Administracinė byla Nr. eR-7-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00009-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 5.3.1 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo politinės partijos „Darbo partija“ atstovui – Darbo partijos Jonavos skyriaus pirmininkui Sauliui Jakimavičiui bei pareiškėjų atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Taurui Rutkūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų politinės partijos „Darbo partija“ ir A. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjai politinė partija „Darbo partija“ (toliau – ir Darbo partija) ir A. L. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2019 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. Sp-49 (toliau – ir 2019 m. sausio 31 d. sprendimas) 8 punktą, kuriuo užkirstas kelias pareiškėjui A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kandidatuoti savivaldybių tarybų rinkimuose Jonavos rajono apygardoje Nr. 10; 2) įpareigoti VRK įregistruoti pareiškėją kandidatu savivaldybių tarybų rinkimuose Jonavos rajono apygardoje Nr. 10 Darbo partijos sąraše.

2.       Skunde pareiškėjai nurodo, kad 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė visus reikalingus dokumentus dalyvauti 2009 m. savivaldybių tarybų rinkimuose. 2019 m. sausio 29 d. VRK posėdyje, be kita ko, buvo svarstoma dėl pretendentų, kurie savo anketose nenurodė arba netiksliai nurodė apie tai, kad buvo nuteisti dėl nusikalstamos veikos. Šiame posėdyje buvo svarstoma ir balsuojama dėl to, kad pašalinti pareiškėją iš kandidatų sąrašo, nes jis savo anketoje nenurodė, jog buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos. VRK šiame posėdyje nusprendė nebraukti pareiškėjo iš kandidatų ir leisti jam iki 2019 m. sausio 31 d. patikslinti dokumentus. Tai, pasak pareiškėjų, patvirtina VRK 2019 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. Sp-47 (toliau – ir 2019 m. sausio 29 d. sprendimas), kurio priede nėra pareiškėjo pavardės tarp tų, kurių nuspręsta neregistruoti kandidatais, kaip nenurodžiusių, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos.

3.       Pareiškėjai paaiškina, kad kandidato anketą patikslino nustatytu terminu, tačiau 2019 m. sausio 31 d. VRK posėdyje buvo nurodyta, kad 2019 m. sausio 29 d. posėdyje VRK suklydo, nukrypo nuo savo tipinės praktikos ir buvo siūloma iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjo. Šiame posėdyje VRK nusprendė neleisti pareiškėjui dalyvauti rinkimuose.

4.       Pareiškėjų nuomone, VRK, leisdama pateikti pataisytus dokumentus, o jau kitą dieną juos ignoruodama ir pakeisdama savo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą, pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius būti įregistruotu kandidatu savivaldybių tarybų rinkimuose. Pasak pareiškėjų, dabar neaišku, kokius dar savo sprendimus VRK gali pakeisti be išankstinio įspėjimo, nes dėl pareiškėjo VRK balsavo 2019 m. sausio 29 d., o po dviejų dienų persigalvojo, nors faktinės aplinkybės niekaip nepasikeitė.

5.       Pareiškėjai nurodo, kad 2019 m. sausio 31 d. posėdyje VRK nepagrįstai nusprendė laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe faktą, kad 2019 m. sausio 29 d. VRK neturėjo popierinės pareiškėjo anketos (tik elektroninę). Pareiškėjai pastebi, kad pareiškėjo kandidato anketa įstatymų nustatyta tvarka buvo pateikta dar 2018 m. gruodžio 20 d., o aplinkybė, kad VRK neapžiūrėjo popierinės anketos, negalėjo būti pagrindu atnaujinti klausimo svarstymą. Pareiškėjai pastebi, kad savo abejones dėl siūlymo pakeisti 2019 m. sausio 29 d. sprendimą posėdyje išreiškė ir VRK pirmininkė, kuri atkreipė dėmesį, kad nėra pagrindo keisti priimtą sprendimą, nes nėra paaiškėjusių naujų aplinkybių.

6.       Pareiškėjai taip pat pastebi, kad asmuo, vykdydamas pareigą atskleisti informaciją apie savo buvusius teistumus, turi tai žinoti ir šią aplinkybę suvokti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki pažymos iš VRK gavimo, nežinojo ir net neįsivaizdavo, kad jis Lenkijoje yra pripažintas kaltu ir nuteistas. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad Lenkijoje jis buvo baustas administracine tvarka (jam buvo skirta piniginė bauda už mokesčių tvarkos pažeidimus). Pasak pareiškėjų, akivaizdu, kad asmuo, kuris nežino apie savo teistumą, niekaip negali tokio teistumo nurodyti.

