Administracinė byla Nr. I-6650-790/2016

Proceso Nr. 3-61-3-01269-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.8.2, 1.9.3.7, 3.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas J. V. skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016-02-25 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-1300 ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti J. V. 2016-01-27 prašymą dėl 55 809,67 Eur pridėtinės vertės mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo šešiems mėnesiams, t. y. iki 2016-07-01. Nurodo, kad VMI 2016-01-27 pateikė prašymą dėl minėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo šešiems mėnesiams, t. y. iki 2016-07-01, tačiau atsakovas skundžiamu sprendimu nusprendė neišdėstyti nepriemokos sumokėjimo. Vienintelis skundžiamo sprendimo motyvas – kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, reikalingų tinkamam sprendimui priimti. Tačiau, pareiškėjo manymu, toks mokesčių administratoriaus argumentas savaime nėra pakankamas. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 27 straipsnyje įtvirtintas mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo bendradarbiavimo principas. Atsakovas, nagrinėdamas prašymą ir nustatęs, kad sprendimui priimti reikalingi papildomi duomenys, turėjo jį apie tai informuoti, nustatyti terminą papildomiems dokumentams pateikti. Tokią pat išvadą suponuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 22 ir 24 punktai. Atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė nesurinkęs papildomos informacijos, todėl, pareiškėjo teigimu, tuo pažeidė minėtas teisės aktų nuostatas. Be to, pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nes grindžiamas neobjektyviais duomenimis. Pareiškėjas teigia, kad išvados teiginys, kad (duomenys neskelbtini) banke atidarytoje sąskaitoje 2016-01-27 lėšų likutis sudarė 164 004,33 Eur neatitinka tikrovės, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, šis teiginys prieštarauja kitam teiginiui, kad jo ir sutuoktinės L. V. santaupos kartu paėmus sudaro 33 485 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad kadangi kartu su sutuoktine turimos pajamos sudaro 33 485 Eur, o mokestinė nepriemoka sudaro 55 809,67 Eur, visų santaupų nepakaktų įsiskolinimui padengti. Be to, pareiškėjas nurodo turintis finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams – iki 2016-03-31 (duomenys neskelbtini) bankui turėjo sumokėti 12072,96 Eur įmoką pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 709,63 Eur įmoką pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi jis yra ūkininkas, prasidėjus pavasariui reikės apyvartinių lėšų žemės ūkio darbams ir su jais susijusioms priemonėms įsigyti, visa tai nulemia papildomą finansinių resursų poreikį, apsunkina galimybes iš karto sumokėti mokestinę nepriemoką. Pareiškėjas mano, kad jis atitinka Taisyklių 7 punkte nustatytus kriterijus, nes akivaizdu, kad iš karto sumokėti mokestinės nepriemokos neturėjo galimybės, o priverstinio nurašymo iš sąskaitų atveju jo finansinė būklė taptų kritine.

