Administracinė byla Nr. eA-2491-520/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03938-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 8.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio V. (V.) T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. (V.) T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis V. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 24S160614 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta jam (pareiškėjui) išduoti užsieniečio pasą, ir įpareigoti Departamentą jo prašymą nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2024 m. birželio 6 d. kreipėsi į Departamentą, prašydamas išduoti užsieniečio pasą, nes negali gauti nacionalinio paso iš (duomenys neskelbtini) kompetentingų įstaigų (toliau – ir Prašymas). Kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė Departamentui iki 2027 m. spalio 14 d. galiojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas) ir (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris baigė galioti 2024 m. birželio 3 d. Departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti užsieniečio pasą, argumentuodamas tuo, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į savo kilmės valstybės kompetentingas institucijas ir jam buvo atsisakyta išduoti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, t. y. nebuvo įvykdyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 37 straipsnyje nustatyta sąlyga. Pareiškėjo teigimu, Departamentas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko tyrimo dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negali iš savo kilmės valstybės kompetentingų institucijų gauti paso.
3. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis Prašyme buvo nurodęs, kad nepaisant pastangų gauti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, nuolatinių kreipimųsi į (duomenys neskelbtini) ambasadas tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje bei kitas kilmės valstybės kompetentingas institucijas, pasas jam nebuvo išduotas ir nebuvo nurodytos konkrečios ir aiškios atsisakymo tai padaryti priežastys, delsimą formaliai grindžiant techniniais sistemos / programinės įrangos gedimais. Prie Prašymo pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. sausio pabaigoje jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Vilniuje dėl (duomenys neskelbtini) piliečio paso gavimo, tačiau (duomenys neskelbtini) ambasada Vilniuje atsisakė priimti dokumentus ir rekomendavo prašymą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio paso gavimo pateikti Lenkijoje veikiančiai kilmės valstybės institucijai, t. y. Varšuvos mieste esančiam (duomenys neskelbtini) piliečius aptarnaujančiam centrui. Pareiškėjas nuvyko į nurodytą centrą ir pateikė dokumentus (duomenys neskelbtini) piliečio pasui gauti, tačiau jokio aiškaus atsakymo apie atsisakymą išduoti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą jis nėra gavęs. (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvoje informavo pareiškėją, kad konsuliniams veiksmams atlikti karo padėties sąlygomis būtina atnaujinti savo asmens duomenis, visų pirma, (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasą. Pareiškėjas negali patekti į (duomenys neskelbtini) valstybinių elektroninių paslaugų portalą (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini) elektronines sistemas ir atnaujinti savo asmens duomenis. Neturėdamas galiojančio (duomenys neskelbtini) piliečio paso ir / ar asmens tapatybės kortelės su bekontakte elektronine laikmena, taip pat banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) bankuose, pareiškėjas negali patvirtinti savo tapatybės per elektroninę bankų sistemą.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad nors jis (duomenys neskelbtini) kompetentingos įstaigos Lenkijos Respublikoje valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Dokument“ trumpąja žinute (SMS) buvo informuotas apie tai, jog pasas neva pagamintas, tačiau vėlesniu pranešimu buvo patikslinta, kad dėl techninių kliūčių dokumentų išdavimas stabdomas ir apie pagaminto paso atsiėmimą jis bus informuotas trumpąja žinute (SMS). Matydamas savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų delsimą išduoti jam pasą, jis su 2024 m. birželio 27 d. skundu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) migracijos tarnybą dėl (duomenys neskelbtini) kompetentingos įstaigos VĮ „Dokument“ neišduodamo asmens dokumento. (duomenys neskelbtini) migracijos tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo kreipimąsi, nurodė, kad keliamas klausimas nepriklauso šios institucijos kompetencijai ir kreipimąsi persiuntė nagrinėti (duomenys neskelbtini) valstybinei migracijos tarnybai. Pareiškėjas 2024 m. liepos 17 d. pranešimu (duomenys neskelbtini) valstybinės migracijos tarnybos buvo informuotas, kad dėl kilusių techninių nesklandumų neįmanoma išduoti pasų atskiruose Pasų tarnybos užsienio padaliniuose. Tik atskiri VĮ „Dokument“ užsienio padaliniai atnaujina parengtų dokumentų išdavimą bandomuoju režimu. Pašalinus visas technines problemas, informacija apie atnaujintą sistemų veikimą bus paskelbta oficialiuose informaciniuose šaltiniuose, tačiau iki šiol nėra atnaujintos informacijos, susijusios su techninių problemų pašalinimu ir / ar atnaujintų sistemų veikimu. Net jeigu asmens dokumentas pareiškėjui būtų išduotas Lenkijos Respublikoje, jis neturėtų galimybės jo atsiimti, nes neturi galiojančio asmens dokumento, su kuriuo galėtų išvykti iš Lietuvos ir patekti į Lenkijos teritoriją. Pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju yra objektyvios priežastys, dėl kurių jis negali gauti paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų.
5. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas klaidingai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis negali gauti kilmės valstybės piliečio paso, nelaikytinos objektyviomis. Departamentas nesiaiškino ir nevertino faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas išnaudojo visas galimybes (duomenys neskelbtini) piliečio pasui gauti, Prašymo svarstymo metu kilus abejonėms dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nepasiūlė teikti papildomų įrodymų, tyrimą atliko paviršutiniškai. Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų teisiškai svarbių aplinkybių.
6. Pareiškėjas pažymi, kad jam asmens dokumentas (pasas) reikalingas iš esmės kiekvieną dieną, nes dėl darbo specifikos jis nuolat vyksta dirbti į Europos Sąjungos valstybes. Atsisakymas išduoti / pakeisti pareiškėjui užsieniečio pasą buvo priimtas neužtikrinus, kad tokia priemonė būtų pagrįsta ir proporcinga šioje situacijoje. Sprendime nėra duomenų apie tai, ar Departamentas vertino pareiškėją su Lietuvos Respublika siejančius socialinius ir ekonominius ryšius, taip pat šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę, ilgą laiką gyvena Lietuvoje, turi stiprius ir ilgalaikius šeiminius, ekonominius, socialinius ryšius, kas yra pakankamai objektyvi priežastis, trukdanti jam grįžti į (duomenys neskelbtini) ir kreiptis į savo kilmės valstybės kompetentingas institucijas dėl naujo paso išdavimo, todėl Departamentui pateiktas Prašymas turėjo būti tenkinamas ir išduodamas užsieniečio pasas.
7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pateikė Prašymą išduoti užsieniečio pasą Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Pareiškėjas laisvos formos paaiškinime nurodė, kad negali gauti (duomenys neskelbtini) piliečio paso iš (duomenys neskelbtini) kompetentingų įstaigų, o užsieniečio pasas jam reikalingas keliauti į kitas užsienio valstybes darbo reikalais. Kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė 2014 m. birželio 3 d. išduotą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2024 m. birželio 3 d. Pareiškėjui 2022 m. spalio 14 d. buvo išduotas Leidimas, galiojantis iki 2027 m. spalio 14 d. Departamentas įvertino, kad Prašymas neatitinka Įstatymo 37 straipsnyje įtvirtintų kumuliatyvių reikalavimų, todėl priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti užsieniečio pasą.
9. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės (pareiškėjas negali naudotis (duomenys neskelbtini) valstybinių elektroninių paslaugų portalu (duomenys neskelbtini), kitomis (duomenys neskelbtini) elektroninėmis sistemomis ir atnaujinti savo asmens duomenų, kuriuos prašo atnaujinti (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikoje, moka mokesčius Lietuvos Respublikoje ir kt.) nėra susijusios su Sprendimu. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad jo prašymas išduoti pasą (duomenys neskelbtini) institucijose yra priimtas ir nagrinėjamas, tačiau dėl pernelyg didelio piliečių prašymų skaičiaus, kai tuo pat metu buvo kuriama, tobulinama ir testuojama programinė įranga, skirta (duomenys neskelbtini) institucijų sistemų sąveikai įgyvendinti, kilo techniniai nesklandumai ((duomenys neskelbtini) valstybinės migracijos tarnybos 2024 m. liepos 17 d. raštas). Atsakovas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti piliečio pasą, o aplinkybė, kad paso išdavimas gali užtrukti, nėra objektyvi priežastis išduoti užsieniečio pasą. Pareiškėjui buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) piliečio paso gamyba ir išdavimas gali užtrukti dėl šalyje esančios sudėtingos karinės padėties ir techninių nesklandumų. Tai, kad pareiškėjo netenkina minėtos aplinkybės, atsakovo vertinimu, nesudaro pagrindo jam išduoti užsieniečio pasą.
10. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo skundo teiginius, kad jeigu pasas jam būtų išduotas Lenkijos Respublikoje, jis neturėtų galimybės jo atsiimti, nes neturi galiojančio asmens dokumento, su kuriuo galėtų išvykti iš Lietuvos ir patekti į Lenkijos teritoriją. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas turi Lietuvos Respublikoje išduotą Leidimą, todėl jis pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalį, kaip užsienietis, turintis Leidimą, kitoje valstybėje gali būti ne ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų, t. y. pareiškėjas galės nuvykti į Lenkiją atsiimti pasą.
