naudojama labai plačiai (sprendimo 106 p.).
9.7. Ieškovė pateikė visą atsakovės prašomą informaciją. Informacijos (apie UAB „Mano būstas“ rekomendacijas keisti žarneles į patikimesnius vamzdelius) iš ieškovės atsakovė neprašė. Atsakovė Sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką grindė konkrečia tyrimo metu nustatyta priežastimi, todėl žinojimas apie UAB „Mano būstas“ siūlymą keisti žarneles į vamzdelius, niekaip nepakeistų tyrimo išvadų.
9.8. Taisyklių II dalies 3.1.24 punktas taikytinas tik konkretiems atvejams, kai draudėjas, vykdydamas veiklą, tiekdamas ar gamindamas produktus ir/ar teikdamas paslaugas, padaro žalą, žinodamas ar turėdamas žinoti apie veiksmų, produktų, paslaugų trūkumus, žalingą ar kenksmingą poveikį, nepakankamą kokybę, saugumą ar kitas aplinkybes, dėl kurių atsirado žala. Tai, kad UAB „Mano būstas“ rekomendavo keisti žarneles į patikimesnius vamzdelius, o ieškovė nurodė keisti tik tas žarneles, kurių būklė yra netinkama, žarnelių kenksmingumo, nesaugumo niekaip nepatvirtina. Teismas civilinėje byloje Nr. e2- 4251-976/2018 nesprendė žarnelių tinkamumo, patikimumo ir saugumo klausimų. Taisykles aiškinant sąžiningai, atsižvelgiant į tai, kad Draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu, Taisyklių II dalies 3.1.24 p. nėra individuali sąlyga, minėtos sąvokos negali būti aiškinamos taip, kad civilinėje apyvartoje esantys, konkrečiai paskirčiai pritaikyti ir plačiai naudojami produktai būtų laikomi su trūkumais, žalingais, kenksmingais, nepakankamos kokybės ir saugumo.
9.9. Ieškovė su kai kuriais nukentėjusiais nuomininkais sudarė susitarimus dėl mažesnės žalos sumos, nei buvo patvirtinusi atsakovė savo tyrimo metu, atlyginimo ir šios sumos yra ženkliai didesnės nei besąlyginė išskaita.
9.10. Pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, atsakovei nustatyta Draudimo įstatymo 98 straipsnyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad atsakovės įvykio tyrimas buvo atliktas aplaidžiai. Nesant atsakovės aplaidumo atliekant tyrimą, nebūtų nepagrįsto Sprendimo atsisakyti mokėti draudimo išmoką, o ieškovė nebūtų kreipusis į teismą su ieškiniu UAB „Mano būstas“ ir nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų.
10. Trečiasis asmuo UADBB „Aon Baltic“ atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, palikti galioti 2020 m. balandžio 6 d. teismo sprendimą. Nurodė, kad palaiko ieškovės poziciją. Nustatyta, jog žarnelė trūko ne dėl atsakovės žalos byloje nurodytų priežasčių, todėl, atsakovė priėmė neteisingą sprendimą atsisakydama mokėti draudimo išmokas. Ieškovės reikalavimai tiek dėl draudimo išmokos mokėjimo, tiek dėl žalos priteisimo, buvo pagrįsti. Teismo sprendimas teisingas; ginčas visiškai išnagrinėtas, dėl to apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus - ieškovės ieškinį UAB „Mano būstas“ ir atsakovės rašytinius paaiškinimus. Pasak ieškovės, apeliaciniame skunde apeliantė nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ir kuriomis nesirėmė apeliantė nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme: apie UAB „Mano būstas“ siūlymą keisti nepatikimas žarneles į patikimesnius vamzdelius atsakovui tapo žinoma 2019-10-24. Pasak ieškovės, papildomi įrodymai patvirtina, kad atsakovei apie UAB „Mano būstas“ siūlymą keisti žarneles į, jos nuomone, patikimesnius vamzdelius, buvo žinoma 2017 metais, ir žinodama šias aplinkybes atsakovė palaikė savo poziciją, nurodytą sprendime atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Teigia, kad teikiamų naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik po sprendimo priėmimo, susipažinus su apeliaciniu skundu.
13. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės pateikiami dokumentai susiję su apeliacinio skundo ir atsikirtimų į atsakovo apeliacinį skundą aplinkybėmis, tai, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo tenkintina.
Dėl apeliacinio skundo esmės
15. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta ieškovės, kaip patalpų valdytojos, civilinė atsakomybė (Draudimo liudijimas GJELT Nr. 2177355, Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 034). Draudimo objektas - draudėjo (ieškovės) turtiniai interesai, susiję su jos civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl ieškovės valdomo pastato ir teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu - 2017 m. vasario 12 d., vienoje iš ieškovės objekte esančių WC patalpų buvo pastebėta trūkusi šalto vandens žarnelė, dėl ko buvo aplietos Pastate nuomojamos patalpos ir sugadintas jose esantis nuomininkų turtas. Įvykį tyrusi atsakovė (žalos byla Nr.2017/019375) trūkusią žarnelę perdavė ištirti specialistams ir nustačiusi, kad įvykis įvyko dėl ilgalaikio tęstinio korozijos poveikio, kurio metu suirus žarnelės apsauginiam šarvui ir pakitus gumos savybėms, įvyko žarnelės trūkimas ir buvo aplietos patalpos, 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu žalos byloje, minėtą įvykį pripažino nedraudžiamuoju, vadovaudamasi Taisyklių II dalies 3.1.31 punktu. Atsakovė nurodė, kad patalpoms ūkio valdymo paslaugas teikusi UAB „Mano būstas“, neužtikrino teikiamų paslaugų kokybės ir įrangos funkcionavimo, aplaidžiai vykdė periodines sumontuotų santechnikos prietaisų apžiūras ir patikras, todėl jai tenka atsakomybė dėl žalos atlyginimo. Ieškovė, kaip patalpų savininkė, atlygino nuomininkų dėl įvykio patirtą žalą – 38 207,32 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Mano būstas“ civilinės atsakomybės (joje ADB „Gjensidige“ trečiasis asmuo), padarė išvadą, kad įvykio metu žarnelė trūko „staiga ir netikėtai“, todėl teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu buvo atmestas ieškovės ieškinys atsakovei UAB „Mano būstas“. Nurodytas teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1411-661/2019 buvo paliktas nepakeistas. Iki minėtos bylos išnagrinėjimo ieškovė pateikė ieškinį atsakovei dėl draudimo išmokos priteisimo, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas civilinėje byloje Nr. e2A-1411-661/2019.
16. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl draudimo išmokos bei nuostolių atlyginimo patenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia netinkamu teisės normų aiškinimu; teigia, kad šioje byloje nesivadovautina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016, ir, atsižvelgiant į tai, jog apie žarnelių nesaugumą ieškovei buvo žinoma dar 2014 metais, į teismo konstatuotą aplinkybę, kad visos žarnelės buvo nesaugios, ginčo žarnelė trūko ne dėl išorinio poveikio, įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 3.1.24 punktą; teismas nepasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su prašomos priteisti sumos dydžiu. Taip pat apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria priteistas 9 070,20 Eur nuostolių atlyginimas, nes 1) teismas nenurodė motyvų, kodėl ši suma priteistina; 2) apeliantė negali būti laikoma atsakinga už ieškovės pasirinkimą savo teises ginti atitinkamu būdu; be to, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir ieškovės kitoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl ginčo nagrinėjimo ribų (įvykio pripažinimo ne/draudžiamuoju)
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, išaiškinta, kad pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 ir 8 dalis <...> draudikas privalo ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminą išmokėti draudimo išmoką, o ją sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Šios nuostatos užkerta kelią draudikui, atsisakiusiam mokėti draudimo išmoką vienu pagrindu, draudėjui šio atsisakymo pagrįstumą užginčijus teisme, papildomai nurodyti dar kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo išmoką. Draudėjas, informuotas apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką ir jo priežastis, ginčydamas šį atsisakymą teisme, atitinkamai suformuluoja ieškinio dalyką ir pagrindą. Jau minėta, kad teisė keisti šiuos ieškinio elementus suteikiama tik ieškovui, o atsakovas teikia atsikirtimus, atsižvelgdamas į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes.
