Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-912-115/2009
Teisėja Daiva Knezevičienė Procesinio sprendimo kategorijos 32.5; 122.4; 128.17.

(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. O. , R. O. ir B. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria kreditoriaus reikalavimai tenkintini, civilinėje byloje Nr. 34V/2009 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB „Swedbank“ pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
A. O. ir R. O. užtikrindami iki 2035-01-12 suteiktos paskolos grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070002285, 2007-01-26 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje ir velėsiu pakeitimu, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank“, AB) B. O. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - 0,0642 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto daikto vertė 420 000,00 Lt. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. 01120070003580, 2007-02-09 įregistruotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo A. O. ir R. O. įkeitė AB bankui „Hansabankas“ B. O. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - 208,67 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą (baigtumas 58 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeisto daikto vertė 280 000,00 Lt. 2009 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 34/2009 minėti įkeisti daiktai buvo areštuoti. Nutartis A. O., R. O. ir B. O. pasirašytinai įteikta 2009-02-20.
Pareiškėjas (kreditorius) AB „Swedbank“ pareiškime nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol neįvykdyta, todėl prašė išieškoti skolą, kurią sudaro: 500 000,00 Lt negrąžintos paskolos, 17 629,61 Lt palūkanų, 342,06 Lt delspinigių už nesumokėtas paskolos dalis, 565,54 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 227,24 Lt turto draudimo mokesčio, iš viso: 518 537,21 Lt bei 127,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Kreditorius prašo išieškoti 227,24 Lt turto draudimo mokesčio, 10,98 proc. sutartinių metinių palūkanų bei 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo 2009-04-23 iki visiško skolos išieškojimo dienos.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi nutarė išieškoti skolą: 500 000,00 Lt negrąžintos paskolos, 17 629,61 Lt palūkanų, 342,06 Lt delspinigių už nesumokėtas paskolos dalis, 565,54 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 227,24 Lt turto draudimo mokesčio, iš viso: 518 537,21 Lt, 127,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 10,98 proc. sutartinių metinių palūkanų bei 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo 2009-04-23 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamuosius daiktus — 0,0642 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 208,67 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą (baigtumas 58 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius B. O.. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą išieškoti 227,24 Lt turto draudimo mokesčio. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Todėl teismas pareiškėjo prašymą išieškoti 227,24 Lt turto draudimo mokesčio atmetė, nes šios išlaidos nėra priskirtinos prie išlaidų, sudarančių hipoteka užtikrinto pagrindinio reikalavimo įvykdymą.
Skolininkai A. O. , R. O. ir B. O. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartį. Skolininkai nurodo, kad įgyvendindami kredito sutarties 4.2. punkte įtvirtintą teisę, jie ne kartą kreipėsi į banką su prašymu atidėti kredito grąžinimo terminą. Bankas visuomet nurodydavo, jog dėl gauto prašymo turi gauti sprendimą taip ir nepriimdamas sprendimų, todėl toliau skaičiavo įsiskolinimą. Pažymi, kad skolininkai turi neįgalų 1997-03-02 metų gimimo sūnų E. O., kuriam nuo gimimo diagnozuotas VCP. Sūnus vaikšto, tačiau vaikščiojimas pablogėjo, atsirado būtinumas sūnų operuoti. Kadangi sūnaus slaugymas užėmė nemažai laiko, skolininkai dėl to patyrė nemažai finansinių išlaidų. Namas, į kurį yra nukreiptas išieškojimas yra reikalingas siekiant užtikrinti normalias ne tik skolininkų bet ir neįgalaus vaiko ir kito nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas, sudarant vaikams būtinas gyvenimo sąlygas. Šiuo metu gyvename 3 kambarių bute penkiese, t.y. vienam asmeniu tenka mažesnė nei įstatymo reikalaujama gyvenamojo ploto dalis. Skolininkai nurodo, kad kreditoriaus veiksmai nutraukiant sutartį prieš terminą yra neteisėti ir dėl to, kad įkeisto daikto vertė, lyginant su įkeitimo metu atliktu įvertinimu, padidėjo, nes nuo paskutinio vertinimo skolininkai atliko daugiau namo statybos darbų. Šiuo metu namo vertė turėtų būti apie 350 000 Lt, todėl abejoti, kad skolininkai negrąžins kredito kreditorius neturėjo pagrindo. Be to, skolininkai pažymi, jog Lietuvoje šiuo metu yra ekonominė krizė ir nekilnojamojo turto kainos smuko, todėl priverstinis įkeisto turto pardavimas yra ne tik nuostolingas skolininkams, bet ir nesąžiningas skolininkų atžvilgiu. Skolininkai pažymi, kad jie turi pakankamai pajamų ir gali vykdyti prievolę pagal Kredito sutartį.
Pareiškėjas (kreditorius) AB „Swedbank“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo, kad A. O. ir R. O. tinkamai nevykdė pagal Kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėjas siekdamas taikiai išspręst iškilusias problemas, raštu kreipėsi į kredito gavėjus bei įkeisto turto savininkę ir laiduotoją. Nepaisant 2008 m. gruodžio 12 d. raštų Nr. SR-29596, SR-29593 ir SR-29597, skolininkai ir toliau pažeidė Kredito sutarties reikalavimus. Todėl AB „Swedbank“ Kredito sutartį nutraukė vadovaujantis Kredito sutarties 11.2.1. punkto 11.2.1.1. papunkčiu, kuris suteikia teisę vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, kai kredito gavėjai ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina Kredito sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų. 2008 m. gruodžio 11 dienai apeliantų skola AB „Swedbank“ jau buvo 9 451,18 Lt dydžio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas apeliantų argumentus, jog jie gali ir toliau vykdyti Kredito sutartį, laiko visiškai nepagrįstais. Pažymėtina, kad vienašališkas Kredito sutarties nutraukimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis nėra nuginčytas. Pareiškėjas mano, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, neatitinka net įstatymo keliamų reikalavimų.
Skolininkų A. O. , R. O. ir B. O. atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkai sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui yra skolingi 518 537,21 Lt, 127,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 10,98 proc. sutartinių metinių palūkanų bei 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus - 0,0642 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 208,67 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą (baigtumas 58 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius B. O. .
LR CPK 558 straipsnio 1 dalis nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolininko įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo sutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkai per įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl laikytina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai laikėsi civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros ir pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, kuria leido priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą turtą.
Skolininkai atskirajame skunde nurodė, kad jie turi neįgalų sūnų, kuriam reikėjo atlikti operaciją, dėl ko A. ir R. O. patyrė daug išlaidų. Taip pat pažymėjo, kad kreditoriaus veiksmai nutraukiant sutartį prieš terminą yra neteisėti ir dėl to, kad įkeisto daikto vertė, lyginant su įkeitimo metu atliktu įvertinimu, padidėjo, nes nuo paskutinio vertinimo skolininkai atliko daugiau namo statybos darbų ir šiuo metu namo vertė turėtų būti apie 350 000 Lt. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie atskirojo skundo argumentai nesudaro jokio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi kreditoriaus AB „Swedbank“ atliktas vienašalis Kredito sutarties nutraukimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes remiasi Kredito sutartyje numatyta galimybe ir skolininkų atliktu sutarties pažeidimu. Kadangi skolininkai nenuginčijo kreditoriaus vienašalio sutarties nutraukimo, Kredito sutarties nutraukimas yra teisėtas, o pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo atsisakyti leisti pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines bei procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi skolininkų A. O., R. O. ir B. O. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 34V/2009 palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Algirdas Auruškevičius
Kolegijos teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Tatjana Žukauskienė