11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo galimybę, kuria pasinaudojo, pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus. Pareiškėjui nebuvo kliūčių iki Sprendimo priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus ir įrodymus. Be to, pareiškėjas nepaaiškino, kokias aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs Departamentui, kurie būtų galėję lemti kitokio pobūdžio sprendimo priėmimą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar įtikinamų paaiškinimų, kodėl jis, neturėdamas galiojančio (duomenys neskelbtini) paso ar užsieniečio paso, negali atlikti darbinės veiklos ar grįžti į (duomenys neskelbtini). Sprendimu pareiškėjo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nėra keičiama, t. y. jam nėra uždrausta atvykti ar išvykti iš Lietuvos, taip pat nėra panaikintas turimas Leidimas, todėl nėra pagrįsti skundo argumentai dėl socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių vertinimo.
12. Atsakovas teigė, kad Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
II.
13. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. (V.) T. skundą.
14. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas užsieniečio pasas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant prašymą išduoti užsieniečio pasą turi būti vertinamos visos Įstatymo 37 straipsnyje įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos užsieniečio pasui gauti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi Leidimą, galiojantį iki 2027 m. spalio 14 d., tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso, todėl šios sąlygos užsieniečio pasui gauti laikomos įvykdytos. Departamentas Sprendime vertino, jog pareiškėjas neįvykdė trečiosios sąlygos, kad užsienietis dėl objektyvių priežasčių negali gauti užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų.
15. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) valstybinė migracijos tarnyba pagal savo kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. birželio 27 d. kreipimąsi, išsiųstą (duomenys neskelbtini) užsienio reikalų ministerijos 2024 m. liepos 3 d. raštu Nr. 74/15-091-90387, dėl to, kad VĮ „Dokument“ atskiras padalinys turi pareiškėjo vardu išduoti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą ir (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasą. Pareiškėjas buvo informuotas, jog tam, kad būtų laiku įgyvendinti 2024 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) įstatymo Nr. 3633-?? „Dėl kai kurių (duomenys neskelbtini) teisės aktų pakeitimų tam tikrais karinės tarnybos, mobilizacijos ir karinės apskaitos klausimais“ reikalavimai, VĮ „Dokument“ nedelsdama ėmėsi peržiūrėti programinę įrangą, kad būtų užtikrintas tolesnis jos veikimas atsižvelgiant į minėto įstatymo reikalavimus. Šis techninis procesas vyksta lygiagrečiai su (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų išduoti pasus nagrinėjimu atskiruose VĮ „Dokument“ užsienio padaliniuose. Dėl pernelyg didelio piliečių prašymų skaičiaus, kai tuo pat metu buvo kuriama, tobulinama ir testuojama programinė įranga, kilo techniniai nesklandumai, todėl buvo neįmanoma išduoti pasų atskiruose Pasų tarnybos užsienio padaliniuose. Pašalinus visas technines problemas, informacija apie atnaujintą sistemų veikimą bus paskelbta oficialiuose informaciniuose šaltiniuose. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, darė išvadą, jog šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nebuvo atsisakyta išduoti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą.
16. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis oficialia (duomenys neskelbtini) ambasados interneto tinklalapyje skelbiama informacija, užsienyje gyvenantys (duomenys neskelbtini) piliečiai dėl (duomenys neskelbtini) piliečio paso gavimo gali kreiptis į (duomenys neskelbtini) diplomatines atstovybes užsienyje arba į Piliečių aptarnavimo centrus („Passport servise“ „DP „Dokument“), esančius Europoje. Tinklalapyje skelbiama informacija, kad užsienio pasas (duomenys neskelbtini) piliečiams išduodamas per trijų mėnesių laikotarpį, tačiau, esant karinei padėčiai (duomenys neskelbtini), laikotarpis gali būti ir ilgesnis. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog aplinkybė, kad piliečio paso išdavimas gali užtrukti, nelaikytina objektyvia priežastimi išduoti užsieniečio pasą.
17. Teismas nurodė, kad Sprendime buvo įvertinti visi pareiškėjo pateikti įrodymai ir padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo prašymo išduoti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą procedūra yra vykdoma VĮ „Dokument“, o byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti piliečio pasą. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad jo pasas yra pagamintas, tačiau dėl techninių kliūčių yra sustabdytas dokumentų išdavimas.