Atsakovas VMI atsiliepime į skundą (b. l. 29–33) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad MAĮ 88 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 7 punkto taikymo sąlygas turi įrodyti mokesčių mokėtojas. Nagrinėjamu atveju VMI išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus ir konstatavo, kad pareiškėjas turėjo galimybę subalansuoti savo piniginius srautus ir savalaikiai atsiskaityti su valstybės biudžetu. Tokią išvadą lėmė Fizinių asmenų anketoje nurodyti duomenys, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė prašymo pateikimo dieną turėjo 33 485 Eur santaupų, pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklauso 11 žemės sklypų, gyvenamasis namas, butas, 5 transporto priemonės. Be to, pareiškėjas 2015 metais gavo 415 490 Eur, o jo sutuoktinė 4 996 Eur pajamų. Tai, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas turėjo galimybę subalansuoti savo piniginius srautus ir atsiskaityti su biudžetu patvirtina tai, kad atsiliepimo į skundą rengimo dieną pareiškėjas mokestinės nepriemokos neturi. Atsakovo manymu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad VMI iš pareiškėjo privalėjo prašyti pateikti papildomus duomenis. Pagal Taisyklių 22 punktą iš mokėtojo gali būti pareikalauta papildomų duomenų, kurių reikia sprendimui priimti. Šiuo konkrečiu atveju papildomai pateikti dokumentai nebūtų paneigę pareiškėjo pateiktų duomenų ir pakeitę VMI išvados. VMI interneto svetainėje yra parengęs dokumentų, kuriuos reikia pateikti kartu su prašymu, sąrašą. Be kitų prašymui reikalingų dokumentų, mokesčių mokėtojas turi pateikti banko sąskaitų išrašus, kasos knygos, avansinių apyskaitų kopijas, duomenis apie atskaitingų asmenų įsiskolinimą. Kadangi šie dokumentai nebuvo pateikti, tai buvo nurodyta išvadoje. Atsakovas pripažįsta, kad išvados 3 lape esančios lentelės „Banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. sausio 27 d.“ 2 eilutės 3 stulpelyje iš tiesų yra rašymo apsirikimas, vietoje 16 404,33 yra nurodyta 164 004,33, tačiau tos pačios lentelės 2 eilutės 6 stulpelyje yra nurodyti korektiški duomenys. VMI, priimdama ginčijamą sprendimą, nesirėmė dėl rašymo apsirikimo įrašyta suma, todėl naikinti skundžiamo sprendimo nėra pagrindo. Vien tai, kad mokesčių mokėtojui trūks apyvartinių lėšų veiklai plėsti, neatitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytų mokestinės nepriemokos išdėstymo pagrindų, nes tokie finansiniai nepatogumai negali būti vertinami kaip kritinė finansinė būklė. Pareiškėjo teiginiai, kad jis turi kitų finansinių įsipareigojimų taip pat nepaneigia jo pareigos sumokėti mokestinę nepriemoką per kuo trumpesnį laiką. 

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl VMI sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas išdėstyti pridėtinės vertės mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas 2016-01-27 prašymu (b. l. 38–39) kreipėsi į VMI, prašydamas 55 000 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką išdėstyti iki 2016-07-31. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu nurodytos sumos sumokėti negali, nes ūkininkaudamas dėl nepalankių oro sąlygų patyrė nuostolių, padengus skolas tiekėjams, už likusius pinigus buvo perkamos trąšos, pesticidai, degalai, ūkio modernizavimui buvo paimti kreditai iš bankų, todėl piniginės lėšos reikalingos apyvartai, paskolų dengimui ir ūkio gyvybingumui palaikyti, nurodė paskolų dengimo bankui grafiką, prašė pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos mokėjimą išdėstyti dalimis. Kartu su prašymu pateikė paskolos grąžinimo grafiką pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40), kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41), kredito pagal sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo grafiką 2016 m. sausio – balandžio mėnesiams (b. l. 42), kredito pagal sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo grafiką 2016 m. sausio – vasario mėnesiams (b. l. 43), savo sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2016-01-27 iki 2016-01-27, iš kurių matyti, kad lėšų likučiai jose 2016-01-27 sudaro 20 331,42 Eur (b. l. 44–47), fizinių asmenų anketą (b. l. 48–53), iš kurios matyti pareiškėjo turimi finansiniai įsipareigojimai bankui, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė prašymo pateikimo dieną turėjo 33 485 Eur santaupų, 2015 metais pareiškėjas gavo 415 490 Eur, o jo sutuoktinė – 4 996 Eur pajamų, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausė nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, butas, žemės sklypai, 5 transporto priemonės.

VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016-01-27 prašymą, surašė 2016-02-25 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35–37) (toliau – Išvada), kuria siūlė pareiškėjo prašymo netenkinti ir neišdėstyti 55 809,67 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos iki 2016-07-31. Išvadoje konstatuota, kad mokestinė nepriemoka susidarė pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2015 m. II pusmetį, įvertinta pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtinė padėtis (nekilnojamasis turtas, transporto priemonės), santaupos, pajamas, įsipareigojimai. Išvada priimta vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu, Taisyklėmis, atsižvelgta į tai, kad mokesčių mokėtojas nepateikė banko sąskaitų išrašų per mokestinės nepriemokos susidarymo ir iki prašymo pateikimo dienos laikotarpį, t. y. nuo 2015-07-01 iki 2016-01-27, kad pareiškėjas debitorinio įsiskolinimo neturi, nes nėra pateikti tarpusavio atsiskaitymo skolų suderinimo aktai, todėl galima būtų teigti, kad jis turėjo finansinę galimybę subalansuoti savo piniginius srautus ir laiku atsiskaityti su valstybės (savivaldybės) biudžetu.

VMI 2016-02-25 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-1300 (b. l. 34) vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu, 14 straipsnio 7 dalimi, Taisyklėmis, remdamasi Išvada, pareiškėjo 2016-01-27 prašymo netenkino ir nusprendė neišdėstyti pareiškėjo J. V. 55 809,67 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos sumokėjimo.

Pareiškėjas skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad atsakovas, nustatęs, kad trūksta duomenų sprendimui priimti turėjo apie tai jį informuoti, nustatyti terminą papildomiems dokumentams pateikti; kad sprendimas grindžiamas neobjektyviais duomenimis; kad iš pareiškėjo pateiktų duomenų akivaizdu, jog iš karto sumokėti mokestinės nepriemokos jis neturėjo galimybės, o priverstinio nurašymo iš sąskaitų atveju jo finansinė būklė taptų kritine.

Mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo esmę ir tvarką reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis ir Taisyklės. MAĮ 88 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Taisyklių 7 ir 8 punktai taip pat numato, jog sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė arba mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus.

Taisyklių 19 punktas numato reikalavimus prašymui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą – jame turi būti nurodyta: 1) įsiskolinimo priežastys; 2) informacija apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kitam mokesčių administratoriui, kredito įstaigoms ar kt.); 3) laikotarpis, kuriam prašoma atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą, arba pageidaujamas atsiskaitymo pagal mokestinės paskolos sutartį grafikas; 4) mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti arba išdėstyti, dydis, t. y. prašomų atidėti arba išdėstyti mokesčių sumos (atskirai pagal kiekvieną mokestį), baudų ir kiekvieno mokesčio delspinigių sumos. Pagal Taisyklių 20 punktą mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė. Dokumentus, kuriuos turi pateikti mokesčių mokėtojas, nustato centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos apimtis ir pobūdį, mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti, dydį.

Pagal Taisyklių 21 punktą individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos narys, ūkininkas, taip pat mokėtojas – fizinis asmuo (įskaitant asmenį, kuriam paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą) – kartu su prašymu pateikia centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos užpildytą anketą, kurioje pateikiami duomenys apie mokėtojo finansinę būklę. Anketos duomenys, jeigu mokesčių administratorius neturi apie juos informacijos, turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais.

Vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti ar atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Įstatymų leidėjas minėta teisės norma mokesčių administratoriui suteikė tam tikrą diskreciją išdėstyti arba atsisakyti išdėstyti/atidėti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Tačiau, kaip ne kartą savo praktikoje pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) (žr. pvz., 2004-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A1 - 362/2004, 2006-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A6 - 2202/2006, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A756 - 1229/2010 ir kt.), įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo/atidėjimo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., MAĮ 88 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 18-22 punktus), bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.