7.       Skunde taip pat paaiškinama, kad aplinkybę, jog pareiškėjui nebuvo žinoma apie teistumą, patvirtina tai, kad pareiškėjas nuo 2012 m. turi leidimą ginklui, kuris 2016 m. buvo eilinį kartą pratęstas. Dėl šio leidimo pareiškėjas pildė dokumentus, nurodydamas informaciją apie savo teistumus, o šie duomenys buvo tikrinami teisėsaugos pareigūnų. Jeigu pareiškėjas būtų teistas, iš jo būtų paimtas leidimas ginklui, o 2016 m. lapkričio mėn. net nebūtų buvę teorinių galimybių šį leidimą pratęsti. Taigi, pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad yra teistas.

8.       Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovai prašė pareiškėjų skundą patenkinti.

II.

9.       Atsakovas VRK atsiliepime į pareiškėjų skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

10.       VRK atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (toliau – ir Tarybų rinkimų įstatymas) nėra nustatyta galimybė, pasibaigus kandidatų į savivaldybės tarybos narius pareikštinių dokumentų pateikimo terminui (šiuo atveju – 2018 m. gruodžio 28 d.) tikslinti juose pateiktus duomenis. Juo labiau, kad duomenų tikslinimas pagal savo prasmę galėtų būti susijęs su jau pateiktų duomenų apie konkrečią nusikalstamą veiką(-as) papildymu (pavyzdžiui, techninių klaidų ištaisymu), o ne naujų duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas pateikimu.

11.       VRK paaiškina, kad pareiškėjas kandidato anketoje į 9 klausimą nurodė atsakymą – „Ne“. Analogišką informaciją pareiškėjas ar jo atstovas pateikė ir rinkimų informacinėje sistemoje, tačiau Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. sausio 7 d. VRK pateiktame išraše apie fizinį asmenį nurodyta, kad pareiškėjui pagal 2016 m. balandžio 26 d. priimtą Lenkijos Respublikos kompetentingo teismo nuosprendį už nusikaltimus mokesčių tvarkai buvo skirta baudos bausmė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas savo anketoje į 9 klausimą turėjo atsakyti – „Taip“. Pareiškėjas galėjo anketoje pateikti paaiškinimus dėl šio savo biografijos fakto.

12.       VRK atkreipia dėmesį tai, kad pareiškėjas skunde nepateikia jokių duomenų, įrodančių, kad jis negavo Augustavo rajono apylinkės teismo nuosprendžio (sprendimo), kuriuo jis yra nuteistas už nusikalstamą veiką. Be to, bauda buvo sumokėta tik praėjus 2 mėnesiams nuo teismo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti, kokia atsakomybės rūšis jam buvo pritaikyta.

13.       VRK taip pat pažymi, kad pareiškėjas rinkimuose dalyvauja ne pirmą kartą bei žino Tarybų rinkimų įstatymo reikalavimą anketoje pateikti taip pat ir duomenis apie tai, ar užsienio valstybės teismo jis buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėdamas galimybę prieš pateikdamas anketą iš Departamento gauti duomenis apie priimtus nuosprendžius (sprendimus) dėl jo veikų, turėjo galimybę minėtus duomenis anketoje įrašyti teisingai arba iki 2018 m. gruodžio 28 d. anketą patikslinti.

14.       VRK paaiškina, kad 2019 m. sausio 29 d. posėdyje iš viso nagrinėjo 336 kandidatus. Nagrinėdama pareiškėjo atvejį, VRK rėmėsi rinkimų informacinėje sistemoje pareiškėjo pateikta informacija apie teistumą. VRK pastebi, kad praktikoje pasitaikė atvejų, kai minėtoje sistemoje kandidato pateikta informacija skyrėsi nuo tos informacijos, kurią kandidatas privalo pateikti savivaldybės rinkimų komisijai įteikdamas pasirašytą (popierinę) anketą. Minėtame posėdyje, išklausiusi pareiškėjo atstovo pateiktus paaiškinimus, VRK dėl didelio skubėjimo priėmė sprendimą leisti pareiškėjui patikslinti anketą, nors kitų asmenų, anketose nenurodžiusių, kad teismo nuosprendžiu (sprendimu) jie buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, neregistravo kandidatais. Po šio posėdžio VRK gavo popierinę pareiškėjo anketą, kurioje pareiškėjas taip pat nenurodė, kad teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. VRK pažymi, kad asmenims, siekiantiems įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę, turi būti užtikrintos vienodos sąlygos. Per apsirikimą ir neturint visos informacijos (popierinės pareiškėjo anketos) 2019 m. sausio 29 d. posėdyje VRK dėl pareiškėjo priėmė priešingą sprendimas, nei dėl kitų toje pačioje faktinėje ir teisinėje situacijoje buvusių kandidatų, todėl pareiškėjo klausimas buvo pakartotinai svarstomas VRK 2019 m. sausio 31 d. posėdyje.