18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui yra išduotas Leidimas, todėl jis pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalį, kaip užsienietis, turintis Leidimą, kitoje valstybėje gali būti ne ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų, t. y. pareiškėjas galės nuvykti į Lenkiją atsiimti paso. Pareiškėjas taip pat gali lankytis ir kitose Europos Sąjungos narėse valstybėse (gali vykti į komandiruotes užsienyje), kaip tai numatyta Šengeno sienų kodekse, o Sprendimu pareiškėjui nėra atimama ar apribota teisė laisvai judėti. Pareiškėjas gali nuvykti ir į savo kilmės šalį (duomenys neskelbtini), tačiau jis tik deklaratyviai nurodė, jog dėl to, kad jis yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę, ilgą laiką gyvena Lietuvoje, turi stiprius ir ilgalaikius šeiminius, ekonominius, socialinius ryšius, jis negali grįžti į (duomenys neskelbtini) ir kreiptis į savo kilmės valstybės kompetentingas institucijas dėl naujo paso išdavimo.
19. Teismas nenustatė pagrindų nesutikti su atsakovo išvada, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negali gauti paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų. Teismas sprendė, kad Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas, nes Sprendime yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo situacija, todėl nėra pagrindo panaikinti Sprendimą dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų.
III.
20. Pareiškėjas V. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
21. Pareiškėjas nesutinka su teismo ir atsakovo išvada, jog byloje neįrodyta trečioji kumuliatyvi Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga – kad pareiškėjas negali paso gauti savo kilmės šalyje. Byloje kilo ginčas dėl Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo, o būtent – įstatymo leidėjo minimoje normoje vartojamų sąvokų „negali jo gauti“ ir „dėl objektyvių priežasčių“.
22. Pareiškėjas dėl Įstatyme vartojamos sąvokos „negali jo gauti“ aiškinimo ir taikymo nurodo, kad atsakovas ir teismas lingvistiškai klaidingai aiškino Įstatyme vartojamą sąvoką „negali jo gauti“. Sprendime ši įstatymo leidėjo pasirinkta formuluotė iškreipiama, teigiant, kad pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo „atsisakyta išduoti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą“. Šią netikslią ir esmę keičiančią formuluotę vartojo ir teismas, konstatuodamas, jog nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti piliečio pasą. Pareiškėjas pažymi, kad Įstatyme vartojama sąvoka „negali jo gauti“ skiriasi nuo atsakovo ir teismo vartojamos sąvokos „atsisakyta išduoti“, todėl klaidingai interpretuojant įstatymo sąvoką buvo nepagrįstai reikalaujama iš pareiškėjo įrodyti ne faktą, kad jis negali gauti paso iš savo šalies institucijų, bet faktą, kad jam (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos atsisakė išduoti pasą. Teismas, netinkamai aiškindamas minėtą Įstatymo sąvoką, nepagrįstai reikalavo iš pareiškėjo įrodyti tai, ko įstatymas nereikalauja įrodyti – kad pareiškėjo kilmės valstybės institucijos atsisako jam išduoti pasą. Teismas turėjo tik įvertinti, ar pareiškėjas gali gauti pasą iš savo šalies institucijų, o jei negali, – ar to priežastys yra objektyvios.
23. Pareiškėjo teigimu, Įstatymo sąvoka „negali jo gauti“ turi būti aiškinama pažodžiui, t. y. suprantant ją, kaip reikalavimą pareiškėjui įrodyti tik faktą, kad jis iš savo šalies institucijų negali gauti paso, o ne kaip reikalavimą įrodyti, kad užsienio šalies institucijos atsisako jam išduoti pasą. Pasak pareiškėjo, taip aiškinant šią Įstatymo sąvoką ir sąlygą, neturi reikšmės tiek atsakovo, tiek teismo motyvai apie tai, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas negali paso gauti dėl techninių kliūčių ar dėl to, kad, esant karinei padėčiai (duomenys neskelbtini), pasų išdavimo laikotarpis gali būti ilgesnis nei trys mėnesiai. Aplinkybė, kad pareiškėjo pasas galbūt buvo pagamintas, tik dėl techninių kliūčių iki dabar nėra jam išduotas, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas negali gauti paso iš savo šalies kompetentingų institucijų.
