Adm.byla Nr. A2.6.-13684-271/2014
Proceso Nr. 4-68-3-13253-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.,45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
Vilnius, 2014 m. lapkričio 28 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., jo atstovei advokatei A.Aganauskienei, nukentėjusiajam J. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
A. V., a.k(duomenys neskelbtini),
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
n u s t a t ė :
A. V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas R. G. 2014-10-30 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-20826122-14 už tai, kad jis 2014-10-10 apie 17.40 val. Vilniuje, Oginskio g. 1, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 126, 219.4 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.
A. V. pripažino protokole nurodytas faktines aplinkybes dėl eismo įvykio aplinkybių ir paaiškino teismui, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Mercedes Benz v/n (duomenys neskelbtini) ir atvyko į Oginskio gatvę, Vilniuje, kur buvo vykdoma namo renovacija. Tačiau apie tai, kad jis manevro metu pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, sužinojo tik iš policijos pranešimo. Automobilių kontakto nepajuto, garso negirdėjo. Ant vairuojamo automobilio Mercedes Benz tomis dienomis jokių apgadinimų nematė. Kai jį iškvietė į komisariatą, policijos pareigūnai nuodugniai apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo, kad vienoje vietoje automobilio gale yra truputis mėlynų dažų. Tyčios pasišalinti iš įvykio vietos po sukelto įvykio jis neturėjo, nes nesuvokė, kad buvo pats įvykis. Niekas jam įvykio vietoje nerodė jokių ženklų, kad jis tapo eismo įvykio dalyviu, nestabdė jo. Automobilis apdraustas, alkoholinių gėrimų jis nevartoja, automobilio dokumentai tvarkingi. Apgailestauja dėl eismo įvykio, tačiau tikrai tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, išvengti atsakomybės nesiekė - tą vakarą nesuvokė, kad buvo eismo įvykio dalyvis.
Nukentėjusysis J. Ž. teismui paaiškino, kad įvykio dieną apie 17 val. pastatė automobilį VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) Oginskio gatvėje, Vilniuje. Grįžęs po 15 minučių rado apgadintą automobilį - buvo įbrėžti užpakalinis sparnas, durys, žibintas. Taip pat rado liudytojo lapelį su eismo įvykį padariusio automobilio numeriu, bebūnant prie automobilio išėjo ir pats liudytojas, kuris pats matė eismo įvykį ir jam perdavė minėto automobilio nuotrauką. Nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus.
Liudytojas A. P. raštu informavo teismą, kad 2014-11-26 išvyksta į užsienį. Nurodo, kad matė eismo įvykį, kaip automobilis MB atsitrenkė į VW Passat, nesustojo ir nuvažiavo. Perėjo gatvę, norėjo išvažiuojančiam automobilio MB vairuotojui paaiškinti, kad jis automobiliu atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau padaryti to nespėjo. Sankryža triukšminga, todėl jis nėra įsitikinęs, kad vairuotojas girdėjo jo pastabą.
Automobiliui VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadinti užpakalinis dešinės pusės durys, sparnas ir žibintas (b.l.6).
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).
Byloje surinktų įrodymų visuma – pačio A. V. paaiškinimu teisme, nukentėjusiojo J. Ž. parodymais, liudytojo A. P. rašytiniu paaiškinimu, policijos pareigūno D. K. tarnybiniu pranešimu, automobilių apžiūros rezultatais - įrodyta, kad A. V. vairuodamas automobilį Mercedes Benz, nepaliko tarpo iš šono ir apgadino stovintį kitą automobilį, kuris priklauso nukentėjusiajam J. Ž.. Tokiais veiksmais A. V. pažeidė KET 126 p. reikalavimus. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Taip pat A. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (219.4 p.), t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nes A. V. veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.
KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai (administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai nurodyta, kad buvo pažeistas KET 219.4 p.). Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. A. V. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad A. V. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi jis nesuvokė buvus jo dalyviu. Teismas atsižvelgia į tai, kad jis vairavo krovininį automobilį, kurio masė ir gabaritai skiriasi nuo stovinčio lengvojo automobilio. Taip pat atsižvelgia ir į automobilio VW Passat apgadinimų pobūdį, kurie nėra labai dideli ir liudija, kad kontaktas nebuvo intensyvus: padaryti įbrėžimai. Ant automobilio Mercedes Benz liko tik kitos transporto priemonės dažai, nėra jokių įbrėžimų, įlenkimų, kas matyti iš automobilių apžiūros ir nuotraukų (b.l.15). Kaip paaiškino raštu liudytojas A. P., jis nėra įsitikinęs, kad automobilio MB vairuotojas matė jį ir girdėjo jo siūlymą sustoti, apsižiūrėti. A. V. vairavimo stažas 34 metai, per visą vairavimo praktiką šiurkščių KET reikalavimų pažeidimų jis niekada nevykdė. Jo valdomas automobilis apdraustas.
Išvardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad A. V. tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko A. V. veikoje nenustatyta.
Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad A. V. veikoje nėra LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.
Nuobaudos skyrimas
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjos asmenybę, kuri dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Lengvina A. V. atsakomybę tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (eismo įvykio). Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta bauda.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas
n u t a r ė :
A. V., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų), kas atitinka 35 eurus, bauda.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d., A. V. veikoje nesant šio pažeidimo sudėties, nutraukti.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Borkovski