Teismas pagal byloje surinktą medžiagą sprendžia, kad mokesčių administratorius jam suteiktą diskreciją išdėstyti/atidėti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą įgyvendino tinkamai, laikydamasis tokios diskrecijos įgyvendinimui keliamų reikalavimų bei tinkamai išanalizavęs faktinę pareiškėjo padėtį. Kaip matyti iš byloje esančios Išvados, mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjo mokestinės nepriemokos dydį (55 809,67 Eur), jo finansinę padėtį, t. y. į įsipareigojimus bei gautas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, butą, 11 žemės sklypų), kitą turtą: 5 transporto priemones, banko sąskaitose esantį piniginių lėšų likutį, santaupas grynaisiais pinigais, gautas pajamas ir kt., pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas turėjo finansinę galimybė subalansuoti savo piniginius srautus ir laiku atsiskaityti su valstybės biudžetu. Nors pareiškėjas teigia, kad atsakovas, Išvadoje nustatęs, kad trūksta duomenų sprendimui priimti, turėjo apie tai jį informuoti ir nustatyti terminą papildomiems dokumentams pateikti, tačiau Taisyklių 22 punktas nustato, kad iš mokėtojo gali būti pareikalauta papildomų duomenų (dokumentų), kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą priimti. Teismo vertinimu, pareiškėjo su 2016-01-27 prašymų pateiktų dokumentų ir duomenų buvo pakankamai sprendimui dėl jo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą priimti. Be to, kaip minėta, pareiškėjas pats turi prievolę pagrįsti mokestinės nepriemokos išdėstymo sąlygų buvimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal MAĮ 8 straipsnio 1 dalį kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei LVAT, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2003-11-17 nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 – 2255/11 ir kt.). Konstitucinis Teismas 1997-07-10 nutarime taip pat pažymėjo, jog administraciniu mokestinių santykių reguliavimo metodu siekiama užtikrinti, kad įstatymo nustatyti mokesčiai būtų sumokėti greitai ir laiku. Todėl būtina, kad mokesčių santykių subjektai savo teises ir pareigas vykdytų per įstatyme nustatytą kuo trumpesnį laiką.

Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog mokesčių administratoriaus sprendimas neišdėstyti pareiškėjo pridėtinės vertės mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimo priimtas garantuojant visuotinio privalomumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principų įgyvendinimą. Taigi, atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė pagrįstai ir motyvuotai, neviršydamas savo kompetencijos, nepiktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais, o tinkamai įgyvendino MAĮ 88 straipsnyje numatytą teisę. Aplinkybių, kad ginčijamu sprendimu būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai ar bendrieji teisės ir gero administravimo bei apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai, byloje nenustatyta.

Nors pareiškėjas teigia, kad skundžiamas sprendimas buvo grindžiamas neobjektyviais duomenis, t. y. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo sąskaitoje banke 2016-01-27 lėšų likutis sudarė 164 0043,33 Eur, tačiau kitame Išvados lentelės ,,Piniginės lėšos sąskaitose, Eur“ stulpelyje lėšų likutis toje pačioje banko sąskaitoje tos pačios dienos duomenimis parašytas teisingai – 16 404,33 Eur. Teismo vertinimu, Išvadoje padaryti minėti rašymo apsirikimai nesudaro pagrindo VMI 2016-02-25 sprendimo Nr. (23.24-08)-327-1300 pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo teisės realiai nebūtų apginamos, patenkinus pareiškėjo skundą. Pareiškėjas jau 2016-04-11 nebeturėjo 55 809,67 Eur mokestinės nepriemokos, dėl kurios išdėstymo kilo ginčas šioje byloje. Pareiškėjas šią nepriemoką yra sumokėjęs ar mokesčio nepriemoka yra įskaityta turimomis mokesčių permokomis, tai patvirtina VMI pateiktas Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas (b. l. 54).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti VMI 2016-02-25 sprendimo Nr. (23.24-08)-327-1300 ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti J. V. 2016-01-27 prašymą dėl 55 809,67 Eur pridėtinės vertės mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo šešiems mėnesiams, t. y. iki 2016-07-01.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo J. V. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                      Marius Bajoras