24. Pareiškėjas dėl Įstatyme vartojamos sąvokos „dėl objektyvių priežasčių“ aiškinimo ir taikymo nurodo, kad atsakovui ir teismui klaidingai išaiškinus ir pritaikius sąvoką „negali jo gauti“ bei konstatavus, jog pareiškėjas neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos atsisako jam išduoti pasą, priežastys, dėl kurių pareiškėjas negali gauti paso savo šalyje, net nebuvo vertinamos jų objektyvumo aspektu, nors to reikalauja Įstatymas. Pareiškėjas pažymi, kad priimant Įstatymą, klausimas dėl to, kokios priežastys pagal Įstatymą turėtų būti laikomos objektyviomis, buvo keliamas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitete (toliau – ir Komitetas), vertinant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadas. Komitetas 2004 m. balandžio 23 d. išvadoje dėl Įstatymo projekto, nepritardamas pastabai dėl pavyzdinio objektyvių priežasčių, dėl kurių nėra galimybės gauti kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės, sąrašo pateikimo, nurodė, kad priežasčių, dėl kurių užsienietis negali gauti kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės, sąrašas yra nustatytas Užsieniečio paso išdavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 246, (toliau – ir Nuostatai) 2 punkte. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Nuostatai negalioja nuo 2004 m. lapkričio 21 d., tačiau juose ir galiojimo laikotarpiu nebuvo nurodyta jokių bent jau pavyzdinių objektyvių priežasčių sąrašo. Pasak pareiškėjo, sąvokos „objektyvios priežastys“ ar pavyzdinio jų sąrašo nepateikia ir šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-357 patvirtintas Užsieniečio paso išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 29 punkte yra pateikta vienintelė objektyvia pripažįstama paso negavimo priežastis – užsieniečio baimė kreiptis į savo kilmės valstybės kompetentingas įstaigas dėl paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento gavimo. Tačiau ši Aprašo norma taikoma tik užsieniečiams, kuriems taikoma papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje (t. y. tiems, kurie turi galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu). Pareiškėjas Leidimą turi ne šiuo teisiniu pagrindu, todėl jam ši pavyzdinė aplinkybė netaikytina.
25. Pareiškėjo teigimu, būtent teismui įstatymų leidėjas paliko pareigą aiškinti teisę, todėl pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo pateikti sąvokos „objektyvios priežastys“ išaiškinimą. Toks išaiškinimas svarbus ne tik tinkamai išspręsti pareiškėjo ginčą, tačiau ir teismų praktikai, nes tokio aiškinimo iki šiol nagrinėtose administracinėse bylose nebuvo pateikta.
26. Pareiškėjo vertinimu, jo nurodytos priežastys dėl (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų patiriamų techninių problemų ir (duomenys neskelbtini) vykstančio karo būtent ir yra objektyvios, t. y. nuo pareiškėjo nepriklausančios, priežastys, kurios, atsižvelgiant į tai, kad visas kitas Įstatyme numatytas kumuliatyvias sąlygas pareiškėjas atitinka, sudaro pagrindą išduoti jam užsieniečio pasą. Pareiškėjas pažymi, kad jis jau aštuonis mėnesius turi gyventi be asmens paso ir nėra aišku, kiek laiko dar tokia situacija tęsis. Leidimas nėra kelionės dokumentas ir jo nepakeičia, todėl teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas darbo reikalais gali vykti į komandiruotes užsienyje bei nuvykti ir į savo kilmės šalį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Lietuvoje gyvena jau daugelį metų (nuo (duomenys neskelbtini) metų), čia yra sukūręs šeimą (tuo pagrindu jam ir išduotas Leidimas), siekia gauti Lietuvos Respublikos pilietybę (yra išlaikęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, lietuvių kalbos egzaminą), tačiau dėl to, kad neturi galiojančio (duomenys neskelbtini) piliečio paso, net ir įvykdęs visas kitas sąlygas, negalėtų gauti Lietuvos Respublikos pilietybės, nes tam reikalinga pateikti galiojantį asmens tapatybės dokumentą, kurio pareiškėjas negali gauti.
27. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
28. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „negali gauti“ yra teisiškai nereikšmingi. Šioje teisės normoje yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos užsieniečio pasui gauti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka trečiosios sąlygos, t. y. užsienietis dėl objektyvių priežasčių negali gauti užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų. Šioje byloje ginčas kyla būtent dėl to, ar egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjas negali gauti paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų.
29. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės (kad jis negali patekti į (duomenys neskelbtini) valstybinių elektroninių paslaugų portalą (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini) elektronines sistemas bei atnaujinti savo asmens duomenų, kuriuos prašo atnaujinti (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikoje, jis moka mokesčius Lietuvos Respublikoje, karas (duomenys neskelbtini) ir kilę techniniai nesklandumai) nesudaro pagrindo jam išduoti užsieniečio pasą. Pareiškėjas neįrodė, kad išnaudojo visas galimybes ir atliko visus veiksmus, jog gautų (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Atsakovas pažymi, kad užsieniečio paso išdavimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), kai užsieniečiui yra būtina gauti kelionės dokumentą, tačiau jis neturi jokių realių galimybių gauti tokį dokumentą iš savo kilmės valstybės kompetentingų institucijų. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjas paso iš savo kilmės valstybės negali gauti dėl objektyvių priežasčių.
30. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad remiantis šia nuomone būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad Departamentas priėmė Sprendimą, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio V. (V.) T. skundo reikalavimai panaikinti Departamento 2024 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 24S160614 atsisakyti jam (pareiškėjui) išduoti užsieniečio pasą ir įpareigoti Departamentą jo prašymą išduoti užsieniečio pasą nagrinėti iš naujo, pagrįstumas ir teisėtumas.
32. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, nustatęs, kad pareiškėjui, kuriam 2022 m. spalio 14 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2027 m. spalio 14 d., turinčiam 2014 m. birželio 3 d. išduotą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, galiojusį iki 2024 m. birželio 3 d., pagrįstai ir teisėtai vadovaujantis Įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, atsisakyta išduoti užsieniečio pasą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo išvada, kad nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negali paso gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad (duomenys neskelbtini) ambasados interneto tinklalapyje skelbiama informacija apie (duomenys neskelbtini) piliečių galimybę kreiptis į (duomenys neskelbtini) diplomatines atstovybes užsienyje arba į Piliečių aptarnavimo centrus („Passport service“, „DP „Dokument“), esančius Europoje, pasas išduodamas per trijų mėnesių laikotarpį, tačiau esant karinei padėčiai (duomenys neskelbtini), laikotarpis gali būti ir ilgesnis, tai, kad pareiškėjui, pateikusiam prašymą savo kilmės valstybės kompetentingoms įstaigoms, nebuvo atsisakyta išduoti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, bei nurodė, jog aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) piliečio paso išdavimas gali užtrukti (šiuo atveju užtruko dėl techninių kliūčių), nelaikytina objektyvia priežastimi.
33. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, nes nenustatyti pagrindai ir aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos šios ribos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 ir 2 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal Įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, užsieniečio pasas gali būti išduodamas užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų. Aprašo 2 punkte įtvirtinta, kad pasas užsienio valstybės piliečiui išduodamas Įstatymo 37 straipsnyje nustatytais pagrindais.
34. Aprašo 29 punkte nurodyta, jog Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, patikrinęs Gyventojų registre duomenis apie užsienietį ir jam išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus bei apie užsieniečio gyvenamąją vietą, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą išduoti (pakeisti) pasą ir kartu pateiktus dokumentus, įvertinęs priežastis, dėl kurių užsienietis negali galiojančio kelionės dokumento gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, nustato, ar gali būti užsieniečiui pasas išduotas ar pakeistas. Jeigu prašymą išduoti (pakeisti) pasą pateikia užsienietis, turintis galiojantį leidimą gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kuris laisvos formos paaiškinime nurodo, kad bijo kreiptis į savo kilmės valstybės kompetentingas įstaigas dėl paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento gavimo, tokia baimė laikoma objektyvia priežastimi Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies prasme.
35. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje L. B. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 38121/20, yra nurodęs, kad Susitariančiosios Valstybės, remdamosi susiformavusia tarptautine teise ir laikydamosi savo sutartinių įsipareigojimų, įskaitant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija), turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą, apsigyvenimą ir išsiuntimą. Taigi Konvencija negarantuoja, pavyzdžiui, teisės į konkrečios rūšies leidimą gyventi šalyje. Konvencijos ketvirtojo protokolo 2 straipsnis negali būti laikomas nustatančiu Susitariančiosioms Valstybėms bendrą pareigą išduoti jų teritorijoje gyvenantiems užsieniečiams kokį nors konkretų dokumentą, leidžiantį jiems keliauti į užsienį.
36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių jis negali gauti paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, o tai reiškia, jog pareiškėjas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę, t. y. pareiškėjas turi įrodyti, jog jis negali gauti paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų dėl objektyvių priežasčių (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1264-1188/2024).
37. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, Įstatyme bei Apraše nėra išvardytos konkrečios objektyvios priežastys, dėl kurių užsienietis negali gauti paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų institucijų (išskyrus Aprašo 29 punkte nurodytą aplinkybę, kad užsienietis bijo kreiptis į savo kilmės valstybės kompetentingas įstaigas dėl paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento gavimo). Akivaizdu, kad tos objektyvios priežastys – tai yra nuo užsieniečio nepriklausančios aplinkybės ir kurios užkerta jam kelią gauti pasą iš savo kilmės valstybės kompetentingų institucijų. Šios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju užsieniečiui nurodžius šias aplinkybes (kartu pateikus įrodymus), jos turi būti įvertintos ir nuspręsta, ar tai yra objektyvios priežastys. Viešojo administravimo institucija turi individualiuose administraciniuose teisės aktuose išsamiai įvertinti užsieniečio nurodomas aplinkybes bei nurodyti argumentus, kodėl užsieniečio nurodytos aplinkybės nėra pripažįstamos objektyviomis priežastimis, dėl kurių jis (užsienietis) negali gauti paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų institucijų, o šių aktų teisėtumą ir pagrįstumą patikrina teismai.
38. Pareiškėjas, teigdamas, jog jis dėl objektyvių priežasčių negali gauti (duomenys neskelbtini) piliečio paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų institucijų, nurodo, kad pagal Įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, užsienietis neturi įrodyti, jog užsienio šalies institucijos apskritai jam atsisako išduoti pasą, bei nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės aplinkybė, jog jis (duomenys neskelbtini) piliečio paso negali gauti dėl techninių kliūčių. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis negali gauti paso dėl objektyvių priežasčių (pasas jam neišduodamas ilgiau, kaip aštuonis mėnesius (jis 2024 m. vasario 5 d. pateikė kompetentingoms (duomenys neskelbtini) institucijoms prašymą išduoti jam pasą skubos tvarka, įvykdė visus formalumus), laikinos paso neišdavimo priežastys nepriklauso nuo pareiškėjo, jų laikinumas savaime nepanaikina jų objektyvumo.
39. Nagrinėjant, ar pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis nėra gavęs (negali gauti) paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų institucijų, yra būtent Įstatyme 37 straipsnio 1 dalyje nurodytos objektyvios priežastys, pirmiausia pažymėtina, kad pats pareiškėjas yra nurodęs, jog jis 2024 m. sausio pabaigoje kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Vilniuje dėl (duomenys neskelbtini) piliečio paso gavimo, tačiau (duomenys neskelbtini) ambasada Vilniuje atsisakė priimti dokumentus ir rekomendavo prašymą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio paso gavimo pateikti Lenkijoje, Varšuvoje esančiame (duomenys neskelbtini) piliečius aptarnaujančiame centre. Pareiškėjas nuvyko į Varšuvą ir (duomenys neskelbtini) užsienyje atstovaujamame piliečių aptarnavimo centre pateikė dokumentus (duomenys neskelbtini) piliečio pasui gauti bei gavo pranešimą, kad pasas pagamintas, bet jis tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę Švedijoje, todėl neturėjo galimybės nuvykti atsiimti dokumento. Vėliau pareiškėjas gavo pranešimą, kad dėl techninių kliūčių paruoštų dokumentų išdavimas stabdomas ir apie pagaminto paso atsiėmimą jis bus informuotas trumpąja žinute (SMS).
40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) valstybinė migracijos tarnyba išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. birželio 27 d. kreipimąsi, išsiųstą (duomenys neskelbtini) užsienio reikalų ministerijos 2024 m. liepos 3 d. raštu Nr. 74/15-091-90387, dėl to, kad Lenkijos Respublikos VĮ „Dokument“ atskiras padalinys turi pareiškėjo vardu išduoti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą ir (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasą. Pareiškėjas buvo informuotas, jog tam, kad būtų laiku įgyvendinti 2024 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) įstatymo Nr. 3633-?? „Dėl kai kurių (duomenys neskelbtini) teisės aktų pakeitimų tam tikrais karinės tarnybos, mobilizacijos ir karinės apskaitos klausimais“ reikalavimai, VĮ „Dokument“, kaip techninis VMT informacinių sistemų administratorius, nedelsdama ėmėsi peržiūrėti programinę įrangą, kad būtų užtikrintas tolesnis jos veikimas atsižvelgiant į šio įstatymo reikalavimus. Šis techninis procesas vyksta lygiagrečiai su (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų išduoti pasus nagrinėjimu atskiruose VĮ „Dokument“ užsienio padaliniuose. Dėl pernelyg didelio piliečių prašymų skaičiaus, kai tuo pat metu buvo kuriama, tobulinama ir testuojama programinė įranga, skirta VMT ir (duomenys neskelbtini) gynybos ministerijos sistemų sąveikai įgyvendinti, kilo techniniai nesklandumai. Dėl to buvo visiškai neįmanoma išduoti pasų atskiruose Pasų tarnybos užsienio padaliniuose. Pašalinus visas technines problemas, informacija apie atnaujintą sistemų veikimą bus paskelbta oficialiuose VMT ir VĮ „Dokument“ informaciniuose šaltiniuose.
