Civilinė byla Nr. e2-38863-909/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32356-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9; 3.2.6.4; 3.4.1.11.3.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

P R E L I M I N A R U S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 392,04 Eur žalos, padarytos aplinkai, atlyginimą valstybės naudai ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško atlyginimo.

Ieškovo reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į jo prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) pareigūnai 2016 m. rugsėjo 24 d. nustatė, kad atsakovas A. K. (duomenys neskelbtini), žvejojo neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės. Žvejybos metu neteisėtai sugavo 6 (šešis) karšius. Žvejodamas A. K. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Dl-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 11.16 punkto (šiuo metu galiojančių Taisyklių 10.14 punktas) reikalavimus ir Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu D1-1128 „Dėl limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 16 punkto reikalavimus ir padare žalą aplinkai. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas padarė administracinį pažeidimą ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio 6 dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 7 dalis). 2016-10-06 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-VILN-73877343-16 atsakovui skirta 231 Eur bauda ir konfiskuotas žvejybos įrankis. Priešingais teisei veiksmais atsakovas padarė žalą aplinkai – žuvų ištekliams, nes neteisėtos žvejybos metu neteisėtai sugavo 6 (šešis) karšius. Ieškovas atsakovo padarytą žalą žuvų ištekliams paskaičiavo remiantis tuo metu galiojusiu Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-280 (šiuo metu galiojantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Dl-27), kuri sudaro – 392,04 Eur sumą. 

Ieškovas 2019-09-11 raštu Nr. (3.0)-AD5-16321 išsiuntė atsakovui pasiūlymą dėl 392,04 Eur žalos atlyginimo per 40 dienų nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, tačiau atsakovas žalos geranoriškai neatlygino. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui 392,04 Eur sumą (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 63 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato prievolę fiziniams ir juridiniams asmenims, padariusiems žalą žuvų ištekliams, ją atlyginti teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 11 punktą ir 32 straipsnio 4 dalį – žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. 

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą, aplinkos apsauga – tai aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (1 straipsnio 2 dalis); žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis ar jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (1 straipsnio 21 dalis.); piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų (9 straipsnis); gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengtą žalos aplinkai <...>, o padariusieji žalos aplinkai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius (32 straipsnio 2 dalis).

Kaip žinia, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnis) – (duomenys neskelbtini), žvejojo neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės, žvejybos metu neteisėtai sugavo 6 (šešis) karšius., t. y. – padarė gamtai žalą (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Kaip minėta, gamtos ištekliai yra valstybės nuosavybė, žala tiesiogiai susijusi su atsakovo kaltais veiksmais, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė – jis privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą aplinkai. Žala paskaičiuota pagal Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-280. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 392,04 Eur už žuvų ištekliams padarytą žalą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.263 straipsnis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 392,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. spalio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 8,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 424 straipsniu, 428 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, naudai: 392,04 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 04 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (392,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nurodytą sumą sumokant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT144010051004250878, Luminor bankas AB.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai: 8,00 Eur (aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo turi įvykdyti preliminarų sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia. Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei jos prašymu bus išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                Justa Raciūtė