18. Apeliantė, teigdama, kad kasacinio teismo išnagrinėtoje ir šioje byloje faktinės aplinkybės skiriasi, nurodo, jog kasacinio teismo byloje draudikas objektyviai galėjo nurodyti argumentą atsisakymo išmokėti išmoką rašte, tačiau dėl nežinomų priežasčių nenurodė, o šioje byloje atsakovė informaciją, kad žarnelės netinkamos eksploatuoti, sužinojo jau po to, kai priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.
19. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių apeliantės argumentų, atkreipia dėmesį, kad atsakovė neatsižvelgė į kasacinio teismo padarytų išvadų priežastis (argumentus). Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad draudėjas, ginčydamas draudiko atsisakymą mokėti draudimo išmoką teisme, atitinkamai suformuluoja ieškinio dalyką ir pagrindą, o atsakovas teikia atsikirtimus, atsižvelgdamas į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodyta, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo apeliantė priėmė sprendimą nemokėti išmokos Taisyklių II dalies 3.1.24 punkto pagrindu (skundo 21-22 punktai), tačiau duomenų apie priimtą naują sprendimą nepateikė. Prie patikslinto ieškinio pridėtame priede (2019 m. lapkričio 27 d. el. laiške) atsakovės atstovė tik informavo apie poziciją, susijusią su užbaigtoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. nurodė, kad atnaujinus bylą, atsakovė vadovausis BCA taisyklių II dalies 3.1.24 punktu, kad įvykis nedraudžiamasis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės atsiliepime esančiam pastebėjimui, kad tokios pozicijos pareiškimas nėra apeliantės sprendimas Draudimo įstatymo prasme.
20. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad aplinkybę, jog žarnelės netinkamos eksploatuoti apeliantė sužinojo tik teismui galutinai išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-4251-967/2018. Visų pirma, apeliantės nurodomoje civilinėje byloje nebuvo konstatuota, kad žarnelės nėra tinkamos eksploatuoti (teismo sprendime, be kita ko, pažymėta, jog visuotinai žinoma, kad lanksčioji žarnelė vandens tiekimui naudojama labai plačiai, todėl nesant tai paneigiančių įrodymų, iš esmės nėra pagrindo kvestionuoti jos medžiagiškumo tinkamumo ir spręsti, jog ši buvo pagaminta iš netinkamos gumos; kita vertus, teismas, vertindamas ir cituodamas UAB „Mano būstas“ dokumentus (kaip įrodymus), sprendė būtent dėl minėtos bendrovės atsakomybės). Be to, atsakovė aplinkybę apie ieškovės informavimą dėl netinkamų eksploatuoti žarnelių, nepagrįstai sieja su minėtos civilinės bylos išnagrinėjimu. Akivaizdu, kad įrodymai, kuriais vadovavosi teismas, į bylą buvo pateikti iki jos išnagrinėjimo, tačiau apeliantė savo poziciją dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju pagrindo pakeitė tik sužinojusi ginčo išnagrinėjimo rezultatą. Kaip minėta, bet kuriuo atveju, reikšminga tai, kad apeliantė savo sprendimo nepakeitė. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčą nagrinėjo pareikšto ieškinio ribose, t. y. nevertindamas atsakovės pozicijos, kuri nesusijusi su ieškiniu ginčijamu apeliantės sprendimu. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, susiję su įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju pagrindu, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl draudimo išmokos dydžio
21. Apeliantė nesutinka su priteistos draudimo išmokos dydžiu (dėl 21 905,81 Eur sumos, sumokėtos UAB „LT Interior“); teigia, kad ieškovei galėtų būti priteista tik 18 282,29 Eur, t. y. tiesioginės išlaidos už remontą, atliekamą ūkio būdu. Pasak atsakovės, byloje nėra duomenų, kad UAB „LT Interior“ remonto darbams atlikti būtų samdžiusi rangovus, juridinius asmenis.