41. (duomenys neskelbtini) ambasados interneto tinklalapyje skelbiama, kad užsienyje gyvenantys (duomenys neskelbtini) piliečiai dėl (duomenys neskelbtini) piliečio paso gavimo gali kreiptis į (duomenys neskelbtini) diplomatines atstovybes užsienyje arba į Piliečių aptarnavimo centrus („Passport servise“, „DP „Dokument“), esančius Europoje, užsienio pasas (duomenys neskelbtini) piliečiams išduodamas per trijų mėnesių laikotarpį, tačiau esant karinei padėčiai (duomenys neskelbtini), laikotarpis gali būti ir ilgesnis.
42. Iš pareiškėjo 2024 m. gegužės 21 d. elektroninio laiško, siųsto adresu: warshawa@dpdoc.com.ua, kopijos byloje nustatyta, kad pareiškėjas rašė prašymą Varšuvos „Passport servise“ „DP „Dokument“ išduoti jam (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Pareiškėjas yra gavęs elektroninį laišką iš „Centr Varšava“ (siųstas iš adreso: warshawa@dpdoc.com.ua), kad užsienietis apie pagaminto ir paruošto paso išdavimą bus informuojamas trumpąja (SMS) žinute.
43. Taigi, pagal šioje byloje surinktus duomenis, pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris gyvendamas Lietuvoje turėjo jam išduotą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, jo pateikto (duomenys neskelbtini) kompetentingai institucijai prašymo išduoti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą procedūra yra vykdoma, t. y. jam nėra atsisakoma išduoti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek užsienyje veikiančios (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos išduoda (duomenys neskelbtini) piliečiams pasus, (duomenys neskelbtini) piliečiai yra įspėti, kad pasai išduodami per trijų mėnesių laikotarpį, tačiau esant karinei padėčiai (duomenys neskelbtini), laikotarpis gali būti ir ilgesnis. Be to, pagal pateiktus duomenis pasas yra pagamintas ir pareiškėjas turėjo galimybę jį atsiimti, tačiau dėl subjektyvių priežasčių jis jo neatsiėmė, o tai, kad šiuo atveju paruošto paso išdavimas pareiškėjui yra užtrukęs dėl techninių kliūčių, negali būti vertinama, jog dėl objektyvių priežasčių jis negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų. Pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus, (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos nagrinėja jo (pareiškėjo) skundus dėl paso neišdavimo.
44. Iš atsakovo Sprendimo turinio matyti, kad buvo išnagrinėtos ir įvertintos visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo negalėjimu gauti paso, t. y. įvertinta individuali jo situacija šiuo aspektu. Taip pat šioje byloje įvertintos ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam apribota galimybė išvykti į užsienį (ribojamas judėjimas).
45. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje L. B. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 38121/20, nurodė, kad vertinant aplinkybes, susijusias su judėjimo apribojimu, svarbu atlikti pusiausvyros vertinimą ir nustatyti, ar tokia priemonė būtų pagrįsta ir proporcinga konkrečioje situacijoje. Atsisakymas išduoti užsieniečio pasą negali būti grindžiamas formaliais motyvais, tinkamai neišnagrinėjus jo padėčiai reikšmingą įtaką turinčių teisinių ir faktinių aplinkybių, lemiamą reikšmę suteikti tariamai galimybei gauti pasą kilmės šalyje, neįvertinus, ar tokia galimybe jis galėjo praktiškai pasinaudoti, atsižvelgiant į jo konkrečias aplinkybes.
46. Taigi šioje byloje įvertinus pareiškėjo nurodytas konkrečias aplinkybes, taip pat bylos šalių pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas praktiškai galėjo pasinaudoti ir pasinaudojo galimybe gauti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą ir pasas yra pagamintas, tačiau pareiškėjas laiku jo neatsiėmė, o vėliau paso išdavimas užtruko dėl techninių kliūčių (kitokio pobūdžio aplinkybės šioje byloje nėra įrodinėjamos), darytina išvada, kad užsieniečio paso neišdavimas pareiškėjui negali būti laikomas nepagrįsta ir neproporcinga priemone.
47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl atsakovo nustatytų aplinkybių ir taikytų teisės normų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. (V.) T. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Dainius Raižys
Dalia Višinskienė