Administracinė byla Nr. eAS-63-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02053-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugsėjo 25 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–2), prašydamas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 23 d. (dėl rašymo apsirikimo klaidingai nurodyta data – 2017 m. birželio 23 d.) patvirtintų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 70-17-496 (toliau – ir Specialieji architektūros reikalavimai, skundžiamas aktas) 2 punktą, nustatant reikalavimą išlaikyti esamą statybos liniją, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Pareiškėjas kartu pateikė prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo (b. l. 3–4), kuriame paaiškino, kad skundžiami Specialieji architektūros reikalavimai buvo priimti ne jo atžvilgiu, todėl jis apie juos ilgą laiką nieko nežinojo. Su skundžiamais Specialiaisiais architektūros reikalavimais susipažino tik 2017 m. birželio mėn. ir nedelsdamas 2017 m. birželio 20 d. kartu su kitais besiribojančių sklypų savininkais kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės vicemerą. Tvirtino, kad tik gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 21 d. atsakymą Nr. (33.205)R-2487, kurį jam perdavė kaimynas 2017 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, sužinojo, jog administracine tvarka ištaisyti Specialiųjų architektūros reikalavimų klaidas nėra galimybės, bei suprato, kad dėl jų panaikinimo būtina kreiptis į teismą, todėl nedelsiant kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjui buvo skirtas advokatas, kuris neteikė pareiškėjui teisinės pagalbos, todėl 2017 m. rugsėjo 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus sprendimu jis buvo pakeistas į kitą advokatę.
2. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (b. l. 19–20) nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. spalio 16 d. šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.
3. Pareiškėjas 2017 m. spalio 12 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (b. l. 22–24), prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 23 d. (dėl rašymo apsirikimo klaidingai nurodyta data – 2017 m. birželio 23 d.) patvirtintus Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-496, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
4. Kauno miesto savivaldybės administracija prašė teismo netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakyti priimti jo skundą (b. l. 28–30). Teigė, kad pareiškėjas jau 2016 m. pradžioje žinojo apie skundžiamus Specialiuosius architektūros reikalavimus, o prašyme nenurodė jokių svarbių termino atnaujinimo priežasčių.

II.

5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi (b. l. 44–46) neatnaujino skundo padavimo teismui termino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kadangi skundžiami Specialieji architektūros reikalavimai priimti ne pareiškėjo atžvilgiu, teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas jų apskundimo teismui terminas pradėtinas skaičiuoti nuo pareiškėjo sužinojimo apie priimtus Specialiuosius architektūros reikalavimus dienos.
7. Šiame kontekste teismas akcentavo, kad pareiškėjas tvirtina, jog apie priimtus Specialiuosius architektūros reikalavimus ilgą laiką nežinojo, o tik sužinojęs apie pažeidimus, nedelsiant 2017 m. birželio mėn. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės vicemerą. Tačiau šį pareiškėjo teiginį paneigia atsakovo teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas jau 2016 m. sausio 15 d. prašyme Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui teikė savo pasiūlymą, kad pastatas būtų projektuojamas arčiau gatvės (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 25 d. raštu Nr. (33.205)R-965 pareiškėjas buvo informuotas apie išduotus Specialiuosius architektūros reikalavimus, taip pat šiame rašte buvo pasisakyta dėl pareiškėjo keliamo ginčo dėl pastato užstatymo linijos. 2016 m. kovo 24 d. prašyme Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pareiškėjas yra nurodęs, jog „nori sužinoti, kokiais dokumentais rėmėsi Skyrius, išduodamas specialiuosius architektūros reikalavimus, kuriuose nurodyta projektuoti daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini), dideliu atstumu nuo susiklosčiusio užstatymo zonos užstatymo linijos“, kas akivaizdžiai patvirtina faktą, kad pareiškėjas jau 2016 m. kovo 24 d. buvo susipažinęs su Specialiaisiais architektūros reikalavimais, jų turiniu, todėl, teismo nuomone, ši diena laikytina skundo padavimo teismui termino eigos pradžia. Be to, teismas pabrėžė, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas dalyvauja trečiuoju suinteresuotu asmeniu (2017 m. sausio 24 d. nutartimi įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu; 2017 m. kovo 8 d. išsiųstas šaukimas; 2017 m. balandžio 25 d. dalyvavo teismo posėdyje) administracinėje byloje Nr. eI-943-428/2017, kurioje ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune. Šioje byloje pateikti skundžiami Specialieji architektūros reikalavimai, su kuriais pareiškėjas, kaip proceso dalyvis, turėjo galimybę susipažinti. Tačiau skundą teismui pareiškėjas padavė tik 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
8. Teismas nurodė, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą grindžia aplinkybe, jog tik 2017 m. rugpjūčio mėn. pradžioje gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 21 d. atsakymą Nr. (33.205)R-2487 suprato, kad Specialieji architektūros reikalavimai nebus panaikinti administracine tvarka, bei suvokė, kad dėl jų panaikinimo reikia kreiptis į teismą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta įstatyme, o pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad ši teisė vertinamuoju laikotarpiu jam buvo apribota. Priešingai, kaip matyti iš atsakovo pateiktų dokumentų, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, projektavimo pažeidžiamų jo teisių, atsakovo atsakymuose jam buvo išaiškinta teisė, nesutinkant su priimtais sprendimais (atsakymais), kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi, įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė – suvokimas, jog Specialieji architektūros reikalavimai gali būti panaikinti tik teismine tvarka – yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažinta svarbia priežastimi, objektyviai sutrukdžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą per mėnesį nuo sužinojimo apie Specialiuosius architektūros reikalavimus dienos. Kadangi pareiškėjas į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių kreipėsi praleidęs terminą skųsti teismui Specialiuosius architektūros reikalavimus, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą nurodytos aplinkybės, susijusios su garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, taip pat negali būti pripažintos svarbiomis termino atnaujinimo priežastimis. Todėl, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, gindamas savo pažeistas teises, nebuvo pakankamai aktyvus ir terminą kreiptis į teismą praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, tačiau dėl subjektyvių priežasčių, pasirinkęs atitinkamą savo teisių gynimo būdą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinių prielaidų skundo padavimo termino atnaujinimui, todėl prašymas atnaujinti terminą netenkinamas ir pareiškėjo skundą dėl Specialiųjų architektūros reikalavimų panaikinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