22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto sunaikinimu ar sugadinimu atsiradusios žalos atlyginimo, yra išaiškinęs, kad pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus (ADB „Gjensidige“ žalų skyriaus vyresniojo eksperto R. P. 2017 m. vasario 22 d. el. laišką, lokalines sąmatas), iš kurių matyti, jog pati atsakovė, tuo atveju, jei įvykis bus pripažintas draudžiamuoju, sutiko su komerciniu pasiūlymu dėl 21 905,81 Eur sumos (be PVM) už grindų atstatymo darbus (pasirenkant jos nurodytą partnerį). Ieškovė UAB „Domus centras“ su UAB „LT Interior“ 2017 m. gegužės 10 d. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurio 1 punkte numatyta, kad nuomininko apskaičiuotas žalos dydis patvirtintas dokumentais, pateiktais būtent ADB „Gjensidige“. Vadovaudamasi šiuo susitarimu 2017 m. gegužės 11 d. ieškovė išmokėjo 21 905,81 Eur sumą. Pažymėtina ir tai, kad pagal kitą to paties asmens parengtą sąmatą (darbus atliekant naktį), grindų atstatymo vertė – 27 560,24 Eur (be PVM), tačiau ieškovės nuomininkas sutiko su mažesniu nuostolių atlyginimu.
24. Apeliantė teiginį, jog 21 905,81 Eur nuostolio suma galėtų būti laikoma pagrįsta tik tuo atveju, jei UAB „LT Interior“ remonto darbams atlikti būtų samdžiusi rangovus – juridinius asmenis, grindžia Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1162-221/2015.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; 019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamo ginčo ir apeliantės cituojamos nutarties ratio decidendi (liet. argumentai (reikalavimai), kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa. Apeliantės cituojamoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo tarp dviejų fizinių asmenų, o šiuo atveju žalą patyrė juridinis asmuo. Apeliantė objektyviais duomenimis nepagrindė galimybės juridiniam asmeniui išvengti nurodytų netiesioginių išlaidų, apeliaciniame skunde jų net nedetalizavo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo mažinti priteistos draudimo išmokos dalies (susijusios su ieškovės įmonei UAB „LT Interior“ sumokėta 21 905,81 Eur suma) iki apeliantės nurodyto dydžio, t. y. iki 18 282,29 Eur.
27. Apeliaciniame skunde atsakovė ADB „Gjensidige“ taip pat nurodo, kad ieškovės prašoma draudimo išmoka paskaičiuota neįvertinus draudimo sutartyje nustatytos 290 Eur besąlyginės išskaitos. Teigia, kad šia suma turi būti mažinama draudimo išmoka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiam argumentui.
28. Pagal Bendrųjų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 1.19 punktą besąlyginė išskaita – tai suma, kuria kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką. Šalys susitarė veiklos civilinei atsakomybei taikyti 290 Eur besąlyginę išskaitą (Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas GJELT Nr. 2177355), tačiau ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti visą atlygintos žalos sumą (38 207,32 Eur), jos nesumažinusi sutartyje numatytos besąlyginės išskaitos dydžiu. Kadangi teismas, tenkindamas ieškinį, šios aplinkybės neįvertino, teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pagrindas sumažinti priteistos draudimo išmokos sumą 290 Eur dydžiu.
29. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad ieškovė bylos pirmosios instancijos teisme ir baigiamųjų kalbų metu nesirėmė aplinkybe, kad iš ieškovės reikalaujamos priteisti draudimo išmokos išskaičiuotina besąlyginė išskaita, tačiau ši aplinkybė, įvertinus tai, kad atsakovė su ieškiniu nesutiko, nesudaro pagrindo nevertinti įrodymų, kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimas, o būtent Draudimo liudijimo, kuriame aiškiai nustatyta besąlyginė išskaita ir jos dydis. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, jog ji su kai kuriais nukentėjusiais nuomininkais sudarė susitarimus dėl mažesnės žalos sumos, nei buvo patvirtinusi atsakovė tyrimo metu ir šios sumos ženkliai didesnės nei besąlyginė išskaita, neturi teisinės reikšmės.
30. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 38 207,32 Eur draudimo išmoka, sumažinant šią sumą iki 37 917,32 Eur, ir atitinkamai patikslinant teismo sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Dėl reikalavimo priteisti 9 070,20 Eur nuostolių
31. Ieškovė patikslinusi ieškinį, pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 9 070,20 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šį reikalavimą grindė tuo, jog dėl atsakovės priimto Sprendimo ieškovė pareiškė ieškinį UAB „Mano būstas“, tačiau įsiteisėjusiu sprendimu Sprendimo išvada buvo paneigta. Pasak ieškovės, dėl nepagrįsto ir neteisėto Sprendimo ji patyrė žalą - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4251-976/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1411-661/2019 iš jos buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškinio reikalavimus tenkino visiškai. Atsakovė, nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi, teigia, kad teismas sprendime nenurodė motyvų; be to, nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir ieškovės patirtų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams.
32. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013, 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020).
33. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir į prejudicinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą, kuriuo nustatyta, jog žarnelė trūko ne dėl atsakovės žalos byloje nurodytų priežasčių, padarė išvadą, kad atsakovė priėmė neteisingą sprendimą, atsisakydama mokėti draudimo išmokas, todėl ieškovės reikalavimus dėl draudimo išmokos bei žalos priteisimo tenkino. Taigi, nors teisėjų kolegija sutinka, kad tokie motyvai nėra išsamūs, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad jų visiškai nėra. Pažymėtina, kad apeliantė, nors ir teigdama, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl ši suma priteistina, neprašo šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas gali išspręsti teismo sprendimo dalies, kuria priteista 9 070,20 Eur nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, negrąžindamas bylos dalies pirmosios instancijos teismui.
34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas).
35. Šiuo atveju, ieškovė teigia, kad nuostolius ji patyrė dėl nepagrįsto ir neteisėto atsakovės Sprendimo, t. y. reikalavimą grindžia vien sprendimo priėmimo, kurio išvadas paneigė teismas, faktu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tiesioginė ieškovės nurodytų išlaidų priežastis – būtent ieškovės reikalavimų pareiškimas atsakovei UAB „Mano būstas“ ir UAB „City Service Engineering“.
36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
37. Nagrinėjamoje situacijoje, sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės, reikšminga tai, kad jos priimtas sprendimas neįpareigojo ieškovės pareikšti ieškinį atitinkamam subjektui. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu, jį ginčydama, galėjo iš karto reikalauti priteisti draudimo išmoką iš atsakovės. Ieškovė, laisvai disponuodama teise į teisminę gynybą (CPK 13 straipsnis), pati suformulavo reikalavimus ir pasirinko subjektą, kurį nurodė atsakovu, taip pat įrodinėjimo priemones. Ieškovės pasirinkimas, savaime nereiškia egzistuojančio priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir ieškovės kitoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. pasekmės pernelyg nutolusios nuo atsakovės veiksmo (priimto sprendimo).
38. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei dėl ieškovės patirtų 9 070,20 Eur išlaidų (nuostolių) kilti, todėl ši atsakovės apeliacinio skundo dalis tenkinama, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 9 070,20 Eur nuostolių bei 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, naikintina, ir ieškovės ieškinys dėl šių reikalavimų atmestinas (CPK 178 straipsnis).
39. Apibendrinus išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti, t. y. sumažinti priteistą 38 207,32 Eur draudimo išmoką iki 37 917,32 Eur, atitinkamai patikslinti teismo sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo, panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 9 070,20 Eur žalos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 9 070,20 Eur sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir klausimą išspręsti iš esmės – šiuos ieškovės reikalavimus atmesti.
40. CPK 83 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
41. Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, t. y. atsižvelgiant į patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų dalį (patenkinta 80,20 proc. reikalavimų), ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma (3 476,94 Eur) mažintina iki 2 788,51 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
42. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 934 Eur žyminio mokesčio, todėl iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, atsakovei (apeliantei) iš ieškovės turi būti priteista 184,93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 980,10 Eur, todėl atsižvelgus į patenkintų/atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, jai iš atsakovės turi būti priteista 786,04 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalių mokėtinų sumų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 601,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei UAB „Domus centras“, į. k. 126074425, iš atsakovės ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, 37 917,32 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus septyniolika eurų 32 ct) draudimo išmoką, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 37 917,32 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 788,51 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ ieškovei UAB „Domus centras“ 601,11 Eur (šešis šimtus vieną eurą 11 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rūta Burdulienė
Jadvyga Mardosevič
Neringa Švedienė