15.       VRK pastebi, kad pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – Rinkimų komisijos įstatymas) 12 straipsnio 5 dalį, VRK turi teisę pakeisti savo sprendimus. VRK, įvertinusi naujai paaiškėjusią aplinkybę, turėjo teisę nuspręsti nepriimti pareiškėjo patikslintos anketos ir neregistruoti pareiškėjo kandidatu į Jonavos rajono savivaldybės tarybos narius. VRK nuomone, priešingas sprendimas, pažeistų kitų 295 asmenų, kurie nebuvo registruoti kandidatais dėl to, kad nenurodė, jog teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, teisėtus lūkesčius ir lygiateisiškumo principą.

16.       Teismo posėdyje VRK atstovas prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

17.       Ginčas šioje byloje kilo dėl VRK 2019 m. sausio 31 d. sprendimo 8 punkto, kuriuo buvo nuspręsta pakeisti VRK 2019 m. sausio 29 d. sprendimo priedą, įrašant į jį pareiškėją bei nurodant, kad pareiškėjas kandidato anketoje pateikė klaidingą informaciją apie tai, kad nebuvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. 2019 m. sausio 29 d. sprendimu VRK nusprendė neregistruoti kandidatais į savivaldybių tarybų narius asmenų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos (šių asmenų sąrašas pridėtas prie minėto sprendimo kaip jo priedas), pareiškėjas šiame sąraše nėra nurodytas.

18.       Skundžiamą 2019 m. sausio 31 d. sprendimą VRK priėmė, vadovaudamasi Tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi bei paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Pareiškėjas A. L. skundžiamu sprendimu įrašytas į sąrašą asmenų, kurie yra nurodyti VRK 2019 m. sausio 29 d. sprendimo priede, t. y. pareiškėjas įrašytas į sąrašą asmenų, dėl kurių VRK nusprendė neregistruoti kandidatais į savivaldybių tarybų narius asmenų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos. VRK 2019 m. sausio 31 d. sprendimo 8 punkte nurodyta, kad pareiškėjas kandidatavo į savivaldybės tarybos narius ir anketoje pateikė klaidingą informaciją apie tai, kad nebuvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. Šis sprendimas priimtas įvertinus kandidato pateiktos anketos duomenis ir VRK 2019 m. sausio 7 d. gautus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų keitimosi su užsienio valstybėmis posistemio išrašo apie fizinį asmenį (toliau – Išrašas) duomenis, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2016 m. gegužės 4 d.) Lenkijos Respublikoje buvo nuteistas už nusikaltimus mokesčių tvarkai. Išrašas patvirtina, kad informacija gauta iš Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS).

19.       Byloje esančių procesinių dokumentų turinys ir posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimai taip pat patvirtina, kad VRK iki 2019 m. sausio 29 d. posėdžio buvo įvertinusi kandidatų elektronine forma pateiktas anketas. Dėl kandidatų, dėl kurių kilo abejonių (tarp kurių buvo ir pareiškėjas), po 2019 m. sausio 29 d. posėdžio VRK pareikalavo popierinių anketų. Dėl pareiškėjo A. L. VRK nustatė, kad nei elektroninėje, nei popierinėje anketoje (kurios buvo pateiktos įstatyme nustatytu terminu) nebuvo nurodyti duomenys apie teistumą užsienio valstybėje. Nagrinėjamu atveju elektroninę anketos formą pildė partijos atstovas, kurio tapatybė nustatyta elektroninėje erdvėje.