9. Pareiškėjas E. P., nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 52–53), prašydamas panaikinti minėtą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.
10. Pareiškėjas pažymi, kad vien tik subjektyvus žinojimas, jog Specialieji architektūros reikalavimai galbūt yra neteisėti, dar nebuvo pagrindas kreiptis į teismą. Atitinkamai pareiškėjas, subjektyviai manydamas, kad Specialieji architektūros reikalavimai yra priimti neteisėtai, 2017 m. birželio 22 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, iš kurios atsakymą gavo tik 2017 m. liepos 21 d., ir tik tada sužinojo, kad Specialieji architektūros reikalavimai gali būti panaikinti tik ginčijant juos teismine tvarka. Todėl, pareiškėjo manymu, kreipimasis į instituciją, o ne į teismą, turi būti laikomas objektyvia aplinkybe, sutrukdžiusia kreiptis į teismą. Be to, pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi dėl teisinės pagalbos, o vėliau jam paskirtas advokatas buvo pakeistas. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad domėjimasis projekto eiga negali reikšti žinojimo, jog individualus aktas, kuris buvo priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu, yra neteisėtas ir gali būti panaikintas tik teismo. Pareiškėjas kartu pažymi, kad skundo dėl Specialiųjų architektūros reikalavimų išnagrinėjimas turėtų esminės reikšmės kitos administracinės bylos Nr. eI-943-428/2017 išnagrinėjimui. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas mano, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą.
11. Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 85–87) prašo jį atmesti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą. Kauno miesto savivaldybės administracija mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo sužinojimu apie skundžiamą aktą, o byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo nurodomas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

12. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 23 d. patvirtintų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 70-17-496 panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
13. Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
14. Šiame kontekste akcentuotina, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą.
15. Atitinkamai nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas su Specialiaisiais architektūros reikalavimais, jų turiniu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo susipažinęs jau 2016 m. kovo 24 d., todėl nuo šios dienos ir skaičiuotinas skundo padavimo teismui terminas. Tačiau pareiškėjas skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė tik 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pats pareiškėjas atskirajame skunde nurodytos išvados iš esmės neneigia, tačiau teigia, jog tuo metu dar nežinojo, kad Specialieji architektūros reikalavimai yra neteisėti ir gali būti panaikinti tik teismo, todėl kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, o kreipimasis į instituciją, bet ne į teismą, turi būti laikomas objektyvia aplinkybe, sutrukdžiusia laiku kreiptis į teismą, todėl skundo padavimo terminas turi būti atnaujintas. Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka.
16. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytus argumentus dėl skundo padavimo termino praleidimo, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 23 d. patvirtintų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 70-17-496 panaikinimo padavimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas terminą skundui dėl minėto akto paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdamas aktyvių veiksmų ir delsdamas jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinių teismų praktikoje aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1017-662/2015, 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-919-552/2017 ir kt.). Todėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginys, jog kreipimasis į instituciją, o ne į teismą, turi būti laikomas objektyvia aplinkybe, sutrukdžiusia jam laiku kreiptis į teismą, atmestinas kaip nepagrįstas. Juolab kad nagrinėjamu atveju skundo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 23 d. patvirtintų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 70-17-496 padavimo terminas praleistas žymiai – daugiau nei metais. Atitinkamai teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, taip pat negali būti pripažintos svarbiomis termino atnaujinimo priežastimis, kadangi pareiškėjas į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio mėn., t. y. kai jau buvo ženkliai (daugiau nei metais) praleidęs terminą skųsti teismui Specialiuosius architektūros reikalavimus. Tuo tarpu pareiškėjo atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad skundo dėl Specialiųjų architektūros reikalavimų išnagrinėjimas turėtų esminės reikšmės kitos administracinės bylos Nr. eI-943-428/2017 išnagrinėjimui, yra niekaip nesusijusi su skundo dėl Specialiųjų architektūros reikalavimų padavimo teismui termino praleidimu ir nesudaro pagrindo jį atnaujinti, todėl atmestina. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė ir byloje nėra įrodymų, kad terminas skundui dėl Specialiųjų architektūros reikalavimų paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.
18. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjo praleisto termino skundui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 23 d. patvirtintų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 70-17-496 panaikinimo paduoti, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atitinkamai skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Artūras Drigotas

              Gintaras Kryževičius

              Ričardas Piličiauskas