20.       Byloje esančių procesinių dokumentų turinys ir posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas VRK 2019 m. sausio 29 d. sprendimą, kuriuo jis nebuvo įtrauktas į sąrašą asmenų neregistruotinų kandidatais, suprato kaip sprendimą leisti pataisyti anketos duomenis, t. y. juos papildyti nurodant teistumą užsienio valstybėje. Dėl to, pareiškėjo tvirtinimu, jis įgijo teisėtą lūkestį atlikti šį veiksmą, ką ir padarė 2019 m. sausio 30 d. VRK tvirtinimu, 2019 m. sausio 29 d. posėdyje buvo padaryta klaida leidžiant pareiškėjui pataisyti anketą, nes toks sprendimas buvo priimamas tik tų asmenų atžvilgiu, kurie nurodė duomenys apie teistumą, tačiau šie duomenys nebuvo tikslūs.  

IV.

21.       Tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų (nepateikė šiame įstatyme nurodytos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), VRK jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina šio asmens įregistravimą kandidatu. Tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kandidato anketoje asmuo turi nurodyti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. Pateikiant šią informaciją anketoje taip pat pažymima, kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama. VRK 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. Sp-52 patvirtintų kandidatų anketų formų 9.3 punkte nustatyta, kad kandidatas privalo nurodyti, ar po 1990 m. kovo 11 d. užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama.

22.       2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2009/315/TVR (toliau – ir Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR) dėl valstybių narių keitimosi informacija ir nuosprendžių registro organizavimo ir turinio 1 punkte nustatyta, kad Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą suteikti Europos piliečiams aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Šiam tikslui pasiekti būtina, kad valstybių narių kompetentingos institucijos keistųsi informacija iš nuosprendžių registro. Tarybos pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 2 straipsnyje nustatyta, kad šio pamatinio sprendimo tikslais: a) apkaltinamasis nuosprendis – bet koks galutinis baudžiamojo teismo sprendimas, kuriuo fizinis asmuo nuteisiamas už baudžiamąją veiką, jei šie sprendimai įtraukiami į apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės nuosprendžių registrą; b) baudžiamoji byla – ikiteisminis tyrimas, pats teisminis nagrinėjimas ir apkaltinamojo nuosprendžio vykdymas; c) nuosprendžių registras – nacionalinis registras ar registrai, kuriuose pagal nacionalinę teisę registruojami apkaltinamieji nuosprendžiai. 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimo 2009/316/TVR (toliau – ir Tarybos sprendimas 2009/316/TVR) dėl Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) sukūrimo pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 11 straipsnį 1 punkte nustatyta, kad Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnyje teigiama, kad Sąjungos tikslas – laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą. Šiam tikslui pasiekti reikia, kad valstybių narių kompetentingos institucijos sistemingai keistųsi informacija iš nuosprendžių registrų ir būtų užtikrinta, kad ji būtų vienodai suprantama ir kad toks keitimasis būtų veiksmingas.

23.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiuo aspektu savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad minėta informacija (be kita ko, pripažinimas kaltu dėl nusikalstamos veikos) yra svarbi rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidatų tinkamumo renkamoms pareigoms, nes suteikia galimybę sužinoti apie svarbius jų gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesus ir tvarkant viešuosius reikalus (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad iš Tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalies nuostatų matyti, jog anketoje asmuo privalo pateikti apie save atitinkamą informaciją, susijusią su jo nuteisimu už nusikalstamų veikų padarymą tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, o pagal Tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalies ir 37 straipsnio 8 dalies nuostatas, asmeniui suteikta teisė anketoje pateikti ir papildomą informaciją apie jo turimo teistumo pobūdį, jei jis užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama, t. y. nepaisant to, kad veika pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje šie duomenys privalo būti nurodyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-8-438/2015, 2015 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-14-634/2015).

24.       Rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VRK sprendimai, priimti neišeinant už kompetencijos ribų, yra privalomi visoms rinkimų ir referendumo komisijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat kitoms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms. Juos pakeisti arba panaikinti gali tik pati VRK arba teismas.

25.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) yra saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai; tik tokie lūkesčiai gali būti laikomi teisėtais, tik tokie teisėti lūkesčiai yra saugomi ir ginami Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2014 m. spalio 8 d. nutarimas).

26.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad institucija, vykdanti viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), tik jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016 ir kt.).

V.

27.       Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad VRK turėjo įstatyme nustatytą pagrindą – Tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 7 dalį ir 36 straipsnio 12 dalį, kuriais remdamasi pareiškėjo A. L. nusprendė neregistruoti kandidatu į savivaldybių tarybų narius kaip asmens, nenurodžiusio, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. VRK turėjo faktinius duomenis priimti šį sprendimą: kandidato elektroninę ir popierinę anketą ir Išrašo duomenis, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas 2016 m. Lenkijos Respublikoje buvo nuteistas už nusikaltimus mokesčių tvarkai (Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) duomenys).

28.       VRK 2019 m. sausio 29 d. posėdyje nebuvo priėmusi pareiškėjo atžvilgiu nei neigiamo, nei teigiamo sprendimo, kuriuo pareiškėjui būtų suteiktos teisės ar pareigos. VRK 2019 m. sausio 29 d. posėdyje leidusi pareiškėjui patikslinti anketos duomenis, nenusprendė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, nes sprendimas šiuo klausimu dar nebuvo priimtas, procesas dėl pareikėjo registravimo kandidatu į savivaldybių tarybų narius nebuvo pasibaigęs. Taigi negalima tvirtinti, kad VRK 2019 m. sausio 29 d. sprendimu, patvirtindama sąrašą asmenų, kurie nėra registruojami kandidatais į savivaldybių tarybų narius, priėmė sprendimą ir pareiškėjo atžvilgiu, kurio vėliau negalėtų panaikinti.

29.       Taigi nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad jis įgijo teisėtą lūkestį, kad jo atžvilgiu būtų priimtas palankus VRK sprendimas. VRK pripažįsta, kad per klaidą leido pataisyti pareiškėjui anketos duomenis, tačiau šis leidimas negali būti pripažintas sprendimu, kuriuo pareiškėjas įgijo materialines teises ir pareigas, todėl neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui argumentai, kad VRK negalėjo panaikinti savo priimto sprendimo, nes šis sprendimas nebuvo priimtas. Taip pat neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui argumentai, kad VRK negalėjo panaikinti savo priimto sprendimo, nes nebuvo pasikeitusi faktinė padėtis (šalių tvirtinimu „nepaaiškėjo naujos bylos aplinkybės“). Nagrinėjamu atveju neturėjo būti vertinamas faktinės padėties pasikeitimas tam, kad galima būtų konstatuoti naujo administracinio sprendimo priėmimo faktinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju 2019 m. sausio 31 d. posėdyje buvo vertinami visi gauti įrodymai ir buvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, tokių veiksmų atlikimui buvo teisinis ir faktinis pagrindas, nes 2019 m. sausio 29 d. posėdyje buvo įvertinta tik elektronine forma pareiškėjo pateikta anketa, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo pildoma pareiškėjo. VRK 2019 m. sausio 31 d. posėdyje įvertinusi visus dokumentus (elektroninę ir popierinę pareiškėjo anketą) turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl pareiškėjo neregistravimo kandidatu į savivaldybių tarybų narius.

30.       Nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, kad jis nežinojo (nesuprato), kad galėjo būti įtrauktas į Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemą (ECRIS), t. y. įtrauktas į sąrašą asmenų, kaip tai yra suprantama pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2009/315/TVR ir Tarybos sprendimą 2009/316/TVR, todėl nesuprato, jog gali būti laikomas užsienio valstybėje teistu asmeniu pagal Tarybų rinkimų įstatymą. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad VRK teikė faktinius duomenis, patvirtinančius, jog jis nesuprato, kad gali būti laikomas teistu asmeniu pagal Tarybų rinkimų įstatymą. Tokie įtikinami duomenys nėra pateikti ir teismui. Pareiškėjas šią savo poziciją (dėl nesuvokimo apie nusikaltimo padarymą užsienio valstybėje) grindžia tik abstrakčiais savo paaiškinimais išdėstytais skunde, kas nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta pakankamais ir įtikinamais įrodymais šiai pareiškėjo pozicijai pagrįsti. Šios pareiškėjo pozicijos nepagrindžia ir argumentas dėl leidimo ginklui jam išdavimo, nes remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šiame įstatyme nustatyti apribojimai (dėl nuteisimo fakto, teistumo turėjimo) ir įtvirtintas reglamentavimas yra iš esmės skirtingas, negu reguliavimas įtvirtintas Tarybų rinkimų įstatyme. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų politinės partijos „Darbo partija“ ir A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan